Legislator Case Law & Legislation
bffe0b2d-cc70-4f1f-95fe-6aa7936bc392 AI generated

bffe0b2d-cc70-4f1f-95fe-6aa7936bc392 · Regionų administracinis teismas

Case Number bffe0b2d-cc70-4f1f-95fe-6aa7936bc392
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2510-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02934-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

bffe0b2d-cc70-4f1f-95fe-6aa7936bc392 · Regionų administracinis teismas: CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2510-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02934-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3 - 7). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-02-23 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) 3 – ajame sektoriuje netinkamomis ir žiauriomis sÄ lygomis Teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

Pažymi, kad nebuvo inventoriaus; patalpos nebuvo ventiliuojamos; nebuvo skalbimo maÅ¡inų, todėl rÅ«bus teko skalbti rankomis. Tvirtina, kad kambariuose buvo smarvė, nes praustis po duÅ¡u buvo galima kartÄ per savaitę. Akcentuoja, kad kambariuose buvo blakių ir tarakonų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ . Pažymi, kad dėl per mažo kamerų ploto nuolat kilo konfliktai. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 16 - 21) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose buvo nagrinėta administracinė byla Nr. I-2782-402/2018, kurioje dalis ginčo dėl tų pačių kalinimo sÄ lygų. PraÅ¡o nuo 2008-12-24 iki 2015-12-10 taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teigia, kad Pataisos namų 3 – ojo sektoriaus patalpos, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus; 3 – ajame sektoriuje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos, kuriose galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius; nuteistieji turi galimybę praustis po duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ ; yra sudariusi sutartis su juridiniais asmenimis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pastebi, kad pareiÅ¡kėjas nurodo bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau jo nekonkretizuoja. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (minėta, toliau – ir Pataisos namai).

Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Pataisos namų veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2008-01-01 iki 2017-02-23.

Atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Å iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985-05-28 sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995-12-04 sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)).

Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is apribojimas (ieÅ¡kinio senaties terminas) yra taikomas ne pačiai Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai teisei, o galimybei Å¡iÄ teisę ginti tam tikru bÅ«du – reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pabrėžia, kad ginčo Å¡aliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., LAT 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dienÄ , atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-02-23.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sÄ lygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kalinimo sÄ lygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visÄ laikymo tomis sÄ lygomis laikÄ , kai tie neigiami veiksniai tÄ asmenį veikia, o ir pats pareiÅ¡kėjas patvirtino suvokęs, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Taigi pareiÅ¡kėjas, nuo 2008-01-01 iki 2017-02-23 laikytas Pataisos namuose galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti (žinojo) apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Pataisos namuose pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos namus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Pataisos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pataisos namuose 2008-12-24 (b. l. 22), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018-12-10 skundu. Kadangi pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2018-12-10, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-12-10 pateikti praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8d., 1.126 str. 2d.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-12-10 taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-12-10 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju, pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , vertinamos pareiÅ¡kėjo laikymo Pataisos namuose sÄ lygos nuo 2015-12-11 iki 2017-02-23. Teismas iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018-05-29 sprendimu (įsiteisėjo 2018-07-02) iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-2782-402/2018 pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmestas. Aptariamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose atliko nuo 2008 m. iki 2017 m. vasario mėn.; gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma; apÅ¡vietimas buvo prastas; langai supuvę, nesandarÅ«s; grindys supuvusios, veisėsi pelėsis ir dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ , jautė nepatogumus, pažeminimÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018-05-29 sprendimu iÅ¡spręstas ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo dėl kamerų ploto atitikimo teisės aktų nuostatoms laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2017 m. vasario mėn., todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl gyvenamųjų patalpų ventiliacijos PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Pataisos namai neužtikrino gyvenamųjų patalpų ventiliacijos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamai veikiančios ventiliacijos nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kameros) tariamai ventiliacija nebuvo tinkama, pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutiko. Nurodė, kad Pataisos namų 3 – ojo sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Atsakovės atstovo į bylÄ pateikta Pataisos namų Ūkio skyriaus 2019-01-02 pažyma Nr. 77-8 (b. l. 25 - 29) patvirtina, kad 3-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti patalpų ventiliacija. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

Dėl maudymosi duÅ¡e PareiÅ¡kėjas teigia, kad kambariuose buvo smarvė, nes praustis po duÅ¡u buvo galima kartÄ per savaitę. EŽTT praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr., pvz., EŽTT 2012-07-10 sprendimÄ Varltic prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimÄ Onaca prieÅ¡ RumunijÄ ir kt.). LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. AnalogiÅ¡kos nuostatos reglamentuotos Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u.

Leisti nuteistajam dažniau nei kartÄ Ä¯ savaitę praustis po duÅ¡u yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u - pareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę jis turėjo galimybę praustis po duÅ¡u. Taigi akivaizdu, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas, todėl nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Dėl inventoriaus Pareiškėjas teigia, kad nebuvo inventoriaus; nebuvo skalbimo mašinų, todėl rūbus teko skalbti rankomis. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Pataisos namų 3 – ajame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius; be kita ko, džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme.

Minėtas aplinkybes patvirtina Ūkio skyriaus 2019-01-02 pažyma Nr. 77-8 (b. l. 25 - 26). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl netinkamo inventoriaus ir/arba skalbimo mašinų trūkumo Pataisos namuose. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl anksčiau nurodyto inventoriau trūkumo, atsakovės atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus ir skalbimo mašinų trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tarakonų ir pelių PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016-11-23 Pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija” (b. l. 27 - 30) dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo Pataisos namuose. Ä® bylÄ yra pateikti Stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b. l. 31 – 48) bei Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitos (b. l. 49 – 75), t. y. raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų (tarakonų, pelių) monitoringas, kontrolė ir naikinimas.

Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringÄ , kontrolę bei naikinimÄ buvo pakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo Konstatuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 straipsnis).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė