c02ca5fa-bd57-482c-aaa8-a866c8654178 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-153-372/2014             Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05642-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Å iauliai          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

G. skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-242-79/2013 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį D. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija –Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto iÅ¡laikymo jiems pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, jos iÅ¡laikymo priteisimo.Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ su atsakove 1998-03-21Å iaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad su atsakove susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) G., gim. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) M. , gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai dar nepilnamečiai ir gyvena kartu su motina (atsakove). Nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės kaip sutuoktinės esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 metais išėjo iÅ¡ namų ir visus metus gyveno atskirai.2011 m. pabaigoje grįžo namo. Gyveno 6 mėnesius, o nuo 2012 m. liepos mėnesio vėl gyvena atskirai, su atsakove nebeveda bendro Å«kio,nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovė labai dažnai pradėdavo konfliktus. IeÅ¡kovas po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes. Vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti su atsakove, nes vaikai gyvena kartu su ja.IeÅ¡kovas norėtų, jog atsakovė sutiktų,kad vaikai gyventų su juo. Bendravimo su vaikais tvarkos ieÅ¡kovas neprašė nustatyti, nurodė,kad atsakovė galėtų leisti jam bendrauti su vaikais netrukdomai, iÅ¡ anksto suderinus bendravimo laikÄ .

Prašė pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistÄ Â iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams,priteisiant po 300 Lt periodinių iÅ¡mokų kiekvienam, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės,ir iÅ¡laikymÄ turtu ( kiekvienam vaikui priteisti po 1/6 dalį buto, (duomenys neskelbtini) – 5069 Lt vertės). Prašė padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ pirkimo-pardavimo sutartimi, po 1/2 dalį, 15206 Lt vertės. Savo dalį ieÅ¡kovas skirtų vaikams, kaip iÅ¡laikymÄ .Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. 2012-12-17 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Prašė nutraukti santuokÄ , tačiau nesutiko, kad ji yra kalta dėl santuokos nutraukimo,nurodė,kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės,nes jis išėjo iÅ¡ namų ir nesirÅ«pino Å¡eima, o tik teikia vaikams iÅ¡laikymÄ . Kadangi pablogėjo jos sveikata, prašė jos iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nes jos gydymui ir pragyvenimui padengti neužtenka jos gaunamų paÅ¡alpų.Atsakovė prašė priteisti 10000 Lt neturtinę žalÄ pripažinus ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo.

Sutiko,kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, tačiau nesutiko dėl ieÅ¡kovo nurodyto vaikamsskirto iÅ¡laikymo dydžio ir teigė,kad 2011-04-15 teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti paliktas nepakeistas, nes ieÅ¡kovo materialinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteisto vaikams iÅ¡laikymo dydį. Prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ ,pagal jos pasiÅ«lytÄ variantÄ . Prašė padalyti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)ir priteisti jai kaip asmeninę nuosavybę, nukrypti nuo santuokinio turto lygių dalių principo atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jos sveikatos bÅ«klę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ 1998-03-21 tarp  M. G. ir  D. G., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ paliko pavardes „ (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nustatė nepilnamečių vaikų D. G., G. G. ir M. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. G.. Nustatė, kad M. G. kiekvienÄ savaitės antradienį ir ketvirtadienį lanko nepilnamečius vaikus D., M. ir G. jų gyvenamojoje vietoje nuo 18 iki 20 valandos.

Kitomis savaitės darbo dieniomis M. G. gali lankyti savo nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į jų sveikatos bÅ«klę. Gali su vaikais praleisti laisvalaikį ir ne jų gyvenamojoje vietoje. M. G. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Â savaitgalį, nuo Å¡eÅ¡tadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. lanko savo nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje, o kitais savaitgaliais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų sveikatos bÅ«klę, gali su vaikais praleisti laisvalaikį ir ne jų gyvenamojoje vietovėje.

M. G. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia Å¡ventes, pvz. tėvų gimtadienius, ar jų artimųjų giminaičių gimtadienius ir kitas Å¡ventes. Jei Å¡ios šventės sutampa su savaitgaliais, kai su vaikais praleisti laikÄ turi teisę D. G., Å¡alys susitaria suderinti kitÄ matymosi su vaikais laikÄ . M. G. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia valstybės Å¡venčiamas šventes ir vaikų atostogas rotacijos principu, pvz. 2013-ųNaujieji metai vaikų sutinkami su motina D.

G., 2014-ų Naujieji metai su tėvu M. G..Pakeitė Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011 priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams ir priteisė iÅ¡ M. G. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. G., G. G. ir M. G. po 300 Lt periodinių iÅ¡mokų, kiekvienam kas mėnesį nuo 2013-11-02 iki jų pilnametystės ir iÅ¡laikymÄ turtu (kiekvienam vaikui priteista po 1/6 dalį buto, kurio unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)5069 Lt vertės). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motinÄ â€“ D.

G.. Padalino santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ â€“ trijų kambarių butÄ 30412 Lt vertės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių M. G. ir D. G. lygiomis dalimis – kiekvienam po 1/2 dalį buto. M. G. padalyto turto dalis atitenka vaikų iÅ¡laikymui po 1/ 6 dalį.Padalijo Å¡alių kilnojamÄ jį turtÄ ir priteisė taip: M. G., automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 5000 Lt vertės, įregistruotÄ M. G. vardu. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad santuoka iÅ¡iro realiai ne dėl atsakovės nurodytos priežasties, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , bet dėl kitų priežasčių.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų yra vienas kitÄ remti,o iÅ¡ bylos aplinkybių teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ pareigÄ vykdė. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl savo argumentų, kad ieÅ¡kovas nuolat girtavo, kildavo barniai. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl savo argumentų, kad atsakovė tinkamai nesirÅ«pino vaikais.

Atsakovės teiginį, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima ir jos materialine gerove teismas laikė nepagrįstu. Teismas manė, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodydama ieÅ¡kovo kaltę turėjo jÄ ne tik nurodyti, bet pateikti įrodymus, kodėl ji negali bÅ«ti laikoma kalta. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl negali bÅ«ti konstatuota jo kaltė. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutuoktinių tarpusavio santykių pablogėjimo metu atsakovė nebendravo su ieÅ¡kovu, teismui nustačius terminÄ susitaikyti, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti konfliktinės situacijos.

Å alys turėjo skirtingÄ požiÅ«rį į gyvenimÄ , nesugebėjo priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikių susitarimų, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumÄ konstatavo, kad yra miÅ¡ri abiejų sutuoktinių kaltė ir santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nesvarstė atsakovės praÅ¡ymo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 10000 Lt neturtinę žalÄ , kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl 300 Lt iÅ¡laikymo priteisimo, nurodė, kad pareiga remti kitÄ sutuoktinį nesiejama su Å¡iÄ pareigÄ turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su praÅ¡ančio iÅ¡laikymo asmens sveikatos bÅ«kle.

Sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi. Atsakovė teisės į iÅ¡laikymÄ neįrodinėjo. Teismas nurodė, kad atsakovė vaikų priežiÅ«rai samdo auklę, kuriai moka po 4 litus už valandÄ , nors pati nedirba, todėl teismas manė, kad atsakovės pajamos yra pakankamos. Teismas nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kadangi atsakovė prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ , o ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo. Bendravimo su vaikais tvarkÄ teismas nustatė pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ variantÄ .

Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pakeisti iÅ¡laikymo vaikams dydį teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovo gaunamas atlyginimas vidutiniÅ¡kai yra 1700 Lt atskaičius mokesčius nuo Å¡ios sumos, ieÅ¡kovas moka iÅ¡laikymÄ vaikams, kuris kas mėnesį sudaro po 1074 Lt, todėl ieÅ¡kovui lieka 660 Lt. Atsakovei skiriamos paÅ¡alpos dydis yra 1673,52 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra registruota darbo biržoje. Å alys nepateikė įrodymų, kiek reikėtų papildomų lėšų vaikų iÅ¡laikymui, susijusių su jų sveikatos bÅ«kle.

Teismas teigė, kad pakeitus teismo sprendimÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikų iÅ¡laikymui priteisus iÅ¡laikymÄ po 300 Lt kiekvienam vaikui, tai atitiktų ne tik minimalius, bet ir bÅ«tinus vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes atsakovė neįrodė, kad tai yra jos vienos asmeninė nuosavybė, be to, butui pirkti panaudotos lėšos virÅ¡ijo jos lėšas pardavus iki santuokos turėtÄ butÄ , kuris buvo jos asmeninė nuosavybė. Butas buvo padalytas po 1/2 dalį.

Buto dalį, atitenkančiÄ Â ieÅ¡kovui, teismas padalijo jo nepilnamečiams vaikams D., G., M. po 1/6 dalį (5069 Lt), nes tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ nustato įstatymas. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ teismas priteisė ieÅ¡kovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. panaikinti iÅ¡ dalies Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas spręsdamas klausimÄ dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuokÄ , visai nevertino byloje surinktų įrodymų, nepasisakė dėl jų priimtinumo ar atmetimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ teismo sprendimÄ .

Teismas priimdamas sprendimÄ netinkamai aiÅ¡kino LAT nutartį Nr. 3K-3-254/2010. Teismas nesivadovavo sutuoktinio kaltės prezumpcija, nors atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡ia prezumpcija rėmėsi. Teismas nevertino ieÅ¡kovo elgesio, ir 2013-05-20 praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų. Nevertino aplinkybių, kad Å¡alys konfliktavo jau nuo 2010 metų. Teismas netinkamai vertino tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, kad apeliantė nerodė jokios iniciatyvos Å¡eimos santykiams iÅ¡saugoti, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė apeliantės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio priteisimo. Apeliantė nurodo, kad jai turėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas kas mėnesį po 300 Lt, kadangi dėl susiklosčiusių Å¡eimos aplinkybių, dėl Å¡eimoje augančių trijų vaikų, kurių vienas yra neįgalus nuo gimimo, apeliantė dirbti negali. Dėl vaikų priežiÅ«ros apeliantė neteko savo darbinių įgÅ«džių ir Å¡iuo metu negali pradėti dirbti, o įsidarbinusi, samdyti auklę.

Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai manė, kad apeliantės materialinė padėtis yra gera ir išlaikymas nereikalingas. Teismas priteisė automobilį ieškovui, nespręsdamas kompensacijos atsakovei klausimo.Teismas, keisdamas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, visiškai nesivadovavo įstatymu, byloje surinktais įrodymais, netaikė imperatyvių įstatymo normų. Teismas neteisingai nurodė, kad nėra įrodyta, jog vaikams reikalinga ypatinga priežiūra. Visos aplinkybės dėl vaikų poreikių yra įrodytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-772/2011, kurios teismas nepridėjo, nors apeliantė prašė.

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo pakeitimo klausimÄ , kurį reglamentuoja LR CK 3.210 str. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis. Teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ , kuriuo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ priteisė turtu, po 1/6 dalį buto, kadangi neįvertino buto tolesnio naudojimo galimybių. Teismas priimdamas sprendimÄ dėl turto padalijimo ne tik netinkamai taikė materialinės teisės normas, bet nemotyvuotai peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas.

Teismas sprendime nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė. Apeliantė pažymi, kad ji niekada Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, todėl teismas peržengė prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas, konstatuodamas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos ir tiriamos teisme. Apeliantė nurodo, kad neprašė turto pripažinti asmenine nuosavybe, tačiau prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo įrodytos visos aplinkybės dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas dalydamas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vadovavosi LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintu lygių dalių principu, tačiau dalydamas automobilį jį priteisė tik ieÅ¡kovui. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad nuo lygių dalių principo nukrypta ieÅ¡kovo naudai. Teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ ir nepagrįstai nepriteisė dalies apeliantės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo.Apeliantė prašė pirmosios instancijos teismo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo.

IeÅ¡kovas M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti atsakovės D. G. apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl sutuoktinių kaltės, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai. Sutinka su teismo teiginiu, kad atsakovė neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje įvardytų ieÅ¡kovo netinkamo elgesio faktų.

Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi Å¡eima, vaikais, nuolat bendravo su mokytojais. IeÅ¡kovas pažymi, kad nė viename posėdyje nei apeliantė nei jos advokatės neprašė prijungti civilinės bylos Nr. 2-9-772/2011, todėl teismas tokio klausimo nesprendė. Teismas negalėjo remtis iÅ¡vadomis, nustatytomis kitu sprendimu prieÅ¡ trejus metus. Sutinka su teismo motyvais, kad, pripažinus, jog Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nepriteistina. Teismas teisingai vadovavosi LR CK 3.201 str. ir byloje esančiais įrodymais tenkindamas reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

Teismas priteisė vaikams iÅ¡laikymÄ turtu, o tai yra aplinkybės, leidžiančios taikyti iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ . IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vada, jog teisės į sutuoktinės iÅ¡laikymÄ atsakovė neįrodė. IeÅ¡kovas sutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo. Nurodo, kad vaikai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl ateityje apeliantė Å¡io buto negalės parduoti ir vaikų palikti be bÅ«sto. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl santuokos nutraukimo vieno iÅ¡ sutuoktinių reikalavimu CK3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Ä®statymo leidėjas CK3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

CK3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ Â tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Apeliantė nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų, nesirÅ«pino Å¡eima, o tik teikė iÅ¡laikymÄ vaikams.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad atsakovė reiÅ¡kė nepagrįstas pretenzijas, priekaiÅ¡tus, kibo prie žodžių, Å¡alys 10 metų neturėjo intymių santykių, kadangi jų vengė atsakovė. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ namų išėjo, siekdamas iÅ¡vengti konfliktų, dėl kurių iÅ¡gyveno vaikai. Kolegija sprendžia, kad iÅ¡ esmės Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nebuvo pakankamai lojalÅ«s vienas kitam, nesiekė vienas kitÄ gerbti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Susiklosčius tokiai sudėtingai situacijai, kai gimė visiÅ¡kai neįgalus sÅ«nus, o kiti du vaikai taip pat turi sveikatos problemų, Å¡alys tiesiog nesugebėjo iÅ¡laikyti Å¡eiminių santykių. Jie nesikreipė psichologinės pagalbos, kuri laiku galėjo padėti jiems iÅ¡spręsti kilusias problemas. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės nurodytos Å¡eimos iÅ¡irimo priežastys yra neatsiejamos viena nuo kitos, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad viena iÅ¡ Å¡alių yra iÅ¡imtinai kalta dėl susidariusios situacijos.

Kolegija pripažįsta, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs 3 mėnesių terminas Å¡alių susitaikymui (b.l.122), todėl apeliantės teiginys, kad teismas nesiėmė Å¡alių taikymo, nepagrįstas.Pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti jai neturtinę žalÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Dėl vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų sumažinimo ir pakeitimo turtu Nagrinėjamoje byloje kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino Å¡alių vaikams skirtas lėšas.

Vaikų iÅ¡laikymo dydis buvo nustatytas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu (b.l.13-17). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Å iÄ nuostatÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.

Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Å . v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). IÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį; sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto Darbuotojo darbo užmokesčio pažymos (b.l.97), ieÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ esmės nepasikeitė.

Kad jam atsirado kokių nors kitų būtinų įsipareigojimų, dėl kurių jis neabejotinai patektų į sudėtingesnę nei buvo prieš tai finansinę padėtį, nepateikta. Jokių įrodymų, kad atsirado kitų asmenų, kuriuos ieškovas privalo išlaikyti ar finansiškai remti, nepateikta. Taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų, kad visų trijų vaikų poreikiai, kurie turi būti tenkinami iš tėvų gautų pajamų, sumažėjo. Vaikams augant, neabejotinai didėja išlaidos jų išlaikymui, šios aplinkybės teisme niekas neginčijo.Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti vaikų išlaikymui skirtų lėšų dydžio, kuris jau išspręstas teismo sprendimu.

Tokiu atveju nebėra pagrindo nagrinėti ir ieÅ¡kovo reikalavimo dalį iÅ¡laikymo skirti turtu – jam priklausančia buto dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo formos, yra tas, kad parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovo siūloma jam priklausančio ½ dalies buto negalima išnuomoti, parduoti ar kitokiu būdu naudoti, gaunant lėšas vaikų išlaikymui. Taigi, šis turtas nesuteiktų galimybės skirti jį vaikų išlaikymui, kadangi jiems būtinos lėšos kasdienių poreikių tenkinimui.

Dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo CK3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti.

Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir prieÅ¡ingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam iÅ¡silaikyti, neturėtų teisės į iÅ¡laikymÄ . Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).CK3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ . Bendroji taisyklė yra ta, kad iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėja tas sutuoktinis, kuris jo praÅ¡o. Esant CK3.72 straipsnio 2 dalies sÄ lygoms, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė keičiasi: praÅ¡antis iÅ¡laikymo sutuoktinis neįrodinėja iÅ¡laikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu sutuoktinis, iÅ¡ kurio praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymÄ , neįrodo prieÅ¡ingai.

Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai.

IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti. Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.Nagrinėjamu atveju kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės teikti atsakovei iÅ¡laikymÄ , kadangi anksčiau įvertintos jo gaunamos realios pajamos, likusios po iÅ¡laikymo vaikams sumokėjimo, leidžia minimaliai tenkinti tik jo pačio poreikius (b.l.97).

IÅ¡ kolegijai pateiktų duomenų, ieÅ¡kovo darbo užmokestis nepadidėjo iki pat sprendimo priėmimo (b.l.189). Kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra sudėtinga, rodo ir tas faktas, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant jo interesus teisme (b.l.22). Tuo tarpu atsakovę teisme atstovavo ne valstybės skirti advokatai.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ .Kolegija taip pat pažymi, kad priteisiant iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei, savaime bÅ«tų pažeista teisė į visiÅ¡kÄ vaikų iÅ¡laikymÄ , kadangi ieÅ¡kovas neturi jokių kitų lėšų, iÅ¡skyrus darbo užmokestį.Kolegija taip pat pripažįsta, kad atsakovė gali imtiskokios nors veiklos pagal jos galimybes ir tuo pačiu gauti papildomų lėšų.

Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad dirbti ji negalėtų dėl sveikatos problemų, nepagrįstas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos galimybę dirbti. NebÅ«damas Å¡ios srities specialistas, teismas tiesiog negali įvertinti apeliantės ligos pobÅ«džio ir jos pačios bÅ«klės, susijusios su galimybe dirbti. Kaip užfiksuota teismo posėdžio protokole, ji turi auklę, kuri gali prižiÅ«rėti neįgalų vaikÄ M. (b.l.116).Kad atsakovė atsisakė sÅ«nų leisti į nemokamÄ Dienos centrÄ , patvirtino Å iaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje (b.l.117).Darytina iÅ¡vada, kad apeliantė neiÅ¡naudojo visų galimybių savo finansinei bÅ«klei palaikyti.

Dėl turto padalinimo CK3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK3.123 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Ä®statymų leidėjui nurodžius CK3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J. , bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbÅ«s kriterijai, sudarantys teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Kiekviena Å¡alis turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).

Siekdama įrodyti, kad jai skirtina didesnė santuokoje įgyto turto dalis, atsakovė teigia, kad įsigyjant santuokoje įgytÄ bÅ«stÄ , ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ bei tam papildomai panaudojo asmenines bei iÅ¡ motinos gautas lėšas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie atsakovės iki santuokos turėto turto pardavimÄ tuo metu, kai Å¡alys įsigijo butÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai nebuvo neigiama, kad Å¡alys keletÄ kartų keitė butus, prie kurių įsigijimo atsakovė lėšomis jau neprisidėjo, kadangi nedirbo.

Kad butų pirkimas-pardavimas buvo šeimos verslas, patvirtino pati apeliantė (b.l.116). Tokiu atveju negalima teigti, kad šiuo metu šalims priklausantis butas turi būti dalinamas nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į atsakovės indėlį. Būtent apeliantė privalėjo teismui įrodyti, kad šis indėlis buvo tiek svarus, kad būtų galima pripažinti jos teisę į didesnę dalintino turto dalį. Apeliantė nurodė, kad ji nesiekė įrodinėti to, kad butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl neprivalėjo teikti papildomų įrodymų.

Kolegija pripažįsta, kad atsakovė buvo atstovaujama advokatės, todėl turėjo galimybę su ja pasikonsultuoti ir dėl įrodymų rinkimo svarbos Å¡ioje byloje.Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir dėl to, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi trys vaikai, turintys sveikatos problemų. Jų teisė į tinkamÄ bÅ«stÄ yra visiÅ¡kai realizuota, kadangi abu tėvai, nepriklausomai nuo jiems priteisiamo buto dalių, privalo užtikrinti saugias ir tinkamas jų gyvenimo sÄ lygas.Vertindama atsakovės motyvÄ , kad jai priklauso didesnė bÅ«sto dalis, kadangi jos pačios sveikata yra prasta, kolegija pripažįsta jį nepagrįstu.

Turėdama ½ dalį buto, ji tuo pačiu turės galimybę juo tinkamai naudotis, tam nebūtina skirti jai didesnę šio turto dalį.Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui automobilį, nespręsdamas klausimo dėl kompensacijos priteisimo. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. turto. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nereikalauja priteisti automobilio jai, neginčija teismo nustatytos jo kainos. Tokiu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2500 Lt kompensacija už jam tenkantį 5000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini) (b.l.12).

Kolegija šį turtÄ taip pat dalina ½ dalimi, kadangi tokia pat proporcija jau padalino Å¡alims priklausantį butÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pateikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovė sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio (b.l.53,55), nuo likusios dalies teismo nutartimi buvo atleista. Pirmosios instancijos teisme atsakovė naudojosi advokato teisine pagalba ir sumokėjo 300 Lt (b.l.140). Visi atsakovės materialiniai reikalavimai buvo atmesti. Tokiu atveju pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo jai nebuvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Pateikdama apeliacinį skundÄ , atsakovė sumokėjo 400 Lt advokatei už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (b.l.168).

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti iÅ¡ dalies teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Pagal tai, kaip suformuluotas apeliacinis reikalavimas, nebÅ«tų pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir apeliacinėje instancijoje, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinis nepatenkintas. Tačiau kolegija įvertina tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra atmestinas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiama 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimÄ pakeisti. Atmesti ieÅ¡kovo M. G. reikalavimÄ pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9-772/2011 priteistÄ vaikams D. G., G. G. ir M. G. iÅ¡laikymÄ . Atmesti ieÅ¡kovo M. G. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jo nepilnamečių vaikų D. G., G. G. ir M. G. iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt ir turtu po 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

G. atsakovei D. G. 2500 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui M. G. tenkančiÄ automobilio (duomenys neskelbtini) dalį. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. atsakovei D. G. 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                      Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė