c01a6bef-cd61-4e81-b716-e2f59e45ee2d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. I-704-162/2012                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00403-2012-7    Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 74(S)                                KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 12 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), AuÅ¡relės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2012 m. spalio 8 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-4 raÅ¡o Nr.(1.7)-SR-3256 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti priimti sprendimÄ ).       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                   n u s t a t ė:

       pareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:       1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3256, kuriuo pareiÅ¡kėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1587) grÄ Å¾intas nenagrinėtas;       2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012.;       3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.       Skundu pareiÅ¡kėjas taip pat prašė iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-260 pakeistos PraÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 54-1860), nuostata – „Mano Å¡iame praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“ atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ , tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (b.l. 3-5) skundÄ Å¡ioje dalyje atsisakyta priimti.       PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-969-718/2012, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. 2012 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ minėtoje baudžiamojoje byloje. PraÅ¡ymas buvo užpildytas pagal specialiÄ formÄ , kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, ir iki Å¡iol analogiÅ¡kai užpildyti praÅ¡ymai buvo nagrinėjami. Tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3256 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtu.

Skundžiamame akte nenurodyta, kaip reikalinga užpildyti praÅ¡ymÄ , kad jis bÅ«tų nagrinėjamas tarnyboje. Teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymi, kad praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarka bei tarnybos veiksmai griežtai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis ir dėl praÅ¡ymo priimti sprendimÄ , nes atsakovei, žinojusiai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-969-718/2012 ir susipažinusiai su visomis ginčo aplinkybėmis, nebuvo kliūčių priimti sprendimÄ nedelsiant ir informuoti apie jį pareiÅ¡kėjÄ .

Skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į gynybÄ , Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia varžyti žmogaus teises dėl jo socialinės padėties, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 bei 13 straipsniais, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatomis.       PareiÅ¡kėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 47), į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti, nepraneÅ¡tos neatvykimo priežastys.       Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 48), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.       Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 22-24) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ privataus kaltinimo byloje Nr. PK-969-718/2012. Tarnybos direktorius R. Valančius, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir pagrįsto sprendimo priėmimÄ , nusiÅ¡alino nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje nagrinėjant minėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – jÄ pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priimti visus su Å¡iuo praÅ¡ymu susijusius sprendimus.

Skundžiamu raÅ¡tu tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jo 2012 m. rugsėjo 3 d. pateiktas praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutinka, kad praÅ¡yme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Tarnyba skundžiamu aktu grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui praÅ¡ymo originalÄ kartu su prie jo pateiktais priedais.       Teigia, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3256 įformintÄ atsisakymÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tarnyba grindė tokiais motyvais.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys.

Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiÅ¡kėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar netikimo pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl praÅ¡ymo nenagrinėjo ir jį grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui pagrįstai.       Pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiÅ¡kėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbÄ , todėl pareiÅ¡kėjai privalo į praÅ¡yme suformuluotus klausimus atsakyti aiÅ¡kiai; jeigu praÅ¡ymo formoje yra nurodyti atsakymų variantai, remtis jais, o ne teikti savo atsakymo variantÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, užuot pasirinkęs vienÄ iÅ¡ praÅ¡ymo formoje pateiktų atsakymo į klausimÄ variantÄ â€žsutinku" arba „nesutinku", savo valiÄ nesutikti iÅ¡reiÅ¡kė įsakmiu nurodymu: „Nesutinku, TarnybÄ praÅ¡au vadovautis galiojančiais teisės aktais.“ PareiÅ¡kėjui pateikus netinkamai užpildytÄ praÅ¡ymÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl tarnybos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 49).

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundÄ (b.l. 40-41) praÅ¡o skundo netenkinti. Pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiÅ¡kai priimančiomis sprendimus dėl antrinė teisinės pagalbos teikimo, o teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo).

Nurodo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimÄ .

PareiÅ¡kėjas, pildydamas nustatytos formos praÅ¡ymÄ , buvo supažindintas su jo teise sutikti/nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi asmens duomenys, ir tokio sutikimo nedavė. Duomenų subjektui nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti J. S. asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje renkant duomenis iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi, todėl pagrįstai paliko jo praÅ¡ymÄ nenagrinėtu.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso Å¡alys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. BylÄ , vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 50).       Teisėjų kolegija konstatuoja       PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3256 (toliau – ir skundžiamas raÅ¡tas), kuriuo pareiÅ¡kėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymas (reg.

Nr. ATP-1587) grÄ Å¾intas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012. bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.       2012 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012 (b.l. 25-29).

PraÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiÅ¡kėjas, pildydamas grafÄ dėl sutikimo, kad praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė:

„Nesutinku, TarnybÄ praÅ¡au vadovautis galiojančiais teisės aktais“ (b.l. 29). Teisingumo ministro nustatytoje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „sutinku“ arba „nesutinku“. PareiÅ¡kėjo įraÅ¡as leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesutiko, jog jo asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.        PareiÅ¡kėjas nuo minėto praÅ¡ymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusiÅ¡alinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 25).       Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 1 straipsniu, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, bei siekdamas iÅ¡vengti tarnybos interesų konflikto, nusiÅ¡alino nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje nagrinėjant minėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pavedė tarnybos Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant – jÄ pavaduojančiam valstybės tarnautojui, nagrinėti šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėjo Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti Teisės skyriaus vedėjÄ , Vitalija Mardasaitė, kuri pavaduoti Teisės skyriaus vedėjÄ KristinÄ Gureckienę paskirta 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P-3 (b.l. 36).        Skundžiamu 2012 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3256 Klaipėdos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ (b.l.

9) apie tai, kad jo 2012 m. rugsėjo 3 d. gautas praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1587) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra nenagrinėjamas, nesant pareiÅ¡kėjo sutikimo, kad praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.            Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimÄ grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba.

Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys.

Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.        Nagrinėjant bylÄ bÅ«tina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nenagrinėtÄ .        Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bÅ«du, taip pat neautomatiniu bÅ«du tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sÄ raÅ¡us, kartotekas, bylas, sÄ vadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis).

Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines Å¡io įstatymo sÄ vokas. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kuriÄ asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bÅ«dingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultÅ«rinio ar socialinio pobÅ«džio požymiai.

Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sÄ vokÄ , pagal kuriÄ duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užraÅ¡ymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieÅ¡ka, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sÄ voka: sutikimas – savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.

Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai – raÅ¡ytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valiÄ . Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sÄ jungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumÄ (2 straipsnio 8 dalis).        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

Minėti kriterijai yra:

1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiÅ¡kėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbÄ .        Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ .

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Realizuodama įvardijamÄ teisę ir aiÅ¡kindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.        Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedÅ«rų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokiÄ pagalbÄ . Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal įstatymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas ne kartÄ yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.       Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.

Taigi Å¡ioje grafoje nurodytas valios pareiÅ¡kimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sutikimo sÄ vokÄ (savanoriÅ¡kÄ duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimÄ tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J. S., 2012 m. rugsėjo 3 d. pildydamas nustatytos formos praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATP-1587), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „nesutinku“, be to nurodydamas, kad praÅ¡o atsakovę vadovautis galiojančiais teisės aktais.

IÅ¡ to seka, kad duomenų subjektui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjui) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su žyma apie jos gavimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012 m. rugpjūčio 17 d (b.l. 31-33), kuri nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo asmens duomenų tvarkymas nėra bÅ«tinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ .

Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ , o už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas.        Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 2012 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡yme raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ .        Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjui baudžiamojoje byloje Nr. PK-969-718/2012, nes faktinė ir teisinė padėtis Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.       Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba delsia priimti sprendimÄ .

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimÄ priima iÅ¡ karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto praÅ¡ymo, kurio rekvizitus ir formÄ tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , gavimo dienos. Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ gautas 2012 m. rugsėjo 3 d., skundžiamas raÅ¡tas priimtas 2012 m. rugsėjo 4 d.

PareiÅ¡kėjui pateikus netinkamai užpildytÄ praÅ¡ymÄ , Klaipėdos tarnybos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.       PareiÅ¡kėjas skundÄ taip pat grindžia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų pažeidimu. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybÄ nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios. Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimÄ , ar nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Garantuojant konstitucinę teisę į gynybÄ baudžiamajame procese, nacionalinėje teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas. Teisė į gynybÄ per visÄ bylos procesÄ gali bÅ«ti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas, bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekso 50-51 straipsniuose, o antrinės teisinės pagalbos teikimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teises, tarp jų teisę gintis pačiam arba padedamam savo paties pasirinkto gynėjo ar, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atlyginti ir kai to reikalauja teisingumo interesai, jis turi gauti teisinę advokato pagalbÄ nemokamai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisės, tame tarpe ir teisė, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ .

Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamÄ teisinę pagalbÄ , jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingÄ teisingumÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties byloje Nr. PK-969-718/2012 matyti, jog pareiÅ¡kėjas siekė gauti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje byloje kaip nukentėjusysis, o byla pradėta pagal pareiÅ¡kėjo J. S. privataus kaltinimo skundÄ (b.l. 34-35).

Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijas dėl jo tam tikrų savybių ir požymių. Teisių diskriminacija – tai savavaliÅ¡kas asmens teisių atėmimas, apribojimas arba iÅ¡plėtimas. PareiÅ¡kėjas teiginio, kad jo teisės buvo suvaržytos dėl jo socialinės padėties, nepagrindė jokiais įrodymais. Nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes pareiÅ¡kėjo procesinė padėtis minimoje baudžiamojoje byloje yra ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo, be to, bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo bÅ«tų atsisakyta pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , o raÅ¡tas, kuriuo pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡ymas grÄ Å¾intas nenagrinėtas.

       PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, tačiau nėra pateikęs duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 6-7). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Taigi įstatymų leidėjas numato galimybę proceso Å¡aliai atlyginti turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas netenkintas, todėl pareiÅ¡kėjas negali pretenduoti į iÅ¡laidų atlyginimÄ .        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

       pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.        Teisėjos                                                                        Dalia Gumuliauskienė                                                                                              Eglė Kiaurakytė                                                                                              AuÅ¡relė Mažrimienė