2023-04-19 Nr. AB-8350-3-61-3-02781-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-254-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02781-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biorent“ ir UAB „Ametija“ (toliau – ir pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-23/27-2023) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimas) ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių priimti ir nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. sausio 27 d. rašto „Dėl skundų nagrinėjimo“ Nr. 1SS-116-(5.59 E) (toliau – ir NŽT raštas).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino, kad pareiškėjai su skundu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo išnuomoti kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31SD-289-(14.31.137 E.) ir NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo išnuomoti kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“ Nr. 31SD-290-(14.31.137 E.) (toliau – ir NŽT Šiaulių skyriaus sprendimai); 2) įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių išnuomoti pareiškėjams žemės sklypus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad jie su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymais išnuomoti kitos paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Šiaulių skyrius pareiškėjų prašymų netenkino. Informavo, kad asmuo per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka LAGK (Šiaulių apygardos skyriui) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į LAGK Šiaulių apygardos skyrių, kuris atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai prašo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus sprendimus, kuriuos ne teismo tvarka tvarka išnagrinėjo LAGK Šiaulių apygardos skyrius, ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių išnuomoti pareiškėjams prašomus sklypus (duomenys neskelbtini). Skunde teismui pareiškėjai atsakovu taip pat nurodė NŽT Šiaulių skyrių.

Teismas pažymėjo, kad remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų skundas turėjo būti paduodamas pagal NŽT teritorinio skyriaus – NŽT Šiaulių skyriaus, kuris byloje yra laikomas atsakovu, ir kurio priimtus sprendimus pareiškėja ginčija, buveinės vietą, o NŽT byloje turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas padarė išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjų skundą yra priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Esant šioms aplinkybėms, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjams išaiškinta, kad jie su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad nors LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendime nurodyta kitokia nei aptarta apskundimo tvarka, tačiau šis nurodymas pirmiau išdėstytų išaiškinimų nekeičia.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti bei išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl NŽT Šiaulių apygardos skyriaus sprendimų.

Atskirajame skunde nurodo, jog dėl pareiškėjų buvo priimtas NŽT raštas dėl skundų, kuriuo NŽT paliko nenagrinėtus pareiškėjų skundus dėl NŽT Šiaulių skyriaus sprendimų. NŽT rašte nurodė, kad NŽT priimti sprendimai, kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas, per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos gali būti skundžiami LAGK (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius). Pareiškėjai laikydamiesi NŽT rašte nustatytos tvarkos su skundu dėl NŽT rašto kreipėsi į LAGK. LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimu atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT rašto ir tame sprendime nurodė, kad jis per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmams. Pareiškėjai su skundu dėl LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjų skundas nėra teismingas šiam teismui. Pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjai teigia, kad neveikia administracinių aktų apskundimo tvarka. Pareiškėjai kreipiasi pagal nurodomą konkrečią tvarką. Šiuo atveju nepagrįstai vilkinamas pareiškėjų skundo išnagrinėjimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes byla priskirtina Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Taip pat pažymėtina, jog žemės nuomos, taip pat ir valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knyga, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-46/2017).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai pirmiausia kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydami panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių priimti ir nagrinėti pareiškėjų skundą dėl NŽT rašto. Regionų apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, kad nors pareiškėjai skunde nenurodė atsakovo, tačiau, kaip matyti iš LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo, LAGK buvo teiktas skundas dėl NŽT rašto, todėl byloje atsakovu turėtų būti NŽT. Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų skundas nepatenka į Regionų apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją. Pareiškėjai kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašė panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus sprendimus ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių išnuomoti pareiškėjams žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 13 punkte numatyta, kad kai žemės sklypus išnuomoja NŽT, žemės sklypų nuomą organizuoja NŽT teritorinis padalinys, o kai juos išnuomoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (toliau kartu – ir žemės sklypų nuomos organizatoriai). Žemės sklypų nuomos organizatorius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti žemės sklypą, gavimo prašymą išnuomoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai nuomos sutarčiai sudaryti. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti rengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti, jame išdėstomi atsisakymo motyvai ir nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

NŽT Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, atsisakė iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus. Atkreiptinas dėmesys, jog NŽT Šiaulių skyriaus sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka – asmuo per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus LAGK (Šiaulių apygardos skyriui) arba Regionų apygardos administraciniam teismui (Šiaulių rūmams). Pareiškėjai dėl NŽT Šiaulių skyriaus sprendimų kreipėsi į NŽT, kuri NŽT rašte nurodė, jog skundus palieka nenagrinėtus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs to, kad pareiškėjai jau kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kurio prašė panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą, ir kuris buvo atsisakytas priimti tuo pagrindu, kad skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat neįvertinęs to, kad yra priimti ne tik NŽT Šiaulių skyriaus sprendimai, bet ir NŽT raštas, sprendė, kad ginčas teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui. Nors pareiškėjams kreipiantis į apygardos administracinius teismus skundo reikalavimai keitėsi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir išsiaiškinti, ką (NŽT skyriaus ar NŽT sprendimus) skundžia pareiškėjai. Tuo atveju, jei pareiškėjai nesutinka su NŽT atsisakymu nagrinėti jų skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus sprendimų, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjams formuluoti reikalavimą dėl šio NŽT sprendimo ir NŽT įpareigojimo išnagrinėti jų skundą. Tik išsiaiškinus, ką pareiškėjai skundžia, galima spręsti dėl bylos teismingumo, t. y. ar ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ar Regionų apygardos administraciniam teismui.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiausia pirmosios instancijos teismas turi pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir išsiaiškinti, kokius viešojo administravimo subjekto sprendimus pareiškėjai siekia apskųsti ir kokių pasekmių siekia. Vėliau priklausomai nuo pareiškėjų nurodytų aplinkybių išspręsti teritorinio teismingumo klausimą (atsižvelgiant į tai kurio viešojo administravimo subjekto sprendimai būtų skundžiami).

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ skundo priėmimą klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė