2023-05-17 Nr. AB-10206-3-61-3-05111-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-346-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05111-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2021 m. lapkričio 24 d. viršininko sprendimą Nr. (23.24-08) 327-55698 (toliau – ir Sprendimas). Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat išreiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą pratęsti mokestinės paskolos sutartį, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarp pareiškėjo ir VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-16683 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjas mokestinę nepriemoką (39 360,54 Eur) įsipareigojo padengti iki 2025 m. gegužės 25 d., tačiau skundžiamu Sprendimu sutartis buvo nutraukta, motyvuojant tuo, kad mokesčių mokėtojas nesilaikė sutarties sąlygų.

3. Pareiškėjas teigė, jog, vadovaudamasis Sutartimi, atliko dalį mokėjimų, bet likusių mokėjimų negalėjo atlikti, nes įmonės, kurioje jis dirba, veikla buvo sustabdyta. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dinaka“, kurioje pareiškėjas dirba direktoriumi, užsiima viešbučių bei apgyvendinimo veikla. Per paskutinius 24 mėnesius dėl Covid-19 pandemijos grėsmės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo UAB „Dinaka“ negalėjo vykdyti savo įprastos veiklos, įmonė per 2020–2021 m. veiklos nevykdė net 13 mėnesių. Visą šį laiką UAB „Dinaka“ darbuotojai gaudavo tik valstybės teikiamas subsidijas, kurių neužteko padengti mokestinę paskolą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą mokesčių administratorius bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Tačiau šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgė į ypatingai prastą mokesčių mokėtojo finansinę situaciją, kuri susidarė dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos, neatsižvelgė į tai, kad mokesčių mokėtojo darbovietės veikla per 2 metų laikotarpį buvo sustabdyta daugiau nei pusę laiko ir kad darbovietė nemokėjo viso atlyginimo, o tik valstybės teikiamas subsidijas. Mokesčių administratorius skundžiamu Sprendimu nusprendęs nutraukti Sutartį, pareiškėjo teigimu, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad, nusprendus nedelsiant išieškoti mokestines skolas, mokesčių mokėtojo finansinė būklė ne tik iš esmės pablogės, bet taps kritine.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis sutartinių įsipareigojimų nevykdė dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių – pasaulinės pandemijos, kurios metu buvo apribotos įmonių veiklos. UAB „Dinaka“, kuri veikia viešbučių bei apgyvendinimo veiklos sektoriuje, ypatingai nukentėjo, nes iš esmės negalėjo vykdyti veiklos, įmonė nemokėjo atlyginimų darbuotojams. Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas negalėjo pilnai mokėti dalinių įmokų, o mokesčių administratorius, į tai visiškai neatsižvelgęs, pažeisdamas MAĮ nuostatas, nutraukė Sutartį.

6. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino skundo reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą pratęsti Sutartį. Pareiškėjas paaiškino, kad Sutartis užtikrinta hipoteka (įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi įmonei priklausantys pastatai). Pirmąją įmoką jis sumokėjo nustatytu laiku, vėliau, prasidėjus Covid-19 pandemijai, neturėjo galimybės mokėti, nes apie 13 mėn. gavo tik subsidijas iš valstybės. UAB „Dinaka“ veikla atnaujinta 2021 m. birželio mėn. Gavęs įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo, kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sąlygų pakeitimo, mokėjimų atidėjimo, tačiau atsakovas prašymo netenkino. 2022 m. sausio 4 d. pateikė prašymą Inspekcijai dėl Sutarties atnaujinimo, tačiau atsakymo dar negavo. Šiuo metu turėtų galimybę mokėti įmokas, tačiau to negali padaryti dėl priimto Sprendimo.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, tarp pareiškėjo ir Inspekcijos sudarytoje Sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad „Mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jei atidėtos / išdėstytos mokestinės nepriemokos / AN baudos apskaičiavimo pagrįstumas apskundžiamas arba jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla / paskirta AN bauda yra pakeičiama viešaisiais darbai. Likusi nesumokėta pagal šią sutartį atidėtoji/išdėstytoji mokestinės nepriemokos / AN baudos dalies išieškoma MAĮ nustatyta tvarka“. Pareiškėjas pagal Sutartį sumokėjo tik vieną įmoką. Taigi pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal Sutartį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkia finansine būkle ir gresiančiomis sunkiomis finansinėmis pasekmėmis, negali būti pripažintos ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindu. Nei MAĮ 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę.

9. Atsakovas pažymėjo, kad įstatymas mokesčių administratorių įpareigoja nutraukti mokestinės paskolos sutartį laikantis Taisyklėse numatytų reikalavimų tik esant vienai sąlygai – mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, t. y. jų nevykdo arba netinkamai jas vykdo, ir mokesčių administratorius prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei kodėl nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis, taip pat kokios pasekmės gali atsirasti mokesčių mokėtojui priėmus tokio pobūdžio sprendimą. Nors mokestinės paskolos sutartimi siekiama padėti mokesčių mokėtojams stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau tai nereiškia, kad mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti sutartimi nustatytų mokėjimo terminų, ar sunkia finansine padėtimi pateisinti mokestinės paskolos sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjui mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas, tokiu būdu sudarant galimybę stabilizuoti savo finansinę veiklą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo V. Č. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir grąžino VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Sutarties keitimo.

11. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9334 nusprendė pareiškėjui išdėstyti 39 360,54 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2025 m. gegužės 25 d. Sprendimas priimtas su sąlyga, kad išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas turi būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. 2020 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas su Inspekcija sudarė Sutartį, kuria 39 360,54 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas išdėstytas iki 2025 m. gegužės 25 d., įmokas mokant kiekvieną mėnesį po 679 Eur. Sutarties 2 punktu pareiškėjas įsipareigojo 39 360,54 Eur sumą (mokestinę nepriemoką) sumokėti pagal pridedamą grafiką, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis, mokėjimo pradžia atidėta iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas pagal Sutartį atliko vieną mokėjimą t. y. 2020 m. spalio 19 d. sumokėjo 679 Eur. Inspekcija 2021 m. spalio 25 d. raštu RNA-38221 informavo pareiškėją apie prašymo dėl kitos mokestinės nepriemokos nenagrinėjimą. Kartu su šiuo raštu buvo išsiųstas ir 2021 m. spalio 22 d. įspėjimas Nr. (23.24-08) 327-52566 nutraukti Sutartį. Įspėjime pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 8 827 Eur. 2021 m. lapkričio 24 d. Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą nutraukti Sutartį.

12. Vadovaudamasis MAĮ 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, Taisyklių 47, 49 ir 50 punktais, teismas nurodė, jog, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir apie sutarties nutraukimą yra įspėtas, atsiranda teisinis pagrindas mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais nevykdė. Jis atliko vieną mokėjimą t. y. 2020 m. spalio 19 d. sumokėjo 679 Eur. Pareiškėjo teigimu, įsipareigojimų vykdyti negalėjo dėl nuo jo nepriklaususių aplinkybių, t. y. dėl susidariusios Covid-19 pandeminės situacijos ir jos valdymui taikytų karantino ribojimų.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra UAB „Dinaka“ direktorius, įmonė užsiima viešbučių bei apgyvendinimo veikla, jos veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įvedus karantiną buvo sustabdyta, UAB „Dinaka“ savo įprastos veiklos 2020–2021 m. negalėjo vykdyti apie 13 mėnesių, pareiškėjo pajamos šiuo laikotarpiu buvo minimalios, įmonė veiklą atnaujino 2021 m. birželio mėnesį, pareiškėjo teiginius, jog šiuo metu jis galėtų dengti mokestinę nepriemoką, tačiau atsakovui nutraukus Sutartį, to padaryti negali, be to, pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. Inspekcijai yra pateikęs prašymą dėl Sutarties keitimo, kuris dar nėra išnagrinėtas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį yra formalus, bet neteisingas. Teismo vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija turi būti įvertinta individualiai ir vien tik formalus sprendimas nutraukti sutartį negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Teismas pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į susidariusią epidemiologinę situaciją, kuri neabejotinai sudarė kliūtis sklandžiam pareiškėjo įsipareigojimų vykdymui, ir sudaryti galimybę pareiškėjui stabilizuoti savo finansinę būklę. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinus ginčui aktualias aplinkybes išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Sutarties keitimo.

III. 15. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad MAĮ 88 straipsnio 7 dalies nuostatos numato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti – mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės nepriemokos sutartis, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti pakanka, kad pareiškėjas nevykdytų savo įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas. Taigi mokesčių administratorius neprivalo nutraukiant mokestinės paskolos sutartį įvertinti, kodėl nevykdomos jos sąlygos. Vienintelė VMI keliama sąlyga – įspėti mokesčių mokėtoją. Inspekcijos teisė nutraukti sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sąlygų, buvo numatyta Sutarties 9 punkte, todėl pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo laikytis Sutarties grafiko ir žinojo, kad nevykdant mokestinės paskolos sąlygų, VMI turi teisę nutraukti Sutartį.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog MAĮ nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sąlygų nevykdymą, todėl šiuo atveju taikytina priemonė, t. y. sutarties nutraukimas, laikytina tinkama ir proporcinga padarytam pažeidimui.

18. Pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal Sutartį. Pareiškėjui VMI 2021 m. spalio 25 d. raštu RNA-38221 buvo išsiųstas 2021 m. spalio 22 d. įspėjimas Nr. (23.24-08) 327-52566 apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 8 827 Eur. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Taisyklių 46 punktas numato galimybę pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokėjimo grafiką arba pratęsti išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimą ir kt.). Sprendimas pakeisti mokestinės paskolos sutartį gali būti priimtas tik pagal motyvuotą mokėtojo prašymą, pateikiamą ir nagrinėjamą tokia pat tvarka, kaip ir prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Pareiškėjas po šio įspėjimo įteikimo neatliko jokių aktyvių veiksmų t. y. nepasinaudojo savo teise pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo. Pareiškėjas žinojo, kad tinkamai nevykdo Sutarties sąlygų, buvo įspėtas apie VMI ketinimą nutraukti Sutartį, tačiau nesikreipė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Pareiškėjas tik 2022 m. sausio 4 d. pateikė VMI prašymą dėl 56 422,91 Eur (17 741,37 Eur naujai susidariusios ir 38 681,54 Eur likusios nesumokėtos, nutraukus Sutartį) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, jo prašymas nagrinėjamas.

19. Šiuo atveju VMI, nutraukdama Sutartį dėl to, kad mokesčių mokėtojas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o teismo nurodyta aplinkybė – sunki pareiškėjo finansinė būklė, susiklosčiusi dėl epidemiologinės situacijos šalyje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu – negali būti pripažinta Sprendimo panaikinimo pagrindu. VMI nuomone, ši aplinkybė gali būti motyvu kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo (MAĮ 88 str. 2 d.), tačiau ne dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo. VMI vertinimu, teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokestinės paskolos sutarties nutraukimą bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčio administratoriaus sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti 2021 m. lapkričio 24 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną).

23. Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Taisyklių 47 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius priima sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir pan.) gavęs mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas. Taigi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiose teisės normose iš esmės yra sureguliuoti visuomeniniai santykiai tais atvejais, kai asmuo objektyviai turi sunkumų vykdydamas mokestinės paskolos sutarties sąlygas, t. y. teisės normos nustato jo teisę teikti prašymus ir siekti pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos mokėjimą ir pan.

24. Šioje byloje nagrinėjamu atveju įrodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarp pareiškėjo ir VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-16683. Abi sutarties šalys šios sutarties 9 punkte sulygo ir suteikė teisę VMI nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sąlygų. Taigi, pareiškėjas V. Č., pasirašydamas mokestinės paskolos sutartį, įsipareigojo laikytis šios sutarties grafiko ir žinojo, kad, nevykdant mokestinės paskolos sąlygų, VMI turi teisę nutraukti sutartį. Pažymėtina, jog byloje neabejotinai įrodyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad pareiškėjas V. Č. šios sutarties įsipareigojimų nevykdė, t. y. pagal grafiką mokesčių nemokėjo.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 22–25) mokesčių administratorius iš anksto, t. y. 2021 m. spalio 22 d. išsiuntė pareiškėjui V. Č. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-52566 nutraukti 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Kartu pridėtame rašte pareiškėjas taip pat informuotas, kad Taisyklių 46 punktas numato galimybę pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokėjimo grafiką arba pratęsti išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimą ir kt.); sprendimas pakeisti mokestinės paskolos sutartį gali būti priimtas tik pagal motyvuotą mokėtojo prašymą, pateikiamą ir nagrinėjamą tokia pat tvarka, kaip ir prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Taigi, mokesčių administratorius elgėsi rūpestingai, ne tik iš anksto informavo pareiškėją V. Č. apie būsimą mokestinės paskolos sutarties nutraukimą, bet ir papildomai išaiškino teisę apie galimybę pakeisti mokestinės paskolos sutartį, o taip pat sudarė realią galimybę šia teise pasinaudoti. Nepaisant to, pareiškėjas V. Č. po šio įspėjimo įteikimo neatliko jokių aktyvių veiksmų t. y. nepasinaudojo savo teise pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties pakeitimo, taip pat uždelstų mokėjimų neįvykdė.

26. Esant tokiomis aplinkybėmis kaip šioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas VMI, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, dėl to, kad mokesčių mokėtojas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovo Sprendimas negali būti laikomas neteisingu, kadangi pats pareiškėjas laiku savo teisės prašyti atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą nerealizavo ir tokios aplinkybės, kaip sunki pareiškėjo finansinė būklė, susiklosčiusi dėl epidemiologinės situacijos šalyje, negali būti pripažinta šio sprendimo panaikinimo pagrindu.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šioje byloje susiklosčiusios aplinkybės atitinka aplinkybes administracinėje byloje Nr. A442-952/2013, kurioje iš esmės analogiškas pareiškėjo skundas buvo atmestas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-952/2013).

28. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiosios teisės normas reglamentuojančias, mokestinės paskolos sutarties nutraukimą bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiose bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius