2013-05-16 Nr. AB-1846-3-61-3-03588-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-625/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03588-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. Č. 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 11D(P)-3951 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos”;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr.1D-8987-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

3) priteisti iš Tarnybos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos;

4) įpareigoti Tarnybą ir atsakovą Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjai visą pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d.;

5) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos;

6) priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės (Vyriausybės), atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 1-30) paaiškino, kad 1999 m. rugsėjo 15 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 15524 jai buvo paskirta 2 248,18 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat buvo mokama 821,93 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo pensija. Taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuo 2010 metų jai valstybinė pensija buvo mažinama ir galutiniai sumažinta iki 1 409,45 Lt.

Skundžiamais sprendimais atsakovai netenkino pareiškėjos prašymų mokėti jai 1999 m. rugsėjo 15 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 15524 paskirtą 2 248,18 Lt dydžio pensiją. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimų ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo išaiškinimais pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatyme numatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų.

Įstatymuose nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityse laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Išimtiniais atvejais sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, o jas mažinant būtina laikytis proporcingumo principo. Kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu yra paskirta ir mokama pensija, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini su asmens nuosavybės teisių apsauga.

Asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos būtų mokamos ir toliau. Pareiškėjos teigimu atsakovai, priimdami Laikinąjį įstatymą, nepaisė Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime pateiktų išaiškinimų. Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 22 d. nutarimo nuostatoms. Įstatymų leidėjas nevykdė pareigos per protingą laikotarpį numatyti susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.

Pareiškėja dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, pablogėjusia reputacija. Sumažėjus pensijai pareiškėja buvo priversta apriboti savo ir šeimos poreikius.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 37-40) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota pareiškėjos valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėja, reikalaudama iš Vidaus reikalų ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Be to, pareiškėjos patirta neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti bei pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime (b. l. 42-44) nurodė, kad pareiškėjai 1999 m. rugsėjo 15 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 15524 buvo paskirta 2 248,18 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Jai taip pat buvo mokama 883,10 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimams pareiškėjai paskirtų valstybinės socialinio draudimo pensijos ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bendra suma buvo 2 784,60 Lt, o mokėtinas pensijos dydis – 1 901,50 Lt (2 784,60 Lt -883,10 Lt).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę pareiškėjai paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8 (K = 0,8). Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjos pensijos dydis perskaičiuotas taip: 1 901,50 x 0,8 = 1 521,20 Lt.

Tokio dydžio pensija pareiškėjai buvo mokama už 2010 m. sausio, vasario, kovo mėnesius. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. sumažėjus šalies ūkio darbuotojų vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui, pareiškėjai už 2010 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius buvo išmokėta 1 496,26 Lt dydžio pensija. Nuo 2010 m. liepos 1 d. dar labiau sumažėjus šalies ūkio darbuotojų vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui, pareiškėjai už 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius buvo išmokėta 1 409,45 Lt dydžio pensija.

Nuo 2010 m. spalio 1 d. padidėjus šalies ūkio darbuotojų vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui, pareiškėjai už 2010 m. spalio, lapkričio mėnesius buvo išmokėta 1 432,65 Lt dydžio pensija. Įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas, ir mokėti pareiškėjai 2 248,18 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl Z. Č. neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, nes įstatymas galioja ir nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Taip pat nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu Z. Č. skundą tenkino iš dalies: priteisė Z. Č. iš Lietuvos valstybės 12 660,26 Lt valstybinės pensijos nepriemoką; bylos dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 15 d. raštą Nr. 11D(P)-3951 nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia, kad pareiškėjos pensijos dalis buvo nusavinta neteisėtai, pagal prieštaraujančią Konstitucijai Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir neteisėtai neišmokėta pensijos dalis turi būti jai grąžinta.

Neišmokėta dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi nustatyto ribojimo pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. yra 12 660,26 Lt (71 941,76 Lt – 59 281,50 Lt). Sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą ir atsakovą Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjai visą pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas, nes už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai pareiškėjai netekta pensijos dalis kompensuotina.

Nurodė, jog 2012 m. birželio 30 d. Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 1 d., buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir nustatyta, kad valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Priėmus minėtąją įstatymo pataisą, pareiškėjai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pensija iki Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio bus perskaičiuojama kitu teisiniu pagrindu, todėl teismas negali atsakovą įpareigoti mokėti pareiškėjai visą pensiją, t. y. 2 248,18 Lt.

Teismas duomenų, kad pareiškėjai pensija nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ribojama iki vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas, neturi. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas sprendė, jog neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepraleido kreipimosi į teismą termino, todėl jos teisė turi būti ginama.

Sprendė, jog Tarnybos 2010 m. spalio 19 d. raštas Nr. 11D(P)-3951 pareiškėjai jokių subjektinių teisių nesukelia ir jos teisių nepažeidžia ir pagal jau nusistovėjusią teisminę praktiką negali būti skundo administraciniam teismui dalykas, todėl byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, jog skundžiamo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr.1D-8987-(2) priėmimo metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjos pensija buvo sumažinta, buvo galiojančios, todėl sprendė, kad pagrindo naikinti šį sprendimą nėra.

Spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas nurodė nenustatęs atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, kadangi jis, iki Konstitucinis Teismas nepripažino aptartų teisės normų antikonstitucinėmis, privalėjo šias normas vykdyti ir pareigūnams pensijas apskaičiuoti ir išmokėti pagal teisės aktų reikalavimus. Spręsdamas dėl atsakovo Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį bei ABTĮ nuostatas atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y.

žala turi būti padaroma viešojo administravimo srityje, tuo tarpu Valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali būti laikoma viešuoju administravimu, tad šiuo atveju nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, pareiškėjai pensijos dėl netinkamų, neteisėtų įstatymų praradimai yra teisingai atlyginami.

Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau – ir CPK, Civilinio proceso kodeksas), Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, priteisė pareiškėjai 24 Lt (120 Lt ÷ 2) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėją atstovavęs advokatas dalyvavo 2012 m. spalio 29 d. teismo posėdyje, kuris tęsėsi 35 min., pareiškėjos prašomą priteisti 250 Lt sumą už atstovavimą teisme sumažino iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 120 Lt (800 x 0,15). Nurodė, jog Rekomendacijų nuostatos nereglamentuoja apmokėjimo už tokius veiksmus kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės pozicijos formavimas, konsultacijos telefonu, dokumentų nuorašų tvirtinimas, informacijos rinkimas, susipažinimas su įrodymais, pasirengimas dalyvauti teismo posėdyje, todėl prašymą dalyje dėl apmokėjimo už šias išlaidas atmetė.

III. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl patenkintų pareiškėjo reikalavimų ir juos atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 94-96) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d., o iki jo įsigaliojimo įstatyminis valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrindas buvo pakeistas 2012 m. birželio 30 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Todėl teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti jai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

2) Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Atsižvelgus į tai, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 117).

Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 100-116) iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Pažymi, jog teismas tinkamai neįvertino Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimų, be to, nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo teisinių santykių.

Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas šiai bylai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 8 d. pažymos Nr. 11D(P)-4460 duomenimis nustatyta, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja negavo 12 660,26 Lt jai priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, bet ne Vidaus reikalų ministerija. Taip pat šioje nutartyje buvo atsakyta į apeliantų keliamą klausimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike.

Tikrinamu atveju nėra priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas ta apimtimi, kuria iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjai priteista 12 660,26 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, yra pagrįstas ir teisėtas. Atitinkamai naikintina Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 1D-8987-(2) dalis, kurios priėmimo pagrindą sudarė aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaravusi Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad laikinai sumažindama paskirtas socialines išmokas valstybė neleistinai nukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos perkeltina atsakovui Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi baigiamuoju teismo aktu tenkinamus skundo materialinius teisinius reikalavimus (3–5 reikalavimo dalykas yra iš esmės tapatus, o 1 reikalavimas turėjo būti pašalintas dar skundo priėmimo stadijoje), daro išvadą, kad Z. Č. turi teisę gauti 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, kurias Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino pagrįstomis, atlyginimą, t. y. 60 Lt (ABTĮ 44 str. 2 ir 6 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos Z. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 1D-8987-(2) dalį, kuria atsisakyta Z. Č. netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) nuostatų.

Priteisti pareiškėjai Z. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 12 660,26 Lt (dvylika tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt litų ir dvidešimt šeši centai) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Nutraukti bylą dalyje dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 15 d. rašto Nr. 11D(P)-3951 panaikinimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjos Z. Č. naudai 60 Lt (šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė