Legislator Case Law & Legislation
c0286ef1-d9e2-4d29-bf19-7cffc251b2c0 AI generated

c0286ef1-d9e2-4d29-bf19-7cffc251b2c0 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number c0286ef1-d9e2-4d29-bf19-7cffc251b2c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-276-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00015-2017-3  Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 5.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant posėdžiui sekretorei Danei Gvildienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Legislator headnote

AI generated

c0286ef1-d9e2-4d29-bf19-7cffc251b2c0 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-276-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00015-2017-3  Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 5.1.3.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant posėdžiui sekretorei Danei Gvildienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. S. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 15000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė), atlyginti.

V. S. skunde nurodė, kadapytiksliai nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 16 d. jis periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad areÅ¡tinės kamerose jis buvo laikomas su 3-4 kitais asmenimis, taip neužtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktais vienam asmeniui nustatyto minimalaus kameros ploto. Teigė, kad areÅ¡tinės kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų.

Kamerų langai buvo neÅ¡varÅ«s, stiklai purvini, todėl neskaidrÅ«s, jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra įrengtos grotos. Kadangi kamerų langų iÅ¡matavimai yra 110×90 cm, dėl nepakankamo apÅ¡vietimo jose buvo tamsu, gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje skaityti ir raÅ¡yti buvo neįmanoma. Gyvenamosiose patalpose nebuvo Å¡ilto vandens, pasinaudoti Å¡iltu vandeniu bÅ«davo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių, dėl ko nebuvo galimybių palaikyti asmeninės higienos.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad po Å¡altu vandeniu galima apsiprausti tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, dėl nepilnaverčio maitinimo esant nusilpusiai imuninei sistemai tuoj pat apsergama, o apsirgus, nėra suteikiamas tinkamas gydymas. Nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. PareiÅ¡kėjo nuomone, gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti priskiriama maitinimo patalpoms, nes Å¡iose patalpose įkalintiems asmenims teikiamas maitinimas.V. S. teigimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas areÅ¡tinės kamerose lėmė jo neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-4).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 4 d. – 2017 m. sausio 16 d. laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose vienas, su dar vienu, su dviem ir trimis asmenimis. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiÅ¡kėjui Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje mažiau nei 5 kv. m ploto teko vos kelias dienas, todėl savo teisių suvaržymo pareiÅ¡kėjas realiai patirti negalėjo. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjo teiginius apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ ir neÅ¡varius langus.

Nurodė, kad areÅ¡tinėje langus iÅ¡ lauko pusės valo įmonės, su kuria sudaryta sutartis, darbuotojai, o iÅ¡ vidaus langus privalo nusivalyti kamerose laikomi asmenys. Pažymėjo, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau - Panevėžio VSC) patikrinimo aktų duomenimis, nei ankstesniu, nei ginčui aktualiu laikotarpiu areÅ¡tinės kamerų apÅ¡vietimÄ reguliuojančių teisės normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato reikalavimo į areÅ¡tinės kameras tiekti karÅ¡tÄ vandenį.

Panevėžio AVPK užtikrino, kad areÅ¡tinėje laikomiems asmenims bÅ«tų sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teigė, kad areÅ¡tinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas taip pat atitinka higienos normų reikalavimus ir pažymėjo, jog teisės aktai nenumato reikalavimo sanitariniuose mazguose įrengti duris. Pažymėjo, kad areÅ¡tinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , suteikia galimybę sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, jį pakabinant ant specialiai tam įrengtų kabliukų (b. l. 9-11).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. S. 2016 m. sausio 4 d. - 2017 m. sausio 16 d. laikotarpiu (toliau –ir ginčo laikotarpis) periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (b. l. 9-10, 14). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų policijos įstaigos areÅ¡tinėje, atlyginimo. Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - Suėmimo vykdymo įstatymas)2 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti Å¡iems asmenims esant tardymo izoliatoriuje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015).

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Vidaus tvarkÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje reglamentuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – AreÅ¡tinės taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2015 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. 50-V-442 (b. l. 30-31). Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas; valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu; iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Kalinimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ , visų pirma, kildino iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o esmine sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo prielaida pripažįstamas minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas.

Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje, turi bÅ«ti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ , kamerose buvusių bendrÄ asmenų skaičių, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2017 m. vasario 6 d. Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose „Dėl V. S. laikymo areÅ¡tinėje“ bei „Dėl areÅ¡tinės kamerose esančio inventoriaus“ (b. l. 9-10, 14, 17).Teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l. 39-41) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK pateikė netikslius duomenis apie kamerose Nr. 2, 15, 16 buvusį kalinamųjų asmenų skaičių, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teisės į minimalaus kameros plotÄ pažeidimo. Teismas, įvertinęs Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje su pertraukomis 46 paras buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 15, 16, iÅ¡ jų: 15 parų– pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ (pareiÅ¡kėjui 3 paras teko 3,50 kv. m, 3 paras – 3,61 kv. m, 9 paras – 4,06 kv. m kameros ploto), bei 31 paras - Å¡io reikalavimo nepažeidžiant (pareiÅ¡kėjui 6 paras teko 5,24 kv. m, 8 paras – 5,84 kv. m, 2 paras – 5,90 kv. m, 3 paras 5,95 kv. m, 10 parų –9,4 kv. m, 1 parÄ â€“ 9,51 kv. m ir 1 parÄ - 13,09 kv. m kameros ploto).

Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ jam sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje dėl netinkamo apÅ¡vietimo bei neÅ¡varių langų kamerose buvo tamsu, todėl gulint žemutinėje dviaukÅ¡tės lovos dalyje, skaityti bei raÅ¡yti buvo neįmanoma.Teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kadatvykęs į areÅ¡tinę, bÅ«davo patalpinamas į neÅ¡varias kameras, kurias pačiam ir tekdavo tvarkyti.Pagal Veiklos taisyklių 6 punktÄ , į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ .

HN 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx; natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiama, kad specialių reikalavimų, nustatančių, kokio dydžio langai turėtų bÅ«ti įrengti areÅ¡tinės kamerose, nėra. Dėl nurodytos priežasties kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas vertinamas pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad netinkamos natÅ«ralaus apÅ¡vietimo sÄ lygos nebuvo sudarytos dėl 110×90 cm dydžio kamerų langų įrengimo.Panevėžio AVPK pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio VSC ne kartÄ atliko areÅ¡tinės bÅ«klės atitikties HN 134:2015 reikalavimams vertinimÄ (b. l. 20-21, 60-61).

IÅ¡analizavus patikrinimo aktų duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio VSC areÅ¡tinės kamerų apÅ¡vietimÄ reguliuojančių teisės normų pažeidimų nenustatė. Periodinio patikrinimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d., metu nustatyta, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, jose įrengtas dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas; dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apÅ¡vietimui – kaitrinės lempos; kamerose įrengti Å¡viestuvai ir dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo Å¡viestuvai tikrinimo metu veikė (b. l. 20).

Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų apÅ¡vietimo sÄ lygų kamerose Nr. 2, 3, 15 ir 16 į Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijÄ ir Panevėžio VSC bÅ«tų kreipęsis pareiÅ¡kėjas ar kiti Å¡iose kamerose laikomi asmenys. Byloje nustatyta, kad ne ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. spalio 7 d., Panevėžio VSC, vykdydamas operatyviÄ jÄ kontrolę irsiekdamas įvertinti kamerų bendrÄ ir naktinį apÅ¡vietimÄ , atliko laboratorinius apÅ¡vietos matavimus areÅ¡tinės kamerose Nr. 3ir 15 ir apÅ¡vietimo sÄ lygų pažeidimų nenustatė (b. l. 18-19).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK neužtikrino tinkamų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietimo sÄ lygų. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neÅ¡varių langų ir netvarkingų kamerų, atsižvelgiama į HN 134:2015 34 punktÄ , nustatantį, kad policijos areÅ¡tinės patalpos bÅ«tų tvarkingos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka, 37 punktÄ , numatantį, jog patalpoms, kurias pagal policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Be to, sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, atsižvelgiama į Veiklos taisyklėse įtvirtintas nuostatas, pagal kurias, policijos areštinėje laikomi asmenys privalo laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1. punktas), nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (9.2. punktas). Iš esmės analogiško turinio reikalavimai, kurių privalo laikytis Panevėžio AVPK areštinėje laikomi asmenys, įtvirtinti irAreštinės taisyklių 8.1 ir 8.2 punktuose (b. l. 30).

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. S. skundo“ nurodė, kad areštinės kamerose iš vidaus langus nusivalo kameroje laikomi asmenys, o iš lauko pusės juos valo įmonės, su kuria yra sudaryta sutartis, darbuotojai (b. l. 10, 12). Panevėžio VSC 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12) konstatavo, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis, o kalinamiems asmenims išvykus, kameras valo areštinės darbuotojos (b. l. 20).

Panevėžio AVPK pateikta 2016 m. lapkričio 30 d. Patalpų Panevėžio mieste valymo paslaugų sutartis Nr. 50-ST2-138 (b. l. 50-54) patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiÅ«ra“ yra įsipareigojusi kokybiÅ¡kai suteikti paslaugas bei naudoti kokybiÅ¡kas darbo priemones ir įrangÄ (3.1.1. p.), areÅ¡tinės langus valyti du kartus per metus(sutarties 1-ojo priedo 2-osios dalies 2.5 punktas). IÅ¡analizavus byloje pateiktusPanevėžio VSC patikrinimo aktus, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu reikalavimų, susijusių su Å¡varos ir tvarkos kamerose palaikymu, nėra nustačiusi.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįsti vertinami ir atmetami pareiÅ¡kėjo teiginiai apie neÅ¡varius kamerų langusir netvarkingaskameras. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos asmeninei higienai palaikyti – į kameras nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, o galimybė pasinaudoti karÅ¡tu vandeniu bÅ«davo suteikiama vienÄ kartÄ per savaitę ir trumpam (po 15 minučių).Veiklos taisyklių 7 punktas nustato areÅ¡tinėje laikomo asmens teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina HN 134:2015 44 punktas, pagal kurį, areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pagal AreÅ¡tinėstaisyklių 6.13 punktÄ , areÅ¡tinėje laikomi asmenys Å¡iltu duÅ¡u turi teisę naudotis Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę jam buvo suteikta, tačiau tvirtino, kad 15 min. nepakako asmeninei higienai palaikyti.

Vertindamas nurodytus pareiÅ¡kėjo teiginius, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktainereglamentavo areÅ¡tinėje laikomų asmenų prausimosi po Å¡iltu duÅ¡u trukmės. Be to, teismas vertina, kad 15 min. yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima nusiprausti po duÅ¡u.AreÅ¡tinės taisyklių 6.13 punkto nuostatos suteikia teisę asmeniui kreiptis motyvuotÄ praÅ¡ymu dėl pasinaudojimo duÅ¡u ne tik Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį, bet ir kitÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad jis tokio turinio praÅ¡ymu (praÅ¡ymais) bÅ«tų kreipęsis į Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vadovÄ ar pareigÅ«nus ir Å¡ie bÅ«tų atsisakę leisti pasinaudoti duÅ¡u. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjonurodytų iÅ¡gyvenimų jam prausiantis Å¡altu vandeniu kameroje, teismas atsižvelgia, kad HN135:2015 ir kiti teisės aktai ginčo laikotarpiu reglamentavę teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių kamerų įrengimÄ , nenumatė reikalavimo, jog į kamerÄ bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Pagal HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.Remiantis nurodytoms aplinkybėms, kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog neturtinė žala buvo padaryta tuo, jog Panevėžio AVPK neužtikrino, kad į areÅ¡tinės kameras bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo, ir taip nesudarė tinkamų sÄ lygų palaikyti asmeninę higienÄ ir iÅ¡vengti Å¡alto vandens sveikatai daromo žalingo poveikio.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, neatitverti nuo gyvenamosios patalpos. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti priskiriama maitinimo patalpoms, kadangi Å¡iose patalpose įkalintiems asmenims teikiamas maitinimas.Nuo 2015 m lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal Å¡ios higienos normos 12 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostata, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.

Byloje pateiktame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, iÅ¡skyrus vienvietę kamerÄ Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virÅ¡ 120 cm aukščio mÅ«rinės pertvaros, padengtos plytelėmis (b. l. 58). Å iems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieÅ¡tarauja ir Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L.

M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V. S.“ nurodyti duomenys apie tai, kad areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; juose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 11, 12).Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitiko galiojusios HN 37:2009 20 punkteir HN 134:2015 12 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Atsižvelgus į Veiklos taisyklių 5 punkte pateiktÄ apibrėžimÄ , pagal kurį, policijos areÅ¡tinės kamera - tai specialiai įrengta patalpa policijos areÅ¡tinėje uždarytiems asmenims laikyti teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areÅ¡tuotiems bei kitiems asmenims laikyti, kaip nepagrįstas vertinamas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamera turi bÅ«ti priskiriama maitinimo patalpoms.

Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir AreÅ¡tinės taisyklių6.14 punkte.Remiantis Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad 2005 m. atlikus areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontÄ , o 2013 m. – areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 13).

Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodyti duomenys leidžia teigti, kad tualetu besinaudojantys asmenys sanitarinį mazgÄ Â užsidengia audeklu (b. l. 16). Be to, atsižvelgus į minėto pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ , daroma iÅ¡vada, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigÅ«nas gali matyti beveik visÄ kamerÄ ir dalį sanitarinio mazgo, kadangi prie durų esantys kampai, kuriuose ir yra įrengti sanitariniai mazgai, į matymo zonÄ nepatenka. Teikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (atsikirtimus) į atsakovės atstovo atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutinka su Panevėžio AVPK teiginiais, kad areÅ¡tinės kamerose sanitariniame mazge yra įrengti kabliukai, be to tvirtino, kad naudodamasis tualetu 2016 m. birželio 14 d., matė, kad yra stebimas areÅ¡tinės prižiÅ«rėtojos (b. l. 39-40).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertinęs, neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pateiktais duomenimis apie sanitariniuose mazguose įrengtus kabliukus, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose „Dėl V. S. atsikirtimų (b. l. 46-48) pateiktÄ informacijÄ apie asmenų laikomų kamerose dažnai iÅ¡laužiamus ir iÅ¡traukiamus kabliukus, taip pat, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ nurodytus argumentus, kad pareigÅ«nai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu, o areÅ¡tinės kamerose esantys langeliai yra skirti stebėti tik areÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 16).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus. Todėl dėl Å¡ios priežasties bei dėl iÅ¡ laisvės apribojimo režimo neiÅ¡vengiamai kylančių ribojimų, absoliutaus privatumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015).

Ä®vertinus tai, kad sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areÅ¡tinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai. Nagrinėdamas bylÄ teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais pareigÅ«nai turėjo tikslÄ stebėti ar konkrečiais atvejais stebėjo pareiÅ¡kėjÄ jam naudojantis sanitariniu mazgu, o ne dėl pareigos užtikrinti saugumÄ kameroje.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ , aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o V. S. teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinės kamerose pripažįstami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (atsikirtimuose) į atsakovės atstovo atsiliepimÄ reiÅ¡kė ir bendro pobÅ«džio pretenzijas dėl areÅ¡tinėje laikomų asmenų aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi.

Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kuriuo konkrečiai metu patyrė Å¡iuos nepatogumus, nenurodė, ar kreipėsi į areÅ¡tinės administracijÄ , kad bÅ«tų paÅ¡alinti galimi pažeidimai. Beto, pareiÅ¡kėjasaplinkybių dėl netinkamo aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi, kaip žalos atsiradimo pagrindo, pirminiame savo skunde nenurodė, Å¡ias aplinkybes deklaratyviai iÅ¡reiÅ¡kė tik gavęs atsakovės atstovo pateiktÄ atsiliepimÄ ir visÄ medžiagÄ dėl areÅ¡tinės darbo organizavimo.

Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovui bÅ«tų nustatyta pernelyg neproporcinga pareiga paneigti visus deklaratyvius pareiÅ¡kėjo teiginius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Atsižvelgęs į byloje nustatytÄ pareiÅ¡kėjo V. S. teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (15 parų su pertraukomis neužtikrinta teisė į minimaliÄ vienam asmeniui tenkančiÄ 5 kv. m ploto normÄ ), teismas sprendžia, kad jis pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas pinigais. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei nesant įrodymų, jog laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygos sukėlė žalingus padarinius pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Bylos duomenys patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui tenkanti ploto norma buvo pažeista nežymiai, į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo pristatomas periodiÅ¡kai, areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas su dviem – trimis asmenimis. Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui priteisiama 120,00 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nepatogumams atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                          DalytėZlatkuvienė