c001e5fa-e4ca-49ac-afaf-7474077d2d06 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3472-595/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01656-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-19). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, neužtikrinant nustatyto gyvenamojo ploto.

Didelę ploto dalį užėmė baldai. Nei vienoje iÅ¡ kamerų nebuvo tvarkinga, buvo drėgmė, pelėsis, atsilupę dažai, tupimas unitazas, smarvė, nebuvo ventiliacijos, buvo Å¡alta. Dėl tokių laikymo sÄ lygų praÅ¡o priteisti už 35 dienas 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas durimis, patalpa neturi atskiros vėdinimo sistemos, todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos dėl kvapų, fiziologinių garsų.

Taigi, nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu. Dėl Å¡io pažeidimo praÅ¡o priteisti 455 Eur neturtinę žalÄ , skaičiuojant už dienÄ po 13 Eur. Taip pat nurodė, kad jis turi teisę į pasivaikščiojimÄ kiemelyje tik 1,5 val. per dienÄ . Nurodo, kad kameroje prabuvo 787,5 valandas, o pasivaikščiojimo kiemelyje 52,5 val. per visÄ ginčo laikotarpį, tai prilygsta kankinimui, yra nežmoniÅ¡kos sÄ lygos. Be to, teigia, kad nebuvo užimtumo, nors pagal teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinimus pagrindinis įkalinimo tikslas yra socialinė reabilitacija.

Dėl Å¡io pažeidimo praÅ¡o priteisti 2362 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad vedimas maudytis į duÅ¡Ä vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių pažeidžia žmogaus teises. Teigia, kad vienu metu duÅ¡u naudojasi visi kameroje sėdintys asmenys (9-12). DuÅ¡o patalpoje persirengimo metu nėra 18 laipsnių Å¡ilumos, tai higienos normos pažeidimas. Be to, duÅ¡o patalpose nėra pertvarų, todėl nuteistieji liečiasi kÅ«nais, jaučiasi diskomfortas. Negali normaliai apsiprausti kÅ«no nebÅ«nant apžiÅ«rimam kitų asmenų.

Dėl Å¡io pažeidimo praÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teigia ir tai, kad kamerose nėra tinkamas apÅ¡vietimas. Naktiniam apÅ¡vietimui naudojamos kaitrinės lemputės, kurios yra uždraustos Europos SÄ jungoje. Dėl Å¡io pažeidimo praÅ¡o priteisti jam 1750 Eur. Sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio negali bÅ«ti diskriminuojama, atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį. Teigia, kad įvertinus jo teisių pažeidimus, vien pripažinimo pažeidus teises neužtenka, bÅ«tinas žalos atlyginimas pinigais.

Taigi, iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti. PraÅ¡o skundÄ tenkinti. 2019 m. birželio 20 d. atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, praÅ¡o juos atmesti. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 29-34). Prie atsiliepimo pateikė LukiÅ¡kių TI-K įskaitos pareiÅ¡kėjo asmens kortelės kopijas, iÅ¡ kurių matyti pareiÅ¡kėjo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių Tl-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.

Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pateikti duomenys patvirtina, kad pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡uose yra įrengtos 1,6 metrų aukščio pertvaros (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 metro. Kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIÄ®ET) III skirsniu. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (1,33 kv.m.) kiekvienam suimtajam, stalas (0,3 kv.m.) ir taburetės (0,07 kv.m.).

Sanitarinis mazgas atitvertas nuo kameros ploto 1,5 metrų aukščio sienele. Kamerų bendra dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta Lietuvos higienos normoje 134:2015 14 p. LukiÅ¡kių TI-K įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, Å¡ildymo sezono metu palaikoma optimali temperatÅ«ra. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius ir finansinius, darbo resusrus, gavus lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Dažnai patys nuteistieji gadina ir niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami elektros lemputes, langus, griaudami pertvaras.

Kameros vėdinamos per langus, langai vėdinimui pritaikyti, atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė ir tai, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal tai kokioje grupėje yra, nuteistajam suteikiama teisė nuo 2 iki 1 valandos pasivaikščiojimui kieme. Pasivaikšččiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksÄ . Resocializacijos skyrius vykdo įvairias programas ir priemones. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį bei tinklinį, darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡vedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Vyksta įvairÅ«s užsiėmimai. Teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Vykdant socialines programas, bendravimas su nuteistaisiais vyksta nuolat.

Nuteistųjų dalyvavimas socialinėje veikloje yra savanoriÅ¡kas. Taip pat nurodė, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paiÅ¡kinimų apie jo patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PareiÅ¡kėjas turi įrodyti jam neteisėtais įkalinimo įstaigos veiksmais sukeltÄ neturinę žalÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administracijÄ nesikreipė. PraÅ¡o skundo netenkinti. 2019 m. birželio 19 d., ir 2019 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjas yra pateikęs praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime yra nurodęs, kad neprieÅ¡tarauja dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 34). Todėl remiantis iÅ¡dėstytu byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja : Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. M. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2017-11-22 A. M. LukiÅ¡kių TI- K buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 253, plotas - 34,43 kv. m (6 asmenys kameroje); 2017-11-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 115, plotas - 7,45 kv.m. (1 asmuo kameroje); 2017-11-23 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017-11-28 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI- K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 kv.m. (1 asmuo kameroje); 2017-11-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 253, plotas - 34.43 kv.m. (7 asmenys kameroje); 2017-11-30 - 2017-12-02 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); 2017-12-03 - 2017-12-05 kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje); 2017-12-06 -2017-12-10 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); 2017-12-11 kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje); 2017-12-12 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje); 2017-12-13 - 2017-12-15 kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje); 2017-12-16 - 2017-12-19 kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje); 2017-12-20 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017-12-22 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, plotas - 7,38 kv.m. (1 asmuo kameroje); 2017-12-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 271, plotas - 7,76 kv.m. (2 asmenys kameroje); 2017-12-24 - 2017-12-27 kameroje Nr. 271 (2 asmenys kameroje); 2017-12-28 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015-11-01, taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis bÅ«tini baldai kamerose buvo. Be to, pareiÅ¡kėjas nesiskundžia dėl baldų trÅ«kumo (b.l. 38-40). Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad didelę kameros ploto dalį užėmė baldai, todėl buvo pažeista jo teisė į gyvanamosios vietos plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, teismas pažymi, jog teismų praktika yra suformulavusi, jog kameroje esantys bÅ«tini baldai neįskaičiuojami į tenkantį vienam asmeniui plotÄ . Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis nenustatyta, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai užimtų kameros plotÄ .

Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birtželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 “Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (2019 m. gegužės mėnesio praneÅ¡imas dėl A. M. skundo, b.l. 38-40). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitais asmenimis, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, kadangi kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, nors ir buvo su dar kitais asmenimis, tačiau teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas (3,6 kv.m.) buvo pareiÅ¡kėjui užtikrintas.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nėra nustatytas. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIÄ®ET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių, priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisės į privatumÄ pažeidimÄ . Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka TIÄ®ET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nustatyta, kad didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurioje, kaip nurodė atsakovės atstovas, buvo įrengtas sanitarinis mazgas kaip atskira kabina su durimis (b.l. 38-40).

Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniu mazgu. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., kuomet pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, buvo laikomas su dar kitu asmeniu, kameroje, kurioje sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 metro aukščio sienele bei užuolaida, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 5 paras.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nei vienoje iÅ¡ kamerų nebuvo tvarkinga, buvo drėgmė, pelėsis, nebuvo ventiliacijos, atsilupę dažai, Å¡alta. Taip pat, kad buvo netinkamas apÅ¡vietimas, naudojamos kaitrinės lemputės. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015, kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sÄ lygos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas.

Higienos normoje 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pareiškėjo pateikta informacija apie kaitrines lemputes (b.l. 20-22) visų pirma, neįrodo, kad šios lemputės buvo naudotos ir Lukiškių TI-K kamerose.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad naktiniam apÅ¡vietimui buvo naudotos kaitrinės lemputės, kurios uždraustos Europos SÄ jungoje, tačiau neįvardija, kokį konkrečiai Europos SÄ jungos teisės aktÄ pažeidžia. IÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjo lempučių apraÅ¡ymų matyti, kad tokios lemputės paženklintos CE atitikties žymėjimu, o tai pagal Europos SÄ jungos teisinį reguliavimÄ reiÅ¡kia, kad elektrotechninis gaminys atitinka su CE žymėjimu susijusias nuostatas ir nepažeidžia Lietuvoje nustatytų sÄ lygų, todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, susijusio su netinkamu naktiniu apÅ¡vietimu, naudojant kaitrines lemputes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra (b. l. 39) (Higienos normos 134:2015 16 punktas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

GyvenamÄ sias kameras turi tvarkyti patys nuteistieji. Tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo 37 punkte. Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 15 d.

įskaymu Nr. 1-278 “Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Pareiškėjas nesiskundžia, kad jam trūko valymo priemonių ar inventoriaus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, kvapo gyvenamosiose kamerose. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 253, 115, 111, 122, 271. Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktai. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., matyti, kad kameroje Nr. 115, kurioje vėliau buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pažeidimai nenustatyti. (b. l. 41-43). Kitose kamerose nustatyti pažeidimai buvo paÅ¡alinti 2017 m. birželio mėnesį (b.l. 46). Tikrinimo metu (2017 m. rugsėjo 14-19 dienomis) kameroje Nr. 115 buvo nustatytas vizualiai neÅ¡varus palangės pavirÅ¡ius bei vizualiai matomi pelėsio požymiai ant sienos virÅ¡ sanitarinio mazgo (b.l. 47-48).

Šis pažeidimas buvo pašalintas 2017 m. spalio 3 d. (b. l. 49). Kitais laikotarpiais kameroje Nr. 115 ar kitose, kurios aktualios šiam ginčui, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta (b.l. 50-63). Pažymėtina tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs langai ir pan.), atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami.

Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose tam tikrais laikotarpiais buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų Å¡iais aspektais. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu visiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kamerų mikroklimato, higienos reikalavimų pažeidimo. Atsakovės atstovo neteisėtų veksmų Å¡iuo aspektu, kaip minėta, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pasivaikščioti jis turėjo teisę tik 1,5 valandos per dienÄ .

Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščiojimo teisė jam buvo užtikrinta ir jis ja naudojosi. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.

Pasivaikščiojimo kiemelyje teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Basmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pagal tai, kokioje grupėje nuteistasis yra, jam suteikiama teisė nuo 2 iki 1 valandos pasivaikščiojimui kieme. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ reglamentuoja TIÄ®ET 21-22 punktai. PareiÅ¡kėjas konkrečiau nenurodė, kaip jo teisės buvo pažeistos dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nustatyta, kad pasivaikščiojimo teisė pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta ir tai atitinka teisinį reglamentavimÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas dėl pasivaikščiojimo nenustatytas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172, 107 punktų, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėnesio praneÅ¡imo Dėl A. M. skundo (b.l. 38-40) nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K dušų įrengimas atitinka TIÄ®ET, PĮĮET reikalavimus, duÅ¡inės įrengtos korpusų postuose.

DuÅ¡inių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angÄ . Yra įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti yra pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įrengti Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia.

Ä® duÅ¡us nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. DuÅ¡inėse yra skystas muilas ir plaukų Å¡ampÅ«nas – įrengti Å¡ių priemonių dozatoriai. Ä® duÅ¡us tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis 1,6 m., (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 metro. Taigi, pagal nurodytÄ apibÅ«dinimÄ , kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, juolab, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kas konkrečiai ir kaip pažeidžia jo teises, nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių sukėlusių jam neigiamas pasekmes, nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpos yra įrengtos tinkamai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (15 minučių). Pažymėtina, kad ir pats pareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, galėjo maudytis po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi duÅ¡ais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių dėl naudojimosi duÅ¡ais tvarkos.

Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas skunde aplinkybes ir argumentus nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į užimtumÄ . LukiÅ¡kių Tl-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“.

Atsakovės atstovas atsiliepime yra nurodęs, kad LukiÅ¡kių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019-02-01 - Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K nuteistųjų adaptacijos programų; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raÅ¡tingumo programÄ ; kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programÄ . Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį bei tinklinį; darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡vedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas.

Vyksta užsiėmimai „Biblijos valanda“. Å v. MiÅ¡ios, koncertai, renginiai (b.l. 33). Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pabrėžė ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas ir šio skundo aplinkybės konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla ir pan. nebuvo leista pasinaudoti. Todėl remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniÅ¡kos kalėjimo sÄ lygos, sukėlusios didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinta 5 paras. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ , į tai, kad nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų bÅ«tų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, remiantis suformuota EŽTT ir Lietuvos teismų praktika, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad jo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 5 paras, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. M. teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu 5 paras. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Vita Valeckaitė