2024-07-29 Nr. AB-11251-3-66-3-00051-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-42-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00051-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.3; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. U., Z. V. ir asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – asociacija Stebėtojų gildija) dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai G. U., Z. V. ir asociacija Lietuvos visuomenės taryba, atstovaujama valdybos pirmininko Z. V., (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. Sp-167 „Dėl Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamo Sprendimo turiniu, nustatė, kad šio Sprendimo 1 punktu buvo patvirtintas Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašas, o 2 punktu – pripažintas netekusiu galios Komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. Sp-60 „Dėl Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnyje yra išskirtos dvi administracinių aktų kategorijos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių aktų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis VAĮ nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu (2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus VAĮ redakcijai, patvirtintai 2020 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. XIII-2987, sąvoka „individualus administracinis aktas“ pakeista sąvoka „administracinis sprendimas“), būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Pabrėžtina, jog sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai:

1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012);

2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007);

3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003);

4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011);

5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018);

6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010);

7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).

Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Sprendimą priėmė subjektas (šiuo atveju – Komisija), kuris yra kompetentingas priimti norminius aktus (šiuo atveju žr., pvz., Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 92 str. 5 d. Sprendimu buvo patvirtintas Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašas, su kurio nuostatomis būtent ir nesutinka pareiškėjai. Minėtame tvarkos apraše yra išdėstytos bendro pobūdžio nuostatos, skirtos ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, t. y. asmenims, kurie siekia tapti arba tapo rinkimų (referendumo) stebėtojais, taip pat subjektams, kurie gali iškelti kandidatus į rinkimų (referendumo) stebėtojus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo nuostatos bus ne kartą realizuojamos individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje, jomis nėra išreikštas vienkartinio teisės normų taikymo konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibrėžtai subjektų grupei rezultatas. Taigi, Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašas ir, atitinkamai, Sprendimas, kuriuo minėtas tvarkos aprašas buvo patvirtintas, laikytini norminiais administraciniais aktais.

Akcentuotina, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje („Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“) numatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.

Pagal byloje pateiktus dokumentus (įskaitant dokumentus, pateiktus teismui 2024 m. liepos 29 d.) nustatyta, kad pareiškėjas G. U. yra rinkimų stebėtojas, iškeltas asociacijos Stebėtojų gildijos, o pareiškėjas Z. V. yra rinkimų stebėtojas, iškeltas asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos. Asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos teisinė forma yra asociacija, tai patvirtina ir duomenys iš Juridinių asmenų registro. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai (rinkimų stebėtojai ir asociacija) nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas, paduotas į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą subjektų ratą nepatenkančių asmenų, yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsisakyti priimti pareiškėjų G. U., Z. V. ir asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis