2022-01-26 Nr. AB-2055-3-62-3-01595-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-52-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01595-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.1.1; 57.2.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Alytaus skyriui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SPR4-5544(14.5E) (skunde klaidingai nurodyta šios sprendimo priėmimo data ir numeris) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. CSPR-188 bei įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą panaikinti Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. balandžio 3 d. nutarimu taikytą V. V. priklausiusio buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), areštą.

Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad atsisako skundo ir prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad skundas iš esmės jau yra patenkintas atsakovui geranoriškai įvykdžius skundo reikalavimą, todėl tolesnis bylos nagrinėjimas yra netikslingas. Pareiškėja nurodė, kad prašo teismo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 873 Eur dydžio išlaidas advokatei už skundo parengimą ir su tuo susijusias teisines konsultacijas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo VĮ Registrų centro 437 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, pateiktas įstatymo nustatytu terminu, skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 104 str.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašo priteisti atlyginti iš atsakovo 873 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu L. B., kuris 2021 m. liepos 1 d. perįgaliojo pareiškėjai atstovauti advokatę I. B. 2021 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja už skundo parengimą patyrė 850 Eur išlaidų ir sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymas).

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su prašymu dėl turto arešto panaikinimo. 2021 m. kovo 17 d. buvo gautas atsakymas, kuris buvo adresuotas ir VĮ Registrų centrui. Šiame rašte buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės apribojimas, taikomas V. V. į jam priklausiusį Butą, turėtų būti išregistruotas pasibaigus turto arešto terminui, todėl šis atsakymas į pareiškėjos prašymą papildomai buvo adresuotas viešojo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. balandžio 20 d. pakartotinai gautas pareiškėjos prašymas panaikinti 1/3 V. V. priklausiusio Buto areštą. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinėje prokuratūroje jau buvo išnagrinėtas iš esmės analogiško turinio ankstesnis pareiškėjos prašymas, pagal kompetenciją nagrinėti prašymas buvo persiųstas VĮ Registrų centrui. Pareiškėja 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Generalinė prokuratūra, negavusi duomenų apie V. V. baudžiamąjį persekiojimą ir priimtą nuosprendį, 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės ribojimą – 1/3 V. V. priklausiusio Buto areštą. Gavęs minėtą nutarimą, VĮ Registrų centras 2021 m. rugsėjo 2 d. išregistravo juridinį faktą apie turto areštą. Nors VĮ Registrų centras panaikino turto areštą minėto 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo pagrindu, teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra jau 2021 m. kovo 17 d. atsakymu informavo atsakovą, jog įrašas apie turto areštą yra nepagrįstas. Teismo nuomone, byla nutraukta ne dėl pareiškėjos netinkamo ir nepagrįsto kreipimosi į teismą ar kitokio piktnaudžiavimo administraciniu procesu, o dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių aplinkybių. Taigi, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu (ABTĮ 40 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas vertino, jog atsakovas pareiškėjos skundo reikalavimą patenkino geruoju po pareiškėjos kreipimosi į teismą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo parengtas 2021 m. liepos 1 d., aktualus yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris sudarė 1 517,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą taikomas koeficientas yra 2,5. Pareiškėjos prašoma priteisti 850 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už skundo teismui parengimą dydžio. Taip pat byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja patyrė ir 23 Eur išlaidų sumokėdama žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs šalių elgesį proceso metu, nenustatęs aplinkybių, jog pareiškėja piktnaudžiavo administraciniu procesu, taip pat įvertinęs tai, jog VĮ Registrų centras Generalinės prokuratūros ankstesniu atsakymu nors ir buvo informuotas apie įrašo dėl turto arešto nepagrįstumą, tačiau neginčijamą teisinį pagrindą dėl arešto panaikinimo – Generalinės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą – gavo tik po jo priėmimo, jį gavęs nedelsdamas 2021 m. rugsėjo 2 d. panaikino įrašą apie 1/3 Buto areštą, atsižvelgęs į pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, darė išvadą, jog pagrįsta atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje yra 437 Eur, o ją viršijančios patirtos išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepriteistinos.

II. Atsakovas VĮ Registrų centras padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteistos atlyginti iš VĮ Registrų centro pareiškėjai 437 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro jos naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog atsakovas geruoju nepatenkino Generalinės prokuratūros persiųsto pareiškėjos atstovo 2021 m. balandžio 19 d. prašymo. Byloje ginčijami teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl teismas nevisapusiškai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šioje byloje ginčo dalykas išnyko dėl to, kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra, o ne VĮ Registrų centras patenkino pareiškėjos atstovo dar 2021 m. balandžio 24 d. gautą prašymą ir priėmė 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą. Akivaizdu, kad teismas netinkamai nustatė subjektą, kuris atsakingas už tai, kad pareiškėja dėl savo pažeistų teisių turėjo kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 8 dalis vienareikšmiškai nustato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga, o VĮ Registrų centrui tokia kompetencija nesuteikta.

Atsakovas pabrėžia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjos atstovo 2021 m. balandžio 19 d. prašymo ir su juo pateiktų dokumentų įvertinimas buvo užbaigtas priimant šioje byloje ginčytus sprendimus, nes ne šių dokumentų pagrindu teritorinis registratorius 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti juridinį faktą apie 1/3 daliai Buto pritaikytą areštą. 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo užbaigta visiškai kita administracinė procedūra, t. y. gavus Generalinės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17.2.-2372 su 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, juridinį faktą apie 1/3 dalies Buto areštą teritorinis registratorius išregistravo, nes, kaip minėta nuo pat pradžių (VĮ Registrų centro pateiktame teismui atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose), būtent šis dokumentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 22 straipsnio 10 punktu, BPK 151 straipsnio 8 dalimi, buvo pakankamas teisinis pagrindas teritoriniam registratoriui išregistruoti minėtą juridinį faktą.

Atsakovas pažymi, kad kaip jau ne kartą teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, įvairių institucijų raštai, kuriuose išreikšta jų nuomonė dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo, negali būti teisiniu pagrindu keisti (išregistruoti) duomenis Nekilnojamojo turto registre, nes tik dokumentų, nurodytų NTRĮ 22 straipsnyje, duomenys Nekilnojamojo turto registre yra keičiami. Teismas nors bylos iš esmės nenagrinėjo ir ją nutraukė, tačiau tuo pačiu kaip ir pasisakė, kad ginčijami teritorinio registratoriaus ir Komisijos byloje sprendimai buvo neteisėti, nes atsakovui buvo žinoma Generalinės prokuratūros pozicija, jog įrašas apie Buto dalies areštą yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Generalinei prokuratūrai teisės aktais nėra suteikta teisė konstatuoti teritorinių registratorių sprendimų neteisėtumą, tai gali konstatuoti tik teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, o ne nutraukdamas administracinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovo teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, kurių pagrindu laikė, kad VĮ Registrų centras geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus, grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nurodytais 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-153-552/2018. Tačiau šių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų nutarčių išaiškinimais teismas negalėjo remtis, kadangi šioje byloje susiklosčiusios visiškai kitokios faktinės, byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės.

Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo VĮ Registrų centro atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog Generalinė prokuratūra tiek 2021 m. kovo 17 d., tiek 2021 m. balandžio 20 d. atsakymais, persiųsdama juos tiesiogiai atsakovui, informavo, jog įrašas apie turto areštą yra nepagrįstas. Be to, kaip pati pareiškėja ne kartą atsakovui buvo akcentavusi, NTRĮ 22 straipsnyje nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, vieni iš šių dokumentų – tai kiti įstatymų nustatyti dokumentai (minėto straipsnio 10 punktas), o visa tai reiškia, kad be kitų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gali būti remiamasi ir kitais dokumentais, kurių pareiškėja atsakovui buvo pateikusi daugiau nei pakankamai. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų turėjo būti akivaizdu, kad juose nėra duomenų, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas ir galėjo būti taikomas iki šiol. Visi pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai atitiko NTRĮ 22 straipsnio 10 punkte nurodytus dokumentus, taip pat NTRĮ 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir buvo pakankami areštui išregistruoti.

Pareiškėja pažymi, kad svarbu tai, jog atsakovas jos skundą patenkino jau po to, kai ji kreipėsi į teismą, buvo gauti šalių atsiliepimai ir paskirtas bylos nagrinėjimas. Todėl neabejotina, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovo VĮ Registrų centro veiksmų (tiksliau neveikimo ir itin formalaus teisės aktų taikymo), todėl teismas teisingai nustatė subjektą, atsakingą dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, bei teisėtai ir pagrįstai šias bylinėjimosi išlaidas atlyginti priteisė iš atsakovo VĮ Registrų centro.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo atsakovo VĮ Registrų centro atskirąjį skunda atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja pagrįstai ir tinkamo subjekto – VĮ Registrų centro – prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre esančią žymą – juridinį faktą apie areštą. Šiuo atveju Generalinė prokuratūra, negavusi duomenų apie V. V. baudžiamąjį persekiojimą ir priimtą nuosprendį bei atsižvelgusi į aplinkybes, kad VĮ Registrų centras atsisakė išregistruoti turto areštą pasibaigus jo terminui, ir siekdama užtikrinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, priėmė 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės ribojimą – 1/3 V. V. priklausiusio Buto areštą, kurio pagrindu VĮ Registrų centras 2021 m. rugsėjo 2 d. išregistravo juridinį faktą apie turto areštą. Todėl darytina išvada, kad atskirajame skunde išdėstyta VĮ Registrų centro pozicija, jog teismas netinkamai nustatė subjektą, kuris atsakingas už tai, kad pareiškėja dėl savo pažeistų teisių turėjo kreiptis į teismą, o nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjai iš VĮ Registrų centro yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta, yra nepagrįsta.

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis, kuria, patenkinus pareiškėjos pareiškimą atsisakyti skundo ir nutraukus bylą, iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VĮ Registrų centras padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteistos atlyginti iš VĮ Registrų centro pareiškėjai 437 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro jos naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas geruoju, dėl to nėra pagrindo ir bent iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Šiuo atveju dėl pirmosios sąlygos ginčo nėra, t. y. pareiškėja atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlygą ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti, būtina įvertinti, ar iš tiesų atsakovas šioje byloje pareiškėjos skundą patenkino geruoju.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja byloje ginčijo VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SPR4-5544(14.5E), kuriuo atsisakyta panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie 1/3 Buto areštą, nenustačius įstatyminio pagrindo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtą įrašą, ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. CSPR-188, kuriuo minėtas VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. SPR4-5544(14.5E) pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2021 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo visgi minėtas įrašas apie 1/3 Buto areštą 2021 m. rugsėjo 2 d. iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas, o kaip išregistravimo pagrindas nurodytas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, kuriuo ir buvo panaikintas 1/3 Buto areštas. Taigi akivaizdu, kad VĮ Registrų centro (jo teritorinio padalinio) sprendimą panaikinti įrašą apie 1/3 Buto areštą lėmė ne pareiškėjos skundas, bet minėtas jau po pareiškėjos skundo pateikimo priimtas Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas dėl 1/3 Buto arešto panaikinimo, kurį VĮ Registrų centras (jo teritorinis padalinys) laikė pakankamu pagrindu Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą apie 1/3 Buto areštą. Taigi tai, kad pareiškėjai nebeliko suinteresuotumo ginčyti minėtus VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus ir VĮ Registrų centro sprendimus, lėmė savarankiškas VĮ Registrų centro (jo teritorinio padalinio) sprendimas išregistruoti įrašą apie 1/3 Buto areštą 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo pagrindu. Šio sprendimo priėmimas nereiškia, kad VĮ Registrų centras pripažino anksčiau priimtus šioje byloje ginčytus sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju atsakovas VĮ Registrų centras pareiškėjos skundą patenkino geruoju.

Nenustačius antrosios būtinos ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti sąlygos, t. y., kad šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas geruoju, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nėra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo turėjo būti atmestas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, ar pareiškėjos ginčyti VĮ Registrų centro Alytaus skyriaus ir VĮ Registrų centro sprendimai yra ar nėra teisėti ir pagrįsti, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ši byla pareiškėjai atsisakius skundo buvo nutraukta. Pareiškėja, manydama, kad minėti sprendimai buvo neteisėti ir nepagrįsti bei dėl to norėdama kompensuoti savo turtinius nuostolius dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalo atlyginimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo VĮ Registrų centro atskirasis skundas tenkinamas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičiant, t. y. atmetant pareiškėjos prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šia nutartimi nenukrypstama nuo skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Alytaus skyriui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti, o pareiškėjos A. D. prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius