c01477b9-64ad-4e28-aab0-2bb955dc5885 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baud?iamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-114-890/2016Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00036-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4;1.2.5.4; 2.3.6.4.5KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 15 d. Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei- Baniulienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G.

M.,nukentėjusiosios atstovui P. M.,ekspertui Donatui Juciui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 str. 1 d., padarymu,- n u s t a t ė: J. D. 2014 m. vasario 3 d., apie 12.10 val., Klaipėdos m., Debreceno g., ties namu Nr. 22, vairuodamas automobilį „BMW 525“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant Å¡lapiai asfaltuotai kelio dangai, padengtai sniegu, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, Å«kanotai dienai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį ir partrenkė į pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės įžengusiÄ Â pėsčiÄ jÄ G.

M.. Dėl Å¡io eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. D. buvo kaltinamas tuo, kad minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi- į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį) reikalavimÄ ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis J. D. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo Debreceno g., maÅ¡inoje buvo dar žmona, buvo žiema, dienos metas, Å¡lapdriba. Žmona sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Jis perėjÄ matė, kai privažiavęs buvo apie 20 m iki jos atstumu. Buvo blogas matomumas, kelio danga Å¡lapia, snigo. Jis nukentėjusiÄ jÄ pastebėjo, kai jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ , ji jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėjÄ .

Žmona nematė kada nukentėjusioji žengė į perėjÄ , nes nieko jam nesakė. Nukentėjusioji iÅ¡niro iÅ¡ Å¡ono. Jis važiavo nedideliu apie 25 km/h greičiu. Pirmiausia iÅ¡girdo garsÄ , kuris sklido iÅ¡ vairuotojo pusės galinio sparno. Buvo pravažiavęs apie 1 metrÄ . Kai iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , automobilį sustabdė. IÅ¡lipo su žmona, pamatė gulinčiÄ moterį, suprato, kas įvyko, kad partrenkė nukentėjusiÄ jÄ . Nežino, kas kaltas dėl autoįvykio. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Prie pėsčiųjų perėjos buvo dar kitų pėsčiųjų. Kai pastebėjo moterį, ji buvo apie 2 m iki jo automobilio. Kai įžengė moteris, jis suko vairÄ Ä¯ kairę pusę, bandė apvažiuoti. Paskui, priėjus prie moters, ji sakė, kad jai skauda deÅ¡inės pusės klubo vietÄ , jie nuvežė nukentėjusiÄ jÄ iki ligoninės. Viena moteris iÅ¡ pėsčiųjų įvykio liudininkė M., jos kontaktus davė pareigÅ«nams, Å¡i moteris stovėjo Å¡alia su tomis moterimis prie pėsčiųjų perėjos, tarp kurių buvo nukentėjusioji, bet nežino, ar jos bendravo, liudytojos numerį užsirašė žmona.

Pro įvykio vietÄ važiuoja kiekvienÄ dienÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes jam buvo Å¡okas, norėjo padėti nukentėjusiajai, greičiau nuvežti į ligoninę. Neprisimena, kur po susidÅ«rimo su nukentėjusiÄ ja sustojo, bet iÅ¡ karto stabdė. Sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje savo važiavimo kryptyje, už perėjos. Ant maÅ¡inos po įvykio neliko jokių žymių. Po ligoninės važiavo į policijÄ , su juo susisiekė pareigÅ«nas. Po to, kai pareigÅ«nas paskambino, nuvežė Å¡unį namo ir važiavo į policijÄ .

Policijoje patikrino blaivumÄ . Liudytojai M. jis pats neskambino, jos numerį paėmė žmona. Jo automobilyje buvo žieminės padangos, priekyje ir galinės skyrėsi, priekyje be čipų, galinės su čipais. Ant nukentėjusiosios kÅ«no akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Neprisimena, kurioje vietoje po susidÅ«rimo su automobiliu nukentėjusioji gulėjo, tačiau pareigÅ«nams teisingai nurodė, kur pamatė nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusiajai daugiau neskambino, laukė, kol ji jam paskambins.

Su liudytoja M. po įvykio kalbėjo jo žmona, ji ir užsirašė Å¡ios liudininkės telefono numerį. Jo automobilis buvo neÅ¡varus (neplautas). Po įvykio automobilį apžiÅ«rėjo su policijos pareigÅ«nu, ant jo nesimatė nukentėjusiosios prisilietimo. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, draudimui pranešė apie įvykį, automobilis draustas tik privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. D. nurodė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pastebėjo ant Å¡aligatvio ties ženklu „Pėsčiųjų perėja“ stovinčias ir besiÅ¡nekučiuojančias tris moteris, viena iÅ¡ jų buvo galvÄ užsidengusi palto gobtuvu ir stovėjo nugara į gatvę, jis prilėtinęs greitį, pastebėjęs, kad moterys nesiruoÅ¡ia eiti per gatvę, tęsė važiavimÄ , tik paskutinę akimirkÄ moteris, kuri stovėjo nugara į gatvę, apsisuko ir staiga žengė į pėsčiųjų perėjÄ (t. 2, b.l. 39-40).

Teisme J. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.Parodymų patikrinimo vietoje metu J. D. nurodė kokiomis aplinkybėmis jo nurodytoje vietoje įvyko įvykis, pagal jo parodymus nubraižytas eismo įvykio vietos planas, parodymai užfiksuoti fotolentelėje (t. 2, b.l. 48-54).Nukentėjusioji G. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dienÄ Ä—jo iÅ¡ darbo, buvo pietų pertrauka, važiavo autobusu, iÅ¡lipo Darželio sustojime, nes gyvena netoli Debreceno g. IÅ¡lipusi iÅ¡ autobuso, ėjo link pėsčiųjų perėjos, prie pėsčiųjų perėjos apsidairė į abi puses, matė už 20 m atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , snigo, automobilis buvo toli ir ji nusprendė, kad spės pereiti gatvę.

Per perėjÄ Ä—jo dar viena moteris, ta moteris jau buvo perėjusi pusę gatvės ir prieÅ¡ingoje eismo juostoje buvo sustojusi maÅ¡ina jos praleisti. Ji tik įžengė porÄ metrų į perėjÄ , eidama nesidairė, ir pajuto smÅ«gį į kairės pusės klubÄ . Tada ji griuvo į kairę pusę, maÅ¡ina nuvažiavo. Nebuvo dar perėjusi iki pėsčiųjų perėjos vidurio, negalėjo atsistoti. Paskui iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vairuotojo žmona, priėjo prie jos, paskui kaltinamasis J. D. atbulomis atvažiavo iki jos.

Ji prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet jie sakė, kad patys nuveÅ¡. Ji buvo stresinėje situacijoje ir sutiko. JÄ pakėlė, įkėlė į maÅ¡inÄ , labai skaudėjo, nuvežė į ligoninę. Kita pėsčioji ėjo jos kryptimi, bet jau buvo beveik perėjusi gatvę, kitoje pusėje buvo sustojusi maÅ¡ina. Daugiau pėsčiųjų prie perėjos nebuvo, ta kita pėsčioji perėjo gatvę ir nuėjo. MaÅ¡ina jÄ patrenkusi nestabdė. Ji suprato, kad jÄ kliudė su automobilio deÅ¡inės pusės priekiniu sparnu.

Kada atėjo prie perėjos, automobilis buvo toli, ji galvojo, kad pereis gatvę. Jai buvo nustatytas kairiojo Å¡launikaulio lūžis, operacijos metu buvo įstatyta plokÅ¡telė, ligoninėje gulėjo 10 dienų, paskui grįžus namo buvo stiprÅ«s skausmai, gėrė nuskausminamuosius ir raminančius vaistus. PrieÅ¡ įvykį buvo klubo sÄ narys skaudantis, bet ji vis pratęsdavo operacijos laikÄ , nes galėjo vaikščioti. Po avarijos paÅ«mėjo skausmai, dabar gali tik su ramentu vaikščioti, ankščiau nereikėjo.

Dabar jau pakeitė klubo sÄ narį. Jai įvykio metu lūžo ne sÄ narys. Gegužės mėn. turėjo bÅ«ti 50 m. vestuvių metinės, turėjo atÅ¡aukti Å¡ventę. Dabar ji net bijo per gatvę pereiti. Po įvykio negali gulėti ant kairės pusės. Iki avarijos klubo sÄ narį truputį skaudėjo, bet vaistų nuo skausmo nevartodavo. Visi paÅ«mėjimai po avarijos prasidėjo. Po avarijos jai nustatė 20 proc. nedarbingumÄ . Draudimas jai atlygino virÅ¡ 10 000 Lt, praÅ¡o dar 2000 Eur. Neturtinė žala susideda iÅ¡ to, kad reikėjo gydytis, pirkti vaistus, į poliklinikÄ vaikščioti, iki Å¡iol po įvykio negali vaikščioti be lazdos, gyvena penktame aukÅ¡te, lifto nėra.

Naktimis sunkiai miega. Toliau vartoja raminančius ir nuskausminamuosius vaistus. DidžiausiÄ smÅ«gį pajuto, kai nuo sparno griuvo ant asfalto, nukrito pačioje perėjoje, 2-3 m nuo perėjos kraÅ¡to, sÄ monės neprarado. Po įvykio sutrumpėjo kairė koja, prieÅ¡ operacijÄ darė nuotraukÄ ir nustatė. Kelis kartus Å¡vitino kojÄ po įvykio. Kaltinamasis jos neatsiprašė ir žalos neatlygino. Iki įvykio ji dirbo, jai klubas netrukdė, visada atidėdavo klubo operacijÄ , nes buvo nebÅ«tina dar.

Po įvykio jau nebebuvo galima atidėti operacijos, iÅ¡ karto reikėjo daryti. Po įvykio nebegalėjo dirbti, pati išėjo iÅ¡ darbo, nes darbas buvo fizinis, dirbo valytoja. Paskui ėjo nusistatyti nedarbingumÄ , nustatė neribotam laikotarpiui. Jaučia didelį diskomfortÄ . Iki įvykio uždirbo 824 Lt ir pensijÄ . Å iai dienai gyvena tik iÅ¡ pensijos. Iki įvykio valytoja dirbo 7-8 m. Prie pėsčiųjų perėjos su jokiomis moterimis nekalbėjo, jokių moterų nematė. SusidÅ«rimas įvyko perėjoje, automobilis po įvykio nuvažiavo apie 20-30 m nuo perėjos.

Nebuvo jokio stabdymo. Ä® automobilį jÄ kėlė kaltinamasis ir jo žmona. Jai vis dar skauda blauzdikaulį, negali gulėti ant lūžio pusės, visada turi vaikščioti su ramentais. Liudytoja M. jai nežinoma. Ji ėjo per perėjÄ užsidėjusi gobtuvÄ , ėjo normaliu greičiu. PrieÅ¡ įvykį nebuvo užsiregistravusi kairio klubo sÄ nario operacijai, stovėjo eilėje. Kairės kojos sutrumpėjimÄ sieja su eismo įvykiu. Jai buvo seniau darę nuotraukÄ ir nebuvo užfiksuota, kad viena koja trumpesnė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad stovėdama prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ atvažiuojantį automobilį pamatė apie 12,43 m atstumu nuo tos vietos, kur stovėjo, toje vietoje pastatytas tarnybinis automobilis, partrenkta buvo 1,73 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kelio kraÅ¡to, jÄ partrenkęs automobilis sustojo apie 19,55 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios (t. 1, b.l. 90-97). Liudytoja D. D. teisme parodė, kad įvykio dienÄ sugalvojo su vyru važiuoti į sodÄ , kad Å¡uo palakstytų, buvo Å¡lapdriba.

Važiuojant link perėjos, pasižiÅ«rėjo, prie perėjos kalbėjosi trys moterys. Staiga jai pro langÄ kažkas suÅ¡mėžavo, vyras pasuko vairÄ . Sustojo, priėjo prie moters, padėjo atsikelti. Siluetas Å¡mėstelėjo jai pro automobilio priekinės keleivio pusės Å¡oninį langÄ . Nebuvo didelio automobilio važiavimo greičio. Neprisimena, ar buvo smÅ«gio garsas. Ji pradėjo rėkti, kai jai Å¡mėstelėjo, tada vyras pasuko vairÄ Ä¯ kairę pusę, prieÅ¡ais važiavo kita maÅ¡ina, todėl jie vėl važiavo į savo pusę, tada sustojo.

Vyras sustabdė automobilį keli metrai už perėjos. IÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos, ji pamatė moterį, vyras iÅ¡lipo iÅ¡ paskos. Nukentėjusioji gulėjo viduryje kelio, tikslios vietos neprisimena. Moters ji paklausė, kur skauda, kaip jaučiasi. Moteris skundėsi, kad ji trinktelėjo į skaudųjį klubo Å¡onÄ . Jie ėjo nuo gatvės, moteris sunkiai ėjo, todėl pagalvojo, kad reikia į ligoninę važiuoti. Tos prie perėjos buvusios moterys - viena moteris rami stovėjo, o kita Å¡aukė ant nukentėjusiosios, kad Å¡i ėjo per gatvę.

Ji užsirašė liudytojos telefono numerį, lyg skambino, ji sakė, kad paliudys, bet paskui nežino, dėl ko nutrÅ«ko ryÅ¡ys, užsitęsė viskas matyt. Jai atrodo, kad jie geriau padarė, kad moterį iÅ¡ karto nuvežė į ligoninę. Liudytojai M. ji jos nurodytu telefono numeriu skambino po įvykio, prašė paliudyti, bet vėliau telefono numeris jau buvo iÅ¡jungtas. NukentėjusiÄ jÄ matė tol, kol važiavo, jos visÄ laikÄ stovėjo ir kalbėjosi. Nežino, kodėl nesutiko nuvažiuoti ir parodymus duoti įvykio vietoje.

NukentėjusiÄ jÄ Ä¯ automobilį kėlė dviese su vyru. Neprisimena kuriuo metu paklausė liudytojos telefono numerio, viskas vyko labai greitai. Nežino, kiek dar automobilių buvo. Kitas automobilis važiavo prieÅ¡prieÅ¡ais, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Ligoninėje apie įvykį informavo. Nukentėjusiajai paliko savo kontaktus. Nukentėjusiosios tolimesne sveikatos bÅ«kle nesidomėjo, laukė teismo. Po įvykio iÅ¡ karto patys vyko į policijos įstaigÄ . Tuo metu mes turėjo Å¡unį.

Liudytoja po įvykio barė nukentėjusiÄ jÄ , kad ji „šoka“ į gatvę. Ji nesuprato, ar jos pažįstamos. Nukentėjusioji su automobiliu galėjo kontaktuoti tik automobilio galine dalimi. Jai per Å¡oninį langÄ suÅ¡mėžavo nukentėjusioji, ji pamatė tik Å¡ešėlį, paskui tik atsisuko. Nukentėjusioji buvo su akiniais. Negirdėjo jokio garso įvykio metu. Jai suÅ¡mėžavo Å¡ešėlis, paskui atsisukus pamatė gulinčiÄ moterį. Po įvykio neplovė automobilio, policijoje iÅ¡ karto apžiÅ«rėjo automobilį.

PareigÅ«nai darė nuotraukas, jei nukentėjusioji kontaktavo su automobiliu, ji turėjo kontaktuoti savo kairiu Å¡onu.Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė (t. 1, b.l. 35-37), 2015-04-29 ekspertizės akte Nr. 11K-82(15) nurodyta, kad: techniniu požiÅ«riu negalima nustatyti eismo įvykio mechanizmo, automobilio „BMW 525“ kontakto su pėsčiÄ ja vietos važiuojamojoje dalyje, pėsčiosios G. M. iki partrenkimo vietos važiuojamojoje dalyje nueito atstumo, pėsčiosios G.

M. ir automobilio „BMW 525“ tarpusavio iÅ¡sidėstymo kontakto momentu; tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti automobilio „BMW 525“ važiavimo greitį prieÅ¡ pat įvykį; pėsčiosios G. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, prie pėsčiųjų perėjos automobilis „BMW 525“ priartėjo važiuodamas apie 25,8 km/h greičiu; įvykio vietoje buvusiomis sÄ lygomis 25 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui reikalingas apie 11,1 m. atstumas – stabdant didžiausiu intensyvumu, o stabdant pusės didžiausio intensyvumo- apie 18,9 m. atstumas. 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui didžiausiu intensyvumu reikalinga 22,4 m., puse didžiausio intensyvumo- 34,7 m. atstumas;

Techniniu požiÅ«riu negalima nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių bei vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo kilimu. Jeigu eismo įvykis įvyko pėsčiosios G. M. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiÅ«riu, tikėtina, eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J.

D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamÄ jÄ dalį judėjusiÄ G. M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė tuomet, kai jai iÅ¡ kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėjÄ buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu; tirti pateiktoje medžiagoje esančios G.

M. nurodomos jos ir automobilio „BMW 525“ suartėjimo aplinkybės yra „realios“, t.y. jų pagrindu galima atlikti techninę įvykio aplinkybių analizę. Pažymėtina, kad G. M. nurodytų aplinkybių pagrindu atliktu skaičiavimu nustatytas automobilio „BMW 525“ važiavimo greitis atitinka automobilio „BMW 525“ vairuotojo J. D. 2014-08-01 įtariamojo apklausos protokole nurodomÄ važiavimo greitį prieÅ¡ įvykį (apie 25 km/h). Pagal automobilio „BMW 525“ vairuotojo J.

D. nurodomas įvykio aplinkybes automobilio „BMW 525“ kontaktas su pėsčiÄ ja G. M. nebuvo įmanomas, todėl nurodomų įvykio aplinkybių techninė analizė nebuvo galima (t. 1, b.l. 38-45).Ekspertas Donatas Jucius teisme paaiÅ¡kino, jog po kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų duotų teisme tikėtina, kad abu eismo dalyviai nurodo tas pačias aplinkybes. Vadovaujantis nukentėjusiosios G. M. parodymais galima nustatyti automobilio važiavimo greitį. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas automobilio greitis sutampa – apie 25 km/h.

Nukentėjusiajai įžengus į perėjÄ , automobilis jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu ir laiku nebegalėjo laiku sustabdyti automobilio taip iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sakė, kad nematė pėsčiosios įžengimo momento. Vadovaujanti teisme duotais parodymais ir jau atlikta analize, nevertinant, kuria automobilio deÅ¡inio Å¡ono dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji netgi pagal vairuotojo nurodomas aplinkybės, situacija, kad automobiliui įvažiuojant į perėjÄ , pėsčioji jau yra važiuojamojoje dalyje.

Vairuotojas nurodo, kad važiavo 1,7 m. atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kol pėsčioji nuėjo 1,7 m., 25 km/h važiuojantis automobilis nuvažiavo 10,4 m. atstumÄ , o sustabdymui buvo reikalingas 11,1 m. atstumas, jau ekstremaliai stabdant. Tiek pagal vairuotojo, tiek pagal pėsčiosios nurodytas aplinkybes, pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį prieÅ¡ pat priartėjantį automobilį, kada jau automobilio vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės jį stabdydamas neprivažiuoti pėsčiosios ėjimo per keliÄ vietos.

Ekspertas patikslino ekspertizės akto 7 lapo 6 punkto antrÄ jÄ dalį, kad, remiantis ne tik G. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet abiejų, tiek pėsčiosios, tiek vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis. Kiti iÅ¡vados punktai nesikeičia iÅ¡skyrus ekspertizės akto 8 lapo paskutinę pastraipÄ , kad jei atmetus tai, kad vairuotojui paneigus aplinkybę, kad vairuotojas matė pėsčiosios įžengimÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ dalį momentÄ , tikėtina, kad automobiliui įvažiavus į pėsčiųjų perėjÄ , pėsčioji jau buvo važiuojamojoje dalyje ir abiejų dalyvių nurodytos aplinkybės sutampa.

Ekspertizės akto 8 dalį patvirtina 7 iÅ¡vados antroji dalis. Jei teismas patvirtintų tÄ aplinkybę, kad vairuotojas nematė pėsčiosios įžengimo momento, tada tiek pagal pėsčiosios, tiek pagal vairuotojo nurodomas aplinkybes vairuotojas neturi techninės galimybės pėsčiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį momentu sustabdyti automobilio neprivažiuodamas pėsčiosios ėjimo per keliÄ vietos. Priežastiniame ryÅ¡yje techniniu pobÅ«džiu abu eismo dalyvių veiksmai. Automobilis turėjo judėti tokiu greičiu, kad sugebėtų praleisti, pėsčioji turi įvertinti artėjančių transportų priemonių greitį ir į važiuojamÄ jÄ dalį įžengti tik įsitikinusi, kad tai saugu.

Techniniu pobÅ«džiu priežastinis ryÅ¡ys lieka. Mano, kad jei leistinas važiavimo greitis yra 40 km/h, o automobilis važiuoja 25 km/h greičiu, tai nėra chuliganiÅ¡kas vairavimas. Jam nebuvo pateikta duomenų, kokios buvo automobilio padangos. Abiejų parodymai yra teisingi, jei bÅ«tų paneigta ta aplinkybė, kad vairuotojas mato pėsčiosios įžengimÄ Ä¯ pėsčiųjų perėjÄ . Buvo vertinta tiek nukentėjusiosios kontakto vieta, kitu atveju vairuotojo nurodyta vieta. Tiek vienu, tiek kitu atveju vairuotojas jau neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.

J. D. 2014-02-03 paaiÅ¡kinime nurodė eismo įvykio liudytojÄ , vardu M., jos telefono numerį (t. 2, b.l. 41). Å ios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, telefonas nenaudojamas (t. 2, b.l. 5-11).2014-03-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G506/14(03) nurodyta, kad G. M. eismo įvykio metu padarytas kairiojo Å¡launikaulio intertrochanterinis (pergÅ«brinis) lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Â (t. 1., b.l. 53). Papildomoje 2014-08-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG1762/14(03) nurodyta, kad pirminėje iÅ¡vadoje nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ keisti nėra pagrindo (t. 1, b.l. 71-72), G.

M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1., b.l. 54).Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Klaipėdoje, Debreceno g., ties namu Nr. 22 pėsčiųjų perėja - nereguliuojama, iÅ¡ abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Meteorologinės sÄ lygos- Å«kanota, sniegas, kelio danga- Å¡lapias, padengtas sniegu asfaltas, autoavarijos vietos plane užfiksuota BMW automobilio važiavimo kryptis bei pėsčiosios ėjimo kryptis iÅ¡ vairuotojo žodžių, taip pat kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta bei J.

D. vairuotas automobilis BMW (t. 1, b.l. 14-20). Transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobilis „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. D., neapgadintas, ant transporto priemonės pėdsakų ir kitų daiktinių įrodymų nėra (t. 1, b.l. 21-22).             BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl konstatuojant Å¡io nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

Esant abipusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iÅ¡ padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui.Ä®vertinęs iÅ¡tirtus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojos parodymus bei teismo eksperto paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra ginčo dėl Å¡ių įvykio aplinkybių - 2014 m. vasario 3 d., apie 12.10 val., Klaipėdoje, Debreceno g., ties namu Nr. 22, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo automobilio „BMW 525“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. D. ir pėsčioji G. M.. Ä®vykio metu eismo sÄ lygos buvo prastos – diena Å«kanota, asfaltuota kelio danga Å¡lapia, snigo. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. D. vairuotas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Eismo įvykio metu kilo padariniai - nesunkus pėsčiosios G. M. sveikatos sutrikdymas. J. D. kaltinamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimų pažeidimu - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį ir partrenkė pėsčiųjų perėja jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės įžengusiÄ pėsčiÄ jÄ G.

M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vykio metu galiojusioje Kelių eismo taisyklių 37 punkto redakcijoje nurodyta, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį“.

Kaltinamasis J. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai, o įsodinęs nukentėjusiÄ jÄ G. M. į savo automobilį, jÄ nuvežė į ligoninę. Dėl tokio kaltinamojo elgesio, byloje buvo apsunkintas objektyvių duomenų – automobilio sustojimo kelio, atstumo nuo pėsčiųjų perėjos iki sustojimo, pėsčiosios atsitrenkimo į automobilį pėdsakų ir pan.- surinkimas. Kaltinamasis iki automobilio apžiÅ«ros juo važiavo iki ligoninės, vežė namo Å¡unį, todėl automobilio iÅ¡orė po nukentėjusiosios atsitrenkimo buvo veikiama tiek kritulių, tiek Å¡lapios kelio dangos bei pravažiuojančių transporto priemonių, taip apsunkinant nukentėjusiosios atsitrenkimo į automobilį pėdsakų užfiksavimÄ .

Asmenų, mačiusių įvykį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko.Teisme ekspertas D. J. patvirtino, jog tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, todėl teismas kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais vadovaujasi ir juos vertina kaip įrodymus objektyviai tiesai byloje nustatyti, atsižvelgdamas ir į ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas bei eksperto paaiÅ¡kinimus teisme.Kaltinamasis J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 39-40), tiek teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad jis nukentėjusiÄ jÄ pastebėjo, kai jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ , o Å¡i jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėjÄ , taigi neturėjo galimybės iÅ¡vengti jos partrenkimo, tačiau artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis ten stovinčiÄ pėsčiÄ jÄ matė, prilėtino greitį, tik pėsčioji stovėjo nugara į gatvę, todėl pastebėjęs, kad pėsčioji nesiruoÅ¡ia eiti per gatvę, jis tęsė važiavimÄ .

Nurodė, kad nukentėjusioji iÅ¡niro iÅ¡ Å¡ono, jÄ kliudė automobilio galiniu deÅ¡iniu sparnu. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis teigė, kad važiavo nedideliu, apie 25 km/h greičiu. Kai pastebėjo moterį įžengiant į perėjÄ , ji buvo apie 2 m iki jo automobilio. Kai įžengė moteris, jis suko vairÄ Ä¯ kairę pusę, bandė apvažiuoti. IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes jam buvo Å¡okas, norėjo padėti nukentėjusiajai jÄ nuvežant į ligoninę.

Tai, jog kaltinamasis J. D. važiavo nedideliu greičiu teisme patvirtino ir liudytoja D. D., taip pat nurodžiusi, jog pėsčioji atsitrenkė į maÅ¡inos deÅ¡inį Å¡onÄ , kai automobilis jau važiavo per pėsčiųjų perėjÄ . Nukentėjusioji G. M. teisme nenurodė, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis J. D., tačiau teisme teigė, jog priėjusi prie pėsčiųjų perėjos, ji apsidairė, atvažiuojantį automobilį matė už 20 m, automobilis buvo toli, todėl ji buvo įsitikinusi, kad eiti per perėjÄ saugu, savo parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė vietÄ , kurioje esant atvažiuojančiam automobiliui susiformavo įsitikinimas, jog spės pėsčiųjų perėja pereiti gatvę – automobilio vieta tuo metu buvo apie 12,43 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos.

Tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigia kaltinamojo J. D. teiginių, jog važiavo leistinu greičiu. 2015-04-29 ekspertizės akte Nr. 11K-82(15) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti automobilio „BMW 525“ važiavimo greitį prieš pat įvykį, taip pat nurodyta, jog G. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, prie pėsčiųjų perėjos automobilis „BMW 525“ priartėjo važiuodamas apie 25,8 km/h greičiu;

įvykio vietoje buvusiomis sÄ lygomis 25 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui reikalingas apie 11,1 m. atstumas – stabdant didžiausiu intensyvumu, o stabdant pusės didžiausio intensyvumo- apie 18,9 m. atstumas. 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui didžiausiu intensyvumu reikalinga 22,4 m., puse didžiausio intensyvumo- 34,7 m. atstumas; nors techniniu požiÅ«riu negalima nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių bei vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo kilimu, tačiau jeigu eismo įvykis įvyko pėsčiosios G.

M. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiÅ«riu, tikėtina, eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J. D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamÄ jÄ dalį judėjusiÄ G. M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė tuomet, kai jai iÅ¡ kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėjÄ buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu; tirti pateiktoje medžiagoje esančios G.

M. nurodomos jos ir automobilio „BMW 525“ suartėjimo aplinkybės yra „realios“, t.y. jų pagrindu galima atlikti techninę įvykio aplinkybių analizę. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pagal J. D. nurodomas įvykio aplinkybes automobilio „BMW 525“ kontaktas su pėsčiÄ ja G. M. nebuvo įmanomas, todėl nurodomų įvykio aplinkybių techninė analizė nebuvo galima. Po kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisme, ekspertas D. J. patikslino ekspertizės aktÄ , papildydamas, jog atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, jie iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios G.

M. parodymais, todėl ekspertizės akte tikėtina iÅ¡vada, kad tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu buvo susiję abiejų eismo dalyvių veiksmai, darytina remiantis ne tik G. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kaltinamojo J. D. teisme nurodytos įvykio aplinkybėmis, kurios iÅ¡ esmės sutampa.Taigi, tiek J. D. vairuoto automobilio važiavimo greitis, vieta, kur pėsčioji G. M.įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį, kur ji buvo partrenkta ir kur jÄ partrenkęs sustojo automobilis byloje nustatyta, atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavy sutampančius parodymus.

Byloje duomenų, jog J. D. stabdė automobilį prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nėra, kaltinamasis neigė, jog matė pėsčiÄ jÄ Ä¯ perėjÄ Ä¯Å¾engiant, tokiu atstumu kaip nurodo nukentėjusioji, teigė, jog jÄ pamatė tik apie du metrai iki pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusioji aiÅ¡kino, jog prie perėjos apsižvalgiusi ir pamačiusi automobilį, buvo įsitikinusi, kad per perėjÄ eiti saugu, eidama per perėjÄ nesižvalgė, neneigė, kad ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvÄ .

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis J. D. nebuvo pakankamai atidus, esant blogoms eismo sÄ lygoms - Å¡lapiai asfaltuotai kelio dangai, padengtai sniegu, Å«kanotai dienai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas prie jos stovinčiÄ pėsčiÄ jÄ , nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės įžengusiÄ pėsčiÄ jÄ G. M. ir jÄ partrenkė, todėl jis pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.Kelių eismo taisyklių 51 punkte įtvirtinta pėsčiųjų pareiga:

„Įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“.Vertinant nukentėjusiosios G. M. elgesį eismo įvykio metu, atsižvelgtina į jos parodymus teisme, kuomet nukentėjusioji teigė, kad tÄ dienÄ snigo, kaltinamojo vairuojamÄ automobilį pamatė apie 20 m atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, todėl buvo įsitikinusi, jog spės pereiti perėjÄ , nes prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti kitos pėsčiosios, kuri jau baigė pereiti tÄ pačiÄ pėsčiųjų perėjÄ .

Nukentėjusioji G. M. teigė, jog įžengusi į perėjÄ nesidairė, automobilis jÄ kliudė priekiniu deÅ¡iniu sparnu. Ekspertizės akte nurodyta, o ekspertas teisme papildomai nurodė, kad jei eismo įvykis įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiÅ«riu, tikėtina, eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J. D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamÄ jÄ dalį judėjusiÄ G.

M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė tuomet, kai jai iÅ¡ kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėjÄ buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu.Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad pėsčioji G. M., prieÅ¡ įžengdama į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nesilaikė aukščiau paminėto reikalavimo įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį tik tinkamai įvertinus atstumÄ iki artėjančio automobilio ir jo greitį ir įsitikinus, kad eiti saugu, todėl savo veiksmais nukentėjusioji pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimus.Kadangi tiek pėsčioji, tiek vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir abiejų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis, bÅ«tina įvertinti padarytų pažeidimų reikÅ¡mę ir nustatyti, kuris lėmė eismo įvykio kilimÄ ir nusikalstamus padarinius.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi bÅ«ti ypač atidus ir apdairus.

Eismo tvarkÄ , dalyvavimo jame sÄ lygas detaliai reglamentuoja KET, kur iÅ¡dėstyti labai konkretÅ«s, akivaizdÅ«s ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu bÅ«du buvo neatsargus, turi bÅ«ti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis, ir leido Å¡ioms pasekmės atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

Nukentėjusioji G. M. žengdama į pėsčiųjų perėjÄ Â pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau ji matydama nedideliu greičiu artėjantį J. D. vairuojamÄ automobilį, turėjo pagrindÄ tikėtis, kad J. D. laikysis KET reikalavimų ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtins greitį ir sustos prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad jÄ praleistų ir negalėjo numatyti, kad J. D. nesustos ir jos nepraleis. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios elgesys negali bÅ«ti laikomas dideliu neatsargumu, kadangi ji nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jai gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis.Pažymėtina, jog eismo įvykis įvyko apsunkintomis eismo sÄ lygomis - esant Å¡lapiai kelio dangai, padengtai sniegu, Å«kanotai dienai, krituliams, todėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas – vairuotojas J.

D. - turėjo bÅ«ti itin atidus ir atsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas, jog prie jos stovi žmogus, turėjo įvertinti, jog Å¡is ketina eiti per gatvę. Kaltinamasis J. D. neneigė matęs prie pėsčiųjų perėjos stovinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau stabdyti pradėjo tik po jos partrenkimo. Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems.

Todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkta nukentėjusioji buvo neatsargi, Å¡i aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad bÅ«tina sÄ lyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009). Taigi nors tiek kaltinamasis J. D., tiek nukentėjusioji G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau teisiniu požiÅ«riu, bÅ«tent kaltinamojo J.

D. padarytas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais, tai yra nukentėjusiajai G. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Tokiu bÅ«du, vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. D. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., požymius, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nors J. D. ir matė prie pėsčiųjų perėjos stovinčiÄ pėsčiÄ jÄ , tačiau prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo ir nenumatydamas galimų padarinių, nors turėjo juos suprasti ir numatyti bei turėjo galimybę jų iÅ¡vengti. Tikėdamasis saugiai pravažiuoti nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kaltinamasis elgėsi nerÅ«pestingai. J. D. veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, parenkant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus. Teismas, spręsdamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu J.

D. turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už greičio virÅ¡ijimÄ (t. 2, b.l. 74-75), tačiau Å¡iuo metu minėtos nuobaudos iÅ¡nykusios, duomenų, kad J. D. bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles iki nusikaltimo padarymo, ar po jo, teismas neturi. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.Dėl civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusioji G.

M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 1913,81 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ kaltinamojo J. D. 663,44 eurų atstovavimo bei kitoms procesinėms iÅ¡laidoms atlyginti (t. 1, b.l. 99-139, t. 2, b.l. 126-133,147-148). IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas jai iÅ¡mokėjo tik 3079,24 EUR neturtinei žalai atlyginti, tačiau ji praÅ¡o iÅ¡ Å¡io atsakovo papildomai priteisti dar 1913,81 EUR neturtinei žalai atlyginti, nes dėl eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmÄ , operacijÄ , tačiau ir iki Å¡iol jaučia skausmÄ , vaikÅ¡to pasiremdama ramentu, nebegali dirbti ankstesnio valytojos darbo, nes neteko 20 proc. darbingumo, be to, sutrumpėjo viena jos koja, iki Å¡iol vartoja vaistus, kaltinamasis jo neatsiprašė, bandė iÅ¡vengti atsakomybės.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.Pažymėtina, jog automobilis „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale (t. 2, b.l.44).

Teisme gautas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, jog įmonė priėmė sprendimÄ dėl G. M. atlygintinos 256,63 Eurų dydžio turtinės ir 3079,24 eurų neturtinės žalos turtinę žalÄ , pati nukentėjusioji ieÅ¡kinyje nurodė, kad draudimo bendrovė jai jau atlygino 3079,24 eurų dydžio neturtinę žalÄ .IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji G. M. dėl neatsargios kaltinamojo J. D. padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , 2014-03-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G506/14(03) nurodyta, kad G. M. eismo įvykio metu padarytas kairiojo Å¡launikaulio intertrochanterinis (pergÅ«brinis) lūžis (t. 1., b.l. 53). Nukentėjusioji neteko 20 proc. darbingumo (t. 1, b.l. 59), buvo operuota. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji kurį laikÄ buvo nedarbinga, tačiau jai nustatytas tik 20 proc. netekto darbingumo lygis, todėl nukentėjusiosios teiginiai, kad negali dirbti jokio darbo nėra pagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo ir nukentėjusiosios elgesys, be to, dar iki eismo įvykio nukentėjusioji skundėsi kairiojo klubo skausmu, buvo eilėje jo operacijai, todėl teismas turi pagrindo manyti, jog nukentėjusiosios sveikatos pakitimams po eismo įvykio ir bendrai nukentėjusiosios savijautai po eismo įvykio įtakos turėjo ir jos sveikatos bÅ«klė iki eismo įvykio. Teismas atsižvelgia į teismų formuojamÄ praktikÄ tokiose bylose, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nukentėjusiajai jau atlygino 3079,24 EUR dydžio neturtinę žalÄ , teismas nukentėjusiosios ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstÄ . BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad J. D. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , o nukentėjusioji G. M. į bylÄ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kartu su teisminio nagrinėjimo metu pateiktais kvitais iÅ¡ viso buvo patirtos 703,44 EUR iÅ¡laidos (t. 1, b.l. 107-121,127,131-138, t. 2, b.l. 131-133, 147-148), kurias sudarė užmokestis teisininkui už atstovavimÄ byloje, kopijų darymÄ , paÅ¡to, kuro ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos (BPK 103 str. 6 p.), Å¡ias nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas, teismas laiko pagrįstomis ir ne per didelėmis, pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisia iÅ¡ kaltinamojo J.

D.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,- n u s p r e n d ž i a: J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 15 MGL (567,90 EUR) dydžio baudÄ .Nukentėjusiosios G. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atmesti.Nukentėjusiosios G. M. patirtas 703,44 EUR dydžio proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. D..Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktines plokÅ¡teles su parodymų patikrinimo vietoje medžiaga, saugomas prie antrojo bylos tomo, sunaikinti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                Eglė Žakevičiūtė