Legislator Case Law & Legislation
c01aa8d2-19f8-41dc-b1db-a79365400eba AI generated

c01aa8d2-19f8-41dc-b1db-a79365400eba · Kauno apygardos teismas

Case Number c01aa8d2-19f8-41dc-b1db-a79365400eba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. D. 2022 m. spalio 11 d., apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudodamas savo sutuoktinės E. D. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ tyčia peiliu durdamas į deÅ¡inį Å¡onÄ ir padarydamas žaizdÄ liemens deÅ¡inėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

c01aa8d2-19f8-41dc-b1db-a79365400eba · Kauno apygardos teismas: Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. birželio 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-530/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38817-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.4.6.2.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,

nuteistojo G. D. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu G. D. iÅ¡ nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. birželio 9 d.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš G. D. 186,86 Eur (šimtas aštuoniasdešimt šeši eurai 86 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. D. nepriteistos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. D. 2022 m. spalio 11 d., apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudodamas savo sutuoktinės E. D. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ tyčia peiliu durdamas į deÅ¡inį Å¡onÄ ir padarydamas žaizdÄ liemens deÅ¡inėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį dėl bausmės skyrimo už veikÄ , numatytÄ BK140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam įstatymo numatytÄ Å¡velnesnę bausmę.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nukentėjusiosios E. D. ir netiesioginių liudytojų parodymams suteikdamas prioritetinę svarbÄ ir nevertindamas įrodymų viseto. PrieÅ¡ingu atveju apylinkės teismas bÅ«tų pripažinęs, kad G. D. sužalojo E. D., neatsargiai elgdamasis su peiliu prie pat jos kÅ«no.

2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino tos aplinkybės, jog nukentėjusioji E. D. iki nagrinėjamo įvykio jau kurį laikÄ pyko ant G. D., kad pastarasis neieÅ¡ko pastovaus darbo, visa Å¡eimos materialaus iÅ¡laikymo prievolė gula ant jos pečių. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir S. G., dar daugiau, ji paminėjo, kad buvo svarstoma galimybė nutraukti santuokÄ tarp G. D. ir E. D.. Tokioje situacijoje apylinkės teismas nukentėjusiosios E. D. parodymus turėjo vertinti itin atsargiai ir net kritiÅ¡kai bei juos vertinti tiek, kiek jie atitinka nustatytas faktines aplinkybes, kadangi Å¡is pirmosios instancijos teismo nuosprendis bus naudingas E. D. santuokos nutraukimo byloje.

2.3. Skunde pažymima, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. D. skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimÄ vidurkiui. Apelianto įsitikinimu bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bÅ«tų pasiekti jam skyrus bausmę, nesusijusiÄ su terminuotu laisvės atėmimu arba paskyrus laisvės atėmimÄ mažesniam laikotarpiui nei straipsnio sankcijoje.

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu G. D. paskirtÄ bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo G. D. apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas ir bausmė apeliantui pritaikyta tinkamai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę bausmę, tačiau skundo esmė teikia pagrindÄ manyti, jog apeliantas Å¡iuo atveju ginčija ir pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog jis nukentėjusiÄ jÄ sužalojo tyčia.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl G. D. kaltės bei skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ar paskirta bausme, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios ir motyvuotos, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o G. D. kaltė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiÅ¡kai įrodyta byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai materialioji teisės norma – baudžiamoji atsakomybė pagal jÄ kyla artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlus įstatyme numatytas pasekmes, t. y. arba jam sukėlus fizinį skausmÄ , arba jį nežymiai sužalojus, arba jį trumpam susargdinus. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai tokia nusikalstama veika pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį vartojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

8. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

9. Ir nors nuteistasis G. D. viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusiajai E. D. į Å¡onÄ peiliu įdurti nenorėjo, taip nutiko netyčia, jis neplanavo to daryti, tačiau tokiÄ nuteistojo pozicijÄ paneigia byloje surinktų ir apylinkės teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

10. Nukentėjusioji E. D. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad tarp jos ir nuteistojo įvyko žodinis konfliktas, ji nejuto ir nematė, kaip nuteistasis jai įdÅ«rė, tik jai pasidarė Å¡ilta ir ji pamatė, jog yra padurta (2 t., b. l. 157-159). Liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra S. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pagerėjus motinos sveikatai, ji pasakojo, kad peilio nematė, tik nuteistasis G. D. jai į Å¡onÄ dÅ«rė (2 t., b. l. 159-160). Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina S. G. taip pat parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. vakare jai paskambino dukra ir pasakė, kad G. D. jÄ padÅ«rė, o kitÄ dienÄ atvažiavusi pasakojo, kad jie kalbėjosi ir G. D. dukrai tiesiog dÅ«rė peiliu (2 t., b. l. 160, 1 t., b. l. 172-175). Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. M. parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog sutuoktinis dÅ«rė peiliu ir pasiÅ¡alino. Laiptinėje sutiktas G. D. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji jam peiliu baksnojo į nugarÄ , jis neiÅ¡tvėręs atėmė iÅ¡ jos peilį ir dÅ«rė jai į Å¡onÄ , bet nesitikėjo, jog peilis toks aÅ¡trus ir įdurs (2 t., b. l. 180-181; 1 t., b. l. 184-187). Liudytoja policijos pareigÅ«nė D. Å . taip pat parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji sakė, jog ji su G. D. kalbėjosi, jis skuto bulves, paėmė peilį ir jai įdÅ«rė. Nuteistasis G. D. liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji su kažkuo baksnojo jam į nugarÄ , jam tai nepatiko, todėl jis pagriebė peilį ir bakstelėjo jai, bet negalvojo, kad bus toks aÅ¡trus peilis ir sužeis (2 t., b. l. 181-182; 1 t., b. l. 190–193). Liudytoja apklausta policijos tyrėja G. K.-Å . nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ nuteistasis jai parodė, kad sukonfliktavo su E. D.. Nukentėjusioji jam pati baksnojo peiliu, o tada jis tÄ peilį paėmė iÅ¡ jos ir įdÅ«rė jai. Negalvojo, kad toks aÅ¡trus ir įdurs. Kauno klinikose bendraujant su E. D., pastaroji liudytojai nurodė, kad įvyko konfliktas su sutuoktiniu ir konflikto metu G. D. jai dÅ«rė peiliu (2 t., b. l. 182; 1 t., b. l. 196-199).

11. Be nukentėjusiosios ir netiesioginių liudytojų parodymų, nusikalstamÄ tyčiÄ G. D. veiksmuose atskleidžia ir 2022 m. spalio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios E. D. praneÅ¡imo bendrajam pagalbos centrui turinys (pranešė, kad jÄ vyras jÄ papjovė iÅ¡ Å¡ono), įvykio vietoje pareigÅ«nų vaizdo kameromis fiksuoti asmenų paaiÅ¡kinimai ir kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrįstÄ pagrindÄ apelianto teiginius, kad jis nukentėjusiÄ jÄ sužalojo netyčia, atmesti kaip nepagrįstus.

12. Pažymint, kad pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Akivaizdu, kad G. D. paimdamas peilį ir durdamas juo nukentėjusiajai E. D. į Å¡onÄ suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai, todėl darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nuteistÄ jį G. D. pripažindamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymu visuma, nesuteikdamas nei vienam iÅ¡ jų prioritetinės reikÅ¡mės. Aplinkybės, kad sutuoktiniai kurį laikÄ nesutarė, įvykio metu pykosi ar, kad nukentėjusioji su nuteistuoju ketino skirtis taip pat nesudaro pagrindo byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, todėl nuteistojo G. D. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nukentėjusiÄ jÄ E. D. sužalojo netyčia teisėjų kolegija vertina tik kaip apelianto siekį sumenkinti savo atsakomybės mastÄ .

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. taip pat nurodo, jog apylinkės teismas jam skyrė per griežtÄ bausmę. Pasak apelianto, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bÅ«tų pasiekti jam skyrus bausmę, nesusijusiÄ su terminuotu laisvės atėmimu arba paskyrus laisvės atėmimÄ mažesniam laikotarpiui nei straipsnio sankcijoje.

14. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę.

Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

16. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam G. D. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) atsižvelgė į tai, kad G. D. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Anksčiau buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ir Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Taip pat įvertino, kad G. D. savo Å¡eimos narę (žmonÄ ) sužalojo naudodamas įrankį, t. y. peilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių. Apylinkės teismas G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. D. parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija su tuo sutikdama atkreipia dėmesį, kad apeliantas nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi nepraėjus nei trims mėnesiams nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ probuojamų asmenų registro vėl nusikalto, yra teisiamas trečiÄ jį kartÄ , todėl Å¡velninti G. D. teisinės padėties neturi pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistajam tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimÄ lėmė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir pobÅ«dis, taip pat jo paties veiksmai, tai yra iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedarymas ir savo elgesio teigiame linkme nekoregavimas, todėl konstatuotina, kad tik G. D. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Vien nuteistojo G. D. noras, kad jam apylinkės teismo paskirta bausmė bÅ«tų Å¡velninama, skunde nenurodant jokių aplinkybių, kurių bÅ«tų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo apelianto skundÄ tenkinti ir skundžiamÄ nuosprendį keisti, todėl G. D. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

17. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam G. D., kuriÄ sudaro 28,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas Å¡iuo atveju vyko nuteistojo G. D. iniciatyva jo apeliacinį skundÄ atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra bedarbis, duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto byloje nėra, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ G. D. nebuvo priteistos ir pirmosios instancijos teisme, taip pat jis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ jo nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo G. D. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo G. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis