2021-09-15 Nr. AB-18634-3-61-3-00118-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-481-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00118-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – G. A., R. B., Ž. J., R. K., V. Š., V. K., A. M., V. Č., L. P.-L., I. J., G. A., M. Š. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre Nr. NS-48593(15.1E); 2) įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie pareiškėjo narių visuotiniame susirinkime, prasidėjusiame 2020 m. rugsėjo 4 d. ir pasibaigusiame 2020 m. rugsėjo 24 d. (toliau – ir Susirinkimas), išrinktą prezidiumo pirmininką G. A. ir išrinktus prezidiumo narius G. A., R. B., V. Č., I. J., Ž. J., R. K., A. M., V. Š., M. Š. ir L. P.-L..

Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti Nemokumo administratorių rūmų vadovo prašymą dėl skundo palikimo nenagrinėtu. Atsakovas taip pat pateikė teismui nuomonę, kurioje, be kita ko, nurodė, kad šiam ginčui yra aktuali administracinė byla, kurioje yra ginčijami Susirinkime priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo / paskyrimo. Teigė, kad atitinkamai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos stabdymo.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. Č., A. M. ir G. A. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atstovė prašė prie bylos pridėti 2021 m. birželio 9 d. pateiktus rašytinius įrodymus ir spręsti dėl A. B. pateiktų dokumentų, o dėl galimybės stabdyti šios bylos nagrinėjimą nurodė, kad galima bylą nagrinėti iš esmės.

Atsakovo VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad yra tikslinga šios bylos nagrinėjimą stabdyti. Ji taip pat pareiškė prašymą įpareigoti pareiškėją pašalinti procesinius dokumentus iš Nemokumo administratorių rūmų svetainės, tačiau pateikti rašytinių įrodymų, kad dokumentai yra paskelbti teismui, pateikti negalėjo.

Kiti teismo posėdyje dalyvavę asmenys nurodė, kad bylos stabdyti nereikia ir prašė ją nagrinėti iš esmės, o trečiojo suinteresuoto asmens A. B. dokumentus grąžinti jam kaip nepagrįstus. Trečiojo suinteresuoto asmens G. A. atstovas prašė prie bylos pridėti dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos tenkino, o kitą prašymo dalį atmetė, atsakovo VĮ Registrų centro prašymą dėl bylos stabdymo tenkino, o kitą prašymo dalį atmetė. Teismas administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2020-9) pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. A. ir V. K.) dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad prašymų dalis dėl pateiktų bylinėjimosi išlaidų yra procesinė šalių teisė, dokumentai prijungiami ir bus vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo atstovės prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo ir 2021 m. birželio 9 d. pateiktus rašytinius įrodymus pridėjo prie bylos; kita prašymo dalis dėl A. B. pateiktų dokumentų pašalinimo šioje bylos stadijoje nebuvo sprendžiama, teismas nurodė, kad jų vertinimas bus pateiktas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad A. B. į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas 2021 m. sausio 26 d. rezoliucija. Atsakovo prašymas dėl įpareigojimo pašalinti procesinius dokumentus Nemokumo administratorių rūmų svetainėje nebuvo patenkintas, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, kad dokumentai svetainėje buvo paskelbti.

Teismas prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo patenkino. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tada, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas skundas, kuriame ginčijami Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimai, susiję su Nemokumo administratorių prezidiumo narių atšaukimu, naujų narių ir Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko išrinkimu bei pertraukos likusiems darbotvarkės klausimams svarstyti padarymu; šis skundas buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu buvo atmestas; teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, 2021 m. birželio 1 d. administracinė byla su apeliaciniu skundu buvo išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas VĮ Registrų centro atsisakymas įregistruoti duomenis apie Susirinkime išrinktą prezidiumo pirmininką ir prezidiumo narius. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 buvo sprendžiamas Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo metu priimtų nutarimų, kuriais buvo išrinkti nauji valdymo organai, teisėtumas ir pagrįstumas; remiantis šiais nutarimais, buvo siekiama viešajame juridinių asmenų registre įregistruoti pasikeitusius valdymo organus. Teismas pažymėjo, kad kol nebus išspręstas klausimas dėl naujų valdymo organų išrinkimo teisėtumo ir pagrįstumo, tol negali būti sprendžiamas atsisakymo įregistruoti naujus valdymo organus viešajame juridinių asmenų registre teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas išvadai, jog administracines bylas Nr. eI2-930-535/2021 ir Nr. eI3-1847-463/2021 sieja prejudicinis ryšys, todėl administracinės bylos Nr. eI3-1847-463/2021 nagrinėjimas buvo stabdytas, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. A. ir V. K.) dėl nutarimų panaikinimo.

III. Pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalis, kuriose buvo atmestas jo prašymas dėl A. B. 2021 m. sausio 15 d. prašymo dėl byloje pareikšto skundo palikimo nenagrinėtu pašalinimo iš bylos ir grąžinimo jį teikusiam asmeniui bei buvo patenkintas atsakovo VĮ Registrų centro prašymas dėl bylos stabdymo, ir sustabdytos bylos klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti, o pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų prašymą tenkinti ir A. B. 2021 m. sausio 15 d. prašymą dėl byloje pareikšto skundo palikimo nenagrinėtu pašalinti iš administracinės bylos bei grąžinti jį teikusiam asmeniui. Nemokumo administratorių rūmai taip pat prašo jiems iš VĮ Registrų centro priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su bylos sustabdymo institutu, ir dėl to buvo padaryti administracinio proceso pažeidimai, t. y. byla buvo sustabdyta, nesant sustabdymo sąlygų bei priimant nemotyvuotą nutartį.

Nemokumo administratorių rūmai pažymi, kad teismo nutarties motyvai prieštarauja joje nurodytai teismų praktikai bei administracinio proceso principams. Teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog kol nebus išspręstas klausimas dėl naujų valdymo organų išrinkimo teisėtumo ir pagrįstumo, tol negali būti sprendžiamas atsisakymo įregistruoti naujus valdymo organus viešajame Juridinių asmenų registre teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas nurodo, kad yra akivaizdu, jog teismas rėmėsi klaidinga prielaida, kad vien tai, jog nepagrįstai yra ginčijami Susirinkime teisėtai priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų valdymo organų išrinkimo, neva sudaro pagrindą stabdyti bylą. Pažymi, kad susidaro situacija, kai aktualios teismų praktikos nurodymas, tačiau nutarties dalies nemotyvavimas (klaidingo teiginio suformavimas) byloje dalyvaujantiems asmenims sudaro galimybę skirtingai aiškinti nutarties turinį. Be to, pats teismas nutarties dalimi pažeidžia administracinio proceso tikslus, o tiksliau operatyvumo principą, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, šis principas taip pat yra siejamas su Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principine nuostata, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Įstatymų leidėjas, siekdamas proceso spartumo; tam tikrus procesinius terminus, susijusius su bylos nagrinėjimo trukme, nustato ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnis.

Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Nemokumo administratorių rūmai pažymi, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai; kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę byloje nustatyti objektyvią tiesą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Nemokumo administratorių rūmai įgyvendina visos Lietuvos nemokumo administratorių profesinę savivaldą, kuriam įstatymo leidėjas specialiuoju įstatymu – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu – yra nustatęs konkrečias funkcijas, teises ir pareigas, numatęs valdymo organus bei kartu palikęs diskrecijos teisę spręsti kausimus savo nuožiūra, kad būtų užtikrintas nepriklausomumo nuo valdžios institucijų principas. Pareiškėjo įstatuose nustatytų funkcijų ir pareigų paletė yra ypač plati, jo veikla daro įtaką daug nemokumo administratorių, todėl turi būti dedamos visos pastangos, kad kuo greičiau realiai valdymo organų pareigas atliekantys asmenys būtų išviešinti juridinių asmenų registre ir jie be jokių trukdžių santykiuose su trečiaisiais asmenimis galėtų atstovauti Nemokumo administratorių rūmams, o taip pat ir nemokumo administratoriui, kaip šių rūmų nariams. Pareiškėjo nuomone, bylos sustabdymas akivaizdžiai užvilkins galutinio sprendimo byloje priėmimą. Teismo nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo Nemokumo administratorių rūmai vertina kaip papildomą jo pažeistų teisių ir interesų gynimo apsunkinimą, kadangi nesant tam pagrindo, blokuojamas operatyvus bylos nagrinėjimas, viešinama neteisinga informacija, susijusi su pareiškėjo valdymo organais, ir taip klaidinami tretieji asmenys (Nemokumo administratorių rūmų atšaukti valdymo organai jokių pareigų nebeatlieka), sustabdant bylą, ilgam laikotarpiui, stipriai trikdomas sklandus pareiškėjo veikimas bei funkcijų ir pareigų vykdymas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl administracinės bylos sustabdymo nėra net minimaliai motyvuota ir pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos bei tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, kadangi yra pažeidžiami pagrindiniai proceso principai, o tokia nemotyvuota nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Nemokumo administratorių rūmai nurodo, kad teismas atliko pakartotinius administracinio proceso pažeidimus ir nevertino jo pateiktų įrodymų. Akcentuoja, kad byloje esantis A. B. 2021 m. sausio 15 d. prašymas nėra pateiktas jo, kaip fizinio asmens (vėliau teismo į administracinės bylos procesą įtraukto trečiuoju suinteresuotu asmeniu) vardu, o yra pateiktas pareiškėjo (juridinio asmens) vardu, tačiau toks atstovavimas nebuvo ir nėra galimas, kadangi A. B. neturėjo teisės atstovauti Nemokumo administratorių rūmams, tuo labiau, jog 2021 m. sausio 15 d. prašymas bei jame išdėstyti argumentai neatspindi pareiškėjo pozicijos, o yra jai priešingi. Nemokumo administratorių rūmų nuomone, taip yra kenkiama jų dalykinei reputacijai, klaidinamas teismas, todėl toks dokumentas iš bylos privalėjo ir privalo būti pašalintas. Pareiškėjas akcentuoja, kad po to, kai teismas rezoliucija A. B. į administracinės bylos procesą įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, šis turėjo teisę pateikti savo poziciją procesiniame dokumente, parengtame savo vardu, tačiau to nepadarė. Nemokumo administratorių rūmai teigia, kad tai, jog A. B. nėra jų vadovas ir jų negali jokiu būdu ar forma atstovauti, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti paaiškinimus ar prašymus pareiškėjo vardu teisme, pagrindžia byloje esantys teismo nevertinti rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centras nevykdo savo kompetencijų ir neveikimu prieštarauja savo tikslams. Nemokumo administratorių rūmai teigia, kad atsakovas jų išrinktų prezidiumo narių įregistravimo klausimą turi spręsti ne pagal ateities teismų sprendimus, o apie faktiniu momentu jam pateiktus dokumentus. Pažymi, kad pareiškėjo prezidiumo nariai yra teisėtai ir pagrįstai išrinkti, tą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje. Nemokumo administratorių rūmų nuomone, teismas klaidingai formuoja teiginį, kad VĮ Registrų centras jam pateikiamus naujus duomenis turi įregistruoti (išviešinti) tik pagal teismų sprendimus. Tai, kad atsakovas šiuo metu įregistruotų pasikeitusius duomenis apie pasikeitusius pareiškėjo prezidiumo narius, o vėliau hipotetiškai (teoriškai) būtų panaikinti Nemokumo administratorių rūmų visuotinių narių susirinkimo nutarimai, niekaip nesuvaržytų VĮ Registrų centro pakeisti jau įregistruotus duomenis. Nemokumo administratorių rūmai teigia, kad atsakovas, gavęs prašymą Juridinių asmenų registre registruoti pasikeitusius duomenis kartu su prie jo pateikiamais dokumentais, turi tik atlikti dokumentų turinio ir formalios išraiškos analizę, palygindamas juos atitikties tarpusavyje aspektu. Nurodo, kad visi pareiškėjo priimti sprendimai (dokumentai) yra teisėti ir nenuginčyti, t. y. galiojantys ir išimtinai jais VĮ Registrų centras turėjo vadovautis, spręsdamas dėl Nemokumo administratorių rūmų duomenų pakeitimų įregistravimo.

Pareiškėjas pažymi, kad buvęs jo vadovas A. B. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. buvo nedarbingas dėl ligos, o šiai pasibaigus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. sausio 6 d. su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-8085- 1125/2021 pagal ieškovo A. B. 2021 m. vasario 3 d. ieškinį Nemokumo administratorių rūmams dėl atleidimo iš jų vadovo pareigų pripažinimo neteisėtu, tačiau 2021 m. balandžio 15 d. ieškovas A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl nurodyto ieškinio atsisakymo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo priimtas. Pareiškėjo nuomone, A. B. ieškinio atsisakymas parodo šio asmens pripažinimą, kad jis nuo 2021 m. sausio 6 d. nėra Nemokumo administratorių rūmų vadovas, su A. B. darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai, teisėtai buvo išrinktas prezidiumo pirmininkas G. A. ir Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nariai G. A., R. B., V. Č., I. J., Ž. J., R. K., A. M., V. Š., M. Š. bei L. P.-L.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021, atmesdamas pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundus, pažymėjo, kad kvorumas buvo viso susirinkimo metu, o darbotvarkės klausimų priėmimas priklausė tik nuo narių balsavusių „už“ ir „prieš“ skaičių, įstatuose nėra ribojimų atšaukti visus prezidiumo narius, pripažinus nutarimą Nr. 9 teisėtu, pripažintina, kad susirinkime pagal patvirtintą darbotvarkę turėjo teisę išrinkti naują prezidiumą, priimti nutarimai Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 darbotvarkės klausimais ir nutarimas tęsti susirinkimą 2020 m. rugsėjo 24 d. yra pagrįsti bei teisėti.

Pareiškėjas pažymi, kad esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jam ypatingai kelia nuostabą VĮ Registrų centro pozicija, kai prašoma tenkinti būtent jokių įgaliojimų neturinčio asmens 2021 m. sausio 15 d. prašymą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Nemokumo administratorių rūmai nurodo, kad atsakovas nesiekia ginčo spręsti taikiai mediacijos būdu ir nors A. B. yra VĮ Registrų centro valdymo organų atšauktas asmuo, kuriuo nepasitikima ir kuris neatlieka jokių pareigų, leidžia sau spręsti bei tretiesiems asmenimis skelbia, kad tikrasis pareiškėjo vadovas yra A. B., kadangi neva tik duomenų registracija viešajame registre suteikia tikrąsias teises ir pareigas pareiškėjo vadovui. Nemokumo administratorių rūmai teigia, kad atsakovas siekia ne atlikti jam valstybės pavestas pareigas – tinkamai tvarkyti juridinių asmenų registrą, bet iš esmės vilkinti šį procesą, o situacijos vilkinimas turi labai skaudžias pasekmes pareiškėjo veiklos stabilumui.

Atsakovas VĮ Registrų centras prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad atsiliepime į Nemokumo administratorių rūmų skundą, atsižvelgęs į viešai skelbiamą informaciją, be kita ko, pareiškė motyvuotą prašymą, jog teismas iš pareiškėjo išreikalautų duomenis ir dokumentus apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme ar kitame teisme (-uose) nagrinėjamą (-as) bylą (-as), kurioje (-iose) ginčijami Susirinkime priimti nutarimai dėl pareiškėjo prezidiumo narių atšaukimo / paskyrimo. Nurodo, kad šie duomenys VĮ Registrų centrui buvo būtini, jog ši institucija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, galėtų pasinaudoti teise reikšti prašymą dėl šios administracinės bylos sustabdymo, kadangi sprendžiant reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti skunde prašomus veiksmus, gali susiklostyti dviprasmiška situacija, kad teismas šioje byloje įpareigotų tokius veiksmus atlikti, tačiau paaiškėtų, jog kitoje byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinti Susirinkime priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių bei prezidiumo pirmininko atšaukimo / paskyrimo. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog yra būtina gauti duomenis apie administracinę / civilinę bylą, kurioje ginčijami Susirinkime priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių bei prezidiumo pirmininko atšaukimo / paskyrimo, kadangi tarp šios ir tokio pobūdžio bylos akivaizdžiai egzistuoja prejudicinis ryšys ir ši administracinė byla negalėtų būti teisingai išnagrinėta jos nesustabdžius.

Atsakovas nurodo, kad likus vienai dienai iki teismo posėdžio pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021. VĮ Registrų centras pažymi, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Susirinkime priimtų nutarimų dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių bei prezidiumo pirmininko atšaukimo / paskyrimo teisėtumo. Susipažinęs su pateiktu sprendimu, VĮ Registrų centras teismo posėdyje pareiškė prašymą dėl šios administracinės bylos sustabdymo, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021.

