c01352e2-14f3-4907-a6ca-fb173dd41b4d · Kauno apygardos teismas

             Administracinio teisės pažeidimo byla              Nr. ATP-568-383/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00431-2017-0                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, L.

G. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : 2016 m. gruodžio 13 d. administracinis teisės pažeidimo protokolas L. G. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros pareigÅ«nai 2016 m. gruodžio 7 d. atlikę patikrinimÄ Nr. KP-401 sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad sklypas priklauso L. G., už statybas ir sklypo žemės tvarkymo darbus yra atsakingas L. G.. Sklype yra neteisėtai sukanalizuota (duomenys neskelbtini) upelio vagos dalis (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus matavimu: 139,38 m.).

Neteisėtai sukanalizavus dalį (duomenys neskelbtini) upelio vagos buvo pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis - 5 m. sklype sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.

Atsakomybė už pažeidimÄ nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 512 straipsnio 1 dalyje. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-82369330-17, už minėtÄ jį administracinį teisės pažeidimÄ L. G. paskyrė 651 eurų baudÄ .Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. sausio 10 d. nutarimu, L. G. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu panaikino Institucijos skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ L.

G. atžvilgiu nutraukė, konstatuodamas, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. priimtu nutarimu pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriame prašė pakeisti skundžiamÄ teismo nutarimÄ ir palikti galioti Institucijos 2017 m. sausio 10 d. nutarimÄ , kuriuo L. G. paskirta 651 eurų bauda. Skunde nurodė, jog skundžiamas teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 256 straipsnio, 512 straipsnio nuostatas, taip pat nesivadovaujant suformuota Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktika.

Institucijos teigimu, teisės pažeidimo faktÄ pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: 2016 m. gruodžio 31 d. Privalomas nurodymas Nr.46; L. G. 2016 m. gruodžio 13 d. paaiÅ¡kinimas; 2016 m. lapkričio 25 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ registrų centro; iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registro; 2016 m. gruodžio 7 d. foto nuotraukos; 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. KP-401; 2016 m. lapkričio 23 d. pavedimas atlikti patikrinimÄ ; 2016 m. gruodžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2016 m. lapkričio 17 d.

Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡tas Nr. 2D-16714. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas neteisingai įvertino upelio (duomenys neskelbtini) statusÄ , bei padarė iÅ¡vadÄ , jog jam negali bÅ«ti taikomi Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) upelis, pratekantis pro V(duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro registre (toliau - UETK) ir jam suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini).

Todėl vadovaujantis PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis ir UETK duomenimis, (duomenys neskelbtini) upeliui per visÄ ilgį yra nustatytos pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Be to, L. G. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) upeliui nustatytas pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, kadangi Å¡ita informacija nurodyta iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Nekilnojamo turto registro 9 punkte specialiose žemės miÅ¡ko ir naudojimo sÄ lygose. Institucijos teigimu, Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 124. 3 p. taikomas ne tik natÅ«raliems vandens telkiniams, kadangi jame nurodoma, kad „Pagal specialiÄ sias vandens telkinių naudojimo sÄ lygas draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo“.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų punktas taikomas tik natÅ«ralioms upėms.Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundÄ negauta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymÄ , 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiÅ¡kimai suraÅ¡yti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ . Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiÅ¡kimai suraÅ¡yti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis Å¡io įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ (5 straipsnio 3 dalis).

Kitais Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad L. G. protokolas už ATPK 512 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ suraÅ¡ytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ .Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Asmenys administracine tvarka atsako tik už tyčia arba dėl neatsargumo padarytus administracinius pažeidimus (ATPK 10, 11 straipsniai).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , patikrinęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. sausio 10 d. nutarime konstatuotas aplinkybes, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, ir atsižvelgęs į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė teisingas iÅ¡vadas, kad L.

G. kaltė dėl ATPK 512 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukė.Institucijos nutarimu L. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 512 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , t.y. dėl to, kad neteisėtai sukanalizavo (duomenys neskelbtini) upelio vagos dalį dėl ko buvo pažeistas ir iÅ¡ardytas pakrantės apsaugos juostos plotis - 5 m. sklype sunaikinta natÅ«rali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m. plotyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimais, draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ bei ežerų natÅ«ralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo: pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas L.

G. kategoriÅ¡kai nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu savo paaiÅ¡kinime, tiek apklausiant jį pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog Institucija nepagrįstai jam surašė 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktÄ ir administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . L. G. teigimu pagrindinis Institucijos motyvas, jog draudžiama reguliuoti natÅ«ralias upes ir keisti jų vagÄ , tačiau 2017 m. sausio 10 d. priimant nutarimÄ buvo pateikti papildomi dokumentai gauti iÅ¡ Kauno raj. savivaldybės ir pateikta informacija, kad minimas (duomenys neskelbtini) upelis (griovys Nr.

7) buvo iškastas valstybės lėšomis 1962 m. vykdant melioracijos darbus ir vėliau buvo pavadintas upeliu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu jis vadinamas (duomenys neskelbtini). Šio griovio-upelio rekonstrukcijos darbai buvo: Lietkelprojektas-1986 m.; Melioracijos rekonstrukcijos projektas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5a - 1978 m.; Melioracijos sistemų ir dalies Griovio Nr. 7 rekonstrukcijos projektas- 2001 m. Statybos inspekcija neteisingai taikė STR reikalavimus, nes melioracijos statiniams taikomi MTR reikalavimai. Projektas ir darbai buvo pradėti vadovaujantis ir MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, kuriame nurodyta, kad statybos leidimas nereikalingas.

Kadangi buvo rekonstruojama sena Griovio Nr. 7 statybos dalis, neteisingai identifikuota, kad tai nauja statyba. Nepagrįstai visur minimas pažeidimas, kad sunaikinta natÅ«rali upės vaga. Jis sklypÄ Ä¯sigijo 2015 m., pirko iÅ¡ banko su padarytu detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) sklypo paskirtis nebuvo pakeista į gyvenamÄ jÄ . Kauno rajono savivaldybei paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ pakeisti paskirtį, buvo viena sÄ lyga - sukanalizuoti upelį, kadangi nuo melioracijos griovio yra 15 metrų atstumas ir tai draudžia statyti pastatus ir vykdyti veiklÄ .

ProjektÄ darė atestuotoje įmonėje. Buvo užsakytas melioracijos griovio ruožo kanalizavimui projektas, kuris buvo patvirtintas rajono savivaldybėje. Statyboms derinti reikalinga su Kauno raj. savivaldybės urbanistikos skyriumi, tai jie ruošė sÄ lygas ir nukreipė su kuo reikia suderinti. Suderinus projektÄ , prieÅ¡ pradedant darbus, savivaldybės darbuotojai buvo atvykę į vietÄ ir patvirtino, kad gali pradėti atlikti darbus, tai reiÅ¡kia buvo gauti visi leidimai. Jokių abejonių dėl projekto teisėtumo nekilo.

Projektas buvo parengtas rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Vykdant darbus atvyko iÅ¡ savivaldybės atsakingas darbuotojas, kuris leido pradėti darbus ir priėmė, juos atlikus. Tai atlikus žemės Å«kio paskirtis buvo pakeista į gyvenamÄ sias teritorijas. Buvo iÅ¡duota pažyma 2016 m. rugsėjo 8 d., kurioje jau nustatyta nauja apsaugos zona 5 m. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V., kuris dirba Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriuje vyr. specialistu, taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra kaip melioracijos griovys.

Upeliui buvo nustatyta apsaugos zona 2,56 metro. Kanalas buvo iÅ¡tiesintas ir sureguliuotas iÅ¡ valstybės lėšų. Žemės Å«kio skyriuje tai vadinama melioracijos grioviu. Kauno rajono savivaldybės balanse Å¡itas griovys yra melioracijos griovys. Parengtiems projektams sÄ lygas nustato Urbanistikos skyrius. Visas projektas buvo pateiktas žemės Å«kio skyriui. Detaliajame plane buvo pasirašęs Aplinkos apsaugos atstovas. Visas sklypas yra melioruotas. Ä® zonÄ upelis papuola kaip melioracijos įrenginys.

L. G. nebuvo praneÅ¡ta, kad reikia derinti su Aplinkos apsauga. Urbanistikos skyrius turi kviesti Aplinkos apsaugos atstovÄ projektų derinimui. (duomenys neskelbtini) upelis tai yra sureguliuotas griovys. Ten buvo pelkės, balos. Buvo padaryta rėva ir po to padaryti 4 tvenkiniai. Vaga nebuvo pakeista. Buvo sudėtas vamzdynas ir užkastas. Pagerėjo bÅ«klė. Tai nėra natÅ«rali upė. Griovys yra keliose vietose sumelioruotas. Melioracijos griovys buvo ne kartÄ rekonstruotas. Å iuo atveju buvo patvarkytas, iÅ¡valytas upelis.

Liudytoju apklaustas E. N., teismo posėdžio metu parodė, kad jis darė upelio Vėžpievis ruožo kanalizavimo projektÄ . Jis dirba R. N. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ melioracijos ir hidrotechnikos statinių projektų vadovu. Projektas buvo padarytas ir suderintas 2016 m. gegužės 18 d. su savivaldybe nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) upelis – griovys buvo traktuojamas kaip melioracijos statinys. Jis vadovavosi kaip melioracijos statiniu. Detaliajame plane (duomenys neskelbtini) upelio niekas neminėjo.

Jis rengė projektÄ pagal MTR (melioracijos techninį reglamentÄ ). PrieÅ¡ pradedant darbus ten jau 1973 m. buvo sureguliuotas upelis. NatÅ«rali upelio vaga buvo 1962 metais. Po to buvo įrengtas hidrometrinis pastatas, kad tikrinti vandens lygį. Griovys ties (duomenys neskelbtini) baigiasi. Tai, kad upelis (duomenys neskelbtini) tarnauja kaip melioracijos įrenginys ir yra sureguliuotas upelio ruožas patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Institucijos atstovė Ž. Å ., kuri taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra įtrauktas į upių ežerų kadastrÄ ir nepaisant to, kad upelis buvo sureguliuotas jis nepraranda upelio statuso ir jam yra keliami natÅ«ralių upių reikalavimai.

Liudytojos teigimu upių ežerų registras buvo patvirtintas 2013 m. ar 2014 m., kada (duomenys neskelbtini) upelis gavo naujÄ pavadinimÄ negali pasakyti, tačiau į kadastrÄ jie įtraukiami kai bÅ«na nustatyta, kad yra natÅ«ralÅ«s. IÅ¡ byloje pateiktos Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. raÅ¡tu pateikto informacijos, adresuotos L. G., matyti, jog prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis griovys Nr. 7, (buv. up. (duomenys neskelbtini)), dabar pavadintas up. (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡kastas valstybės lėšomis.

Jis įrengtas pagal 1962 m. Nr. 3 projektÄ vykdant melioracijos darbus Lietuvos žemės Å«kio Akademijos mokomajame Å«kyje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktas minėtas Respublikinio vandens Å«kio projektavimo instituto L.Ž.Ū. Akademijos NoreikiÅ¡kių mokomojo Å«kio žemės melioravimo projektas Nr. 3, kuriame, administracinėje byloje įvardintas up. (duomenys neskelbtini), projekte pažymėtas Grioviu Nr. 7 /(duomenys neskelbtini)/. Detaliajame plane pažymėti melioruoti plotai, bei Grioviai Nr. 4, 5, 7, 8.

Å io projekto darbų atlikimÄ ir jų pridavimÄ - priėmimÄ eksploatacijai patvirtina pasiraÅ¡ytieji aktai, laikotarpiu nuo 1958 m. iki 1962 m. (b. l. 66-101). Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu rodo, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas konstatuodamas L. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, neteisingai įvertino upelio Vėžpievis statusÄ , kadangi iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 1962 metais ir vėliau buvo vykdomi melioracijos darbai, buvęs upelis (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu pavadinimas (duomenys neskelbtini) tuometiniuose melioracijos darbų projektuose buvo įvardintas Griovys Nr. 7 ir buvo tapęs funkcionuojančios melioracijos sistemos dalimi bei įraÅ¡ytu į Kauno rajono savivaldybės valdomo turto balansÄ .

Todėl, sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta teismo išvada, jog Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros išvada, kad neteisėtai sukanalizavus dalį (duomenys neskelbtini) upelio vagos buvo pažeistas ir išardytas pakrantės apsaugos juostos plotis- 5 m ir sklype sunaikinta natūrali upės vaga, žolinė augalija, velėna, pakeista reljefo forma 6 m plotyje kelia pagrįstų abejonių, kadangi ši išvada padaryta neįsigilinus į 1962 metais vykdytus melioracijos darbus, kai upelio statusas pakito ir todėl negali būti pripažintas natūraliu.

To pasėkoje ir administracinio teisės pažeidimo skundžiamajame nutarime iÅ¡vada, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 124.1 p., 124.3 p., 126.4 p. reikalavimai, draudžiantys reguliuoti natÅ«ralias upes, keisti jų vagÄ , yra nepagrįsti.Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, tai kad L. G. sukanalizuodamas dalį (duomenys neskelbtini) upelio tyčia, sÄ moningai, pažeidė ir iÅ¡ardė pakrantės apsaugos juostos 5 m plotį bei sunaikino natÅ«raliÄ upės vagÄ , žolinę augalijÄ , velėnÄ ir pakeitė reljefo formÄ 6 m plotyje, aiÅ¡kiai suprasdamas, kad tokių darbų negali vykdyti be Aplinkos ministerijos leidimo, taip pat nepasitvirtino.

Kaip jau buvo minėta, L. G. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog užsakė melioracijos griovio ruožo kanalizavimo projektÄ , kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybėje. Jis kreipėsi į atestuotÄ Ä¯monę, kad parengtų projektÄ pagal kurį bÅ«tų galima atlikti griovio melioracijos darbus. Projektas buvo suderintas institucijų specialistų ir L. G. pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl jo teisėtumo. Atestuota įmonė atliko griovio kanalizavimo darbus ir juos pridavė Kauno raj. savivaldybės atstovui.

Be to, pažymėtina, jog tvirtinant kanalizuojamo upelio projektÄ , nei vienas jį tvirtinęs bei vėliau priėmęs atliktus darbus atskirų valstybės institucijų specialistas nenurodė techninėse sÄ lygose ar pastabose, kad Å¡iam projektuojamam bei įrengtam įrenginiui reikalingas Aplinkos ministerijos leidimas ir, kad sureguliuotas telkinys yra prilyginamas natÅ«raliam upeliui, todėl tyčios L. G. veiksmuose, jokiu aspektu neįžvelgtina, nes tikrinti už projekto parengimÄ bei suderinimÄ su atsakingomis institucijomis specialistų darbÄ , jis neturėjo jokios kompetencijos.

AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 512 straipsnio 1 dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, kuris privalo bÅ«ti įrodytas, jo nesant, byla turi bÅ«ti nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L.

G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 512 straipsnio 1 dalyje, o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis Institucijos skundas atmetamas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                         Valdas Vitunskas