bffd96ac-7e5e-40ff-aabb-69a9cb104249 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-2-834/2019 Proceso Nr. 1-01-1-35418-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.2.2.2.; 1.2.9.6.1.; 1.2.30.4.2.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, Ugnei Rėkutei, Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Vladimirui Sergejevui, kaltinamojo G.

B. gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui, nukentėjusiojo M. G. atstovui advokatui Daliui Poviliui, nukentėjusiųjų A. D., R. G., A. Z. įgaliotai atstovei L. P. ( dalyvavo 2018-06-12; 2018-07-16 posėdyje) nukentėjusiajam A. D. ( dalyvavo 2019-02-26 posėdyje) ekspertams Tomui Lazdauskui ir Dovilei Prižginei ( dalyvavo 2018-08-12 posėdyje ) ekspertei Ramunei Drazdauskienei ( dalyvavo 2018-09-11 posėdyje) uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 straipsnio 3 dalį, 161 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė:

G. B. 2017-06-01, tiksliau nenustatytu laiku, jam priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ su nepilnamečiu M. G., gimusiu 2000-12-02, prieÅ¡ jo valiÄ , įsiviliojęs jį į namo antrame aukÅ¡te esantį miegamÄ jį, čia panaudodamas fizinį smurtÄ - deÅ¡ine ranka paimdamas nukentėjusįjį M. G. už kaklo, parversdamas jį ant lovos, spausdamas jo kaklÄ , taip palauždamas jo pasiprieÅ¡inimÄ , numovė kelnes, apžiojo nukentėjusiojo lytinę varpÄ , čiulpė jÄ ir taip oraliniu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nepilnamečiu M.

G., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .             Be to G. B. 2017-06-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, jam priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ Ä¯traukti vaikus girtauti ir žinodamas, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, pirko ir vaiÅ¡ino pastaruosius alkoholiniais gėrimais ir taip įtraukė girtauti vaikus (nepilnamečius) A.

D., A. Z. ir M. G.. Be to G. B. 2017 m. birželio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, jam priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ Ä¯traukti vaikus girtauti ir žinodamas, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, pirko ir vaiÅ¡ino pastaruosius alkoholiniais gėrimais ir taip įtraukė girtauti vaikus (nepilnamečius) A. D. ir R. G.. Kaltinamasis G.

B. vadovaudamasis LR BPK 272 str. sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausų ir parodė, kad su kaltinimu sutinka iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad pirma pažintis su V. M. buvo Rimi parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) rajone, kur V. M. dirbo kasininku. Jis pats ėjo apsipirkti, V. M. darbo metu apsikeitė su nereikÅ¡mingu žodžiu. VienÄ dienÄ Ä—jo į taromatus, ten pamatė V. M.. PasiÅ«lė jam papietauti. KitÄ kartÄ jie susiskambino ir susitiko ir to susitikimo metu jam kažkas paskambino telefonu ir paprašė cigarečių, sakė, kad privažiuos.

Po to privažiavo A. D., taip sužinojo, kad tai jis prašė cigarečių. V. M. davė jam cigarečių ir pasiÅ«lė prisėsti, paÅ¡nekėjo, išėjo į laukÄ parÅ«kyti. A. D. pasakė, kad turi visokių problemų. VienÄ dienÄ A. D. jam paskambino, paskui susitiko, susitikęs sakė, kad jį slegia kažkas, kad nori iÅ¡sipasakoti. PrieÅ¡ susitikimÄ jo sode A. D. jam paskambino ir paklausė, ar gali pas jį atvažioti ir pabÅ«ti. A. D. pasakė nupirkti alkoholio, jis pasakė, kad turi sodyboje alkoholio.

Jis pasakė, kad važiuotų autobusu. Jie jam paskambino ir pasakė, kad ilgai reikia laukti autobuso, tada jis jiems pasakė, kad kviestų taksi. Jie iÅ¡lipo (duomenys neskelbtini). Tada 1 kartÄ atvažiavo A. Z. ir M. G., paprašė jo nupirkti Å¡ampano ir jie visi nuvažiavo pas jį, bendravo. Sugalvojo pasikepti deÅ¡relių. Jis M. pasiÅ«lė pasivaikščioti po sodÄ , pasižiÅ«rėti aplinkui. Po to jie užėjo į namo 2 aukÅ¡tÄ ir M. nusimovė kelnės ir pasakė: „Nori?“ - jis pasakė jam, kaip suprasti tÄ dalykÄ , buvo pasimetęs. Jis prisilietė prie M. lytinio organo, pasakė jam, kaip taip gali bÅ«ti iÅ¡ karto standi varpa, jis prisilietė ir pasakė:

„Nu nieko sau, iÅ¡ karto standi“. Jis daugiau nieko nedarė, jam už gerklės negriebė. Tai sugalvojo prieÅ¡ jį. Kai atlėkė V. M., jis iÅ¡sigando, jie toliau nuėjo į laukÄ ir jis su M. nieko bendro neturėjo. A. atrodė kaip pilnametis, kaip A. atrodė, jam pasakyti sunku, M. atrodė jaunokas, bet sunku pasakyti, galvojo, kad jie visi bendraamžiai. Matė, kad jie yra jaunesni negu jis. Jis neturėjo kitų draugų, kuriems galėtų iÅ¡sikalbėti. Po Å¡io susitikimo sužinojo, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini).

Jam pagailo jų, kad toks yra jų gyvenimas. M. nupirkdavo maisto produktų, nes jam pagailo M.. Po sodÄ pasivaikščioti pasiÅ«lė M., nes manė, kad A. ir D. yra pora. Ä® 2 aukÅ¡tÄ M. vedė parodyti, kad jeigu jis norės galės atvažiuoti. Duris užrakino, nes A. įkyriai vaikÅ¡tinėjo iÅ¡ paskos, jis norėjo su M. pasiÅ¡nekėti. M. negėrė, A. gėrė Å¡ampanÄ , A. gėrė kokteilį su degtine, dar po to buvo alus. Jis buvo prisilietęs prie M. lytinio organo ir lyžtelėjo gal 2 kartus, daugiau nieko nedarė.

Tai padarė, nes jį iÅ¡provokavo. M. neverkė. Jie po įvykio buvo neilgai, jis nuėjo į darÅ¾Ä , atėjo V. ir pasakė, kad alkoholį jie iÅ¡pylė. Jis jiems gėrimų nesiÅ«lė, sakė, kad jei nori, gali pasivaiÅ¡inti. Apie esamÄ pornografijÄ rastÄ namuose ikiteisminio tyrimo metu nieko nežinojo, nes darė vaikų kambaryje remontÄ , raÅ¡omas stalas su visu turiniu buvo nuvežtas į sodÄ , jis nežinojo kas ten per kasetės buvo. Jis nežino, kokiame stalčiuje buvo tie kompaktai.

Tik po įvykio, vėliau suprato kas dedasi. Pradėjo pas jį praÅ¡yti pinigų, A., M. prašė, kad papildytų sÄ skaitÄ . R. prašė paskolinti pinigų nebrangiam telefonui. V. paprašė 150 Eur atostogoms, grįžęs pinigų negrÄ Å¾ino. V. dar paprašė 250 Eur buto nuomai, sakė, kad prapuls butas, žadėjo atiduoti pinigus. Dar paprašė vienÄ dienÄ pernakvoti sodyboje, davė jam raktÄ , po to dar vienÄ dienÄ pasiprašė pernakvoti, leido, bet pasakė, kad taip pastoviai nebus.

Kai antrÄ kartÄ pernakvojo, pasakė, kad jam liÅ«dna ir paklausė, ar jis gali pakviesti A. jis leido, o kitÄ dienÄ aÅ¡ sužinojo, kad ten buvo didelė kompanija. Pradėjo dar reikalauti pinigų, sakė duoti 200 Eur, jei ne, tai tada jis sės į kalėjimÄ , sakė, kad ras už kÄ jį pasodinti, jis davė 200 Eur. Nesinorėjo nemalonumų, todėl paaugliams duodavo pinigų. M. atžvilgiu jis jokio smurto nenaudojo. Neprisipažįsta, kad smurtavo, naudojo fizinę jėgÄ . Jis tik prisilietė prie M. lytinio organo.

A. ir D. patys norėjo iÅ¡gerti, jie patys vartojo alkoholį. Jis jų neįtraukinėjo į iÅ¡gertuves, gėrimų asmeniÅ¡kai jiems nepylė, pas jį gėrimai buvo sodo name ant spintelės. Nelaikė pornografinio turinio laikmenų. Seksualinio potraukio jauniems vyrams nejaučia. Lietė nepilnamečio lytinį organÄ ir jį laižė, nes buvo iÅ¡provokuotas. Jis pats nusimovė kelnes ir pasakė: „Va nori?“. Pripažįsta žalÄ , bet žala neturėtų bÅ«ti tokia didelė, nes jis tik prisilietė, daugiau nieko nepadarė.

Prievartos jokios nenaudojo. Buvo tik neapgalvotas prisilietimas, nežino kodėl nustatyta, kad jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Su A. D. apie pirkimÄ -pardavimÄ kalbos nebuvo, buvo tik pokalbis, kad atvežtų jam kažkÄ Ä¯ kompanijÄ . Vaclovas po įvykio gyveno pas jį pora dienų. Kai M. iÅ¡traukė lytinį organÄ , nepasakė jam, kad taip nedera daryti. Nukentėjusysis A. D. paaiÅ¡kino, kad G. B. pažįsta. Su juo susipažino per brolį G. M.. Jie bendravo su G. kaip draugai. Jam pačiam tuo metu buvo 16 metų.

Su G. B. susipažino vasarÄ . V. M. pažįsta, su juo gyveno globos namuose. Su broliu, su G. (duomenys neskelbtini) eidavo į kavinę, po to su G. susipažindavo vis daugiau žmonių ir viskas persikėlė į (duomenys neskelbtini), kuri yra G. B.. Ten buvo vienos merginos gimtadienis, iÅ¡gėrinėjo. Alkoholį gaudavo iÅ¡ G. B.. Jie paprašė G. sodyboje atÅ¡vęsti draugės 18 gimtadienį. PorÄ kartų prašė nupirkti jiems alkoholio. G. B. žinojo, kad jie yra nepilnamečiai, nes jie neatrodė kaip pilnamečiai.

Ä®vykį dėl M. G. atsimena, M. paprašė jo ir draugo paimti jį kartų, kad nori iÅ¡gerti su jais, atsipalaiduoti. Nesinorėjo mieste gerti, tai nuvažiavo į G. sodybÄ , buvo kepami Å¡aÅ¡lykai. G. pasiėmė už rankos M. ir nusivedė į namÄ . Jis su drauge sureagavo į tai, pradėjo daužyti duris, kad įleistu. IÅ¡ Å¡ono atbėgo V., jis atidarė duris ir įbėgo į vidų, jiems pasakė kÄ matė. M. iÅ¡bėgo ir sakė, kad G. nuiminėjo jam kelnes. Kai G. užrakino duris, jiems tai sukėlė įtarimo.

Telefonu iki įvykio su B. bendravo. Su V. M. kelis kartus buvo pas G. iÅ¡gėrę. B. žinojo, kad jie auga vaikų namuose. Pas B. vyko, kad galėtų vartoti alkoholį nuoÅ¡aliau. Martyno negalima sumaiÅ¡yti su pilnamečiu. Jis yra mažo Å«gio, jo veidas neparodo kad jis vyresnis, jo bendravimas yra neįprastas. Jis atrodė kaip penkiolikmetis. Kad G. kitos pakraipos, kad jam patinka vyrai, suprato tik po to kai jis nusivedė M. į namus, iki to laiko nesuprato. Ä® sodybÄ atvykdavo autobusu ir taksi. Taksi kainavo 10 Eur.

Buvo, kad pinigų taksi sumokėti praÅ¡ydavo G. B.. G. B. dažnai kartodavo „Ateisi iÅ¡pažinties pas kunigėlį“. Jis galvojo, kad tai tiesiog pasikalbėjimas, bet po įvykio suprato, kad jis turėjo omenyje seksÄ su vaikinu. G. prašė atvežti berniukÄ , tuo metu jie nežinojo ko jis nori, jie atvežė M. atÅ¡vęsti draugės gimtadienio. M. pasiÅ«lė važiuoti su jais, nes jis pats prašėsi. Kai M. išėjo iÅ¡ namo, jis verkė, drebėjo jo rankos, jis buvo panikoje, jis papasakojo, kad G. nuiminėjo jam kelnes, sakė atsipalaiduoti, kad viskas bus gerai.

MartynÄ pažįsta gal 6 metus, suvaidinti iÅ¡gÄ stį, apsiverkimÄ jis negalėjo. G. aprÅ«pino alkoholiu sodyboje. Kai jie atvykdavo, B. bÅ«davo iÅ¡gėręs, su jais vartodavo alkoholį. Sodyboje dalis alkoholio bÅ«davo nupirkta, jei dar reikėdavo, alkoholis bÅ«davo nuperkamas sodybos parduotuvėje. BÅ«davo G. B., kad įpildavo jiems alkoholio ir jie jam įpildavo. Liudytojas G. B. parodė, jog M. buvo (duomenys neskelbtini) globotinis. Gyveno (duomenys neskelbtini) su kitais vaikais. Pas M. G. pradėjo atsirasti pinigų.

Jis pradėjo vėliau grįžti į namus, grįždavo ne alkanas. Buvo pastebėta, kad jo elgesys keičiasi, kad atsirado pas jį pinigų, atsirado išlaidos, kurios nesuderinamos su pinigais kuriuos gauna, kaip kišenpinigius. Pakito elgesys, pradėjo vėliau grįžti į namus. Jis, kaip įstaigos vadovas, periodiškai turėjo su vaikais susirinkimus, su paaugliais ir kalbėjosi apie tai, kas vyksta, kodėl keičiasi elgesys. Susirinkimo metu, buvo kalba apie M.. Po susirinkimo A. D. paminėjo, kad M. gauna pinigus už negerus dalykus.

Tada jis kvietėsi M. kalbėtis, jis vengė pokalbio, sakė, kad jam gėda. Galiausiai apsiverkė ir pasakė, kad jį apie 52 m., vyras, kurį įvardino vardu „G.“, bandė iÅ¡prievartauti. Jis paklausė kur tai įvyko. Po to jie sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Parodė namÄ , kur tai įvyko, parodė parduotuvę, kur pirko alkoholį, papasakojo kaip tai įvyko, kad prieÅ¡ tai su G. bendravo A. D., kad susitikdavo (duomenys neskelbtini) kavinėje, kad nupirkdavo cigarečių, picos, gerdavo kartu alų ir kad tÄ kartÄ , kai įvyko įvykis jie važiavo trise.

Visi trys jaunuoliai buvo (duomenys neskelbtini) globotiniai - A. D., M. G. ir A. Z.. Jie važiavo su taksi, juos prie parduotuvės pasitiko G., kad prieÅ¡ tai buvo visa tai suderinę, kad G. pirko alkoholį ir kad pas jį sode girtavo. Buvo tam tikra dinamika M. elgesyje. Tuo periodu jis jautėsi sutrikęs ir lyg ir pinigų yra, lyg kažkÄ sako, lyg kažko nepasako. Vis kartodavo, kad jam labai gėda. Jam buvo gėda dėl to, kad jį prievartavo. Jis kalbėjo apie vienÄ tÄ atvejį. Jau po to, kai buvo paduotas pareiÅ¡kimas, M. periodiÅ¡kai ateidavo pasiÅ¡nekėti.

Jis grįždavo prie tos temos ir detalių, ir nuotrupomis įvardindavo daugiau. Jis pasakojo, kad jie šventė kieme, kad po to G. jį pasikvietė aprodyti namus ir kad užsirakino kambarį, sakė, kad „numaudinėjo kelnes ir čiulpė“. Jis pasakojo, kad jis šaukė, rėkė, kad jis bandė patraukti rankas. Iš jo pasakojimo, kad tai buvo prievarta vienareikšmiškai, kad tai nebuvo jo noru. A. D. ir V. M. įėjo į kambarį ir tada viskas baigėsi. Su G. B. susitikdavo (duomenys neskelbtini), gaudavo cigarečių ir alaus.

Pas G. B. jie važiavo ir su taksi ir sakė, kad sumokėjo G.. Alkoholiu aprÅ«pindavo G., nes jiems neparduotų. Po įvykio M. nesijautė gerai, nesijautė saugus, buvo daug nerimo. Kai jis pasakė M., kad turės kreiptis į teisėsauga, M. verkė ir prašė, nes bijojo. Ir kaip pasakojo A. D., G. pasakojo, kad jei jie kreipsis, jie bus sutvarkyti. Baimė buvo kaip vyks procesas ir toliau kaip bus, M. vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo prigÄ sdintas. Nežino ar G. ar kažkas kitas prigÄ sdino. Å is atvejis tapo vieÅ¡as visoje kaimelio bendruomenėje, buvo tas pats gėdos jausmas.

Mano, kad dėl Å¡ios situacijos M. patyrė patyčių. Tai buvo 2017 m. birželis. Darbuotojai įvardino, kad kažkas vyksta, nes M. nevalgo, amžinai sotus, kambaryje Å¡iukÅ¡lių dėžėje traÅ¡kučių pakeliai. AiÅ¡kėjo tokios detalės, kad yra pinigų ir iÅ¡ kažkur jie atsiranda. Nuo pastebėjimo iki iÅ¡siaiÅ¡kinimo praėjo savaitė-dvi. A. D. kažkurį periodÄ buvo neformalus kaimelio lyderis paauglių bendruomenėje. A. Z. labai sutrikusi asmenybė. Intelektas žemas, labai traumuotas vaikas.

Jai labai svarbus statusas, o A. D. turi lyderystės, natÅ«ralu, kad Å¡liejosi prie A. D.. Apie įvykį pirmiausiai ir užsiminė A. D.. Buvo nuojauta, kad kažkas vyksta ir su pinigais, kad kažkas yra ir pirmÄ signalÄ davė A. D.. Jau po to kai buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, M. sakydavo, kad jam skambindavo G.. V. M. buvęs (duomenys neskelbtini) globotinis. Jis yra autistas, iÅ¡karto sudėtinga asmenybė, labai žiÅ«rintis taisyklių, susitarimų, bet koks nuokrypis į Å¡onÄ , jau yra problema. V.

M. bendravimo prasme neprognozuojamas. Liudytoja J. B. Z. parodė, jog 2005 m. studijavo socialinę pedagogikÄ , tai buvo jos darbo medžiaga, studijų dalyko nepamena. Nuotraukos yra iÅ¡ interneto, jos vieÅ¡ai prieinamos. Rinko medžiagÄ savo projektui. Kurso draugai dalyvavo tame projekte ir ant kompakto yra užraÅ¡yti jų vardai, vardus ji pati užrašė ant CD. Nuotraukos yra kompaktiniame diske (CD), tas diskas yra jos. Sodyba priklauso jų Å¡eimai. Kai ji kraustėsi iÅ¡ tėvų, dalis jos daiktų buvo vežami į sodÄ .

Tokiu bÅ«du ten atsidÅ«rė tas CD. Tėvas nežinojo kas ten yra per daiktai. Nuotraukos yra vieÅ¡ai prieinamos, jos buvo iliustracinio pobÅ«džio, privačių nuotraukų nenaudojo. Darbas buvo pristatinėjamas elektroniniu bÅ«du, medžiagÄ naudojo kaip skaidres. Ä®raÅ¡as CD užraÅ¡ytas prieÅ¡ 10 metų. Ji jokios pornografijos nuotraukose neįžvelgė.CD buvo sode, tyrėjai jį paėmė, Po to tėtis jai jį grÄ Å¾ino. DarbÄ pristatinėjo Power Point programa. Jai tėvas papasakojo apie nuotraukas, kai jas parodė, ji viskÄ prisiminė.

Apie savo seksualinę orientacijÄ tėtis nieko nepasakojo. Skaidres buvo darytos kartu su kursiokais. Darbo temos neprisimena. Tėvas turi planÅ¡etę, kuri CD kiÅ¡enės neturi. Nuotraukos yra jos, studijų metu jos buvo naudojamos darbui. Liudytojas V. M. ( V. M. ) paaiÅ¡kino jog dirbo RIMI kasininku, G. B. atėjo, pasisveikino, o antrÄ kartÄ atėjęs, pradėjo su juo kalbėtis, pakvietė į picerijÄ esančia prie RIMI (duomenys neskelbtini), taip ir susipažino. Žinojo, kad A. D. bandys G. B. parduoti už pinigus seksualines paslaugas.

A. D. sakė nedaryti to. Jis buvo (duomenys neskelbtini), jie laukė taksi, tada jis pagalvojo, kad jie važiuos pas B.. Nusprendė nuvažiuoti į B. sodybÄ , rado juos sėdinčius ant suoliuko. M. G. buvo 2 aukÅ¡te, užėjęs per galines duris pamatė M. G. apsiverkusį. G. B. buvo su prasegta diržo sagtimi. M. G. buvo apsiverkęs, kažkas iÅ¡kvietė taksi ir jie iÅ¡važiavo. A. D. pasiÅ«lė parduoti seksualines paslaugas B.. A. D., kad taip planuoja daryti sakė jam prieÅ¡ savaitę. G. B. jis perspėjo to nedaryti.

Visi kas ten buvo ieÅ¡kojo piniginės naudos iÅ¡ B.. Ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo apie seksualines paslaugas, nes užėjo kitas tyrėjas ir sutrukdė jį. Pas G. B. sodyboje baliai vykdavo pastoviai, gerdavo alkoholinius gėrimus. Ten nuvažiuodavo iÅ¡gerti, gėrimus pirkdavo B.. G. B. žinojo, kad jie iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Kai M. G. nuvažiavo pas G. B., jis atrodė 13-14 metų vaikas. Parduotuvėje susipažinimÄ inicijavo B.. Su A. D. gyveno viename namelyje. SOS vaikų kaime jis jam atrodė kaip brolis.

Å iuo metu su D., G., Z. jokių santykių nepalaiko. G. B. norėjo, kad pas jį D. ir visi kiti asmenys buvę sodyboje daugiau neatvažiuotų, jis tada jam pasakė duoti 500 Eur už pagalbÄ . G. B. jam pinigus davė, jis jam padėjo. A. D. turėjo tikslÄ pasipelnyti iÅ¡ B. pardavęs jam žmogų. A. D. sakė, kad planuoja surasti vaikÄ , nuvažiuoti pas B. ir gauti pinigų. A. D. su G. susipažino prie RIMI picerijos. Jis pats su G. B. nenorėjo bendrauti, nes jis bandė jį pabučiuoti, kai jie susitiko pirmÄ kartÄ picerijoje.

Ä®vykis su M. G. buvo vasara. Ä®vykio dienÄ alkoholis buvo vartojamas. Jis G. B. perspėjo, kad jis to nedarytų. A. D. jam pasakė, kad užsidirbs pinigų parduodamas vaikinÄ , M. G.. G. ieÅ¡kojo draugo savo poreikiams patenkinti, tai suprato, kai jis pradėjo lysti prie M.. Jis sakė, kad su G. B. turėjo lytinius santykius. A. D., R. G. vartojo alkoholį, kurį pirko G. B., nes jis vienintelis buvo pilnametis. Z., M., A. važiavo ten, kad iÅ¡gerti. Visi ten važinėjo dėl alkoholio. Visiems įvykio dalyviams buvo nesvarbu kas vyksta, o M. gulėjo lovoje apsiverkęs. Jis lipdamas laiptais girdėjo, kad G.

B. kažkÄ sakė, o M. sakė: “Gelbėk“. A. sakė, kad gaus pinigų už tai, kad nuveÅ¡ berniukÄ pas B.. B. ir jam siÅ«lė 300 Eur už seksualines paslaugas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ekspertas Tomas Lazdauskas posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog savo iÅ¡vadÄ tvirtina. Nuotraukos yra pornografinio pobÅ«džio, nes yra atvirai rodomi lytiniai organai. Nuotrauka, kurioje yra atvirai rodomi lytiniai organai laikoma pornografija. Nuotraukos yra pornografija. Erotinėmis nuotraukos bÅ«tų, jei nubÅ«tų rodomi lytiniai organai.

Atvirumas yra neužstota, suprantama vaizdinė informacija. Jeigu lytiniai organai matosi, tai yra pornografija, taip yra numatyta įstatyme. NuotraukÄ , kurioje yra vaikas su pulteliu vertinama kaip pornografijÄ . Lytiniai organai nebÅ«tinai turi matytis pilnai, matosi genitalijų sritis. Ekspertė Dovilė Prižginė posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog savo iÅ¡vadÄ tvirtina. IÅ¡vada buvo formuluojama kartu su kita eksperte. Ekspertizę atliko kaip paskirtos ekspertės. Psichikos bÅ«senÄ vertino ekspertizės metu.

Jos tyrimas yra reikÅ¡mingas, tuo, kad iÅ¡aiÅ¡kinama, ar gali asmuo duoti parodymus, kaip suvokia aplinkÄ . Dėl nukentėjusiojo emocinės bÅ«senos, papildoma apklausa jam nerekomenduojama, gausis traumavimas. Ji klausė nukentėjusiojo apie įvykį, jo paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklus, detalumas buvo pagal jo emocinę bÅ«senÄ . Jis vengė kalbėtis, nesivaldė, pyko, keikėsi, prieÅ¡inosi kalbėjimui. Kalbant apie galimai padarytÄ veikÄ jis pyko. Jo intelektas neatitinka jo amžiaus, bet jam nėra protinio atsilikimo, jis turi elgesio sutrikimų.

Apie sveikatos pokyčius, kaip jis pasikeitė po įvykio, galės atsakyti psichiatras. M. G. nenustatytas protinis atsilikimas, bet jis priešintis negalėjo, jis yra žemesnio intelekto, yra sutrikusi jo impulsų kontrolė, jis gyvena vaikų namuose, yra patiklus. Veiksmus jis suprato ribotai. Jam net atrodo kad už tai, kad jis ėmė pinigus gali būti baudžiamas. Jis patyrė patyčias iš kitų vaikų, jis jaučiasi kaltas. Po įvykio jis ėmė dar pinigų, tai rodo, kad jis iki galo nesuprato situacijos, kokia jam yra padaryta žala.

Jam sunku suvokti kokia jam daroma žala. Pas jį yra žemas intelektas, yra nesupratimas su juo galimai atliktų veiksmų. Jo elgesys nulemtas amžiaus prasme ir savybių. Jis lengvai pasiduoda kitų poveikiui. Jis bÅ«damas paaugliu nelabai atsirenka, neturi mÄ stymo kas yra pavojinga, jis yra veikiamas trumpalaikio apdovanojimo, jam tai yra reikÅ¡minga. Jis patyrė patyčias iÅ¡ kitų bendraamžių. Kaip jį paveikė fizinis smurtas, negali atsakyti. M. G. vengė kalbėtis. Å iuo atveju jis buvo piktas, buvo pakeltas balso tonas, jis taip rodė savo emocinius sunkumus.

Bendraujant su juo galima suprasti, kad jis yra specialių poreikių vaikas, jis nesivaldo. Jo emocinė branda neatitinka amžiaus. Bendraujant su juo jis nefantazuoja, jis yra konkretaus mÄ stymo. Papildoma apklausa dėl praėjusio laiko bÅ«tų netikslinga. Jis nenorėjo kalbėti apie Å¡ios įvykius ekspertizės metu. M. G. parodymai atitinka jo amžiaus, jam polinkis fantazuoti nenustatytas. Jis pergyveno dėl įvykio, kalbėjo, kad iÅ¡ jo tyčiojasi, jis apie tai galvoja, jaučia baimę, pyksta, prieÅ¡inasi.

M. yra labai svarbi bendra įtaka. Jis pats inicijuoti seksualinius santykius negalėjo, jis juos galėjo atlikti vardan kažko. Jis yra labiau reaguojantis pagal trumpalaikę naudÄ , negu inicijuojantis. Jis negalėjo prieÅ¡intis, jis įsiminė, kad smaugė, gal fizinį smurtÄ . Ekspertė Ramunė Drazdauskienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tyrimÄ su psichologe atliko kartu, ji tyrimÄ atliko kaip psichiatrė, tyrė vaiko psichikos bÅ«senÄ , psichikos sutrikdymÄ . Ankstesnės jo bÅ«senos buvo nustatomos iÅ¡ jiems pateiktų dokumentų.

Buvo užduodami klausimai susiję su nagrinėjama byla, jie stebi vaikÄ , vertina jo elgesį. Jie vertina ne tik kÄ mato ekspertizės metu, bet vertina visÄ bendrÄ vaizdÄ , kaip jis jautiesi atvykęs. Ekspertizės metu buvo apklausiamas tik M. G.. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pagal jo reakcijas ekspertizės metu. Jis pyko, nenorėjo kalbėti, atsikalbinėjo, bandė iÅ¡eiti, ankščiau jam tokio elgesio niekas nebuvo nenustatęs. Yra skaičiuojamos dienos, ilgiau negu 10 dienų, ar trumpiau negu 10 dienų buvo sutrikdyta sveikata ir konstatuojamas psichikos sutrikimo pobÅ«dis.

Jie matė pyktÄ jo reagavimÄ Ä¯ įvykį ekspertizės metu. IeÅ¡kojo priežastinio ryÅ¡io tarp asmens psichikos bÅ«senos pasikeitimo su įvykiu, ar įvykis sukėlė kažkokius sutrikimus. Kalbant apie įvykį, paklausus apie įtariamojo veiksmus, matėsi audringos jo reakcijos, nenoras kalbėtis. Vaikui iki įvykio buvo nustatytas emocijų sutrikimas, todėl jo reagavimas į įvykį yra dar daugiau iÅ¡reikÅ¡tas. Antrinis traumavimas yra patyčios, tai yra pasekmė iÅ¡ pirminio traumavimo, be pačios veikos, pirminio traumavimo, antrinio ir nebÅ«tų.

Jie ieÅ¡kojo priežastinio ryÅ¡io, kaip veika sutrikdė psichikÄ . Iki įvykio jam buvo paskirti vaistai vartoti mažomis dozėmis agresijai, elgesiui koreguoti, mažinti impulsyvumÄ . Ankščiau nustatytas elgesio, emocinis sutrikimas niekur nedingo, dėl byloje įvykusio įvykio atsirado dar kitos reakcijos. Po įvykio jam ateityje gali bÅ«ti sunku bendrauti su prieÅ¡inga lytimi, turėti žemÄ savivertę, depresiÅ¡kumo problemas. Veika buvo vienkartinė, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymui. Bendraujant su M., jo negalima sumaiÅ¡yti su suaugusiu asmeniu, jis buvo paauglys.

Emocinis sutrikimas pasireiÅ¡kia kai vyrauja agresyvus elgesys prieÅ¡ aplinkinius, prieÅ¡ save. M. pergyveno dėl įvykio, jis piktai reagavo, nemandagiai kalbėjo, tai yra pergyvenimas, jam įvykis kėlė nerimÄ . Pergyvenimas pasireiÅ¡kė pykčiu, nes jis turi elgesio ir emocijų sutrikimÄ . Jis pats sakė, kad yra patyčios. Papildoma apklausa jį traumuotų. IÅ¡ byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo M. G. parodymų, matyti, kad nepilnametis nukentėjusysis M.

G. 2017-08-03 apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad 2017-06-01 jie trise nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas G., Å¡is – pedofilas, senas, jam apie 50 metų, pavardė B. (ar panaÅ¡i), Å¡is žilų plaukų, vidutinio Å«gio, labai susiraukÅ¡lėjusiomis rankomis, atpažinti galėtų. Ten jis nuvažiavo su A. D. ir A. Z.. Su G. jie susitiko prie parduotuvėlės, kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime. Tada jie nuvažiavo pas G. į sodybÄ , ten iÅ¡gėrė alkoholio, paskui Å¡is (G.) pasisiÅ«lė aprodyti savo namÄ .

A. liko lauke. Jis sutiko ir nuėjo. Užėjus į namÄ , pasakė eiti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , G. deÅ¡ine ranka paėmė jį už kaklo, parvertė ant lovos, spaudė jam kaklÄ . Paskui G. jam čiulpė, klausė, ar patiko, jis pasakė, kad nepatiko. Paskui kažkaip V. (Å¡io pavardės nežino) užėjo į namus. G. iÅ¡girdo, kad kažkas lipa laiptais ir tada iÅ¡ karto nuo jo atÅ¡oko. Viskas. Po Å¡io įvykio su G. jis buvo dar 3-2 kartus susitikęs (duomenys neskelbtini), prie RIMI parduotuvės. Buvo ten su A., jis prašė G. nupirkti cigarečių, jie ėjo į kavinę.

G. tik davė pinigų - 15 eurų ant taksi. Jis pats iÅ¡ G. pinigų negavo, kas gavo, jis nežino, nesidomėjo. Daugiau seksualinės prievartos nebuvo, tik po įvykio susitikus (duomenys neskelbtini), prie RIMI parduotuvės, G. bandė jį apkabinti, pabučiuoti į žandus, jis šį atstÅ«mė, atsitraukė. Kodėl po įvykio jis važiavo susitikti su G., jis nežino, jis prašė nupirkti cigarečių. Po įvykio susitikus su G. (duomenys neskelbtini), prie RIMI parduotuvės, tai buvo mažiau nei prieÅ¡ savaitę, G. jam grasino, kad, jei policija sužinos apie įvykį, Å¡is jam padarys nelaimingÄ atsitikimÄ arba nuÅ¡aus. Daugiau papildyti nieko neturi (1 t. b. l. 39-41, ).

 IÅ¡ byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų A. D. parodymų, matyti, kad nepilnametis nukentėjusysis A. D. 2017-10-05 apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jį pasikvietė pakalbėti apie M., kuris nukentėjo. Ä®vykis prasidėjo tada, kai jo brolis V. susipažino su G.. Jis norėjo parÅ«kyti, tačiau neturėjo cigarečių. Paskambino broliui V.. Å is pasakė, kad jis atvažiuotų iki (duomenys neskelbtini). Picerijoje sėdėjo G. su V..

V. pasakė, kad G. yra jo darbdavys. Taip jie susipažino su G.. VienÄ dienÄ jie su draugais užsimanė iÅ¡gerti G. sodyboje. Jie norėjo atÅ¡vęsti. Jis neprisimena, kokia buvo Å¡ventė. G. kitos pakraipos. Å is nusivedė M. į sodybos namelį. Jis bėgo paskui juos. Kas sodybos namelį užrakino, jis nežino. Jie daužė į duris, langus, nes iÅ¡sigando, kad gali M. iÅ¡prievartauti. Jo brolis V. įbėgo į namÄ . Jie pamatė, kad iÅ¡ namo išėjo M. visas apsiverkęs, drebantis ir pasakė, kad jo vos neiÅ¡prievartavo.

Jis nežino, ar iÅ¡prievartavo, ar bandė, bet kÄ jis matė, tÄ matė. Ä® tÄ sodybÄ jie važiavo Å¡ių metų vasarÄ . Tai buvo birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Tikslios datos jis neprisimena. G. sodyboje buvo jis, A. Z., R. G., M. G. ir jo brolis V.. Jie užsimanė iÅ¡gerti G. sodyboje. Kitos sodybos jie nerado, o G. pasirodė mielas žmogus. Mieste nesinorėjo, nes bÅ«na, kad prisigeri ir nesÄ monių pridarai. Jie norėjo iÅ¡gerti atokiau. Jis pakvietė A., R. ir M.. Buvo skambutis G..

Jis pasakė, kad jie nori paÅ¡vęsti, ar gali atvažiuoti. G. sutiko, Å¡is paprašė, kad jie atvežtų berniukÄ . Å is sutiko tik dėl to, kad jie atvežtų berniukÄ . Nutarė atvežti berniukÄ M.. Jie kepė Å¡aÅ¡lykus, ir porÄ valandų buvo viskas gerai. Jis vartojo tik alų. Jis su G. važiavo ir nupirko alkoholio. G. nupirko degtinės ir porÄ butelių alaus. Jie nusprendė negerti labai daug, kad sugebėtų grįžti namo. M. jis paėmė skardinę sidro. Å is nenorėjo gerti nei alaus, nei degtinės. Jis prašė M., kad, jei kas vyks, kad rėktų.

Prieš tai su G. jis kalbėjo, kad šis nelįstų prie M.. G. su M. susipažino, kalbėjosi draugiškai. G. su M. nuėjo į namelį ir užsirakino. Kai M. išėjo iš namelio, visas drebėjo, verkė, nubėgo prie tualeto. M. papasakojo, kad G. suėmė jį už kaklo ir atseginėjo kelnes. M. prašė jo su A. nepasakoti niekam apie šį įvykį. M. bijojo dėl savo reputacijos. Vėliau M. nusiramino, užsidegė cigaretę. G. sėdėjo ramus ir nieko nešnekėjo. Jis baigė kepti šašlykus.

Jie visi pavalgė. Jis prašė G. paskolinti pinigų taksi. Å is paskolino pinigų, ir jie iÅ¡važiavo. Jo brolis V. sakė, kad jis baigtų bendrauti su G., nes Å¡is daug vyresnis, Å¡is atrodė kaip prievartautojas. Kai jie su G. susipažino, ėjo drauge papietauti. Jis suprato, kad Å¡is kitų pažiÅ«rų. Kai jie sėdėdavo prie stalo, G. ant jo rankos uždėdavo savo rankÄ . G. sakė, kad yra pažįstamas su jo broliu V.. Sakė, kad ateisi „iÅ¡pažinties pas kunigėlį“.

Ä® teisėjo klausimus A. D. atsakė, kad: Kai jis kalbėjo su G. telefonu, Å¡is prašė atvežti berniukÄ . Jis suprato, kad G. yra gėjus ir norėjo susipažinti. Nebuvo taip, kad jis vežė M., kad su Å¡iuo „tai padarytų“. Jis žino, kad G. davė M. pinigų. Jis žino, kad tikrai 100 eurų buvo. A. sakė, kad ir ji nori pinigų. M. G. davė 100 eurų po to įvykio. G. su M. susitarė, kad jie pasimylės. M. jam pats sakė, kad G. davė pinigų (1 t. b. l. 80-84 ).  IÅ¡ byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų A.

Z. parodymų, matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji A. Z. 2017-09-20 apklausiama teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad ji - A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), jai dabar yra 15 metų. Ji pažada sakyti tiesÄ . Ryte prie tvoros ji susitiko su draugais, jie ėjo parÅ«kyti. Draugas užsiminė, ar jie nenori iÅ¡gerti vakare. Jie pasakė, kad nori. Draugas paskambino G. ir paklausė, ar gali draugai atvažiuoti, o G. pasakė, kad galėtų draugai atvažiuoti ir paimti berniukÄ . ParÅ«kius ji iÅ¡ karto išėjo namo ruoÅ¡tis.

Visi jie susitiko, susimetė pinigų taksi ir iÅ¡važiavo iki jo. Jie paėmė ir M.. Nuvykus pas G., Å¡is juos pasitiko, jie gėrė, Å¡nekėjosi visi. Ji pastebėjo, kad G. M. nusivesdavo, o kitų nekvietė, nei A., nei jos. Ji kalbėjo su A. ir suprato, kad kažkas ne taip. G. nusivedė M. į namus ir užrakino duris. Jie beldė į duris, langÄ . A. užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ , pateko į namukÄ ir nieko nebuvo dar įvykę. M. išėjo, verkė ir atėjęs jiems viskÄ papasakojo. Jie visi nusprendė iÅ¡važiuoti.

Prie tvoros susitiko ji, R. K., bet Å¡is nevažiavo, A. D., M. G.. Ji pamena, kad G. skambino A. ir Å¡is paklausė, ar nenori atvykti pas jį į namus iÅ¡gerti ir todėl A. jiems pasiÅ«lė važiuoti kartu. Ji girdėjo A. ir G. pokalbį, nes stovėjo Å¡alia ir garsiakalbis buvo įjungtas. G. prašė paimti berniukÄ , pasakė, ar paimk man kokį berniukÄ ar gėjų. Tiksliai kaip pasakė, ji nepasakys. Ji pasakė, kad nenormalu, nieko jie neims. Pats G. iÅ¡sirinko M., ji turi pokalbio su G. garso įraÅ¡us.

Pas G. jie važiavo savaitgalį, vasaros metu, į mokyklÄ nereikėjo. Pagal telefono įraÅ¡us ji galėtų pasakyti, kuriÄ dienÄ jie važiavo. Pas G. važiavo ji, A. ir M.. R. nevažiavo, nes nenorėjo ar negalėjo. Ji nepamena, į kuriÄ vietÄ jie važiavo. G. pasakė A. savo adresÄ , todėl jie žinojo, kur važiuoti. Ji G. nepažinojo ir tik atvykus jį pamatė. A. su G. buvo pažįstami. Nuvykus pas G. jie gėrė alkoholinius gėrimus, tik gal M. negėrė, ji nematė, kad tai bÅ«tų daręs. Buvo Å¡ampanas, kurį ji ir gėrė, alus ir degtinė, gėrimai buvo G..

Ten buvo V., kuris bendravo su G.. Tuo momentu, kai kažkas įvyko, tai atvažiavo V. su taksi ir atidarė duris ar langÄ . V. gyveno (duomenys neskelbtini), bet jau ne dabar, jam yra 18 metų, tai jie jį ir pažįsta. G. visur vedžiojosi M.. Ji eidavo kartu, nes jai A. pasakė eiti kartu. Nei jos, nei A. nepaėmė ir neaprodė sodo, o tik M. kvietė, jį apkabindavo. Po to nusivedė į namus ir užrakino duris. G. jai sakydavo, kad ji paliktų jį ir M.. Jai pasirodė keista, kad vyras su vaikinu taip nesielgtų.

A. sakė, kad G. jam minėjo, kad G. patinka vyrai. M. buvo iÅ¡sigandęs, ji sakė bÅ«ti Å¡alia jos. TÄ patį vakarÄ G. parašė ar paskambino M., kad jei pasimylės ar jis pačiulps jam, t. y. M., tai gaus 500 eurų. Po kelių dienų ji buvo pas M. namuose ir draugė pasakė, kad M. turi daug pinigų. Ji mano, kad nieko neįvyko, tiesiog G. M. lepindavo, duodavo jam pinigų. Pas M. buvo virÅ¡ 100 eurų. Ji žino, kad vienÄ kartÄ davė pinigų, vedėsi į kavines. Visa tai jai sakė M..

G. prisigalvodavo, kad M. patinka G.. Toks jų bendravimas truko neilgai. Ji ir A. supanikavo. Jie bijojo, kad G. pasakys, kad jie jam atvežė vaikÄ , bijojo, kad pasakys, kad jie reikalauja pinigų. Vėliau kažkaip kiti sužinojo, kas įvyko, ir jie nusprendė viskÄ papasakoti kaip buvo. Ji pastebėjo, kad duris užrakintos, nes M. su G. dviese įėjo į namukÄ , užsitrenkė duris ir užsirakino. Ji pradėjo belsti. Tuo metu atvažiavo V. ir jis turėjo raktÄ G. namų durų, o gal lango. Kai ji beldė, tai niekas nereagavo.

Kai V. atvažiavo, jie viskÄ papasakojo, jis įbėgo į namukÄ . Tada M. apsiverkęs išėjo ir pasakė „važiuojame iÅ¡ čia“, jie jį apkabino. M. sakė, kad jam numovė kelnes.   Po kelių dienų ji paskambino G., jis gÄ sdino, kad jis yra prokuroras ar advokatas, ji pasakė, koks prokuroras ar advokatas gali prievartauti vaikÄ . Å io pokalbio įraÅ¡Ä ji galėsi pateikti. M. išėjęs iÅ¡ namuko labai verkė, po to pasakė, kad G. numovė jam kelnes ir norėjo pačiulpti, bet atbėgo V..

Lygtais jau apžiojęs buvo ar kÄ . Tada ir pasakė, kad siÅ«lė M. G. 500 eurų. G. irgi tada išėjo iÅ¡ namelio, tada jie nuėjo į pavėsinę, parÅ«kė. Bernai paprašė, kad duotų depozito, nes G. daug turėjo. Ji iÅ¡kvietė taksi. M. nerodė G., kad verkia, bijojo prie jo atsisėsti. Maždaug prieÅ¡ mėnesį nuo Å¡iandien jie buvo susitikę su G. ir jis juos, jÄ , A., M., nusivedė į kavinę. G. pasakė, kad baigiame viskÄ , paspaudžiame rankÄ . PrieÅ¡ mėnesį jie buvo susitikę su G. (duomenys neskelbtini), prie Rimi parduotuvės, kavinės pavadinimo nepamena.

G. jie pasakė visÄ situacijÄ , nupirko jiems sulčių, jie prašė, kad cigarečių nupirktų. Ji su A. sugalvojo, kad reikia susitikti su G.. Jie patys buvo iÅ¡sigandę, kai viskas iÅ¡aiÅ¡kėjo. G. jiems nupirko cigaretes. G. tÄ pačiÄ dienÄ jai kavinėje davė 10 eurų, o M. papildė telefono sÄ skaitÄ , kokia suma, ji nepasakys. Ji pati tiesiog paprašė, kad G. duotų pinigų, ir jis jai davė. Kai ji buvo pas draugę, Å¡i pasakė, kad M. turi daug pinigų. M. sakė, jei gaus iÅ¡ G. pinigų, tai pasidalins su jais.

Ji sau paėmė iÅ¡ M. 100 eurų. Ji mano, kad M. su G. susitiko ir jam davė pinigų. Apie pinigus ji kalbėjo su M., jis nesakė, bÅ«tent iÅ¡ kur, bet ji suprato, kad iÅ¡ G.. Ji tikisi, kad daugiau taip nebus. (1 t. b. l. 99-104, 107).  IÅ¡ byloje esančių ir teismo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų R. G. parodymų, matyti, kad nepilnametis nukentėjusysis R. G. 2017-09-26 apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad A. D. jis pažįsta, su juo gyvena nuo trijų metų.

Santykiai tokie, kad su juo jis sutaria, kartais nesutaria, kaip ir broliÅ¡ki santykiai. A. Z. jis pažįsta, jie gyvena vaikų (duomenys neskelbtini), tačiau labai nebendrauja, nieko prieÅ¡ jÄ neturi. M. G. jis taip pat pažįsta, jis yra iÅ¡ jų (duomenys neskelbtini), jie sutaria su juo gerai. Jų santykiuose nėra ko nors tokio, kas trukdytų Å¡iandien kalbėtis. V. M. irgi gyveno (duomenys neskelbtini), jie su juo nelabai sutardavo, dabar jie nebebendrauja. Jie susirinko pasikalbėti apie G., Å¡io pavardės jis nežino.

Dabar jis nebendrauja su juo. Bet anksčiau jie bendravo. Jį pakvietė pasikalbėti apie tÄ Ä¯vykį. TÄ dienÄ , datos jis nepamena, ryte A. pasiÅ«lė nuvažiuoti pas G., bet jis atsisakė. Kiek žino, tada A. susitiko su M., Å¡is įtikino M. važiuoti kartu. Å ie nuvažiavo į G. sodybÄ . Kaip jam po to pasakojo, jie gėrė, tas G. nusivedęs M. į namelį bandė šį iÅ¡naudoti ir iÅ¡prievartauti. Tiek apie tÄ dienÄ jis girdėjo. Tai vyko Å¡iemet vasaros pradžioje, greičiausiai birželio pradžioje.

A. M. pasiÅ«lė bÅ«ti kitos pakraipos atstovu, tÄ jis girdėjo pats, nes ten tuo metu jis buvo. Tiesiog jis žinojo, kad A. pažįsta kokį tai žmogų, pas kurį pasiÅ«lė nuvažiuoti iÅ¡gerti. A. pasiÅ«lė apsimesti gėjumi. M. iÅ¡ pradžių nesutiko, bet po to sutiko. Kodėl A. siÅ«lė, jis nežino. Jis nežino, kaip A. su G. susipažino. Jam pasakė A., kad yra žmogus, jie gali nuvažiuoti pas jį iÅ¡gerti. Jis matė, kad A. pradžioje susiraÅ¡inėjo, po to kalbėjosi telefonu.

Jam A. pasiūlė nuvažiuoti išgerti, po to apsimesti gėjumi, bet jis nesutiko.   Į namelį išvažiavo A., A., M.. Kiek jis girdėjo, kad šie sakė, kad važiuos. Šie visi išėjo. Kas atsitiko namelyje, papasakojo jam iš pradžių M. šiek tiek, po to papasakojo A.. M. nepasakojo, kad jį norėjo išprievartauti. M. sakė, kad viskas normaliai buvo, kad išgėrė ir viskas. O A. jam papasakojo, kaip viskas iš tikrųjų buvo. Po to įvykio niekas nebendravo su G., A. taip pat.

G. A. dažnai skambino, jis sakė A. atsiliepti, bet Å¡is nenorėjo. Tada A. telefonu atsiliepė jis, jis apsimetė A.. Jie susitarė susitikti, jis pasakė, kad atvažiuos ir brolis R.. Taip jie nuvažiavo su A. į sodybÄ pirmÄ kartÄ . Tai buvo po įvykio birželio viduryje. Ä® (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo su taksi, nes G. sakė, kad apmokės. Jie iÅ¡gėrė visi kartu. Su G. jie kalbėjo apie M.. Kiek jis suprato, Å¡is nesigėdijo apie M. kalbėtis. Jie pradžioje sėdėjo ant suoliuko, buvo truputį iÅ¡gėrę.

Jis pasakė G., kad M. Å¡iam lyg ir patinka, kad Å¡is bandė M. iÅ¡prievartauti. G. patvirtino, kad M. Å¡iam patinka, bet neigė, kad bandė iÅ¡prievartauti. Jie kalbėjosi, kad nieko tokio nėra bÅ«ti kitos pakraipos žmogumi. Alkoholį nupirko G.. Degtinės buvo nupirkęs, kiek, jis neprisimena. Bet jie apgirto visi, iÅ¡skyrus M.. Ä® sodybÄ važiavo jis, A., M., nes Å¡is irgi sutiko nuvažiuoti. Jie dar sugalvojo nueiti į kaimo parduotuvę, G. kažkÄ nusipirko, po to jie grįžo, po to vėl į parduotuvę nuvažiavo.