Atsakovo nuomone, iš faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-930-535/2021 yra prejudicinis ryšys, kadangi jeigu administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 bus patenkinti pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. reikalavimai bei panaikinti Susirinkime priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko atšaukimo / paskyrimo, akivaizdu, jog nebus galimybės įgyvendinti antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo, t. y. įpareigoti VĮ Registrų centrą Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie Susirinkime išrinktą prezidiumo pirmininką bei prezidiumo narius. Taigi, minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę sprendžiant šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti skunde prašomus veiksmus. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra įmanoma nustatyti, ar Susirinkime priimti nutarimai dėl prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko paskyrimo yra teisėti ar ne, o tai patvirtina faktą, jog būsimas įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 gali nulemti šios administracinės bylos baigtį dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo. Be to, šios administracinės bylos sustabdymas leidžia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tų pačių faktų nereikėtų nustatinėti kelis kartus, o taip būtų taupomas proceso dalyvių ir teismo laikas.

VĮ Registrų centro nuomone, pareiškėjo argumentai, kad nutarties dalis dėl administracinės bylos sustabdymo yra nemotyvuota, nėra teisiškai pagrįsti, nutartyje yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jos pagrindas. Nemokumo administratorių rūmų teiginius dėl to, kad teismas neatsižvelgė į jų išskirtinumą ir svarbą, atsakovas vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės įstatymui principui.

VĮ Registrų centras akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas jo išrinktų prezidiumo narių įregistravimo klausimą turi spręsti ne pagal ateities teismų sprendimus, o apie faktiniu momentu jam pateiktus dokumentus. Pažymi, kad Nemokumo administratorių rūmai, pateikdami skundą teismui, pareiškė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įregistruoti duomenis apie Susirinkime paskirtus prezidiumo narius / pirmininką, tačiau kol administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 nebus išspręstas naujų valdymo organų išrinkimo teisėtumo klausimas, tol antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas net teoriškai negalėtų būti tenkinamas. Teisiškai ydinga būtų situacija, kai skirtingose administracinėse bylose būtų priimti vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, kurių VĮ Registrų centras negalėtų įgyvendinti; nei šioje administracinėje byloje, nei administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 priimtas teismo sprendimas nepadarytų kažkurio įsiteisėjusio sprendimo negaliojančiu ir jie abu turėtų būti vykdomi. Atsakovo nuomone, visiškai nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad VĮ Registrų centras įregistruotų pasikeitusius duomenis apie pasikeitusius jo prezidiumo narius, o vėliau hipotetiškai (teoriškai) būtų panaikinti Susirinkimo nutarimai, tai niekaip nesuvaržytų VĮ Registrų centro pakeisti jau įregistruotų duomenų, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatoms.

Atsakovas pažymi, kad Nemokumo administratorių rūmai nenurodė nei vieno teisinio argumento, dėl kurio turėtų būti panaikinta nutarties dalis, kurioje teismas atmetė jų prašymą dėl A. B. pateiktų dokumentų pašalinimo iš šios administracinės bylos. Nurodo, kad A. B. teismo 2021 m. sausio 26 d. rezoliucija buvo įtrauktas į šią administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl akivaizdu, jog jis, kaip ir visos šios administracinės bylos šalys, turi teises, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje, t. y. reikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir kita, o teismas, nustatydamas visas bylai svarbias aplinkybes ir priimdamas sprendimą, visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus objektyviai įvertins. VĮ Registrų centro nuomone, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje bylos stadijoje neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl A. B. pateiktų dokumentų pašalinimo, kadangi šių dokumentų vertinimas bus pateiktas išnagrinėjus bylą iš esmės ir ši teismo išvada visiškai atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl skundžiama nutarties dalis dėl Nemokumo administratorių rūmų prašymo dalies atmetimo neturėtų būti naikinama ar keičiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kurioje teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl A. B. 2021 m. sausio 15 d. dėl byloje pareikšto skundo palikimo nenagrinėtu pašalinimo iš bylos ir grąžinimo jį teikusiam asmeniui bei patenkino atsakovo VĮ Registrų centro prašymą dėl bylos stabdymo ir sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia Nemokumo administratorių rūmai nesutinka su tuo, kad teismas netenkino jų prašymo iš administracinės bylos pašalinti A. B. pateiktus dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys ar jų dalys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys, jų dalys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarčių dalių, kuriomis teismas sprendžia dėl administracinės bylos proceso šalių pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos arba jų pašalinimo iš bylos, apskundimo Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato. Tokia nutarties dalis jokių neigiamų pasekmių skundą padavusiam asmeniui negali sukelti ir dėl to negali būti laikoma užkertančia kelią bylos eigai. Taigi, tokios nutarčių dalys, kuriomis nėra sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimų iš esmės, atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nesant sąlygų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama.

Kadangi pareiškėjas Nemokumo administratorių rūmai atskirajame skunde ginčijo teismo nutarties dalį, kurios apskundimo atskiraisiais skundais galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo atskirojo skundo dalį turėjo atsisakyti priimti. Paaiškėjus, kad atskirojo skundo dalis buvo nepagrįstai priimta nagrinėti, ji negali būti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektu, todėl bylos procesas pagal nurodytą atskirojo skundo dalį turi būti nutrauktas.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su administracinės bylos sustabdymu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, skundžiama nutarties dalimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Teismas padarė išvadą, kad tarp nagrinėjamos ir kitos administracinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra galimas tik tada, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-502/2019, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-552/2020, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-415/2021).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-970-756/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-247-822/2021).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑619-261/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-75-261/2021).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti duomenis apie pareiškėjo narių Susirinkime išrinktą prezidiumo pirmininką ir prezidiumo narius. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teismo administracinėje byloje Nr. Nr. eI2-930-535/2021 buvo išnagrinėtas pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundas atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. A. ir V. K.) dėl nutarimų panaikinimo, kuriame buvo ginčijami Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimai, susiję su Nemokumo administratorių prezidiumo narių atšaukimu, naujų narių ir Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko išrinkimu bei pertraukos likusiems darbotvarkės klausimams svarstyti padarymu. Remiantis šiais nutarimais, nagrinėjamoje byloje siekiama viešajame Juridinių asmenų registre įregistruoti pasikeitusius valdymo organus. Išnagrinėjus nurodytą skundą, buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs (pareiškėjų apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3375-662/2021).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kol nebus išspręstas klausimas dėl naujų valdymo organų išrinkimo teisėtumo ir pagrįstumo, tol negali būti sprendžiamas atsisakymo įregistruoti naujus valdymo organus viešajame Juridinių asmenų registre teisėtumas ir pagrįstumas, o tai reiškia, kad jeigu administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 bus patenkinti pareiškėjų reikalavimai ir panaikinti Susirinkime priimti nutarimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininko ir narių atšaukimo / paskyrimo, nebus galimybės įgyvendinti nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikšto antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenis apie Susirinkime išrinktą prezidiumo pirmininką ir prezidiumo narius. Taigi, minėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę sprendžiant nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl VĮ Registrų centro įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegijos nuomone, sustabdžius administracinės bylos nagrinėjimą, nebus pažeistas proceso operatyvumo principas. Atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 ginčas dar nėra pasibaigęs, nesustabdžius administracinės bylos, pareiškėjas nepasiektų norimo teisinio rezultato įregistruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre, t. y. kol nebus išspręstas naujų pareiškėjo valdymo organų išrinkimo teisėtumo klausimas, antrasis Nemokumo administratorių rūmų skundo reikalavimas negalėtų būti patenkintas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas išvadai, jog administracines bylas Nr. eI2-930-535/2021 ir Nr. eI3-1847-463/2021 sieja prejudicinis ryšys, todėl administracinės bylos Nr. eI3-1847-463/2021 nagrinėjimas buvo pagrįstai sustabdytas, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021. Aptarta ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta bei pagrįsta, ji, priešingai nei nurodė pareiškėjas, yra tinkamai motyvuota, priimant nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo, buvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės tokiam procesiniam sprendimui priimti; pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgus į tai, aptarta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kurioje teismas tenkino atsakovo valstybės įmonės Registrų centro prašymą ir administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. ir A. V. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (tretieji suinteresuoti asmenys – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. A. ir V. K.) dėl nutarimų panaikinimo, palikti nepakeistą.

Bylos pagal pareiškėjo Nemokumo administratorių rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kurioje teismas netenkino jo prašymo dalies dėl A. B. pateiktų dokumentų pašalinimo iš administracinės bylos, procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė