c00ddcba-8ecb-477a-997d-23d04b0088aa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-2365-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16820-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natÅ«ra ir netesybų nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ Ä¯vykdyti pareigÄ natÅ«ra: perduoti nuosavybės teise ieÅ¡kovui Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo bÅ«du naudojant ieÅ¡kovo lėšas pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas (namÄ , butus) Vilniaus mieste, nustatant, kad perduodamos gyvenamosios patalpos (namas, butai) atitiktų neprastesnę kokybę už 2022 m. naujai statomų gyvenamųjų namų, butų statybos standartus ir vertę;

2) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti 2 537 Eur netesybas, jas priteisiant už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybai spaudoje paskelbus 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkio Nr. 828p „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus, butus dalinio dalyvavimo bÅ«du Vilniaus mieste“ sÄ lygas, jis pagal 1992 m. rugsėjo 23 d. UAB „Dieona“ nutarimÄ , savojo gyvenamojo ploto statybai į UAB „Dieona“ kasÄ Ä¯mokėjo 1 044 000 rublių, kurie buvo perduoti Vilniaus miesto valdybai pervedant į Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ sÄ skaitas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 1 dalies 1 punktas nustato, kad gyvenamojo namo, buto statybos 1 kvadratinio metro bendrojo ploto vidutinė normatyvinė kaina skaičiuojama pagal 1984 m. gyvenamųjų namų statybos sÄ matinėmis kainomis (rubliais) Vilniuje sudaro 200 rublių. Taigi ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teises į Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo bÅ«du pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai yra jau iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, todėl pakartotinis jų nagrinėjimas nėra galimas.

4. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013, atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti prievolę natÅ«ra – per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų perduoti ieÅ¡kovui A. P. jo lėšomis pastatytÄ 3 942 kv. m gyvenamojo ploto namÄ ; nustatyti atsakovei netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 13 mln. litų sumos už kiekvienÄ dienÄ , jeigu prievolė nebus įvykdyta per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 atmetė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas, teikdamas naujÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės tik padidino kvadratinių metrų dydį, lyginant su jau iÅ¡nagrinėtos bylos reikalavimais. Todėl teismas sprendė, kad vien tos aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ir naujoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas kitaip skaičiuoja kvadratinių metrų vertę nesudaro pagrindo teigti, kad iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys ir naujai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys skiriasi savo faktiniu pagrindu ir dalyku.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 2 537 Eur netesybų priteisimo yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pagrindinio reikalavimo (įpareigojimo įvykdyti prievolę natÅ«ra), jis negali bÅ«ti nagrinėjamas atskirai (pagrindinis reikalavimas tapatus ieÅ¡kinio reikalavimui, kuris iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013). Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl netesybų priteisimo, tik kitaip jį suformuluodamas. III. Atskirojo skundo argumentai 7. IeÅ¡kovas A. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimÄ dėl atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

3) kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl teisėjo civilinėje byloje padaryto tyčinio nusižengimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismo teisėjas padarė Å¡iurkščius teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo pažeidimus, nes neįvertinęs to paties teismo Å¡aliÅ¡kumo, be teisinio pagrindo atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys teikiamas ne dėl ginčo, o dėl prievolės nevykdymo. Teisėjas, siekdamas padaryti žalos ieÅ¡kovui, veikė neteisėtai, todėl jo veiksmai yra prilyginami tyčiniam nusižengimui. 7.2.

Skundžiamos nutarties 2-8 punktuose padarytos iÅ¡vados ir vertinimai nesuderinami su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1-6.4 straipsniais, prieÅ¡tarauja CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.59 straipsnyje įtvirtintiems prievolių vykdymo principams. Dėl nutartį priėmusio teisėjo kaltės gali kilti grėsmė žalai atsirasti. 7.3. Pirmosios instancijos teismas, byloje pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1, 2 dalių, 17 straipsnio imperatyvias teisės normas, peržengdamas įstatymų nustatytas ribas, be teisinio pagrindo suvaržė ieÅ¡kovo įgytas teises į savo lėšomis pastatytÄ 5 220 kv. m. gyvenamÄ jį plotÄ . 7.4.

Teismas civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 atmesdamas ieÅ¡kinį iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, dėl tapatumo jau iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte iÅ¡dėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principu), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

12. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018).

13. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Dėl to naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje.

IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007). Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepateikia motyvuotų argumentų dėl ieškinio šalių, dalyko ar pagrindo skirtingumo nuo Vilniaus miesto apylinkės teisme atmesto ieškovo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013. Minėtoje civilinėje byloje dalyvavusios šalys sutampa su skundžiamoje nutartyje dalyvaujančiomis šalimis.

15. Skundžiama nutartimi atsisakytas priimti ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra tapatus. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieÅ¡kovas buvo apskaičiavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ Nr. 704 gyvenamojo namo, buto statybos Vilniuje vieno kvadratinio metro kaina, atsižvelgiant į infliacijÄ , buvo 260 rublių, todėl už UAB „Dieona“ pareiÅ¡kėjo A.

P. pervestas gyvenamojo ploto statybai lėšas (1 044 000 rublių) Vilniaus miesto valdyba pastatė 4 015 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas remiasi tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704, tačiau nurodo, kad vieno kvadratinio metro kaina buvo 200 rublių, todėl turėjo būti pastatytos 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti skirtingi skaičiavimai nelemia ieškinių pagrindų skirtingumo, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieÅ¡kovas reikalavo įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti prievolę natÅ«ra – per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų perduoti ieÅ¡kovui A. P. jo lėšomis pastatytus 3 942 kv. m. gyvenamojo ploto, namÄ ir nustatyti atsakovui netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 13 mln. litų sumos už kiekvienÄ dienÄ , jeigu prievolė nebus įvykdyta per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų.

Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ Ä¯vykdyti pareigÄ natÅ«ra: perduoti nuosavybės teise ieÅ¡kovui Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo bÅ«du naudojant ieÅ¡kovo lėšas pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas (namÄ , butus) Vilniaus mieste, nustatant, kad perduodamos gyvenamosios patalpos (namas, butai) atitiktų neprastesnę kokybę už 2022 m. naujai statomų gyvenamųjų namų, butų statybos standartus ir vertę ir nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti 2 537 Eur netesybas, jas priteisiant už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Abiejų ieÅ¡kinių dalykai yra reikalavimai įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natÅ«ra. Antrieji ieÅ¡kinių reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, todėl priklauso nuo pagrindinių reikalavimų. Tačiau pastebėtina, kad iÅ¡vestiniai reikalavimai taip pat sutampa – yra praÅ¡oma delspinigių, netesybų, tik skiriasi jų skaičiavimas, kas neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kinių tapatumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieÅ¡kinio dalykų tapatumÄ .

17. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CIK-1335/2014 atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ . Kadangi identiÅ¡ka byla jau yra iÅ¡nagrinėta ir procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

18. IeÅ¡kovas atskirajame skunde iÅ¡reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl teisėjo civilinėje byloje padaryto tyčinio nusižengimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skunde nėra nei pagrįstų motyvų, nei įrodymų dėl tokio kreipimosi bÅ«tinumo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti minėtÄ apelianto praÅ¡ymÄ .

19. Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tapatus kitai civilinei bylai, tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo A. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič