2020-10-14 Nr. AB-19042-3-61-3-01571-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2812-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01571-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 107 380 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl kalinimo Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

2. Pareiškėjas teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), atlikęs patikrinimą, 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. (10-12 4.80)2-10490 (toliau – ir 2019 m. kovo 4 d. raštas) nustatė šiuos pažeidimus: kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabinamas šviestuvas buvo be apsauginio gaubto; dirbtinė apšvieta buvo 144–163 lx, t. y. neužtikrintas dirbtinis apšvietimas; kameroje užfiksuotas suskilęs lango stiklas. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių aplinkybių jį lydėjo depresinė nuotaika, suprastėjo santykiai su artimaisiais ir kitais kamerose kalinamais asmenimis. Nors NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašte nebuvo nurodytas pažeidimas dėl natūralaus apšvietimo, tačiau tokie pažeidimai buvo dėl languose esančių grotų ir aukštos plieninių lakštų tvoros. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą – dėl nuolatinės baimės dėl savo saugumo jam sutriko miegas, atsirado nuolatinis nerimas, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, jis patyrė emocinę (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuobaudas atliko skirtingose kamerų tipo patalpose: Nr. 18, Nr. 2, Nr. 13, Nr. 2D, Nr. 15, Nr. 12, Nr. 5. 2019 m. kovo 13 d. pareiškėjas perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-206 (trečio nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 206) į kamerų tipo patalpą Nr. 15, kurioje NVSC 2019 m. vasario 20 d. atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimų: patalpoje įrengtų šviestuvų konstrukcijos numato apsauginių gaubtų buvimą, kurių patikrinimo metu nebuvo, nustatytas dirbtinės apšvietos trūkumas, taip pat nustatytas lango stiklo skilimas. Kitų trūkumų kameroje nenustatyta, kameros santykinė oro drėgmė, vėdinimo galimybė atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerų būklė priklauso nuo pačių nuteistųjų elgesio jose, t. y. nuteistieji nuolat niokoja, blogina patalpų būklę, gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą patalpose esantį inventorių. NVSC patikrinimo aktuose konstatavus tam tikrus teisės aktų reikalavimų neatitikimus, jie nedelsiant šalinami. NVSC specialistai 2019 m. balandžio 8 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos kontrolę Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15, nustatė, kad trūkumai yra pašalinti, patalpoje jokių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas pats savo aktyviais veiksmais gadino kameros būklę su tikslu kreiptis į teismą, motyvuodamas, kad kalinimo sąlygos sukelia neturtinę žalą, taip siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą, todėl Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į Vilniaus PN atsiliepimą, kuriuose nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepaneigė nei vieno jo skundo argumento ir fakto, todėl jo argumentai yra pagrįsti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 15, nors jo įvardijamu laikotarpiu iš atsakovo pateikiamų nutarimų matyti, kad pareiškėjas nuobaudas atliko skirtingose kamerų tipo patalpose, t. y. Nr. 18, Nr. 2, Nr. 13, Nr. 2D, Nr. 15, Nr. 12, Nr. 5.

8. Teismas iš Vilniaus PN 2017 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 56-1978 nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 23 d. nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos šioje patalpoje. Iš Vilniaus PN 2018 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 28-79 matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo perkeltas į drausmės grupę, tačiau nėra konkretizuota kamerų tipo patalpa. Iš 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 7-50 matyti, kad pareiškėjas iš D-15 gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą. Iš byloje esančio NVSC 2019 m. kovo 4 d. rašto matyti, kad dėl pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pats pareiškėjas kreipėsi į NVSC su 2019 m. vasario 5 d. skundu, tačiau teismui pareiškėjas šio skundo nepateikė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 buvo nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 6 d., tačiau skundą dėl netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų NVSC pateikė tik 2019 m. vasario 5 d. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus (dėl apsauginio gaubto nebuvimo, dėl dirbtinės apšvietos normos pažeidimo ir įskilusio lango) teismas vertino atsižvelgdamas į NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 užfiksuotas aplinkybes.

9. Teismas pažymėjo, kad NVSC, atlikęs patikrinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nenustatė pažeidimų dėl natūralaus apšvietimo normų ir kameros patalpos santykinės oro drėgmės. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad dėl lange įrengtų grotų ir priešais langą esančios aukštos plieninių lakštų tvoros nepakliūdavo saulės spindulių ir oro, atmetė.

10. Teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.).

11. Teismas nustatė, kad NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 konstatuota, jog bendra dirbtinė apšvieta patalpoje Nr. 15, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, sudarė 144–163 lx, todėl buvo konstatuotas Higienos normos 14 punkto pažeidimas. Pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 15. Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 9-1566 informavo NVSC, jog patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai / pažeidimai: užtikrinti kamerų tipo patalpoje Nr. 15 dirbtinę apšvietą, buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d. NVSC 2019 m. balandžio 8 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos kontrolę patalpoje Nr. 15, ir 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-2455 konstatuota, kad patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai yra pašalinti, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nustatyta, kad dirbtinė apšvieta – 283 lx, o tai atitinka Higienos normos reikalavimus, naujų pažeidimų nenustatyta.

12. Teismas nustatė, kad NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-855 konstatuota, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas, todėl šios aplinkybės neatitiko Higienos normos 12 punkto reikalavimų. Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 9-1566 informavo NVSC, jog patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai / pažeidimai, t. y. ant šviestuvų uždėti apsauginius gaubtus ir sutvarkyti langą, buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d., o NVSC 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-2455 konstatavo, kad patalpoje Nr. 15 nustatyti trūkumai buvo pašalinti, o naujų pažeidimų nenustatyta.

13. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija, esant nustatytiems tam tikriems pažeidimams, juos operatyviai šalina. Pareiškėjas, atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose, buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys, atliekantys nuobaudas tokio tipo patalpose. Daugiau pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nėra, o pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nepakankamai individualizuoti dėl netinkamų laikymo sąlygų kitose patalpose, išskyrus kamerų tipo patalpą Nr. 15, todėl negali būti laikomi pagrįstais.

14. Teismas vertino, kad kamerų tipo patalpoje užfiksuoti pažeidimai buvo operatyviai pašalinti, todėl pareiškėjo nurodomos pasekmės jo sveikatai, t. y. nuolatinės baimės dėl savo saugumo, miego sutrikimai, nuolatinio nerimo požymiai, pablogėję santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, patirta emocinė (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pokyčius, galėjusius atsirasti dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN. Pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų, kad dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į medikus. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pažeidimai padarė esminę neigiamą įtaką pareiškėjo interesams, Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė, kad nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d., išskyrus 2019 m. vasario 5 d. kreipimąsi į NVSC, dėl netinkamų nuobaudos atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į NVSC ar Vilniaus PN administraciją, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėją iki 2019 m. vasario 5 d. skundo pateikimo iš esmės tenkino Vilniaus PN kamerose buvusios sąlygos.

15. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų operatyvų pašalinimą, sprendė, kad pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti pakanka pažeidimo pripažinimo, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 16. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, įskaityti laikotarpį nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., nes NVSC nustatyti pažeidimai buvo visus metus, bei priteisti neturtinę žalą (107 380 Eur).

17. Pareiškėjas nurodo, kad atliko nuobaudą kameroje Nr. 15 nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Visus metus minėtoje kameroje buvo NVSC nustatyti pažeidimai, kurie sukėlė jo nurodomas neigiamas pasekmes sveikatai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai vertino įrodymus atsakovo naudai. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Tai, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų Psichologinę tarnybą dėl sveikatos sutrikimų, savaime nereiškia, kad jų nebuvo ir jis neturtinės žalos nepatyrė.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 107 380 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas kameroje Nr. 15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas, todėl pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nustatyti pažeidimai truko tik nuo 2019 m. vasario 5 d., jis teigia, kad jie truko visus metus, nes buvo laikomas kameroje Nr. 15 nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., dėl nustatytų pažeidimų jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

25. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

26. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

27. Pareiškėjas jam kilusią neturtinę žalą grindė NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte kameroje Nr. 15 nustatytais pažeidimais, kurie buvo tokie: HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas); HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 144 lx – 163 lx).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 15 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl minėtų pažeidimų ir jų papildomai nekartoja.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 visus metus nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir visą tą laiką patyrė neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 27 d., kuomet atliko nuobaudą, paskirtą Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimu (b. l. 34–35). Pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 28-79 (b. l. 40–41) buvo paskirta nuobauda – perkėlimas dvylika mėnesių į drausmės grupę, nuobauda buvo vykdoma nuo 2018 m. vasario 12 d. 16.10 val. iki 2019 m. vasario 12 d. 16.10 val. Pareiškėjas iš drausmės grupės 15 gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į 3-206-2 gyvenamąją patalpą (Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 7-50 (b. l. 39)). Taip pat iš Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 28-580 (b. l. 38) matyti, kad pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15, metaliniu strypu pramušė sienoje skylę į kamerą Nr. 16. Kadangi atsakovas detalių duomenų apie tai, kada konkrečiai pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 15, atsižvelgus į tokio pobūdžio bylose suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei įvertinus aptartus įrodymus, pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai, kad minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas jo nurodomą laikotarpį nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpą Nr. 15 vėl buvo perkeltas 2019 m. kovo 13 d. (b. l. 16).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatyti pažeidimai ir pareiškėjo argumentai dėl jų pripažintini pagrįstais nuo pareiškėjo kreipimosi į NVSC su skundu dienos, t. y. 2019 m. vasario 5 d. Pareiškėjas anksčiau į Vilniaus PN ar NVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl pažeidimų kameroje Nr. 15, išskyrus pagal 2019 m. vasario 5 d. skundą atlikto NVSC patikrinimo rezultatus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pažeidimų laikotarpis nagrinėjamu atveju turėtų būti kitoks, nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-855 nustatyti pažeidimai buvo pašalinti 2019 m. kovo 14 d. (b. l. 17). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas Vilniaus PN kameroje Nr. 15 buvo pažeista nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 14 d., o ne tik 2019 m. vasario mėnesį.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai (kameroje Nr. 15 nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ir pats pareiškėjas gadino Vilniaus PN kamerų tipo patalpą Nr. 15, kai išdaužė skylę sienoje į gretimą patalpą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis keistina atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad pareiškėjo V. M. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas Vilniaus PN kameroje Nr. 15 buvo pažeista nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 14 d.“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė