c032fe2d-d9d5-41d1-8ad5-b9c03355286c · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-875-954/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31273-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo F. H. (F. H.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 91-191, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. F. H. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia 2019 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 19 d.

2. Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 91-191, nutarta taikyti nuteistajam F. H. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad nors nuteistasis daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

3. Nuteistasis F. H. skunde praÅ¡o panaikinti 2019 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nurodo, jog apylinkės teismo priimta nutartis prieÅ¡tarauja tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės aktams, be to, teismas vilkino Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimÄ .

Apelianto nuomone, skundžiama nutartis taip pat neatitinka teisė aktų, be to, nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl neatliktos bausmės dalies bei nusikaltimo sunkumo, nes tai vertinama priimant nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos reikia vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos klausimÄ , tačiau tarp jų nėra minimi jokie statiniai ir dinaminiai svertiniai balai. 3.2.

Taip pat skunde nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra tik 25 balai, kas reiÅ¡kia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, Å¡i rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo net 9 balais. Apelianto įsitikinimu, vien Å¡is faktas yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . 3.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , joks įstatymas teismui nesuteikia teisės svarstyti ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, tokio svarstymo galimybė pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnį, teismas turi nagrinėti tik klausimÄ ar Komisijos nutarimo iÅ¡vados atitinka aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos. Dėl Å¡ių aplinkybių, apylinkės teismas turėjo nagrinėti ne klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumÄ . Apelianto nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia visÄ eilę teisės principų, kas yra absoliutus pagrindas jÄ naikinti. 3.4.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog Å¡iuo metu lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikytinas, tačiau teismas nenurodė kada jis gali bÅ«ti taikomas. Apeliantas pažymi ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ turi bÅ«ti laikomasis ir lygybės principo, nes teismų praktikoje yra atvejų, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas ir blogiau charakterizuojantiems asmenims.

4. Atsiliepimų į skundÄ nepateikta.

5. Nuteistojo F. H. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Pastarosios nuostatos paneigia F. H. skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su lygtinio paleidimo pagrindais. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ .

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo F. H. nepateikė.

9. Nuteistasis F. H. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Nors Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (25 balai pagal OASys), tačiau ir Å¡iuo atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar jo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo – dalyvauja bÅ«rio ir įstaigos visuomeniniame gyvenime, palaiko socialinius ryÅ¡ius su sugyventine, dirba VÄ® „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu jis buvo vienÄ kartÄ paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norÄ pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau Å¡iuo metu sudaro pagrindÄ jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiÅ¡kai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Kaip jau buvo minėta F. H. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ priskiriama prie žemos rizikos grupės (25 balai). IÅ¡ 25 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 8 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumÄ ir 17 balų sudaro kintantys svertiniai taÅ¡kai, bÅ«tent kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad prie nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ Å¡iuo metu nuteistasis atlieka paskirtÄ bausmę, prisidėjo alkoholio poveikis, tačiau F.

H. neturi didelės motyvacijos spręsti problemÄ susijusiÄ su alkoholio vartojimu. Pateikti duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigoje nelankė Anoniminių alkoholikų susitikimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, F. H. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai vis dar yra nuteistojo mÄ stymas ir elgesys (viso 10 dinaminių svertinių taÅ¡kų), piktnaudžiavimas psichikÄ veikiančiomis medžiagomis (nuteistasis nesuvokia alkoholio įtakos jo agresyviam elgesiui ir nedalyvauja pataisos įstaigos elgesį koreguojančiose programose).

Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo metu nėra maksimaliai iÅ¡naudotos galimybės sumažinti rizikÄ iki minimumo, kas bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Vertindama visumÄ aptartų F. H. asmenybę apibÅ«dinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo metu dar negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. F. H. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , ir nors, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.

Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol dar nustatomus 17 dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog F. H. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis Å¡iuo metu pataisos įstaigos charakterizuojamas iÅ¡ esmės teigiamai, tačiau nuteistojo F. H. elgesys per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindÄ manyti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo F. H. lygtinio paleidimo klausimÄ , nepažeidė, tinkamai įvertino visas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobÅ«džio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

15. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo F.

H. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo F. H. (F. H.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 30 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė