c024e06c-10e8-4932-a097-c1237b51399b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                              Civilinė byla Nr. 2-1905/2014 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2014-7                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2014 m. spalio 16 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia ViÅ¡inskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1776-436/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Versum Credo Consulting“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė :                                                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) Ūkio bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. tarp BAB Ūkio banko ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Versum Credo Consulting“ sudarytÄ Sutartį Nr. 110301/1 nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ ieÅ¡kovui BAB Ūkio bankui 496 705 Lt ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

IeÅ¡kinio reikalavimų vykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 496 705 Lt sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis (leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – areÅ¡tuoti atsakovo turtines teises bei nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui bei esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ 496 705 Lt sumai, pavesti turtÄ surasti bei apraÅ¡yti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinio turinys ir prie jo pridėti įrodymai tikėtinai patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , t. y. leidžia konstatuoti tikimybę, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ nagrinėjamoje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Remdamasis vieÅ¡ais duomenimis ieÅ¡kovas manė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, nes atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o žinių apie kitokį atsakovo turtÄ nėra, todėl vertino, jog prieÅ¡ atsakovÄ nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

                                                                          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas vengs sumokėti priteistÄ sumÄ , perleis ar kitaip suvaržys turimÄ turtÄ , o pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2012 metais atsakovas balanse turto turėjo iÅ¡ viso už 1 162 801 Lt, įmonės pelnas siekė 365 871 Lt; valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena pakankamai nauja transporto priemonė;

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis atsakovo turtui jokių apribojimų netaikyta; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis teisminių ginčų, kurioje Å¡alimi bÅ«tų atsakovas, nėra, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas turi pakankamai turto, jo finansinės galimybės yra geros. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti nėra teisinio pagrindo.                   III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BAB Ūkio bankas atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nutartimi nepaneigė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys prima facie yra pagrįstas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai yra pakankami, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

IeÅ¡kovas mano, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, nes įvertinus atsakovo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. IeÅ¡kovas pastebi, kad atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs finansinės ataskaitos už 2013 metus, o tai leidžia daryti prielaidÄ , kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas akcentuoja ir tai, kad Å¡iuo metu yra vykdomas ieÅ¡kovo bankroto procesas, todėl itin svarbu apsaugoti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir jo kreditorių interesus, užtikrinti bÅ«simų teismo sprendimų įvykdymÄ .

Atsakovas UAB „Versum Credo Consulting“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog net ir tuo atveju, jei bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, sprendimÄ vykdyti nekyla reali grėsmė, nes atsakovo finansinė padėtis yra pakankama jį įvykdyti. Atsakovas pabrėžė, kad prieÅ¡ingu atveju, t. y. pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavus atsakovo apyvartines lėšas, neabejotinai sutriktų jo veikla, o tai gali turėti negrįžtamų pasekmių priėmus atsakovui palankų teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo reikalavimų vykdymui užtikrinti, t. y. netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo 496 705 Lt sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis (leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – areÅ¡tuoti atsakovo turtines teises bei nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui bei esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ 496 705 Lt sumai.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 1 d. tarp BAB Ūkio banko ir atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ sudarytÄ Sutartį Nr. 110301/1 nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo UAB „Versum Credo Consulting“ ieÅ¡kovui BAB Ūkio bankui 496 705 Lt, o taip pat ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, be kita ko, prašė taikyti ir laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, o ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, nes atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas vengs sumokėti priteistÄ sumÄ , perleis ar kitaip suvaržys turimÄ turtÄ , o pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2012 metais atsakovas balanse turto turėjo iÅ¡ viso už 1 162 801 Lt, įmonės pelnas siekė 365 871 Lt; valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena pakankamai nauja transporto priemonė;

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis atsakovo turtui jokių apribojimų netaikyta; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis teisminių ginčų, kurioje Å¡alimi bÅ«tų atsakovas, nėra, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas turi pakankamai turto, jo finansinės galimybės yra geros ir sprendė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas nepaneigė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys prima facie yra pagrįstas, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal atsakovo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, todėl be pagrindo atsisakė taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobÅ«džio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslÄ , siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Å ioje teisės normoje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kuriÄ , nustačius, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Taigi esminis vertinamasis kriterijus yra tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes, kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ bei garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais sutinka. IÅ¡ tiesų, ieÅ¡kinio turinio analizė apeliaciniam teismui nesudaro pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimai negalėtų bÅ«ti patenkinti, nes įstatymų leidėjas nedraudžia ieÅ¡kovui reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, koks yra pareikÅ¡tas nagrinėjamoje byloje, tačiau Å¡iuo aspektu apeliacinis teismas pažymi, jog vien Å¡i aplinkybė teismui nesuteikia pagrindo automatiÅ¡kai taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes, visų pirma, visi ieÅ¡kinyje nurodyti teisiniai bei faktiniai aspektai bus iÅ¡analizuoti iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o kol kas ginčas tarp Å¡alių nėra iÅ¡spręstas; antra, kaip minėta, esminis vertinamasis kriterijus yra tas, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kinio reikalavimų vykdymui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, kad ad hoc yra grėsmė, jog galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes ieÅ¡kinio suma atsakovui, įvertinus jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, yra didelė.Analizuodamas ir vertindamas apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su jais, nes iÅ¡ tikrųjų pagal formuojamÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.), tačiau, kita vertus, pabrėžia, jog prezumpcija, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

IeÅ¡kinio didelė suma per se nesudaro pagrindo byloje besÄ lygiÅ¡kai taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo teisingas iÅ¡sprendimas, vien tik esant ieÅ¡kinio didelei sumai, kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumo vykdymÄ . Teisingumas turi bÅ«ti vykdomas konkrečioje byloje teisiÅ¡kai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 metais atsakovas balanse turto turėjo iš viso už 1 162 801 Lt, įmonės pelnas siekė 365 871 Lt; valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena pakankamai nauja transporto priemonė; Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis atsakovo turtui jokių apribojimų netaikyta;

Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis teisminių ginčų, kurioje Å¡alimi bÅ«tų atsakovas, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs visas įmanomas ir prieinamas informacines sistemas ir registrus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui ieÅ¡kinio suma yra didelė ir egzistuoja rizika, jog teismo sprendimas galėtų bÅ«ti neįvykdytas ir / ar sunku bus jį įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas vengs sumokėti priteistÄ sumÄ , perleis ar kitaip suvaržys turimÄ turtÄ . Pažymėtina, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliantas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepaneigė (CPK 178 ir 314 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovas, atsakovas yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus, atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė 2014 m. birželio 26 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš UAB „Versum Credo Consulting“ balanso nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., šios bendrovės ilgalaikis turtas sudaro – 1 375 964 Lt, finansinis turtas (UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijos) – 1 302 000 Lt (2012 m. gruodžio 31 d. sudarė – 1 102 000 Lt), per vienerius metus gautinos sumos – 218 092 Lt, nuosavas kapitalas – 1 092 797 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 513 259 Lt, taigi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso – 1 606 056 Lt.

Byloje nustatyta ir tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Versum Credo Consulting“ pelnas sudarė 218 892 Lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, kad iÅ¡ esmės visÄ atsakovo turtÄ sudaro finansinis turtas, t. y. UAB „Bankinės konsultacijos“ akcijos, kurios vertinamos 1 102 000 Lt, atsakovui priklauso 55 100 vnt. akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra 10 Lt, taigi atsakovo turimų akcijų nominali vertė – 551 000 Lt, todėl negalima atsakovo nurodyto finansinio turto vertės laikyti patikima, be to, ieÅ¡kovo nuomone, ir UAB „Bankinės konsultacijos“ finansinė padėtis taip pat nekelia pasitikėjimo.

Nurodyti ieÅ¡kovo subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, ypatingai įvertinus tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo turimo finansinio kapitalo vertę. Atsižvelgęs į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio suma (496 705 Lt) atsakovui, lyginant jÄ su atsakovo finansine padėtimi, turimo turto mase ir verte, o taip pat ir pelno dydžiu, nėra ad hoc didelė.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nebÅ«tų galimybės ir dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovas siekia, kad, visų pirma bÅ«tų areÅ¡tuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis (leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtinės teisės ir kilnojamasis turtas, priklausantis atsakovui bei esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ 496 705 Lt sumai, t. y. bÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o tik po to areÅ¡tuotas (nesant piniginių lėšų ir / ar kilnojamųjų daiktų) ir / ar jų esant nepakankamai) – atsakovo nekilnojamasis turtas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir mastÄ , pastebi, kad nuoseklioje ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, ne kartÄ yra pažymėta, jog pirmiausia turėtų bÅ«ti areÅ¡tuojamas nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, nes bÅ«tent tik toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumas nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo, nes areÅ¡tas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų Å«kinėje–komercinėje veikloje.

Be abejonės, esant situacijai, kai atsakovo Å«kinę–komercinę veiklÄ mažiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet lėšų areÅ¡tas, pirmiausia turėtų bÅ«ti taikomas piniginių lėšų areÅ¡tas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat neįrodė, kad bÅ«tent jo praÅ¡omas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliÅ¡kumas nepažeistų ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo (CPK 178 ir 314 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netgi esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumÄ , laikinosios apsaugos priemonės negalėtų bÅ«ti taikomos, nes jos (laikinosios apsaugos priemonės) atsakovui, kuris yra aktyviai rinkoje veikiantis subjektas, sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei teikiama jų nauda ieÅ¡kovui, t. y. tokios rÅ«Å¡ies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal bylos aplinkybes nebÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principus, proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingÄ pusiausvyrÄ â€œ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93). Turto areÅ¡tas – griežta ir varžanti priemonė. Ji gali paveikti savininko teises taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sÄ lygoms (žr., pvz., Raimondo v.

Italy, 22 February 1994; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir G. v. Lietuva). Taigi Å¡iuo atveju laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų areÅ¡tas – taip galėtų paveikti atsakovo teises ir pareigas, kad kiltų pavojus atsakovo pagrindinei vykdomai veiklai ar netgi jo gyvavimo sÄ lygoms. Todėl pripažintini pagrįstais atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai, kad piniginių lėšų areÅ¡tas sutrikdytų UAB „Versum Credo Consulting“ veiklÄ ir galėtų turėti negrįžtamų pasekmių atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėm, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Kadangi apelianto akcentuojamos aplinkybės, susijusius su atsakovo nesÄ Å¾iningumu, ieÅ¡kovo vykdomomis bankroto procedÅ«romis, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių apelianto argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                      Dalia Višinskienė