c0329671-8208-4800-869d-e2d2eef98a6f · Å venčionių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-39-405/2016Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00727-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2.4.; (S) 2.6.3.4.; 2.6.3.5.; 2.6.4.7.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.4.;3.4.1.3.; 3.4.1.4. ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.Švenčionys              Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant ieškovei K.

M.,ieÅ¡kovės atstovei adv. Zitai Vizbarienei,atsakovo H. M. atstovei advokato padėjėjai Vaidai Survilei, trečiajam asmeniui J. J., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,vertėjai Violetai Kazlienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal K. M. ieÅ¡kinį R. J. (R. J.), H. M. (H. M.) su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. J. dėl tėvystės nuginčijimo, įraÅ¡o apie tėvystę panaikinimo ir tėvystės nustatymo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė K. M. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), nėra jos dukros J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinti įraÅ¡Ä J. J. gimimo įraÅ¡e Nr. 25, sudarytame 1999-12-01 Å venčionių rajono Pabradės seniÅ«nijoje, skiltyje „tėvas“ apie tai, kad S. J. yra J. J. tėvas. Taip pat prašė nustatyti, kad J. J. tėvas – H. M..IeÅ¡kovės atstovė adv. Z. Vizbarienė prašė ieÅ¡kinį patenkinti jame nurodytais pagrindais ir nustatyti, kad atsakovas H.

M. yra J. J. tėvas bei priteisti iÅ¡ jo lėšas nepilnametės iÅ¡laikymui. Å iuo metu J. J. tėvu įraÅ¡ytas ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis S. J.. Atlikus DNR tyrimÄ nustatyta, kad J. J. tėvas H. M., todėl yra pagrindas nustatyti tėvystę. Senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, kadangi atsakovas H. M. visÄ laikÄ Å¾inojo, kad J. J. yra jo dukra, ja rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė, dukrai gimus buvo nuvykęs į seniÅ«nijÄ Ä¯registruoti tėvystę, tačiau tėvystė nebuvo įregistruota, nes nebuvo praėjęs tam tikras laikas po ieÅ¡kovės ir S. J. santuokos nutraukimo.

Vėliau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad įregistruotų tėvystę. Atlikus ekspertizę nustatytas tikrasis vaiko tėvas, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad vaikas turi turėti tėvÄ , terminas nuginčyti tėvystę gali bÅ«ti atnaujintas. IeÅ¡kovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, atsakovas neteikė lėšų dukros iÅ¡laikymui, dukrÄ iÅ¡laiko tik motina. Å iuo metu dukrai Å¡eÅ¡iolika metų, jai reikalingos lėšos bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti – maistui, mokyklinėms prekėms, drabužiams, higienos reikmenims, laisvalaikiui, knygoms.

J. J. dėl sveikatos sutrikimų reikalingos papildomos lėšos, kadangi ji turi maitintis specialiu maistu, vartoti vitaminus, ji stebima dėl epilepsijos, neÅ¡ioja akinius, reikalingos lėšos netaisyklingo sÄ kandžio gydymui. Vaikas turi gauti tiek lėšų, kad bÅ«tų patenkinti pagrindiniai jo poreikiai, taip pat bÅ«tinos iÅ¡laidos poilsiui. Ä®statymas numato abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 175 Eur dydžio iÅ¡mokas bei 5213,16 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tejus metus.

Taip pat prašė atnaujinti terminÄ tėvystei nuginčyti vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas norėjo įregistruoti tėvystę iÅ¡ karto kai gimė dukra.IeÅ¡kovė K. M. paaiÅ¡kino, kad su sutuoktiniu S. J. ji kartu negyveno, nors jų santuoka nebuvo nutraukta. Gyveno kartu su atsakovu H. M., jiems gimė dukra. Atsakovas neneigė, kad Jurgita jo dukra, jie kartu su atsakovu buvo nuvykę į seniÅ«nijÄ Ä¯registruoti tėvystę, tačiau po jos ir S. J. santuokos nutraukimo nebuvo praėjęs laikas, po kurio galima registruoti tėvystę, dėl to tėvystė nebuvo įregistruota.

Atsakovas kelis kartus ruošėsi įregistruoti tėvystę, tačiau to taip ir nepadarė. Nuo 2010 m. ji ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai, nuo to laiko H. M. dukra nesirÅ«pino, jos iÅ¡laikymui lėšų neteikė. Ji neturi pakankamai lėšų nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, kadangi nedirba, gauna paÅ¡alpÄ . Lėšų pragyvenimui nepakaktų, jei iÅ¡laikyti dukrÄ nepadėtų sÅ«nus R. J.. Ji gali dukros iÅ¡laikymui gali skirti apie 150 Eur, tačiau Å¡ių lėšų nepakanka bÅ«tiniausiems dukros poreikiams patenkinti.

Jos gaunamos pajamos – 350 Eur už žemę ir 75 Eur dydžio paÅ¡alpa. Dukrai vien maistui iÅ¡leidžia apie 80 Eur, kiekvienÄ dienÄ duoda 3 Eur pietums mokykloje, moka 27 Eur už internetÄ , 25,80 Eur – už elektrÄ , reikalingos lėšos mokymosi priemonėms, uniformai, drabužiams ir batams, jei pakaktų lėšų, dukra lankytų bÅ«relius. Taip pat buvo reikalingos lėšos namo remontui, nesenai nupirko dukrai lovÄ , kurios ji nuo 2010 m. neturėjo, lygintuvÄ . Mano, kad ir atsakovas H. M. turi prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo.

Prašė ieÅ¡kinį patenkinti.Atsakovo H. M. atstovė advokato padėjėja Vaida Survilė prašė ieÅ¡kovės reikalavimui nuginčyti tėvystę taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Apie tai, kad J. J. yra atsakovo dukra, ieÅ¡kovė žinojo nuo jos gimimo, tačiau įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo ir praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovė nenurodė.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 175 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , kadangi ieÅ¡kovė nurodė, kad dukros iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia 150 Eur. Nepilnamečius vaikus privalo iÅ¡laikyti abu tėvai, todėl iÅ¡ atsakovo gali bÅ«ti priteisiamas 75 Eur dydžio iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės pateiktuose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ medicininių dokumentų nenurodoma, kad nepilnametei dėl sveikatos sutrikimų bÅ«tų nustatyti specialieji poreikiai, epikrizėje, kuria ieÅ¡kovė grindžia specialiuosius poreikius, nurodoma, kad pakitimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo priteisti papildomas lėšas.

Atstovė nurodė, kad iÅ¡ atsakovo neturėtų bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, kadangi atsakovas nepagrįstai buvo įtrauktas į bylÄ Å¡alimi.             Trečiasis asmuo J. J. paaiÅ¡kino, kad tėvas lėšų jos iÅ¡laikymui neteikia, jÄ iÅ¡laiko tik motina. Jai turimų lėšų nepakanka. Lėšos reikalingos maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, vitaminams, vaistams, mokykloje organizuojamiems renginiams, taip pat mokymuisi reikalingas internetas.Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rimanta Jurkevičienė davė iÅ¡vadÄ , kad tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės J.

J. teisių bei teisėtų interesų, kadangi vaikas turi teisę žinoti, kas jo tikrasis tėvas. Ieškinys tenkinamas iš dalies.Nustatyta, kad ieškovei K. M. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. gimimo liudijime tėvu įrašytas S. J. ( b.l. 8 ). Iš bylos nagrinėjimo metu šalių duotų paaiškinimų, Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-11-09 sprendimo (b.l.

52) nustatyta, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu S. J. kartu negyveno nuo 1992-1993 m., nuo 1998 m. gyveno su atsakovu H. M.. IeÅ¡kovei gyvenant su atsakovu H. M., 1999-11-12 gimė dukra Jurgita. IeÅ¡kovė ir H. M. kreipėsi į Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniÅ«nijÄ (b.l.

17) dėl H. M. įregistravimo vaiko tėvu, tačiau tuo metu santuoka tarp ieÅ¡kovės ir S. J. nebuvo nutraukta, todėl vaiko tėvu buvo įraÅ¡ytas S. J.. Atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo, tačiau prašė ieÅ¡kovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovė apie tai, kad S. J. ne jos dukros tėvas, žinojo nuo pat dukros gimimo. CK 3.152 str. 1 d. nustato vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystės nuginčijimui vadovaujantis vaiko interesais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas nuolat žadėjo įregistruoti tėvystę. LR CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į Å¡alių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros.

Sprendžiant dėl Å¡io termino atnaujinimo, visais atvejais turi bÅ«ti vadovaujamasi iÅ¡imtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010).

Sprendžiant dėl senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetu turi bÅ«ti vaiko interesai - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje nustatyta, kad atsakovas H.

M. gimus dukrai tėvystę pripažino – iÅ¡ karto siekė įregistruoti tėvystę, augino ir iÅ¡laikė dukrÄ , taip pat ir vėliau žadėjo įregistruoti tėvystę, todėl ieÅ¡kovė, nors ir žinodama, kad jos dukros tėvu įregistruotas kitas asmuo, nenorėdama sugadinti su H. M. santykių, į teismÄ dėl tėvystės nesikreipė. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ trečiojo asmens J. J. paaiÅ¡kinimų, ji tėvu laiko H. M., o ne tėvu įraÅ¡ytÄ S. J., su kuriuo visiÅ¡kai nebendravo.

Pagal LR CK 151 str. 1 d., J. J., sulaukusi pilnametystės, galėtų pati kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškinio senatis nebūtų praleista, tačiau tokiu atveju nepilnametei J. J. būtų atimta galimybė kuo greičiau įteisinti faktinę tėvystę ir tuo būtų pažeisti jos interesai bei padaryta žala psichologinei raidai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į byloje gautus objektyvius įrodymus apie tai, kad S. J. negali būti biologiniu J. J. tėvu, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, siekiant realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.), vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu S. J. kaip Å¡eima kartu negyveno nuo 1992–1993 m. Nuo 1998 m. ieÅ¡kovė gyveno kartu su H. M., 1999-11-12 jiems gimė dukra Jurgita. IeÅ¡kovės ir S. J. santuoka buvo nutraukta Å venčionių rajono apylinkės teismo 1999-11-09 sprendimu (b.l. 52), kuriuo nustatyta, kad Å¡alys iki santuokos nutraukimo kartu negyvena ilgÄ laikÄ , teismo posėdyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog su S. J. kartu negyvena aÅ¡tuonerius metus, gyvena su kitu vyru, laukiasi kÅ«dikio, teismo posėdyje dalyvavęs S. J. patvirtino, kad sutuoktiniai ilgÄ laikÄ kartu negyvena, ieÅ¡kovė turi kitÄ Å¡eimÄ .

IÅ¡ minėtų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad J. J. gimė ieÅ¡kovei ir atsakovui H. M. gyvenant kartu, ilgÄ laikÄ iki dukros gimimo ir gimus dukrai ieÅ¡kovė su vaiko tėvu įraÅ¡ytu S. J. negyveno, nepilnametė J. J., žinodama, kad jos tėvu įraÅ¡ytas S. J., jo savo tėvu nelaikė, tarp jų niekada nebuvo susiklostę tėvo ir vaiko santykiai. IÅ¡ J. J. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji nuo vaikystės savo tėvu laikė vienintelį asmenį - H.

M., kuris ja nuolat rÅ«pinosi, jÄ iÅ¡laikė, vadino jÄ dukra, o ji jį – tėvu. Visi giminės ir aplinkiniai žinojo, jog H. M. yra jos tėvas. Ji nori, kad jos gimimo liudijime bÅ«tų įraÅ¡ytas tikrasis jos tėvas - H. M.. S. J. tėvystė paneigiama ne tik tarp H. M. ir J. J. susiformavusiais vaiko ir tėvo santykiais, bet ir giminystės ryÅ¡io nustatyto ekspertizės akte (b.l. 148-151) esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad J. J. gimimo liudijime tėvu įraÅ¡ytas S. J. negali bÅ«ti biologiniu J.

J. tėvu. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad tėvystės nuginčijimas atitiktų nepilnametės J. J. esminius ir svarbiausius interesus - žinoti, kas yra tikrasis jos tėvas, taip pat, nuginčijus tėvystę, J. J. gimimo įraÅ¡e tėvu bÅ«tų nurodytas asmuo, kurį ji visÄ laikÄ laikė savo tėvu, todėl pripažįstama, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), nėra J. J. tėvas. Pagal CK 3.148 str., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados).

Giminystės ryšio nustatymo ekspertizės išvadoje (ekspertizės aktas Nr. ES 362/15(01) konstatuojama, kad H. M. yra J. J. tėvas. Byloje gautais moksliniais įrodymais patvirtinama, kad atsakovas H. M. - ieškovei gimusios dukros Jurgitos tėvas, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose atsakovas H. M. neginčijo, kad nuo gimimo augino J. J., tarp jų susiformavo tėvo ir dukros santykiai, todėl atsakovas H. M. pripažįstamas J.

J. tėvu.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 175 Eur dydžio periodines išmokas dukros J. J. išlaikymui, atsakovas nesutiko mokėti tokio dydžio išmokas motyvuodamas tuo, kad ieškovė nurodė dukros išlaikymui išleidžianti apie 150 Eur. Sutiko mokėti 75 Eur dydžio periodines išmokas. LR CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jeigu vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymas priteisiamas (CK 3.194 str.1 d.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, todėl iš atsakovo išlaikymas priteisiamas.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad iÅ¡laikymo vaikui dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010), kuris Å¡iuo metu 350 Eur. IeÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡mokų dydis nevirÅ¡ija pusės rekomenduojamo orientacinio iÅ¡laikymo dydžio, byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina ir dėl to neiÅ¡vengiamai didesnes iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui patiria ieÅ¡kovė, atsakovas ilgÄ laikÄ visiÅ¡kai neprisideda prie dukros iÅ¡laikymo.

Nustatant iš atsakovo priteisiamų lėšų vaiko išlaikymui dydį taip pat atsižvelgiama į J. J. amžių – jai šešiolika metų, bei į ryšium su tuo būtinas jos išlaikymui išlaidas, į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir negali skirti pakankamai lėšų dukros išlaikymui, todėl jos nurodyta dukros išlaikymui skiriama suma yra mažesnė nei suma, reikalinga dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti, be to, ieškovė nurodė, kad dalį lėšų J.

J. iÅ¡laikymui skiria jos sÅ«nus R. J.. Tuo tarpu atsakovas darbingas, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų teikti praÅ¡omo priteisti dydžio iÅ¡laikymo, negauta duomenų, kad turi kitų iÅ¡laikytinių. Nustatyta, kad reikalavimas dėl 175 Eur dydžio iÅ¡laikymo priteisimo pagrįstas, todėl tenkinamas. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5213,16 Eur dydžio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimÄ už trejus metus, skaičiuojant po 144,81 Eur kas mėnesį.

LR CK 3.200 str. nustato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas H. M. dukrai iÅ¡laikymo neteikia nuo 2010 m. lapkričio mėn., t.y. jiems apsigyvenus atskirai, todėl iÅ¡ atsakovo nepilnametei J. J. priteisiamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡laikymo skolÄ skaičiuoti po 144,81 Eur už kiekvienÄ mėnesį, atsakovas atsiliepime nesutiko dėl tokio dydžio skolos priteisimo nurodydamas, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie dukros iÅ¡laikymui panaudotas lėšas.

Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį atsižvelgiama į tai, kad tuo metu ieškovės ir atsakovo H. M. dukra buvo mažesnė ir atitinkamai jos poreikiai buvo mažesni, ir manoma, kad pagrįstos nepilnametės J. J. išlaikymui buvusios būtinos išlaidos - teismų praktikoje rekomenduojamo išlaikymo dydžio (1 MMA). Nustatyta, kad nuo 2011-08-04 iki 2012-07-31 MMA dydis buvo 800 Lt (231,70 Eur), nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 – 850 Lt (246,18 Eur), nuo 2013-01-01- iki 2014-08-04 – 1000 Lt (289,62 Eur), todėl iš atsakovo priteisiama pusė dukros išlaikymui buvusių būtinų išlaidų nuo 2011-08-04 iki 2014-08-04 – 4764,71 Eur.

IeÅ¡kovė prašė panaikinti nepilnametės J. J. gimimo įraÅ¡e Nr. 25, sudarytame 1999-12-01 Å venčionių r. Pabradės sen., įraÅ¡Ä apie tai, kad J. J. tėvas S. J.. LR CPK 399 str. nustato, kad civilinės metrikacijos įstaigos, gavę teismo sprendimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡registruoja tėvystę. Civilinės metrikacijos įstaigÄ iÅ¡registruoti tėvystę gavus teismo sprendimÄ Ä¯pareigoja įstatymas, todėl reikalavimas panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvystę atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškinys patenkintas, todėl ieškovei turėtų būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 4 d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovu ieškinio dalyje dėl tėvystės nuginčijimo įtraukto R. J. - ieškovės dukros gimimo įraše tėvu įrašyto asmens įpėdinio - veikimo ar neveikimo, todėl priteisti iš atsakovo R. J. bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Ieškovės patikslintas reikalavimas nustatyti tėvystę (priimtas 2015-09-17) taip pat patenkintas, todėl šioje dalyje ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo H.

M.. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie turėtas 200 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ (konsultacijÄ , ieÅ¡kinio parengimÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdyje) ir 304,10 Eur iÅ¡laidas už ekspertizę. Byloje buvo atlikta giminystės ryÅ¡io nustatymo ekspertizė, už ekspertizę sumokėjo ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo H. M. priteisiamas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas. IeÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iÅ¡ atsakovo H.

M. (CPK 98 str.). 2015-09-17 teismo nutartimi ieÅ¡kovei atidėtas žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl, ieÅ¡kinį patenkinus, 41 Eur dydžio žyminis mokestis priteisiamas iÅ¡ atsakovo H. M.. Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisiamas 205,94 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Nustatyta, kad teismas turėjo 13,79 Eur dydžio paÅ¡to iÅ¡laidas, kurių dalis - 6,90 Eur - priteisiama iÅ¡ atsakovo H.

M..             Vadovaudamasis LR CPK 260, 265, 268-270, 296, 399 str., CK 3.148, 3.150 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              Ieškinį patenkinti iš dalies             Pripažinti, kad S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios K. J. (šiuo metu M.) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.             Nustatyti, kad H. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra K.

M. (vaiko gimimo metu – J.) (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.             IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ H. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai J. J., gim. (duomenys neskelbtini), – 175 (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių) Eur dydžio iÅ¡mokas kas mėnesį nuo 2014-08-05 iki dukros pilnametystės (lėšomis disponuoja vaiko motina K. M.).             IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ H.

M. 4764,71 Eur (keturių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų 71 ct) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ J. J. (lėšomis disponuoja vaiko motina K. M.).             Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ H. M. 504,10 Eur (penkių Å¡imtų keturių eurų 10 ct) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas K. M..             IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ H. M. 253,84 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 84 ct) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .             Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                       Nijolė Lisauskienė