c013d44a-9ac2-484e-91bf-48da2f13636a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2253-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37129-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 4.3.; 15.1.;15.4.; 121.1.; 121.18; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                                    NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 15 d.                                                             Vilnius VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“, dėl drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos atlyginimo, palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydama, jog dirbo UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus (KAS) klientų aptarnavimo vadybininke.

Jai 2013 m. birželio 26 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 629K buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba; 2013 m. rugsėjo 4 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 911K buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2013 m. rugsėjo 9 d. administracijos vadovo G. T. įsakymu Nr. 920K buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, jog visos drausminės nuobaudos buvo skirtos nepagrįstai ir ji buvo atleista iš darbo neteisėtai. Ieškovė nurodo, jog po to, kai 2013 metų pavasarį ji pranešė UAB „Medicinos bankas“ vadovams apie Tauragės KAS viršininkės E. G. ir klientų aptarnavimo vadybininkės D.

R. daromus pažeidimus keičiant valiutÄ , manipuliuojant valiutos kursu ir pasisavinant dalį komisinio mokesčio, su ja pradėta elgtis Å¡iurkščiai ir nedalykiÅ¡kai, banko vadovai ėmė ieÅ¡koti visokių priekabių, buvo liepta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir savo noru, o nesutikus nurodyta, jog vis tiek bus iÅ¡mesta ir daugiau jos niekur nepriims. Visų skirtų nuobaudų tikslas buvo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Ä®sakyme nurodyta, kad skiriant drausminę nuobaudÄ buvo vadovautasi ir tuo, kad ieÅ¡kovei 2013 metais jau buvo taikyta drausminė atsakomybė (skirtos 3 drausminės nuobaudos). 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K paskirta drausminė nuobauda – pastaba paskirta nepagrįstai, kadangi pats darbdavys nesudarė tinkamų darbo sÄ lygų rakinti duris, be to, jai buvo kelio trauma. 2013-09-04 įsakymu Nr. 911K paskirta drausminė nuobauda – papeikimas taip pat turi bÅ«ti panaikinta, nes ieÅ¡kovė neatliko jokių veiksmų, kurie nurodyti įsakyme. 2013-09-09 įsakymu Nr. 920K paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nepagrįsta, kadangi nurodymÄ sunaikinti galimai padirbtus banknotus yra davusi Tauragės KAS virÅ¡ininkė.

Buvo nurodyta, jog nereikia kviesti policijos, nes kitaip klientai apie tai sužinos ir nebeis į Medicinos bankÄ keisti valiutos. IeÅ¡kovė nepastebėjo, kad banknotas buvo padirbtas, davė jį patikrinti D. R., o ji nustatė, kad banknotas padirbtas. D. R. nekvietė policijos, liepė ieÅ¡kovei banknotÄ sunaikinti. IeÅ¡kovės manymu, jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad ji padarė įsakyme Nr. 920K nurodytus pažeidimus, tai jie nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl nebuvo pagrindo jai skirti griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo.

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir neteisėtų nuobaudų paskyrimo ieÅ¡kovė patyrė rÅ«pesčių, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresijÄ , kitokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kadangi ilgÄ laikÄ buvo baudžiama be jokio pagrindo, po to iÅ¡mesta iÅ¡ darbo be jokios priežasties, nesuteikiant galimybių susirasti kitÄ darbÄ , paliekant be pragyvenimo Å¡altinio, todėl remdamasi DK 36 str. 2 d. 5 p., 250 str., ieÅ¡kovė prašė jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kartu prašė priteisti penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė praleidusi sutrumpintÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo, tačiau nurodė, jog tik po 2013 m. spalio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo ji sužinojusi, jog savo teises turi ginti teisme, kreipdamasi su ieÅ¡kiniu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad su ieÅ¡kove 2010-08-17 buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 357. Jos pagrindu ieÅ¡kovė nuo 2010-08-18 buvo priimta dirbti UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriuje klientų aptarnavimo vadybininkės pareigose.

IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su banko vidaus teisės aktais. Atsakovo administracijos vadovo 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K, DK 234 str. pagrindu skirta drausminė nuobauda pagrįsta ir teisėta. Atsakovas, atlikdamas vaizdo stebėjimo fiksuotų duomenų peržiÅ«rÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė, eidama savo pareigas, 2013-05-23 nepatikrino banknotų, aptarnaudama klientus išėjusi iÅ¡ kasos ir grįžusi atgal neužrakino kasos durų, aptarnaudama klientus, atvykus inkasatoriui, priėmė iÅ¡ inkasatoriaus maiÅ¡Ä su pinigais per neužrakintas duris, inkasatoriui išėjus neužrakino durų. 2013-06-07 gautas ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimas, kuriame ji nustatytų pažeidimų nepaneigė.

Klaipėdos filialo Tauragės KAS virÅ¡ininkė E. G. siÅ«lė skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, tačiau Klaipėdos filialo direktorius, įvertinęs drausminį pažeidimÄ , pasiÅ«lė už nustatytus darbo drausmės pažeidimus paskirti ieÅ¡kovei pastabÄ . IeÅ¡kovės vykdomos funkcijos buvo susijusios su operacijų su grynaisiais pinigais atlikimu, todėl ji turėjo pareigÄ užtikrinti banko materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumÄ bei rÅ«pestingai ir atidžiai vykdyti savo pareigas.

Už netinkamo banko materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumo užtikrinimÄ kitai Tauragės KAS darbuotojai D. R. taip pat 2013-04-18 buvo skirta pastaba. IeÅ¡kovės argumentas, kad durys neatliko apsauginės funkcijos bei nebuvo skirtos dažnam rakinimui, nepagrįstas įrodymais. Dėl 2013-09-04 administracijos vadovo įsakymu Nr. 911K paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo atsakovas nurodo, kad ji skirta už įsakyme nurodytų banko vidinių teisės aktų pažeidimus. 2013-05-24 atsakovo administracijos vadovo įsakymu Nr. 488K už banke nustatytos tvarkos nesilaikymÄ pažeidžiant UAB „Medicinos bankas“ darbuotojų etikos (garbės) kodekso 11 str., vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.13 p., Juridinių asmenų banko sÄ skaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo tvarkos 5.3.4 p. bei Tipinių Tauragės KAS klientų aptarnavimo vadybininko pareiginių nuostatų 2.25 p. ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2013-07-23 ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į banko administracijÄ , praÅ¡ydama nuobaudÄ panaikinti, motyvuodama garso įraÅ¡ais, kurie turėjo patvirtinti, kad atsakovo darbuotojos jÄ Ä¯Å¾eidinėja, todėl esant tokiems prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams ji negalėjo į jas kreiptis su praÅ¡ymu atidaryti sÄ skaitÄ jos vadovaujamai įmonei.

Administracijos vadovas 2013-07-24 kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydamas suteikti papildomÄ informacijÄ apie darytus įraÅ¡us, nes iÅ¡ jų nebuvo įmanoma iÅ¡girsti žodžių ir sakinių. IeÅ¡kovė 2013-07-30 pateikė papildomÄ informacijÄ nurodydama, kad visi garso įraÅ¡ai buvo daromi banko patalpose – poilsio kambaryje nuo 2013-04-12 iki 2013-05-16, du įraÅ¡ai padaryti jai nedalyvaujant, palikus telefonÄ rankinėje. Administracijos vadovas 2013-08-02 raÅ¡tu Nr. 37PS nurodė, kad pagrindo panaikinti drausminę nuobaudÄ neturi, dėl prastos įrašų kokybės. 2013-08-29 atsakovas pateikė ieÅ¡kovei reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl vykdytų banko darbuotojų pokalbių įraÅ¡inėjimo poilsio zonoje ir su įraÅ¡ais susijusių aplinkybių, laiku neįvykdyto administracijos vadovo 2013-08-27 reikalavimo Nr. PD-43 pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 200 eurų banknoto savavaliÅ¡ko sunaikinimo, nevykdytų personalo skyriaus virÅ¡ininkės A.

P. raginimų paskelbti pasiraÅ¡ytÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dokumentų valdymo sistemoje CS Dokas, 2013-08-29 pateikto pasiaiÅ¡kinimo reikÅ¡mingumo skirtumo nuo 2013-08-28 pateikto pasiaiÅ¡kinimo elektroniniu paÅ¡tu. Atsakovas reikalavimÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ pateikė 2013-08-29, o drausminę nuobaudÄ paskyrė 2013-09-04, nepraleidęs DK 241 str. nustatyto 1 mėnesio termino. IeÅ¡kovė pasiaiÅ¡kinimÄ pateikė 2013-08-30, pasirinkusi nepriimtinÄ ir nepagarbų bendravimo tonÄ . Atsakovas, įvertinęs ieÅ¡kovės elgesį bei bendravimo tonÄ , teikiant paaiÅ¡kinimus, įrodymais nepagrįstus kaltinimus kitų darbuotojų atžvilgiu, pokalbių įraÅ¡us bei jų atlikimo aplinkybes, už UAB „Medicinos bankas“ darbuotojų etikos (garbės) kodekso normų nepaisymÄ , administracijos vadovų nurodymų nevykdymÄ , nepagarbÄ vadovybei, darbuotojams, nusprendė skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Dėl 2013-09-09 administracijos vadovo įsakymu Nr. 920K už Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas nurodė, kad atlikus vaizdo sistemos duomenų peržiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2013-08-09, atlikdama valiutos keitimo operacijÄ , gavo iÅ¡ kliento 200 eurų banknotÄ , jį patikrino valiutos tikrinimo aparatu, tačiau du kartus valiutos tikrinimo aparatui banknoto nepraleidus, ieÅ¡kovė jį pateikė papildomam patikrinimui į kitÄ kasÄ , kurioje dirbo D.

R.. D. R. patikrinus banknotÄ ir tikrinimo aparatui nepatvirtinus jo tikrumo, ji grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė kartu su klientu nuėjo į Tauragės KAS virÅ¡ininkės E. G. kabinetÄ ir jai ten nesant popieriaus naikinimo aparatu sunaikino galimai padirbtÄ banknotÄ . Sunaikindama galimai padirbtÄ banknotÄ , ieÅ¡kovė pažeidė atsiliepime nurodytus banko vidaus teisės aktus. Atsakovas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė 2013-08-28 bei 2013-08-29 pasiaiÅ¡kinime prisipažino, kad banknotÄ sunaikino popieriaus naikinimo aparatu bei taip virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus, skyrė jai drausminę nuobaudÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Tauragės KAS virÅ¡ininkė E. G. savo 2013-08-30 pasiaiÅ¡kinime nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 8-9 dienomis buvo vadovų susirinkime ir nurodymų sunaikinti įtartinÄ banknotÄ nedavė. Pagal Tauragės KAS praktikÄ , darbuotojai, gavę iÅ¡ klientų galimai padirbtus banknotus pagal banko vidaus teisės aktus kreipdavosi į policijÄ . Atsakovas teigia, jog skiriant ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ buvo laikytasi DK ir banko vidaus darbo taisyklių reikalavimų. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovei per visÄ darbo laikotarpį buvo paskirtos ir kitos drausminės nuobaudos.

VienÄ iÅ¡ jų – paskirtÄ 2013-05-24 administracijos vadovo įsakymu Nr. 488K, ieÅ¡kovė ginčijo LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuri 2013-08-22 sprendimu Nr. DGKS-3146 nusprendė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti ir paskirtÄ nuobaudÄ palikti galioti. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos fakto, t.y. kuo atleidimo procedÅ«ros metu pasireiÅ¡kė atsakovo neteisėti veiksmai ir kokiu priežastiniu ryÅ¡iu jie susiję su ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimais.

Dėl procesinių palÅ«kanų atsakovas nurodo, kad kartu taikant tiek DK 300 str., tiek CK 6.37 str. susidarytų dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis. Atsakovas praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo neatnaujinti, ieÅ¡kovė yra jį praleidusi. IeÅ¡kovės nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, nes ji turėjo patirties darbo ginčuose, VDI nuolat veikia konsultaciniai kabinetai, kuriuose interesantai konsultuojami nemokamai dėl darbo ginčų sprendimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės nurodytas praleisto termino ieÅ¡kiniui į teismÄ paduoti praleidimo priežastis, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ senaties terminÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog ji terminÄ praleido dėl to, kad tik gavusi 2013 m. spalio 24 d. darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos praÅ¡ymÄ , ji sužinojo, kad jos pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos teisme, yra neatitinkančios tikrovės ir nepagrįstos, kadangi  ieÅ¡kovę atstovavo profesionalus teisininkas advokato padėjėjas, o terminÄ ieÅ¡kovė praleido dėl savo pačios pasirinkto elgesio.

Teismas vertino, kad Å¡iuo atveju termino atnaujinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat pažeistų teisinių santykių stabilumÄ ir galėtų sukelti atsakovui neproporcingas teisines pasekmes, dėl ko vadovaujantis DK 27 str. ir CK 1. 131 str. 1 d. nuostatomis, bei esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus, o ieÅ¡kovės argumentai, kad ji buvo persekiojama darbe dėl to, kad bandė atskleisti savo bendradarbių savanaudiÅ¡kus veiksmus, daromus pažeidimus manipuliuojant valiutos kursų operacijomis, pasisavinant dalį komisinio mokesčio, byloje laikė neįrodytais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti ir ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimas prieÅ¡taringas, nemotyvuotas, neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams, suformuotai teismų pratikai analogiÅ¡kose bylose.

Teismas neteisingai nurodė, kad ieÅ¡kovę atstovavo profesionalus teisininkas, kadangi atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo pasiraÅ¡yta 2013-10-09, o į Darbo ginčų komisijÄ skundÄ ieÅ¡kovė surašė pati. Su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos praneÅ¡imÄ , kad turi teisę asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdyje. Atstovavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tada, kai buvo praėjęs vieno mėnesio senaties terminas. Apie tai, kad dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo reikėjo kreiptis tiesiogiai į teismÄ , ieÅ¡kovė nežinojo, nes nebuvo teisininkė, taip pat pažymi, jog netikėtai atleidus jÄ iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė buvo priversta ieÅ¡kotis kito darbo, neturėjo pinigų nusisamdyti profesionalaus teisininko.

Teismas savo sprendimÄ grindė tik tendencingai atrinkta įrodymų dalimi, kurie naudingi iÅ¡skirtinai atsakovui. Teismas neteisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji buvo persekiojama dėl to, kad bandė atskleisti savo virÅ¡ininkės ir kitų bendradarbių daromus pažeidimus, kurie įrodyti ieÅ¡kovės, liudytojų J. R., A. P., R. I. parodymais. Po praneÅ¡imo banko vadovybei apie daromus pažeidimus, ieÅ¡kovės santykiai su vadove tapo konfliktiÅ¡ki, kÄ patvirtino ir liudytojai, ir tolimesni įvykiai, skirtų nuobaudų seka, kuri skirta ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo.

Teismas neteisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė atskleidė su banko vidaus tvarkos taisyklėmis ir banko turtu susijusius faktus paÅ¡aliniam trečiajam asmeniui, kadangi Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo nei viena Å¡alis, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, Å¡ias aplinkybes paneigė Prevencijos skyriaus virÅ¡ininkas J. R.. Bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nebuvo ir argumentai susiję su ieÅ¡kovės įmonės sÄ skaitos atidarymu.Teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl paskirstos drausminės nuobaudos – pastabos skyrimo, kadangi teismas nevertino faktinių aplinkybių, jog pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ durys nebuvo rakinamos ir užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui, tÄ patvirtino ir liudytoja R.

I.. Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir paties atsakovo veiksmai – iÅ¡ karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei, atsakovas pakeitė durų užraktÄ tinkamu rakinimui. Pažymi, kad Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 6 priedo 9.4 punktas nurodo nepalikti neužrakintų durų į pačias KAS patalpas, o ne į atskiras patalpas KAS viduje, kai tuo tarpu drausminė nuobauda skirta, jog ieÅ¡kovė paliko neužrakintas duris į vienÄ iÅ¡ keturių KAS patalpų, KAS viduje.

Drausminė nuobauda nepagrįstai paskirta ir už tai, kad ieÅ¡kovė netikrino keičiamos valiutos tikrumo ir Å¡ios aplinkybės neįrodė pats atsakovas. Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su teisės aktais, už kurių pažeidimÄ jai paskirta drausminė nuobauda.Drausminė nuobauda – papeikimas taip pat skirta nepagrįstai, kadangi teismas nevertino, jog ieÅ¡kovei pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo dag darbo.

Teismas nesiaiškino ir netyrė, kodėl ieškovei buvo suteiktas toks trumpas terminas pasiaiškinimui pateikti. Teismas nevertino, kad analizuojant įsakyme nurodytų elektroninio laiško ir pasiaiškinimo turinį, negalima daryti išvados, kad ieškovė būtų bendravusi nepagarbiai ar grubiai, kadangi bendravimo tonas yra vertinamasis kriterijus. Teismas nenurodė, kuris teisės aktas draudžia įrašinėti savo pokalbius arba pokalbius viešoje vietoje, kuria laikytinos banko patalpos. Pažymi, kad ieškovė įrašinėjo savo pokalbius, o patalpos, kuriose galėjo lankytis ir nedirbantys Tauragės KAS, laikytina vieša vieta.

Teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė pokalbius įraÅ¡inėjo siekiu apginti save nuo neteisėtų vadovės veiksmų. Teismas nevertino, jog bauda buvo paskirta praėjus DK numatytam vieno mėnesio maksimaliam terminui.Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo pagrįstÄ drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimÄ , kadangi ieÅ¡kovė buvo supažindinta su Operacijų su grynaisiais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklėmis 2010-08-17, tai yra tada, kai Å¡ios taisyklės, už kurių nesilaikymÄ ieÅ¡kovei buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda net nebuvo priimtos ir patvirtintos.

Teismas taip pat nevertino, kad banke buvo nusistovėjusi praktika, jog, kai gaunama įtartina pinginė kupiÅ«ra ir, kai klientas sutinka, policija nebuvo kviečiama, o įtartina kupiÅ«ra, matant klientui ir jam sutinkant, sunaikinama, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateikta pažyma, nurodanti du atvejus, kai policijai buvo praneÅ¡ta apie netikrų pinigų atneÅ¡imÄ . Teismas nevertino, jog banknoto sunaikinimas ieÅ¡kovei nesuteikė jokios turtinės ar asmeninės naudos, be to prieÅ¡ sunaikindama banknotÄ prieÅ¡ tai jį parodė kitai darbuotojai D.

R., kuri taip pat nepranešė policijai.Teismas sprendimÄ grindė liudytojų parodymais, kurie yra atsakovo darbuotojai ir kuriuos su atsakovu sieja darbo ir pavaldumo santykiai, su kuriais ieÅ¡kovė turėjo tarpasmeninių konfliktų. Teismas nepasisakė dėl Klaipėdos filialo vadovo V. V. parodymų dalies, kuris ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl KAS darbuotojų D. R. ir K. P. paraÅ¡yto praneÅ¡imo aplinkybių.Teismas taip pat neteisingai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi atsakovas yra bankas, turintis visÄ Teisės skyrių, todėl atsakovo iÅ¡laidos advokatui nebuvo bÅ«tinos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos buvo skirtos pagrįstai, atsakovas tinkamai ir adekvačiai įvertino ieÅ¡kovės padarytus drausmės pažeidimus bei nusižengimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovės kaltės laipsnį bei asmenybę. Atsakovas laikėsi visų drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«rų, suteikė ieÅ¡kovei terminÄ tinkamai pasiaiÅ¡kinti ir surinkti reikalaujamÄ informacijÄ , skyrė nuobaudas, siekdamas sudrausminti ieÅ¡kovę, o ne su ja susidoroti. Teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. dirbo UAB „Medicinos bankas“ Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus (KAS) klientų aptarnavimo vadybininkės pareigose pagal sudarytÄ terminuotÄ darbo sutartį E. G. vaiko priežiÅ«ros atostogų metu, vėliau, darbo sutartis buvo tęsiama, tapo neterminuota ir E. G. grįžus iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų.

Darbo sutartis nutraukta 2013 m. rugsėjo 9 d., atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (b.l.28-33). 2013 metais ieÅ¡kovei darbdavys skyrė penkias drausmines nuobaudas: 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.343K skirta pastaba už vidaus teisės aktų pažeidimus bei netinkamÄ pareiginių nuostatų vykdymÄ (b.l.119); 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.488K skirta drausminė nuobauda – papeikimas už vidaus teisės aktų pažeidimus bei netinkamÄ pareiginių nuostatų vykdymÄ (b.l.121-122); 2013 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr.629K skirta pastaba už vidaus teisės aktų nesilaikymÄ (b.l.95), 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.911K skirtas papeikimas už vidaus teisės aktų pažeidimus (b.l.99-100), 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.920K skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas) (b.l.107-108). Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 2013-05-24 įsakymu skirtos nuobaudos - papeikimo panaikinimo, paliko jÄ galioti, nenustačiusi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, terminų ir procedÅ«rų pažeidimų, įvertinusi, jog darbdavys tinkamai įvertino ieÅ¡kovės elgesį ir pagrįstai skyrė nuobaudÄ papeikimÄ (b.l.124-125).

KitÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl trijų drausminių nuobaudų panaikinimo (kartu ir dėl atleidimo iÅ¡ darbo) Darbo ginčų komisijos Tauragės teritorinis skyrius 2013 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovei teisę kreiptis į teismÄ (b.l.126-128). IeÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažino, kad praleidusi sutrumpintÄ vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau dėl svarbių priežasčių, nes į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi nepraleidusi trijų mėnesių termino drausminių nuobaudų apskundimui, ir tik gavusi 2013 m. spalio 24 d.

Darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr.DGKS-4016, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovė sužinojo, jog turi savo teises ginti teisme (b.l.7-9). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytas praleisto termino ieÅ¡kiniui į teismÄ paduoti praleidimo priežastis, sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus.

Apeliantė su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatnaujino praleistÄ senaties terminÄ , kadangi atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo pasiraÅ¡yta 2013-10-09, o į Darbo ginčų komisijÄ skundÄ ieÅ¡kovė surašė pati, su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos praneÅ¡imÄ , kad turi teisę asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdyje, dėl ko atstovavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tada praėjus vieno mėnesio senaties terminui.

Pažymi, kad apie tai, kad dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo reikėjo kreiptis tiesiogiai į teismÄ , ieÅ¡kovė nežinojo, nes nebuvo teisininkė, taip pat netikėtai atleidus iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė buvo priversta ieÅ¡kotis darbo, neturėjo pinigų nusisamdyti profesionalaus teisininko. DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vienÄ mėnesį kreiptis į teismÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo ar atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir Å¡ių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismÄ terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis).

Sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas įstatyme yra nustatytas tam, kad bÅ«tų užtikrintas teisinių santykių stabilumas bei racionalizuotos pralaimėjusios Å¡alies iÅ¡laidos, taigi, jis aktualus tais atvejais, kai gali bÅ«ti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vieno mėnesio terminas prasideda kitÄ dienÄ po tos dienos, kuriÄ darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) patvirtinantį dokumentÄ , pavyzdžiui darbdavio įsakymÄ , socialinio draudimo pažymėjimÄ ar darbo sutartį su įraÅ¡ais apie darbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Taigi vieno mėnesio termino pradžia siejama ne su subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ , bet su objektyvaus ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijumi – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi proceso Å¡alių nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio terminÄ ieÅ¡kiniui į teismÄ paduoti, o praleidimo priežastis nėra svarbios, dėl kurių Å¡is terminas atnaujintinas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei 2013-09-09 įsakymas, kuriuo ji buvo atleista iÅ¡ darbo, buvo įteiktas tÄ pačiÄ dienÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi praėjus dviem mėnesiams po atleidimo iÅ¡ darbo.

Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog ji nėra teisininkė ir nežinojo, jog per vienÄ mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos turėjo kreiptis į teismÄ , kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog nuolat naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis, o aplinkybė, jog atleidus iÅ¡darbo ji neturėjo pinigų profesionalaus teisininko paslaugoms įgyti paneigia faktas, jog ieÅ¡kovė buvo UAB „VM WOOD“ savininkė. Taip pat apeliantė nepateikė jokių tikėtinų įrodymų, jog skundÄ Darbo ginčų komisijai surašė pati, o su teisininku atstovavimo sutartį sudarė tada, kai gavo Darbo ginčų komisijos praneÅ¡imÄ , kad turi teisę asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdyje (CPK 178 str.).

Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovė aktyviai naudojosi teise ginti savo pažeistas teises, t.y. su 2013-05-24 skundu kreipėsi į LR Valstybinę darbo inspekcijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvavo kartu su advokato padėjėju, nurodydama, kad dėl drausminės nuobaudos atleisti iÅ¡ darbo kreipsis į teismÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog drausminės nuobaudos – atleidimas iÅ¡ darbo, pagrįstumas ginčytinas teisme.

Tokiu bÅ«du sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įstatymo nustatytÄ terminÄ ginčyti 2013-09-09 įsakymÄ praleido dėl savo pasirinkto elgesio, dėl ko nėra pagrindo Å¡io termino atnaujinti.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimu prašė pripažinti neteisėtomis 2013-06-26 įsakymu Nr. 629K paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ir jÄ panaikinti; 2013-09-04 įsakymu Nr. 911K paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir jÄ panaikinti; 2013-09-09 įsakymu Nr. 920K paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir jÄ panaikinti; bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į ankstesnį darbÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, ir 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatęs, jog drausminės nuobaudos, dėl kurių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , buvo skirtos pagrįstai, už realiai padarytus darbo drausmės pažeidimus. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡nagrinėjęs į bylÄ abiejų ginčo Å¡alių ir liudytojų pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų visetÄ , o ne suteikdamas prioritetÄ kažkokiam vienam įrodymui (CPK 185 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantei, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog 2013-06-26 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – pastaba yra nepagrįsta, nes darbdavys nesudarė tinkamų darbo sÄ lygų rakintis duris, o pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ durys nebuvo rakinamos ir užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui, tÄ patvirtino ir liudytoja R.

I. ir paties atsakovo veiksmai: iÅ¡ karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei, atsakovas pakeitė durų užraktÄ tinkamu rakinimui, be to, Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 6 priedo 9.4 punktas nurodo nepalikti neužrakintų durų į pačias KAS patalpas, o ne į atskiras patalpas KAS viduje. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, kasos durų rakinimas reglamentuotas banko vidaus teisės aktuose: Klientų aptarnavimo skyrių/poskyrių steigimo, kontrolės ir veiklos nutraukimo tvarkos 9.4 punktas numato, kad darbuotojas privalo užtikrinti KAS/KAP perduotų materialinių vertybių ir piniginių lėšų saugumÄ , imtis visų saugumo priemonių siekiant kas apsaugoti: nepalikti neužrakintų durų esant KAS/KAP patalpose ir jas paliekant;

įjungti signalizacijÄ paliekant KAS/KAP patalpas, nelaikyti raktų seifuose, juos turėti su savimi; visada turėti su savimi radijo bangų pavojaus pultÄ (b.l. 154, t. 1), taip pat UAB Medicinos banko tipinių Tauragės klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo vadybininko pareiginiuose nuostatuose, įpareigojančiuose ieÅ¡kovę užtikrinti gautų ir priimtų pinigų ir materialinių vertybių saugumÄ ir imtis visų saugumo priemonių siekiant jas apsaugoti (2.9 p.).

Pati apeliantė iÅ¡ dalies pripažino, jog durys turėjo bÅ«ti rakinamos ir Å¡ios pareigos nevykdymÄ patvirtino 2013-06-07 pasiaiÅ¡kinime (b.l. 98, t. 1). Tuo tarpu nevykdant banko vidaus teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų atsakomybė taikoma visiems darbuotojams, ne tik ieÅ¡kovei, kÄ patvirtina ir Tauragės KAS darbuotojai D. R. 2013-04-18 skirta pastaba taip pat už klientų aptarnavimÄ su neužrakintomis kasos durimis (b.l. 120, t. 1). Nors apeliantė nurodo, kad užraktas nebuvo pritaikytas pastoviam rakinimui ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, kadangi iÅ¡ karto po drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei, atsakovas pakeitė durų užraktÄ tinkamu rakinimui, tačiau Å¡ių savo aplinkybių ieÅ¡kovė nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusi į darbdavį ar informavusi kitas bendradarbes apie netinkamÄ kasos durų užraktÄ . PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Prevencijos skyriaus virÅ¡ininkas J. R. nurodė, kad kasos durų užraktas Tauragės KAS vadovės praÅ¡ymu buvo pakeistas dėl darbuotojų patogumo, įdedant magnetines korteles.IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad drausminė nuobauda nepagrįstai paskirta ir už tai, kad ieÅ¡kovė netikrino keičiamos valiutos tikrumo ir Å¡ios aplinkybės neįrodė pats atsakovas, taip pat teismas nevertino, kad ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su teisės aktais, už kurių pažeidimÄ jai paskirta drausminė nuobauda.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai laikytini gynybine pozicija, kadangi byloje nustatyta, jog banko prevencijos skyrius atliko Klaipėdos filialo Tauragės KAS įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos fiksuotų duomenų peržiÅ«rÄ , kurios metu nustatė, kad ieÅ¡kovė 2013-05-23 nepatikrino banknotų, dėl ko ieÅ¡kovės reikalauta pasiaiÅ¡kinti, o pateiktame pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nustatytų pažeidimų visiÅ¡kai nepaneigė (b.l. 96,97, 98, t. 1), dėl ko teisingai konstatuoti Operacijų su grynais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklių 7.8 ir 13.1 punktų pažeidimai, reikalaujantys patikrinti valiutos tikrumÄ , ir padaryta teisinga iÅ¡vada, kad drausminė nuobauda, įvertinus ieÅ¡kovės padarytus pažeidimus, yra pagrįsta.Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog drausminė nuobauda – papeikimas skirta pagrįstai, kadangi teismas nevertino, jog bauda buvo paskirta praleidus vieno mėnesio maksimalų terminÄ ir ieÅ¡kovei pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo skirtas neprotingai trumpas terminas, nevertino, kad analizuojant įsakyme nurodytų elektroninio laiÅ¡ko ir pasiaiÅ¡kinimo turinį, bendravimo tonas yra vertinamasis kriterijus, nenurodė, kuris teisės aktas draudžia įraÅ¡inėti savo pokalbius arba pokalbius vieÅ¡oje vietoje, kuria laikytinos banko patalpos.

Bylos duomenys tvirtina, kad 2013-07-23 ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į banko administracijÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2013-05-24 įsakymu Nr. 488K skirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir šį savo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė garso įraÅ¡ais, jos teigimu, patvirtinančiais, jog kitos darbuotojos jÄ Ä¯Å¾eidinėja. Administracijos vadovas reaguodamas į pateiktÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , 2013-07-24 kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydamas suteikti papildomÄ informacijÄ apie darytus pokalbių įraÅ¡us.

IeÅ¡kovė teikė papildomÄ informacijÄ , atsakovas jÄ vertino, konstatavo, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovei naikinti drausminės nuobaudos, o dėl ieÅ¡kovės pateiktos prastos garso įrašų kokybės taip pat nėra galimybės nustatyti kitų darbuotojų žeminančio ar įžeidžiančio elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu (b.l. 101-106, t. 1). Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmų eigos matyti, kad ieÅ¡kovės atliktų garso įrašų tyrimas užtruko, ieÅ¡kovė teikė papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ drausminės nuobaudos pagrįstumui iÅ¡tirti, dėl ko pagrįstai užsitęsė pažeidimo tyrimas, kÄ tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, padarydamas pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos skyrimo terminas buvo praleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas dėl ieÅ¡kovas pateiktų garso įrašų tęsėsi kurį laikÄ ir atsakovo 2013-08-29 reikalavimu nustatytas ieÅ¡kovei papildomas terminas iki 2013-08-30, 12 val. pasiaiÅ¡kinimui pateikti (b.l. 101,102, t. 1), įvertinus taip pat ir tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nuo 2013-08-12 iki 2013-08-26 atostogavo, bei DK nustatytus terminus per kuriuos darbuotojui turi bÅ«ti skiriama drausminė nuobaudÄ , nelaikytinas pernelyg trumpu, pažeidžiančiu ieÅ¡kovės teisę teikti paaiÅ¡kinimus dėl nustatyto darbo drausmės pažeidimo.Pažymėtina, kad nors banko teisės aktai tiesiogiai nenumato draudimo įraÅ¡inėti kitų darbuotojų pokalbių, tačiau iÅ¡ kitų vidaus teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad nustatytos pareigos darbuotojų santykiuose banko organizacinės kultÅ«ros ir etikos normos nesuderinamos su kiÅ¡imusi į privatų gyvenimÄ , apkalbomis, skundais, Å¡meižimu, nemandagumu, destruktyviu konfliktų sprendimu.

Apeliantė nurodė, kad garso įraÅ¡ai daromi banko patalpose – poilsio kambaryje, t.y. vietoje, kurioje darbuotojai ilsisi ir galimai aptaria asmeninius reikalus. UAB Medicinos banko darbuotojų etikos (garbės) kodeksas reikalauja iÅ¡ darbuotojų pagarbos vienas kitam, mandagaus ir deramo bendravimo, o ieÅ¡kovė savo raÅ¡tuose abejoja kitų darbuotojų elgesio reikalavimais, interpretuoja patį reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, nurodo papildomus klausimus darbdaviui (b.l. 101-103, t. 1), todėl įvertinus minėtas aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovė demonstravo nepagarbÄ banko administracijai, nepaisė banko darbuotojų etikos kodekso normų ir savo veiksmais pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles, klientų aptarnavimo skyriaus klientų aptarnavimo vadybininko pareiginius nuostatas, banko darbuotojų etikos kodeksÄ .Nesutiktina taip pat su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo yra pagrįstas, nes ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su nauja Operacijų su grynaisiais pinigais banko padaliniuose, dirbančiuose su BIS Forpost taisyklių redakcija, kadangi UAB Medicinos banko vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.14 punktas įpareigoja darbuotojÄ kasdien susipažinti su gaunama korespondencija elektroniniu paÅ¡tu ir skelbiamais dokumentais elektroninėje raÅ¡tvedybos sistemoje, jais vadovautis ir vykdyti, dėl ko nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovas netinkamai atliko pareigÄ supažindinti ieÅ¡kovę su teisės aktais bei jos pareigomis.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino banke buvo nusistovėjusios praktikos, jog gavus įtartinÄ kupiÅ«rÄ , klientui sutikus, policija nekviečiama, o įtartina kupiÅ«ra, matant klientui ir sutinkant, bÅ«na sunaikinama, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateikta pažyma, nurodanti du atvejus, kai policijai buvo praneÅ¡ta apie netikrų pinigų atneÅ¡imÄ .

Mano, kad teismas nevertino, jog banknoto sunaikinimas ieÅ¡kovei nesuteikė jokios turtinės ar asmeninės naudos, be to prieÅ¡ sunaikindama banknotÄ prieÅ¡ tai jį parodė kitai darbuotojai D. R., kuri taip pat nepranešė policijai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad banko darbuotojams nustačius galimai padirbtus banknotus, buvo nustatyta pareiga kreiptis į policijÄ . Duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės vadovė jai bÅ«tų davusi nurodymus nesikreipti į policijÄ ar sunaikinti įtartinus padirbtus pinigus, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, D. R. paaiÅ¡kino, ieÅ¡kovei pateikus įtartinÄ kupiÅ«rÄ , ji rekomendavo praneÅ¡ti policijai (b.l. 110, 160, t.1). Taigi ieÅ¡kovė gavusi įtartinÄ kupiÅ«rÄ , nesikreipdama į policijÄ , jÄ sunaikino, pažeisdama Lietuvos banko valdybos 2004-04-22 nutarimu Nr. 51 patvirtintų Ä®tartinų padirbtais Lietuvos pinigų ir Europos SÄ jungos bendrųjų pinigų perdavimo teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui ir jų tyrimo atlikimo Lietuvos banke taisyklių 2 punktÄ , numatantį pareigÄ esant pateiktiems įtartiniems padirbtiems pinigams, juos priimti ir perduoti teritoriniam miesto (rajono) policijos komisariatui, dėl ko atsakovas pagrįstai Å¡iuos veiksmus laikė pažeidžiančiais banko vidaus teisės aktus ir sudarančius pagrindÄ ieÅ¡kovei skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Kaip matyti, atsakovas ieÅ¡kovei skirdama griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo įvertino ir ieÅ¡kovės 2013 metais paskirtas drausmines nuobaudas.Apeliaciniame skunde akcentuojama į liudytojų D. R. ir K. P., V. V. parodymus, tačiau minėti parodymai buvo tik papildomas (ne pagrindinis) argumentas, sustiprinantis pirmosios instancijos teismo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, kuri, kaip minėta, visų pirma susiformavo vadovaujantis į bylÄ pateiktais tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo pateiktais dokumentais, kitais liudytojų parodymais.Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu.

Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas turi visÄ Teisės skyrių, dėl ko nebuvo bÅ«tinybės naudotis advokato paslaugomis, tačiau net ir turint teisės specialistų skyrių, įstatymas neriboja asmens savo interesus pavesti ginti advokatui. Bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas yra procesinio pobÅ«džio, todėl kitoks jo iÅ¡sprendimas nepakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, t. y. atsisakymo tenkinti ieÅ¡kinį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas iÅ¡ viso patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsakovui advokato padėjėjo suteikta teisine pagalba.

Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (5, 8.2, 8.18, 9 punktais), atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ (byla nėra priskirtina prie sudėtingų, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme pagrįstai galėjo bÅ«ti priteista ne daugiau nei 2 000 Lt.

Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimų, nuo Å¡ios praktikos nukrypo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                  Henrichas Jaglinskis                                                                                                                       Jadvyga Mardosevič                                                                                                                        Vilija Mikuckienė