c02ee87e-e403-4e78-a13c-5671b89d56cb · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-2-332/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13988-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.2.2.7; 2.1.15.3.3.3; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Rimdžiūtei, dalyvaujant prokurorams:

Aldonai Jaugelienei, Jolantai SteponavičiÅ«tei, nuteistajam S. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Stasiui Blažaičiui, nukentėjusiajam V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-04-12 nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių vieÅ¡aisiais darbais, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 (trisdeÅ¡imt) valandų visuomenės labui. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ nuteistojo S. J.

Valstybinės ligonių kasos naudai, priteista 58,38 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni euro centai) žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-03-25, apie 5.30 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)”, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rÅ«binės patalpose, tyčia dujų balionėliu papurkÅ¡damas dujų V. K. į apatinę veido dalį ir vienÄ kartÄ suduodamas ranka, ar rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje bei apatinės lÅ«pos ir smakro pavirÅ¡inį cheminį nudeginimÄ , nežymiai sužalojo V.

K. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-04-12 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, S. J. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Be to, praÅ¡o baudžiamojoje byloje atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

3. Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde teigia, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-12 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai baudžiamojoje byloje įvertinant bylos aplinkybes bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus vertinant įrodymus, todėl turi būti panaikintas.

4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡imtinai rėmėsi prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad buvo po vidurnakčio, kai nuvyko į naktinį klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Buvo su sportiniais bateliais ir sportine apranga. Prie rÅ«binės stovėjo apsaugos darbuotojas – kaltinamasis, pasakė, kad jo neįleis dėl aprangos. Tada priėjo baro savininkas, kuris jį pažįsta ir pasakė apsaugos darbuotojui, kad jį įleistų.

Daugiau vakaro metu kaltinamojo tiesiogiai nebuvo sutikęs. Ten sutiko draugų, vartojo alkoholį. Užsidarant klubui paklausė R. B., gal ji važiuoja namo, kad kartu iÅ¡kviestų taksi. Kartu atsistoję nuo stalo, R. B. pasuko į deÅ¡inę – į tualetÄ , o jis nuėjo prie rÅ«binės. Tada jį užpuolė apsaugos darbuotojas. Kaltinamasis visÄ vakarÄ jautė jam pyktį, buvo nepatenkintas, kad jis liko klube. Jam nuėjus į rÅ«binę, ten nieko daugiau nebuvo. RÅ«bininkės tuo metu nebuvo, striukės nepasiėmė.

Stovint prie rÅ«binės, kaltinamasis jam griebė už deÅ¡inės rankos žasto, papurÅ¡kė į veidÄ dujų balionėliu bei sudavė „kažkuo” smÅ«gį į veidÄ virÅ¡ deÅ¡inės akies antakio. Nieko jam nesakė. Visas veidas buvo nudegęs nuo dujų, kaktoje buvo labai gili žaizda. Nuo smÅ«gio nugriuvo ir nieko nebepamena.

5. Pažymi, kad policijos pareigÅ«nai po to, kai nukentėjusysis V. K. patyrė traumÄ , nustatė jo girtumo laipsnį, kuris buvo 3,02 promilių (Sunkus girtumas). Anot nuteistojo, kyla pagrįstos abejonės, ar V. K., bÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio, galėjo prisiminti visas jo patirtos traumos aplinkybes. Nurodo, kad V. K. neprisiminė su įvykiu susijusių aplinkybių. Å ias aplinkybes patvirtino policijos pareigÅ«nai, tuo metu atvykę į naktinį klubÄ . Jie aiÅ¡kino, kad V. K. nieko neprisiminė ir nieko negalėjo paaiÅ¡kinti. Jis, pats klausinėjo pareigÅ«nų, kas įvyko.

6. Anot apelianto, neatmestina aplinkybė, kad V. K. gali sÄ Å¾iningai klysti. Jis (nukentėjusysis) aiÅ¡kino, kad pats nematė, kas jam sudavė smÅ«gį į kaktÄ , kad tai padarė kaltinamasis, nes nieko daugiau patalpoje nebuvo. Mano, kad V. K. galėjo pajusti smÅ«gį į kaktÄ , tačiau ne nuo „kažkokio daikto”, o nuo smÅ«gio kakta į grindis, kai pats nuvirto. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausus ekspertÄ D. V., jis patvirtino savo iÅ¡vadas. Ekspertui pateiktus klausimÄ , ar galima laikyti bukabriauniu daiktu plytelėmis iÅ¡klotas grindis, kai yra tarpai tarp tų plytelių, kurie žemesni nei plytelių pavirÅ¡ius? Teismo ekspertas nurodė, kad jis negali į šį klausimÄ atsakyti.

Su nukentėjusiuoju V. K. klube buvusi liudytoja R. B., kuri V. K. sužalojimo aplinkybių nematė, tačiau duodama parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nenurodė, kad patalpoje prie rÅ«binės bÅ«tų jutusi dujų kvapÄ . Ji gulintį V. K. pamatė išėjusi iÅ¡ tualeto, tačiau negalėjo pasakyti, kokioje padėtyje jis gulėjo (ant nugaros, Å¡ono ar kniÅ«bsčias). Darytina iÅ¡vada, kad R. B. dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, ne visai teisingai nurodė įvykio aplinkybes.

7. Nurodo, kad jis pats (apeliantas) apžiÅ«rėjo grindis ir nustatė, kad tarpai tarp plytelių yra nevienodi, 4-8 mm, siÅ«lių gylis 4-8 mm, o apylinkės teismas nepripažino Å¡ių duomenų įrodymu, kadangi Å¡ie duomenys pateikti ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad dėl policijos pareigÅ«nų aplaidumo ir netinkamo įvykio vietos užfiksavimo nebuvo tinkamai surinkti įrodymai baudžiamojoje byloje, leidžiantys nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Todėl, visos nenustatytos aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

8. Be to, teismo ekspertas apylinkės teisme parodė, kad yra didelė tikimybė, kad sužalojimas nukentėjusiojo kaktoje galėjo atsirasti nuo smÅ«gio dujų balionėlio briauna, nors, apelianto įsitikinimu, ekspertui niekas jokio dujų balionėlio nepateikė. Teismo ekspertas dėl dujų balionėliu galimai padaryto sužalojimo nurodė, kad kakta panaÅ¡ios formos kaip ir dujų balionėlis, todėl esant vienodiems daiktams ir gali gautis tiesi kirstinė 3,5 cm linija. Toks eksperto paaiÅ¡kinimas, anot apelianto yra nepagrįstas. Taip pat, ekspertas paminėjo, kad V. K. kaktos sužalojimÄ buvo galima padaryti ir kumščiu – „boksininko sužalojimas”. Pažymi, kad buvo praÅ¡oma teismo skirti pakartotinį teismo medicinos tyrimÄ , pavedant jį atlikti kitam ekspertui, tačiau apylinkės teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, kad tai galima iÅ¡siaiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu.

9. Apeliantas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) biuro specialistų iÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje prof. A. A. G. ir dr. R. Å . patvirtino tuos pačius sužalojimus, kaip ir ekspertas D. V. Taip pat nurodė, kad nurodyti sužalojimai galėjo gautis:

a) muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant kaktos dešine puse į nelygų patalpos grindų paviršių;

b) poodinė kraujosruva dešiniojo kelio priekiniame paviršiuje, taip pat galėjo gautis krentant kniūbsčiam ir atsitrenkiant į grindis, tam tikra prasme tai patvirtina ir veido susitrenkimo galimybę to paties griuvimo metu;

c) devynios apvalios iki 1 cm skersmens poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje 6 x 5,5 cm plote galėjo gautis spaudžiant rankų pirštais, kai V. K. buvo prikeliamas nukritęs ant grindų. (duomenys neskelbtini) biuro specialistai patvirtino, kad V. K. patirti sužalojimai yra nežymaus sveikatos surikdymo masto. Išvadoje nurodyta, kad teismo medicinos praktikoje yra žinoma, kad asmuo, gavęs smūgį, ranka į priekinę galvos sritį, paprastai nuvirsta ant nugaros.

Tačiau, gali bÅ«ti atvejų, kai nuo traumos, ar nuo girtumo staiga iÅ¡sijungus sÄ monei, krentama veidu žemyn. Taip pat, iÅ¡vadoje nurodyta, kad tikimybės, kad asmuo, suklupdamas ant kelių bei virsdamas veidu žemyn, gali susižaloti kaktÄ , negalima atmesti. V. K. veido sužalojimai galėjo gautis atsitrenkus į nelygų patalpos grindų pavirÅ¡ių, todėl faktas, kad grindų pavirÅ¡ius buvo iÅ¡klotas keramikinėmis plytelėmis su 4-8 mm tarpais tarp plytelių, esant 2-3 mm siÅ«lių gyliui, tam tikra prasme dar labiau sustiprina veido sužalojimų, o ypač linijinės muÅ¡tinės žaizdos kaktoje susidarymo galimybę atsitrenkiant į tokio pobÅ«džio grindų pavirÅ¡ių.

Specialistai iÅ¡tyrė ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktose nuotraukose aiÅ¡kiai matyti, kad 3,7 cm skersmens dujų balionėlis yra visiÅ¡kai apvalus ir neturi jokių briaunų nei Å¡onuose, nei dugne, todėl juo suduodant į veidÄ , padaryti 3,5 cm ilgio tiesiÄ linijinę, nelygiais nubrozdintais kraÅ¡tais žaizdÄ , yra neįmanoma.

10. Apylinkės teismas atmetė jo pateiktÄ teismo medicinos specialistų konsultacinę iÅ¡vadÄ , atliktÄ (duomenys neskelbtini) biuro, nes ji yra konsultacinė iÅ¡vada. Apylinkės teismas, vertindamas apelianto pateiktÄ specialistų iÅ¡vadÄ nurodė, kad iÅ¡vadÄ pateikę specialistai analizavo kaltinamojo keliamas versijas ir pateiktas dujų balionėlio nuotraukas bei sprendė ar juo galėjo bÅ«ti padarytas sužalojimas nukentėjusiajam V. K. Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, kad dujų balionėlis nebuvo rastas ir iÅ¡tirtas ikiteisminio tyrimo metu, nėra duomenų kokio tipo dujų balionėlį tÄ vakarÄ naudojo kaltinamasis, todėl toks tyrimas yra teorinio pobÅ«džio, neturintis įrodomosios vertės konkrečioje byloje.

Apeliantas mano, kad surašyta specialistų konsultacinė išvada yra oficialus dokumentas (BPK 90 straipsnis) ir jis atitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, todėl jis baudžiamojoje byloje turėjo būti tiriamas ir vertinamas kaip ir kiti byloje esantys duomenys.

11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad patyrus traumÄ kaktoje, kraujas akimirksniu pradeda veržtis iÅ¡ žaizdos. Teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus, nei vienas iÅ¡ jų V. K. kruvinų drabužių nematė. Liudininkų nurodyta kraujo dėmė ant grindų buvo lokali, be jokių taÅ¡kymosi požymių. V. K. drabužiai nebuvo iÅ¡tepti krauju todėl, kad jam patyrus traumÄ bÅ«nant horizontalioje padėtyje (nuvirtus kniÅ«bsčiam), kraujas veržėsi žemyn, ant grindų. Jo žaizdÄ sutvarstė policijos pareigÅ«nai ir jį pakėlė jau su sutvarstyta žaizda, kai kraujo tekėjimas iÅ¡ žaizdos buvo sustabdytas, todėl jo drabužiai nebuvo sutepti krauju.

12. Nurodo, kad jis savo kaltės nepripažino, apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tÄ vakarÄ dirbo apsaugininku klube „(duomenys neskelbtini)“. Ä® klubÄ atėjo žmogus su treningais, jis buvo neblaivus ir agresyvus. Pagal taisyklės jis negalėjo įleisti asmenų su sportine apranga bei iÅ¡gėrusių. Kilo konfliktas, tačiau atėjo klubo savininkas, kuris liepė V. K. įleisti į klubÄ . Vėliau buvo priėjusios merginos, kurios skundėsi, kad prie jų lenda žmogus su treningais.

S. J. V. K. įspėjo dėl netinkamo elgesio. Klube tarp V. K. ir klubo lankytojų kilo nedidelių konfliktų. Apie antrÄ valandÄ Ä¯ klubÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie klausė dėl (duomenys neskelbtini). S. J. atsakė, kad nieko tokio klube neįvyko. PareigÅ«nai klausė ar klube yra agresyvių asmenų, S. J. pasakė, kad yra ir paprašė pareigÅ«nų, kad Å¡ie, užsidarant klubui, atvyktų. Užsidarant klubui S. J. pranešė, kad klubas užsidaro. Salėje buvo V. K. su draugais, kuris, tikriausiai norėdamas pasirodyti prieÅ¡ draugus, atsistojęs numetė kėdę ir metė į jį grafinÄ bei „puolė ant jo“.

S. J. įspėjo V. K., kad jo atžvilgiu panaudos dujas, tačiau V. K. nenustojo agresyviai judėti S. J. pusėn. Todėl, laikydamasis visų instrukcijų reikalavimų, S. J. papurÅ¡kė duju balionėliu V. K. pusėn. V. K. sustojo. Dujos V. K. buvo papurkÅ¡tos salėje. Nenorėdamas konflikto eskalavimo ir žinodamas, kad prie klubo yra policijos pareigÅ«nai, S. J. ėjo jų pakviesti. Kad iÅ¡eiti iÅ¡ pagrindinės klubo salės S. J. turėjo eiti per rÅ«binės patalpÄ . Jam iÅ¡ paskos ėjo V.

K., kuris griuvo kniÅ«bsčias ant grindų. S. J., nuėjęs į laiptinę per langÄ pakvietė policijos pareigÅ«nus, kurie užbėgo laiptais prie gulinčio V. K. Pakvietęs pareigÅ«nus S. J. nuėjo prie V. K. ir pamatė, kad jis guli kniÅ«bsčias ir jam iÅ¡ kaktos bėga kraujas. Policijos pareigÅ«nai sutvarstė V. K. žaizdÄ ir jį pakėlė nuo grindų. PareigÅ«nai buvo užsiėmę V. K. ir jo nieko neklausinėjo. Jis V. K. jokių smÅ«gių nesudavė, nurodė, kad matė kaip V.

K., bÅ«damas girtas, suklupo ir pargriuvo veidu į grindis. Dujas tÄ vakarÄ , naudojo tik vienÄ kartÄ ir tik prieÅ¡ V. K., pagrindinėje klubo salėje. Jis naudojo tokį pat dujų balionėlį, kurio nuotraukÄ jis pateikė (duomenys neskelbtini) biurui.

13. Apylinkės teisme apklausti liudytojai M. G. ir T. P. nurodė panaÅ¡ias salėje dujų balionėliu papurkÅ¡tų dujų aplinkybes, t. y. jie salėje juto dujų kvapÄ . Å ių visų nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad apeliantas dujas prieÅ¡ V. K. panaudojo pagrindinėje klubo „(duomenys neskelbtini)“ salėje esant bÅ«tinumui. S. J. buvo apsauginis ir turėjo teisę duoti teisėtus nurodymus ar įspėti (sudrausminti) netinkamai besielgiančius asmenims. Anot apelianto, jis privalėjo imtis priemonių, siekiant užkirsti keliÄ V. K. pažeidimams. Teigia, kad jo dujų papurÅ¡kimas buvo „perspėjimas“ dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl Å¡ių apelianto veiksmų salėje kas nors jį kaltinų ar jam reikÅ¡tų pretenzijas.

14. Pažymi, kad jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos paneigia liudytojų L. V., kartu dirbusio apsauginio A. J. parodymai. Liudytojo A. J. duoti parodymai, anot apelianto, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Liudytojo A. J. parodymus patvirtina L. V., kuri nurodė, kad V. K. pats griuvo prie rÅ«binės. A. J. parodymai buvo tikrinami įvykio vietoje ir parodymų patikrinimo vietoje veiksmas patvirtina jo duotus parodymus, kas leidžia objektyviai įvertinti jo duotų parodymų patikimumÄ , todėl abejoti liudytojo A. J. parodymais nėra pagrindo.

15. Teigia, kad nepagrįstas apylinkės teismo aplinkybių vertinimas, kad policijos pareigÅ«nai, pakviesti S. J. bėgdami laiptais A. J. nematė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ių aplinkybių policijos pareigÅ«nai netvirtino, o teismo posėdžio metu visi teigė, kad įvykio, kuris buvo prieÅ¡ metus, nebeprisimena. Tokiu atveju lieka neaiÅ¡ku, kur tuo metu galėjo bÅ«ti A. J.

16. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima bÅ«tų priimti objektyvų sprendimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas netinkamai, neužfiksuoti ir nesurinkti bÅ«tini duomenys, todėl liko neatsakyta į daugelį klausimų. Mano, kad visos neiÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės ar abejonės, turėtu bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai.

17. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ byloje nebuvo gauta.

18. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir jį iÅ¡teisinti, prokurorai prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkintinas, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-04-12 nuosprendis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, iÅ¡teisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 19.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

20. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

21. Taip pat pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-04-12 nuosprendis dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas S. J. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir S. J. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ buvo papildomai apklausti liudytoja V. U., nukentėjusysis V. K. ir nuteistasis S. J., paskirta ekspertizė ir 2019-11-18 Å iaulių apygardos teisme gautas 2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės aktas Nr. EKG 2/2019(04). 1.1. Nukentėjusysis V. K. papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jis į klubÄ atėjo apie 23-24 val. Nurodo, kad S. J. nepažįsta. Jis (nukentėjusysis) su S. J. sukonfliktavo ir susistumdė prie įėjimo dėl nukentėjusiojo aprangos.

S. J. jo (nukentėjusiojo) nenorėjo įleisti. Priėjo klubo Å¡eimininkas, su kuriuo jis buvo pažįstamas. Å eimininkas liepė jį įleisti. Jis nuėjo į salę. VisÄ vakarÄ jis su niekuo nekonfliktavo. Klubo salėje jokių konfliktų nebuvo. Salėje su S. J. nebuvo susitikęs. Su merginomis neaiÅ¡kumų nebuvo iÅ¡kilę. Kiek žino, S. J. salėje buvo papurÅ¡kęs dujų kitam vyriÅ¡kiui. Mano, kad S. J. visÄ vakarÄ ant jo „laikė pyktį“, nes iÅ¡ kaltinamojo veido iÅ¡raiÅ¡kos buvo matyti, kad jis jaučia nepasitenkinimÄ .

Kai nukentėjusysis eidavo į laukÄ parÅ«kyti, matydavo, kad jis (S. J.) jį seka žvilgsniu. Jis (nukentėjusysis) buvo stipriai iÅ¡gėręs. Jam buvo nustatytas 3,02 promilių girtumas. Viskas įvyko prie rÅ«binės, kai jis nuėjo pasiimti striukių. Nežino, ar L. V. tuo metu dirbo salėje ar rÅ«binėje. Jis kartu su drauge R. B. iÅ¡eidinėjo. Jie kartu atsikėlė nuo stalo ir išėjo. Prie rÅ«binės jie iÅ¡siskyrė, t. y. ji (R. B.) nuėjo į tualetÄ , o jis (nukentėjusysis) nuėjo paimti striukių.

RÅ«binė yra kampe, po deÅ¡ine, iÅ¡einant iÅ¡ baro. Ten yra holas, paskui laiptai į apačiÄ . Viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis stovėjo prie rÅ«binės, kai jis (S. J.) netikėtai jam paėmė už deÅ¡inės rankos, patempė, kad atsisuktų ir purÅ¡kė dujų balionėliu. Visas jo veidas buvo nudegintas. Po papurÅ¡kimo buvo smÅ«gis į antakį. SmÅ«gis buvo vienas. Pačio smÅ«gio nematė, nes jam pripurÅ¡kė dujų į akis, burnÄ . Nuo smÅ«gio jis suklupo. Nematė, ar S. J. turėjo kÄ nors rankoje.

Kai jis suklupo (gulėjo ant pilvo) bei tuo metu ateinant pareigÅ«nams, matė, kad jį (nukentėjusįjį) su keliu prispaudęs laikė S. J. Kai nukentėjusįjį laikė, jis daugiau žmonių nematė. R. B. parėjusi iÅ¡ tualeto, pradėjo cypti, kai pamatė kraujo klanÄ . PareigÅ«nai davė jam popieriaus prisidengti, kad kraujas nebėgtų. Nepasakys, ar policijos pareigÅ«nai jo klausė, kas jam atsitiko. Jam atrodo, kad tÄ vakarÄ jo niekas nieko neklausė. Atvažiavo greitoji ir jį iÅ¡vežė, nes buvo didelė kirstinė žaizda.

Jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini). 1.2. Nuteistasis S. J. papildomai apklaustas teismo posėdyje parodė, kad dirbo naktiniame klube apsaugos darbuotoju. TÄ vakarÄ buvo du apsaugos darbuotojai. A. J. (duomenys neskelbtini) buvo kartu su juo. Jis pamatė, kad į klubÄ ateina neblaivus, su „treningais“ asmuo. Pagal klubo instrukcijas su „treninginėmis“ kelnėmis ir neblaivių jie neįleidžia. Jis jo (nukentėjusiojo) neįleido prie klubo durų, kurios yra antrame aukÅ¡te. Nukentėjusysis reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , taip prasidėjo konfliktas.

Paskui atėjo baro savininkas. Savininkas pasakė, kad įleistų nukentėjusįjį. Jis jį įleido. Jam (nuteistajam) dirbant prie klubo įėjimo, atbėgo merginos ir pasakė, kad neblaivus, su treningais asmuo kabinėjasi. S. J. priėjo prie jo (nukentėjusiojo), kad jį nuraminti. Paskui, jam (nuteistajam) vaikščiojant po salę, pastebėjo, kad tarp jo (nukentėjusiojo) ir dviejų jaunų vaikinų kilo konfliktas. Jis (nuteistasis) priėjo prie jų ir pasakė, kad baigtų. Nuteistasis tÄ vakarÄ stebėjo aplinkÄ .

Paskui į klubÄ atvyko policijos pareigÅ«nai. Jie pasakė, kad gavo praneÅ¡imÄ apie įvykį, kad klube (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad tokio įvykio nėra. Policininkė paklausė, gal yra kokių įtartinų, agresyvių asmenų. Jis (nuteistasis) pasakė, kad yra. Jie susitarė, kad policijos pareigÅ«nai atvažiuos į klubo darbo pabaigÄ . Kaip agresyvų asmenį omenyje turėjo nukentėjusįjį ir jo kompanijÄ prie stalo. Baigiantis darbui jis pasakė, kad Å¡ie baigtų gerti, nes klubas užsidaro.

Nukentėjusysis atsikėlė, numetė kėdę, grafinÄ metė į jį (nuteistÄ jį) ir pataikė, pastatęs kumščius ėjo link jo. Nurodo, kad jis kaip apsaugos darbuotojas, turi pipirines dujas, kurias laiko dėkle prie Å¡ono. Balionėlis standartinis. Nuteistasis įspėjo nukentėjusįjį, kad panaudos dujas, tačiau nukentėjusysis mojavo kumščiais. Jis (S. J.) salėje nukentėjusiajam papurÅ¡kė dujų, nes jam (nuteistajam) buvo iÅ¡kilęs pavojus. AntrÄ kartÄ dujų nepurÅ¡kė.

Po papurškimo dujų balionėlį turėjo prie savęs. Jo tyrimui nepateikė, nes niekas neprašė. Kai papurškė dujų, nukentėjusysis sustojo, apsiramino. Jis (nuteistasis) iš karto išėjo iš salės pakviesti pareigūnų. V. K. jam ėjo iš paskos. Jis eidamas, užmetęs akį, matė, kaip nukentėjusysis krito. Ten, kur nukrito nukentėjusysis, yra plytelės. Tarp plytelių yra tarpai, taip pat yra turėklai. Jis (nukentėjusysis) krito netoli turėklų. Mano, kad nukentėjusysis krito dėl girtumo, krisdamas susitrenkė į plyteles.

Teigia, kad dujų kvapas galėjo ateiti iÅ¡ salės, kai nukentėjusiajam buvo papurkÅ¡tos dujos. Nuteistasis pirmame klubo aukÅ¡te, per langÄ pamojavo policijos pareigÅ«nams, jie jį pastebėjo ir atbėgo. Kai policijos pareigÅ«nai atbėgo, V. K. buvo rÅ«binėje, kniÅ«bsčias gulėjo ant grindų. Jis (S. J.) buvo pasilenkęs pažiÅ«rėti, nes nukentėjusiajam labai bėgo kraujas, nes buvo kirstinė žaizda. Jis (nuteistasis) prie nukentėjusiojo neprisilietė, nelaikė prispaudęs nukentėjusiojo.

Jis smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė. Policijos pareigÅ«nai buvo užsiėmę V. K., jis (nuteistasis) bandė su pareigÅ«nais ieÅ¡koti kontakto, tačiau jie nereagavo. Jis nuėjo į salę, prie baro policijos pareigÅ«nai jį matė, niekas jo nieko neklausinėjo. Policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . 1.3. Liudytoja V. U. papildomai apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini). ApeliantÄ pirmÄ kartÄ matė klube „(duomenys neskelbtini)“, antrÄ kartÄ apylinkės teisme. 2018-03-25 ji reagavo į praneÅ¡imÄ .

Su kolege eksperte užvažiavo į naktinį klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dėl kito įvykio, nes tÄ vakarÄ buvo (duomenys neskelbtini). Nuvykę klausė apsaugos darbuotojų, ar jie matė kažkÄ , ar jie žino apie tÄ Ä¯vykį. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad nieko nematė. Vizualiai apžiÅ«rėjus bendro naudojimo patalpas ir iÅ¡vyko. Apsaugos darbuotojas jų paprašė, kad, jeigu galės, kad pasisukinėtų aplink, kai klubas užsidarys. Nurodo, kad naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra probleminis, jame nuolatos renkasi įvairiausia publika, bÅ«na daug neadekvačių žmonių, nuolat klube kyla įvairÅ«s konfliktai. 1.4.

Baigiantis klubo darbo laikui automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjo du policijos ekipažai. Apsaugos darbuotojas, pastebėjęs, kad jie stovi aikÅ¡telėje, per stiklinę sienÄ pradėjo jiems mojuoti, kad ateitų. Ji nurodė kolegoms, kad „bėgam žiÅ«rėti, kas ten viduje“. Naktinis klubas yra antrame aukÅ¡te. Patalpoje jautėsi dujų kvapas. Atėję jie laiptų aikÅ¡telėje pamatė kruvinÄ Å¾mogų. Asmuo buvo parklupęs ant žemės, ties galva buvo kraujo bala, o apsaugos darbuotojas jį laikė prispaudęs rankomis ties pečiais.

Jai (liudytojai) susidarė įspÅ«dis, kad apsaugos darbuotojas laikė tÄ Å¾mogų, kad jis nesikeltų. Nurodo, kad ji nematė, kur nukentėjusysis buvo sužalotas. Aplink žmonių nebuvo. Tik rÅ«binėje buvo savininkė, bet iÅ¡ tos rÅ«binės reikia „persisverti“, kad matytųsi, kas ten vyksta. Ten, kur buvo kraujas, yra plytelės. Ji paklausė, kas čia įvyko. Nelaukdama atsakymo, skambino budėtojui, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Jos kolega, jos manymu, kėlė nukentėjusįjį, kad pažiÅ«rėti kas jam yra, kažkÄ dėjo ant jo veido, kad sustabdyti kraujavimÄ .

Greitoji pagalba iÅ¡sivežė vaikinÄ . Pažymi, kad kiek buvo įmanoma, ji bandė aiÅ¡kintis situacijÄ . Apsaugos darbuotojas nurodė, kad nieko nematė. Apsauginis, nieko nesakęs, nuėjo į klubo vidų. Klube buvo du apsaugos darbuotojai. Su kitu apsauginiu ji tÄ vakarÄ nebendravo. Kai jie atėjo, ji (liudytoja) jį (J.) matė. Jis (antras apsauginis) išėjo iÅ¡ klubo vidaus, pasižiÅ«rėjo ir nuėjo atgal. Nepamena, ar jį bandė kalbinti. Tuo metu klubas buvo uždaromas ir visi ėjo lauk.

Ji ir dar vienas kolega užsiraÅ¡inėjo klube buvusių asmenų duomenis. Pažymi, kad nukentėjusysis buvo visas kruvinas, jiems (policijos pareigÅ«nams) jis nieko nenurodė, nekalbėjo, nes buvo akivaizdžiai neblaivus. Su juo buvusi moteris pasakė, kad „nieko nesiaiÅ¡kintume, nieko nesigilintume, nes patys iÅ¡siaiÅ¡kins ir susitvarkys“. Moteris taip pat vizualiai buvo neblaivi. Kolega nuvedė nukentėjusįjį į greitosios medicininės pagalbos automobilį, nustatė jam girtumÄ . Dėl tarnybinių praneÅ¡imų nurodė, kad ji rašė tarnybinius praneÅ¡imus.

Dėl pirmojo tarnybinio praneÅ¡imo liudytoja nurodo, kad jį surašė tÄ pačiÄ naktį, kai įvyko įvykis. Kokiu laiku, negali atsakyti. Teigia, kad ji pamainÄ pradėjo (duomenys neskelbtini), o baigė (duomenys neskelbtini) val. ryto. Tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė iki (duomenys neskelbtini) val. Nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ kitÄ dienÄ ji priėmė, nes budėjo. Paprastai, kai asmenys bÅ«na neblaivÅ«s, kai nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios aplinkybės, pirminė informacija vis tiek turi bÅ«ti užregistruota, o, kadangi policija negavo jokio praneÅ¡imo apie tÄ konfliktÄ , tai realiai ji praneÅ¡imÄ suformavo pati.

Pirminį praneÅ¡imÄ reikėjo sukurti. Liudytojai buvo neaiÅ¡ku, ar nukentėjusysis iÅ¡ lauko parėjo sumuÅ¡tas, nes jis pats nieko neaiÅ¡kino, apsaugos darbuotojas taip pat nieko nenurodė. IÅ¡ pirminio tarnybinio praneÅ¡imo jos atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini). Dėl antrojo tarnybinio praneÅ¡imo liudytoja nurodo, kad minėtas tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas po blaivaus nukentėjusiojo atvykimo į policijÄ , po bendravimo su juo. Kai jai paaiÅ¡kėjo aplinkybės, ji turėjo tikslinti įvykio aplinkybes.

Protokole–pareiÅ¡kime užraÅ¡oma, kÄ nurodė žmogus. PareiÅ¡kimas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių. Patikslina, kad apsaugos darbuotojas jai nieko neaiÅ¡kino, nukentėjusysis jai pasakė, kad jam papurÅ¡kė dujų. Dėl girtumo nustatymo nukentėjusiajam liudytoja nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra alkotesterio duomenys, kada nukentėjusiajam buvo patikrintas girtumas. Teigia, kad ne ji tikrino nukentėjusiojo girtumÄ . Alkotesterio Å¡aknelę pasirašė ji, jos paraÅ¡as.

Nukentėjusiajam buvo nustatyta 3,02 promilės. Jos kolega davė nukentėjusiajam pūsti, o ji tik užpildė alkotesterio lapelį. 1.5. 2019-11-18 Šiaulių apygardos teisme gautame 2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 2/2019(04) nurodyta, kad V. K. nustatyta:

1. muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, deÅ¡inio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje bei deÅ¡inio kelio sÄ nario priekinio pavirÅ¡iaus vidiniame kraÅ¡te; pavirÅ¡inio cheminio nudegimo požymiai apatinės lÅ«pos ir smakro srityje. V. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. V. K. nustatyti pavirÅ¡inio cheminio nudegimo požymiai apatinės lÅ«pos ir smakro srityje galėjo bÅ«ti padaryti chemiÅ¡kai aktyvios medžiagos poveikyje. V. K. nustatytos muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo bÅ«ti padarytos ir 1 trauminio poveikio metu, neatmetama galimybė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek ir, galimai griuvimo metu, atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ ar nelygų pavirÅ¡ių (2 t., b. l. 166-168).

Dėl S. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas S. J. veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas tik S. J. atliktus veiksmus bei nukentėjusiojo V. K. patirtus sužalojimus, o ne vertindamas visÄ susidariusiÄ situacijÄ . Å iuo atveju, pagal apylinkės teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus.

Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo.

2. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad S. J. ir nukentėjusysis V. K. įvykio dienÄ susitiko prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Tarp jų kilo konfliktas, nes S. J., bÅ«damas klubo apsauginiu, neįleido į klubÄ neblaivaus nukentėjusiojo, nes jis buvo apsirengęs sportine apranga. Vėliau, klubo savininkui R. V. leidus, S. J. įleido nukentėjusįjį V. K. į naktinį klubÄ (patvirtina nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo R. V. parodymai). Kitų konfliktų, iki baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo – nebuvo.

3. Nuteistasis S. J. tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose gana nuosekliai parodė, kad konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kilo salėje, klubui užsidarant. Nukentėjusysis atsistojęs, paėmęs nuo stalo grafinÄ , jį metė į nuteistÄ jį, artėjo prie S. J., mojuodamas kumščiais. Nuteistasis įspėjo nukentėjusįjį, kad panaudos dujas, o nukentėjusiajam neklausius, papurÅ¡kė dujų. Po to, jis apsisukęs, iÅ¡bėgo iÅ¡ salės ir leisdamasis laiptais per pastato langÄ kvietė pareigÅ«nus. Nukentėjusysis ėjo paskui jį bei pargriuvo. Kai atbėgo policijos pareigÅ«nai V. K. buvo rÅ«binėje, kniÅ«bsčias ant žemės. Pamatęs V. K., jis buvo pasilenkęs pažiÅ«rėti, nes nukentėjusiajam bėgo kraujas. Jis prie jo neprisilietė, nelaikė prispaudęs nukentėjusiojo, smÅ«gio jam nesudavė.

4. Nors kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistojo parodymuose yra tam tikrų įvykio aplinkybių neatitikimų, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nuteistasis dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklus viso proceso metu, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais.

5. Vertinant ar buvo padaryta S. J. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis.

6. IÅ¡ nukentėjusiojo V. K. 2018-03-26 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad jis nurodė Å¡ias aplinkybes: „[...] susiruoÅ¡us eiti į namus, priėjus prie rÅ«binės pasiėmiau striukę ir atsisukus jÄ vilktis, staiga man tiesiai į akis papurÅ¡kė dujų apsaugos darbuotojas, su kuriuo atėjęs sukonfliktavau žodžiu. [...] IÅ¡ karto pajutau smÅ«gį į galvos kaktÄ , kur man prakirto kaktÄ . [...] Kas konkrečiai man sudavė smÅ«gį, nemačiau, [...] apsaugos darbuotojas tiesiai į akis papurÅ¡kė dujų. Esu įsitikinęs, kad tai matė pati naktinio klubo savininkė L., kuri man padavė striukę iÅ¡ rÅ«binės“ (1 t., b. l. 19-21).

7. IÅ¡ 2018-03-26 liudytojo V. K. apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis parodė, kad „[...] praneÅ¡us, kad klubas uždaromas, jis susiruošė eiti į namus, dėl ko vienas pats iÅ¡ salės nuėjo prie rÅ«binės, esančios prie įėjimo į klubÄ . Paprašė klubo savininkės L., dirbusios rÅ«binėje, kad jam paduotų striukę. Pasiėmęs striukę atsisuko ir staiga jam tiesiai į akis papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų tas pats apsaugos darbuotojas, su kuriuo atėjęs sukonfliktavo. IÅ¡ karto pajuto smÅ«gį į galvos kaktÄ . […] Kas konkrečiai jam sudavė smÅ«gį į kaktÄ jis nematė, kadangi […] apsaugos darbuotojas […] jam tiesiai į akis pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. […] Kas jam sudavė smÅ«gį į kaktÄ turėjo matyti L., buvusi rÅ«binėje” (1 t., b. l. 36).

8. Iš 2018-04-17 nukentėjusiojo V. K. papildomo apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis patikslino, jog jis buvo laikomas apsauginio prispaustas prie žemės, t. y. „[…] kai atbėgo policininkai, jis buvo paguldytas ant žemes. Apsauginis jį laikė prie žemės, dar pareigūnė paklausė, kodėl jis jį laiko. Šito jis labai gerai neprisimena” (1 t., b. l. 37).

9. Apklaustas apylinkės teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad „[...] užsidarant klubui paklausė R. B., gal ji važiuoja namo, kad kartu iÅ¡sikviestų taksi. Kartu atsistojo nuo stalo. R. B. pasuko į deÅ¡inę – į tualetÄ , o jis nuėjo prie rÅ«binės. Tada jį užpuolė apsaugos darbuotojas. […] Jam nuėjus į rÅ«binę, ten nieko daugiau nebuvo ir apsauginis jį užpuolė. RÅ«bininkės tuo metu nebuvo, striukės nepasiėmė. Stovint prie rÅ«binės, kaltinamasis jam griebė už deÅ¡inės rankos žasto, papurÅ¡kė į veidÄ dujų balionėliu, bei sudavė kažkuo smÅ«gį į veidÄ virÅ¡ deÅ¡inės akies antakio. […] Nuo smÅ«gio nugriuvo ir nieko nebepamena.

Pareigūnai pasakojo, kad atvažiavę rado jį gulintį ant žemės, o kaltinamasis jį laikė su keliu prispaudęs. To momento, kaip griuvo neatsimena. […] R. B. pasakojo, jog grįžusi iš tualeto pamatė, kad kaltinamasis laikė keliu jį prispaudęs ir pradėjo rėkti“ (2 t., b. l. 68-69). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apygardos teisme.

10. Vertinant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusysis dėl esminių įvykio aplinkybių iÅ¡liko nuoseklus, tačiau duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime jis neprisiminė, ir nematė, kad S. J. jam bÅ«tų sudavęs smÅ«gį. TokiÄ aplinkybę nukentėjusysis parodė tik apklausiamas apylinkės teisme, kas leidžia abejoti ar nukentėjusiajam smÅ«gį sudavė bÅ«tent S. J. Kitu atveju, nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime nurodė, kad jį prispaudęs prie žemės laikė apsauginis, jis tai matė, o apylinkės teisme nurodė, kad Å¡iÄ aplinkybę jis sužinojo iÅ¡ liudytojos R. B., bei iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, kurie jam papasakojo.

11. Apklausta apylinkės teisme liudytoja L. V. parodė, kad „[…] ji dirbo rÅ«binėje ir padavinėjo striukes. Apie (duomenys neskelbtini) žmonių buvo aplink, kai pamatė, kad guli žmogus ant žemės prie durų. […] Asmuo striukės dar nebuvo pasiėmęs. Jis gulėjo kniupščias ant pilvo. […] Asmuo nieko nesakė, kas jam nutiko. […] Virtimas buvo ant betoninių plytelių, gal galėjo pataikyti į turėklus. Kaip nugriuvo nukentėjusysis nematė, tik girdėjo kažkokį duslų garsÄ â€žÅ¡lamÅ¡t“. […] Dujų kvapo rÅ«binėje nejuto” (2 t., b. l. 69).

12. Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusiojo draugė, liudytoja R. B. 2018-03-29 parodė, kad „[…] klubui užsidarant apie 5 val. su V. K. išėjo iÅ¡ klubo salės ir nuėjo prie rÅ«binės. Prie rÅ«binės stovėjo apsaugos darbuotojas […] rÅ«binės patalpose buvo klubo savininkė L. V., daugiau tuo metu prie rÅ«binės nieko nebuvo. Stovint prie rÅ«binės ji nuėjo į tualetÄ , o V. K. pasiliko laukti. […] IÅ¡ tualeto grįžo kažkur po 5 minučių ir pamatė ant žemės gulintį V. K., kurį visu kÅ«nu prie žemės buvo prispaudęs apsaugos darbuotojas. V. K. buvo visas kruvinas, jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas. Tai pamačiusi ji patyrė Å¡okÄ . […] Jai grįžus iÅ¡ tualeto koridoriuje jautėsi aÅ¡arinių dujų tvaikas. […] Kaip buvo sužalotas V. K. ji nematė, mano, jog jį sumušė apsaugos darbuotojas” (1 t., b. l. 46).

13. Liudytoja apylinkės teisme apklausta R. B., nurodė, kad nukentėjusysis jai papasakojo, kad apsauginis (S. J.) jam su dujų balionėliu praskėlė galvÄ , t. y. „[…] V. K. sakė, kad apsauginis jam praskėlė galvÄ su dujų balionėliu”. Be to, patikslino aplinkybę, kad V. K. apsauginio koja buvo prispaustas prie žemės: „[…] išėjusi iÅ¡ tualeto pamatė, kad V. K. guli kruvinas ant žemės. Buvo praskelta galva. Prie rÅ«binės buvo tik apsauginis, jis koja buvo prirėmęs V. K. prie žemės” (2 t., b. l. 70).

14. IÅ¡ liudytojos R. B. parodymų akivaizdu, kad liudytoja R. B. nematė kaip V. K. susižalojo. Liudytoja R. B. ir nukentėjusysis V. K. yra draugai. Dėl nurodytų aplinkybių liudytoja R. B. gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas jos parodymais priimdamas procesinį sprendimÄ nesivadovauja.

15. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas A. J. parodė, kad jis įvykio metu stovėjo antrame aukÅ¡te, bendroje laiptinėje, prie įėjimo į naktinį klubÄ . IÅ¡ jo buvimo vietos jam matėsi naktinio klubo aikÅ¡telė, esanti prie rÅ«binės. Jis nematė, kad S. J. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius klubo lankytojui V. K. Jis matė, kaip V. K. prie rÅ«binės, aikÅ¡telėje pats krito veidu į grindis (plyteles). V. K. po griuvimo užsidengė veidÄ rankomis. S. J. pamatęs nukritusį žmogų, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

V. K. gulėjo kniÅ«bsčias, susiėmęs galvÄ rankomis, kol atėjo policijos pareigÅ«nai. S. J. praėjo pro jį ir V. K. V. K. virtimo metu aikÅ¡telėje prie rÅ«binės nieko nebuvo (1 t., b. l. 59, 63-64). Apklaustas apylinkės teisme liudytojas A. J. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, papildė savo parodymus tuo, kad „vėliau S. J. pasakė, kad purkÅ¡telėjo nukentėjusiajam dujų, t. y. salėje panaudojo dujas prieÅ¡ V. K., tam, kad nuo jo apsiginti” (2 t., b. l. 72). Be to, liudytojas A.

J. savo parodymus patvirtino ir 2018-07-26 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 138-141).

16. Taigi, liudytojais apklausti A. J. ir L. V., patvirtino nuteistojo versijÄ , kad nukentėjusysis pats, griuvo prie rÅ«binės esančioje aikÅ¡telėje (L. V. iÅ¡girdo garsÄ ir pamatė, kad nukentėjusysis nugriuvo, o A. J., stovėdamas prie klubo įėjimo matė, kaip V. K. pats krito veidu į grindinį). Liudytojai nematė, kad S. J. bÅ«tų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus V. K. atžvilgiu.

17. Kiti baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojai R. V., E. L., A. K., T. P. ir M. G. nematė, kaip nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Pažymėtina, kad liudytojai M. G. ir T. P. naktinio klubo salėje jautė aÅ¡arinių dujų kvapÄ , tačiau negalėjo pasakyti kas jų papurÅ¡kė, nes nematė. Apklaustas liudytoju apylinkės teisme M. G. patvirtino, kad S. J. buvo salėje, salėje jis (liudytojas) pajuto dujų kvapÄ (2 t., b. l. 93).

18. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas policijos pareigÅ«nas A. S. parodė, kad „[…] stovėjo naktinio klubo kieme, pamatė, kad antrame aukÅ¡te mojuoja apsaugos darbuotojas. Greitai nubėgo į naktinį klubÄ . Jis nubėgo paskutinis, pirmieji nubėgo P. K. ir (duomenys neskelbtini) grupėje dirbusi V. U. Tik įėjęs į naktinio klubo laiptinės patalpas, pajuto dujų kvapÄ . Kai palipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur ir yra „(duomenys neskelbtini)” salė, pamatė ant žemės, ant kelių, susilenkusį žmogų, kuris buvo nuleidęs galvÄ , ir matėsi, kad jam iÅ¡ kaktos bėga kraujas. […] apsaugos darbuotojo prie jo (nukentėjusiojo) nematė, apsauginis vaikščiojo aplinkui. […] Pats nukentėjusysis nieko negalėjo jiems paaiÅ¡kinti, jis pats klausinėjo, kas čia atsitiko, jam buvo nustatytas girtumas” (1 t., b. l. 77-78).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas pažymėjo, kad „[…] jie nubėgo į klubo antrÄ aukÅ¡tÄ , ten pamatė ant žemės kruvinÄ pilietį, prie jo buvo tas pats asmuo, kuris juos kvietė. Tada tas asmuo, kuris juos pakvietė, pradėjo eiti link klubo Å¡okių salės. […] Sulaukus medicininės pagalbos nuvedė asmenį į jų automobilį. Ten nustatė asmeniui girtumÄ . […] Pagrindinėje salėje jautėsi pipirinių dujų kvapas, tas kvapas jautėsi ir Å¡alia nukentėjusiojo.

Klausė nukentėjusiojo kas įvyko, bet jis nieko nepasakė. Gal dėl girtumo neprisiminė” (2 t., b. l. 71).

19. Liudytoju tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas P. K. negalėjo patvirtinti ar prie nukentėjusiojo jis matė stovintį apsaugos darbuotojÄ S. J. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas P. K. pažymėjo, kad „[...] su (duomenys neskelbtini) V. U. pirmieji palipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur yra naktinio klubo salė. Pamatė vyriÅ¡kį, tačiau nepamena ar jis gulėjo ar stovėjo. Jis neprisimena ar patalpoje buvo apsaugos darbuotojas ar ne. Patalpose buvo jaučiamas dujų kvapas” (1 t., b. l. 74). Liudytoju apklaustas apylinkės teisme P. K. patvirtino, kad „[…] įėjus į patalpÄ jautėsi pipirinių dujų kvapas, jam pačiam graužė gerklę. Nukentėjęs asmuo buvo nemažai iÅ¡gėręs, jis nieko nepaaiÅ¡kino” (2 t., b. l. 70).

20. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , liudytojų parodymus nenustatyta, kas sužalojo nukentėjusįjį V. K., kadangi nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų įvykio nematė. 1.1. Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja V. U. parodė, kad „[...] pamatė pro langÄ antrame pastato aukÅ¡te mojuojantį apsaugos darbuotojÄ . […] Nubėgo į naktinio klubo pastatÄ , kur laiptais užkilus į antrame aukÅ¡te esančias naktinio klubo patalpas, ore pajuto stiprų aÅ¡arinių dujų kvapÄ .

Patalpoje, tarp rÅ«binės ir bendros naktinio klubo salės, ant grindų klÅ«pėjo rankomis ir kojomis remdamasis vyriÅ¡kis, kurį dar laikė prispaudęs tas pats apsaugos darbuotojas, kuris kvietėsi pagalbÄ . Ties vyriÅ¡kio palenkta galva ant grindų buvo didelė kraujo bala. […] Patalpoje daugiau jokių asmenų, iÅ¡skyrus jį ir apsaugos darbuotojÄ , nebuvo. Apsaugos darbuotojas, kurio tapatybės jai nepavyko nustatyti, pamatęs juos atbėgusius į antrame pastato aukÅ¡te esančias naktinio klubo patalpas, iÅ¡ karto pasitraukė nuo vyriÅ¡kio ir pasiÅ¡alino link bendros naktinio klubo salės. […] Ji nuėjo į salę, bandydama susirasti apsaugos darbuotojÄ , kad paaiÅ¡kintų kas čia atsitiko, tačiau įėjus į naktinio klubo patalpÄ , kur buvo tik klubinis apÅ¡vietimas, jo nepastebėjo. […] Patalpoje taip pat jautėsi aÅ¡arinių dujų kvapas. […] Pats nukentėjusysis nieko nekalbėjo ir negalėjo nurodyti su kuo jis sukonfliktavo, ir kas jį sužalojo” (1 t., b. l. 71-72). 1.2.

Apylinkės teisme apklausta liudytoja V. U. parodė, kad „[…] pamatė asmenį klÅ«pantį keturiomis ant plytelių. Kai jis pakėlė galvÄ , pamatė, kad jam iÅ¡ galvos bėga kraujas. Kaltinamasis buvo Å¡alia nukentėjusiojo, bet ji nesuprato kÄ jis ten darė, buvo pasilenkęs virÅ¡ nukentėjusiojo. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . […] Apsaugos darbuotojas pasakė, kad kažkas asmenį sumušė. Kai nukentėjusysis atsistojo, nuo jo labai jautėsi aÅ¡arinių dujų kvapas.

Jo veidas buvo kruvinas ir aÅ¡arotas, trynėsi akis. Su nukentėjusiuoju tÄ vakarÄ nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas jam nutiko. […] Visų aplinkybių nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes kol nukentėjusiajam nustatinėjo girtumÄ greitosios automobilyje, apsaugos darbuotojai ir savininkė jų nebeįsileido, jie išėjo per kitÄ išėjimÄ â€ (2 t., b. l. 71-72). 1.3. Apklausiama apygardos teisme liudytoja nurodė, kad ji matė, kad nuteistasis laikė prie žemės prispaudęs nukentėjusįjį, t. y.

„asmuo buvo priklupęs prie žemės, ties galva buvo kraujo bala, o apsaugos darbuotojas jį laikė prispaudęs rankomis ties pečiais. Jai (liudytojai) susidarė įspÅ«dis, kad apsaugos darbuotojas laikė tÄ Å¾mogų, kad jis nesikeltų”.

2. IÅ¡ minėtos liudytojos parodymų darytina iÅ¡vada, kad S. J. pro langÄ pakvietus policijos pareigÅ«nus, jiems užbėgus į antrÄ aukÅ¡tÄ , liudytoja matė, kad prie pargriuvusio nukentėjusiojo buvo priėjęs S. J. (apylinkės teisme S. J. tik buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo), tačiau vertinant jos parodymus nėra aiÅ¡ku ar S. J. buvo prirėmęs nukentėjusįjį prie žemes ar tik buvo prie jo pasilenkęs. Liudytojai A. S. ir P. K., atbėgę į įvykio vietÄ nematė, kad nuteistasis bÅ«tų prispaudęs nukentėjusįjį prie žemės. Nors liudytojos parodymuose dėl tam tikrų aplinkybių yra nesutapimų, tačiau liudytoja vieningai nurodė, kad paklausus nukentėjusįjį kas atsitiko, jis jiems negalėjo nieko paaiÅ¡kinti.

3. IÅ¡ 2018-03-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto D. V. specialisto iÅ¡vados Nr. G 551/2018(03) matyti, kad V. K. padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje, deÅ¡inio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje bei deÅ¡inio kelio sÄ nario priekinio pavirÅ¡iaus vidiniame kraÅ¡te. Rasti pavirÅ¡inio cheminio nudegimo požymiai apatinės lÅ«pos ir smakro srityje.

PavirÅ¡inis cheminis apatinės lÅ«pos sužalojimas ir smakro odos nudegimas galėjo gautis nuo dirginančio poveikio (aÅ¡arinių dujų). Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais. MuÅ¡tinė kaktos žaizda bei akiduobių srities poodinės kraujosruvos gavosi nuo kaktos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imo. Nedidelės apvalios grupinės poodinės deÅ¡inio žasto kraujosruvos, pagal formÄ , dydį, iÅ¡sidėstymÄ , bÅ«dingos sugriebimui – spaudžiant rankos pirÅ¡tų galais. Poodinė deÅ¡inio kelio sÄ nario kraujosruva, atsirado atsitrenkus į bukÄ aplinkos daiktÄ , suklupus, pargriuvus ir pan.

V. K. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 125-126).

4. IÅ¡ 2018-09-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto D. V. papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 1533/2018(03) matyti, kad V. K. padaryti veido sužalojimai atsirado nuo sumuÅ¡imo, sudavus buku daiktu į veidÄ ir nėra bÅ«dingi griuvimui. Trauminio poveikio vieta muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje prie antakio lanko. Nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje bei kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje paaiÅ¡kinamos pakraujavimu į akiduobių minkÅ¡tuosius audinius nuo į kaktos apatinę dalį suduoto smÅ«gio (1 t., b. l. 130-131).

5. IÅ¡ 2018-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus D. V. papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 2005/2018(03) matyti, kad V. K. kaktos muÅ¡tinė žaizda padaryta kietu buku, ne aÅ¡triu daiktu ar įrankiu. ApžiÅ«rint nukentėjusįjį, konstatuota, kad žaizda tiesi, linijinė, nelygiais nubrozdintais kraÅ¡tais, todėl atsižvelgiant į žaizdos formÄ ir kitus požymius, tikėtina, kad ji padaryta bukabriauniu daiktu ar įrankiu. ŽaizdÄ taip pat galima padaryti smogiant kumščiu (2 t., b. l. 26-27).

6. SpecialistÄ D. V. apklausus apylinkės teisme jis iÅ¡ dalies patvirtino savo iÅ¡vadas. Tačiau, duodamas paaiÅ¡kinimus dėl specialisto iÅ¡vadų jis suabejojo ir negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad nukentėjusiajam ant veido padaryti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam pačiam griÅ«nant: „[...] Duota iÅ¡vada – V. K. kaktos muÅ¡tinė žaizda padaryta kietu buku daiktu, o ne aÅ¡triu daiktu ar įrankiu. ApžiÅ«rint nukentėjusįjį, konstatuota, kad žaizda tiesi, linijinė, nelygiais nubrozdintais kraÅ¡tais.

Todėl atsižvelgiant į žaizdos formÄ , kitus požymius tikėtina, kad ji padaryta bukabriauniu daiktu. Kadangi žaizda Å¡alia antakio lanko, tokiÄ Å¾aizdÄ galima padaryti kumščiu – boksininko sužalojimas. BÅ«dingas smogiant, griuvimui tikrai nebÅ«dinga. Kita vertus, visiÅ¡kai atmesti griuvimÄ negalima, visokių situacijų bÅ«na. Kartais kas nebÅ«dinga griuvimui atsiranda ir griuvimo metu“. Pažymėtina ir tai, kad specialistas D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. K. pateikti sužalojimai galėjo atsirasti jam į veidÄ suduodant ne kumščiu, o dujų balionėliu, nors pagal bylos duomenis jam nebuvo pateiktas tirti aÅ¡arinių dujų balionėlis:

„[...] tikėtina, kad galėjo suduoti dujų balionėliu. Žaizdos kraštai buvo nubrozdinti, nedaug, bet matėsi. Kumščiu taip nelabai. Pirmasis apžiūrėjęs gydytojas nurodo, kad žaizda buvo gili“.

7. Iš 2019-03-23 Teismo medicinos specialistų A. A. G. ir R. Š. konsultacinės išvados Nr. A-KI-309-01 matyti, kad nukentėjusiajam V. K. aprašyti kūno sužalojimai galėjo gautis tokiu būdu:

a) muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo gautis griūvant ir atsitrenkiant kaktos dešine puse į nelygų patalpos grindų paviršių;

b) poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje taip pat galėjo gautis krentant kniūbsčiam ir atsitrenkiant į grindis;

c) devynios apvalios iki 1 cm skersmens poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto apatinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje 6 x 5,5 cm plote galėjo gautis spaudžiant rankų pirÅ¡tais, kai V. K. buvo pakeliamas nukritęs nuo grindų. Teismo medicininėje praktikoje yra žinoma, kad asmuo, gavęs smÅ«gį ranka į priekinę galvos sritį, paprastai nuvirsta ant nugaros. Tačiau, gali bÅ«ti atvejų, kai nuo traumos, ar nuo girtumo staiga iÅ¡sijungus sÄ monei, krentama veidu žemyn. V. K. veido sužalojimai galėjo gautis atsitrenkiant į nelygų patalpos grindų pavirÅ¡ių, todėl faktas, kad grindų pavirÅ¡ius iÅ¡klotas keramikinėmis plytelėmis su 4-8 mm tarpais tarp plytelių, esant 2-3 mm siÅ«lių gyliui, tam tikra prasme dar labai sustiprina veido sužalojimų, o ypač linijinės muÅ¡tinės žaizdos kaktoje susidarymo galimybę, atsitrenkiant į tokio pobÅ«džio grindų pavirÅ¡ių.

V. K. iÅ¡gertas didelis, virÅ¡ 3 promilių alkoholio kiekis galėjo bÅ«ti pagrindine jo savaiminio griuvimo priežastimi, patiriant apraÅ¡ytus galvos sužalojimus (2 t., b. l. 83-90). 7.1. Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymÄ privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Å ių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). 7.2.

Tai, kad privataus teismo eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, pateikta iÅ¡vada laikoma konsultacine, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas byloje jos neturi tirti ir vertinti. Be tinkamo pagrindo atsisakymas tirti kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines iÅ¡vadas reikÅ¡tų rungimosi principo pažeidimÄ . 7.3. Nagrinėjamu atveju, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡kilus abejonei ar nukentėjusysis galėjo pats griÅ«damas patirti jam nustatytus sužalojimus, t. y. siekiant byloje paÅ¡alinti esamus neaiÅ¡kumus, nustatyti V.

K. konstatuotų sužalojimų veide atsiradimo mechanizmÄ , 2019-10-18 Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo paskirta Teismo medicinos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijai (2 t., b. l. 162-163). 7.4. 2019-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 2/2019(04) nurodyta, kad V. K. nustatytos muÅ¡tinė žaizda kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose ir paakyje, kairės akies vokų vidiniame kampe ir paakyje galėjo bÅ«ti padarytos ir 1 trauminio poveikio metu, neatmetama galimybė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek ir, galimai griuvimo metu, atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ ar nelygų pavirÅ¡ių.

8. Ä®vertinus baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad jie nepatvirtina, kad S. J. nukentėjusiajam savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kad aÅ¡arinės dujos buvo papurkÅ¡tos salėje nukentėjusiajam patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek nuteistasis, byloje apklausti liudytojai M. G. ir T. P. Nukentėjusiojo V. K. apylinkės teisme duoti parodymai, kad jam S. J. tyčia vienÄ kartÄ suduodamas ranka, ar rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, nepatvirtina kiti įrodymai.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis, negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam sudavė smÅ«gį, dėl kurio jis parkrito ant žemės, kadangi jis to nematė bei neprisiminė. Nuteistajam salėje papurÅ¡kus aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajam bei einant kviesti pareigÅ«nų, nukentėjusysis ėjo paskui nuteistÄ jį. Neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis bÅ«damas visiÅ¡kai girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,02 prom., 1 t., b. l. 137), galėjo be S. J. aktyvių veiksmų pargriÅ«ti veidu į grindis ir prasikirsti deÅ¡inės veido pusės antakį (patvirtina tiek byloje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės aktas, tiek ir A.

A. G. ir R. Å . konsultacinė specialistų iÅ¡vada, liudytojai L. V. ir A. J.). Kitų liudytojų, kurie bÅ«tų tiesiogiai matę, kaip nukentėjusysis susižalojo baudžiamojoje byloje nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis dėl savo girtumo negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių ar jas paaiÅ¡kinti policijos pareigÅ«nams. Policijos pareigÅ«nai liudytojai A. S. ir P. K. atbėgę į įvykio vietÄ taip pat negalėjo patvirtinti ar S. J. atliko kokius nors veiksmus V.

K. atžvilgiu, nes tik juos pamatęs S. J. pasišalino į naktinio klubo salę.

9. Esant visumai paminėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir S. J. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo S. J. iÅ¡teisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio 10. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Šiuo atveju S. J. išteisinamas, kadangi nėra padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 113-116) paliekamas nenagrinėtu. Kitų klausimų išsprendimas. 11. 2018-04-11 prokurorės nutarimu S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 166-167), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-04-12 nuosprendį kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

S. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 58,38 eurų (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių euro centų) gydymo iÅ¡laidų atlyginimo už nukentėjusiojo V. K. gydymÄ palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis Teisėjai Vidmantas Mylė Laisvydas ZederÅ¡tremas