Tada kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . Jam policijÄ nieko nesakė. G. sakė, kad Å¡is girtas vairavo, paprašė dokumentų, liepė „pÅ«sti“, bet G. atsisakė tikrintis blaivumÄ . Po to policija šį paėmė ir iÅ¡važiavo. Vėliau G. grįžo į sodybÄ , o jie trise iÅ¡važiavo autobusu į namus (duomenys neskelbtini). Dar jis atsimena, kad tÄ dienÄ M. buvo per atstumÄ nuo G.. Jam pasirodė, kad M. bijojo G.. Jam taip atrodė iÅ¡ M. elgesio, Å¡is sėdėjo tik prie jų, nenorėjo sėstis prie G..

Buvo po to dar keli kartai, kiek tiksliai, jis neprisimena, gal keturi-penki, kai jis matėsi su G.. Jie buvo su M. į sodybÄ nuvažiavę. Po to su G. jis vienas į (duomenys neskelbtini) važiavo. G. norėjo pasikalbėti ir pasiÅ«lė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Jie nuvažiavo, pavalgė, pakalbėjo. Mokėdavo G.. Jam asmeniÅ¡kai G. pasiÅ«lė ir davė, berods, 60 eurų naujam telefonui nusipirkti. Taip pat jis yra girdėjęs, jam pasakojo M., kad buvo susitaręs su G. „paiÅ¡krypauti“, t.y. kad M.

šiam atsiduos, tai G. šiam davė pinigų. Taip jam pasakojo M.. Jis nežino kuris kuriam tai pasiūlė, bet buvo tarp šių kalba, kad šiam prieš tai jau sumokėjo apie 100 eurų, kad M. atsiduos. Pokalbis, kad G. duos pinigų, vyko po to įvykio. G. turėjo pasimylėti su M., šiam sumokėjo pinigus, bet juos lyg ir pavogė iš šio. Jis girdėdavo, kaip M., A. kalbėdavo apie pinigus, koks tai konfliktas tarp A., A., G. ir M. buvo. Jis pats nematė, bet visi pasakojo, kad M. buvo davę 100 eurų, kad M. pasimylėtų.

Jam buvo G. davęs pinigų telefonui 60-70 eurų. 100 eurų G. davė M. už pasimylėjimÄ ateityje. Jam daugiau nedavė. Cigaretės G. pats pirkdavo, pinigų neduodavo. Kiek jis žino, daugiau niekam pinigų nedavė. TÄ dienÄ jie gėrė namelyje, A. su A. nuėjo atokiau nuo G. ir M., nes G. su M. norėjo pasikalbėti. Å ie po to sugrįžo, A. pamatė, kaip G. bandė M. iÅ¡prievartauti. G. buvo paėmęs M. už kaklo, prirėmęs prie stalo, lyg ir nusimovęs kelnes. Taip pasakojo M.. IÅ¡ pradžių buvo A., G., A. ir M. sodyboje, po to, kai G. nusivedė M.

į namelį, V. nubėgo ir iÅ¡traukė M. nuo G.. Jis nežino, ar kÄ kas tarėsi. Berods, jis girdėjo, kad G. iÅ¡sigando, kad Å¡iam gali kas atsitikti. Gal bandė papirkinėti, bet tiksliai to jis neatsimena. Nelabai apie tai jis žino. Po įvykio kažkas vyko, gal ir dėl pinigų konfliktas vyko. A. ir A. sakė, kad M. buvo apsiverkęs, tad šį ramino. M. pradžioje nepasakojo jam nieko, bet po to papasakojo Å¡iek tiek. M. pasakojo, kad G. paėmė už kaklo jį, prirėmė prie stalo, M. negalėjo labai judėti, tada ar G. pats nusiiminėjo kelnes, ar tai M. nuiminėjo.

Tiksliai jis nežino, tik apie kelnių nuėmimÄ Ä—jo kalba. Su G. jie tiesiog susitikdavo, tiesiog nuvažiuodavo pavalgyti ir pakalbėti. Apie M. nelabai jie kalbėjosi. G. pasakojo apie savo darbÄ . Pasakoje ne apie tÄ Ä¯vykį. Klausinėdavo, kaip sekasi. Jis žino, kad A. vienu metu buvo susitikęs su G., G. pasakojo, kad A. Å¡iuo naudojosi dėl pinigu, Å¡ie lyg ir susipyko dėl pinigų, po to lyg ir susitaikė. Daugiau nieko nepasakojo. G. pasakojo, kad pradžioje Å¡is susipažino su V. kai nuėjo apsipirkti į RIMI parduotuvę, kur V. dirbo.

Po to G. susipažino su A.. Å ie susipažino gal pavasarį. Kaip elgėsi G. su kitais vaikais, jie nieko nėra girdėjęs, tik, kad lenda prie M., tai pasakojo M.. KÄ dar jis nori pasakyti - kad nei prieÅ¡ G., nei prieÅ¡ A. jis nėra nusistatęs, nepalaiko nei vienos pusės (1 t. b. l. 122-126). IÅ¡ byloje esančios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iÅ¡vados, matyti, jog atlikus informacinių technologijų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atliktÄ objektų tyrimÄ , nustatyta, kad per kratÄ G.

B. sodo name 2017-08-09 paimtame kompaktiniame diske (DVD-R) dėžutėje vaizdo dokumentuose: „futbolasjpg“, „Skaidrė Nr. 4“, „Skaidrė Nr. 10“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Å iuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktÄ pornografinio turinio informacijos apibrėžimÄ ir Å¡iai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobÅ«džio (2 t. b. l. 51-65, 1 t. b. l. 170, 165-169).

 Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2017 m. gruodžio 5-28 d. akto Nr. 103Ms-236/2017 matyti, jog nukentėjusiajam nepilnamečiui M. G. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad objektyvių duomenų, kad M. G. byloje tiriamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimų, nėra. M. G. 2014 m. diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija F45.31, o nuo 2015-10-15 iki šiol nustatoma diagnozė: kiti mišrūs elgesio emocijų sutrikimai F92.8.

Å iuo metu M. G. taip pat konstatuojamas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio bei jo pasekmių. Nagrinėjamų įvykių metu M. G. galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobÅ«dį, tačiau jo supratimas apie jų reikÅ¡mę buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas. Nukentėjusiojo elgesį įvykių metu (sutiko su liudytojų pasiÅ«lymu vykti pas įtariamÄ jį į sodybÄ ir apsimesti gėjumi, sutiko eiti į atskirÄ kambarį su įtariamuoju, aktyviai įtariamajam nesiprieÅ¡ino, susitiko su įtariamuoju po veikos, ėmė iÅ¡ jo pinigus ir/ar pats jų prašė) sÄ lygojo tiek nepakankamas jo supratimas apie su juo galimai atliktų veiksmų reikÅ¡mę, tiek jam bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai (žemesni intelektiniai gebėjimai, pasekmių įvertinimo sunkumai, emocinis nebrandumas, sutrikusi impulsų kontrolė, polinkis pasiduoti kitų įtakai).

Aktyviau įtariamojo veiksmams M. G. negalėjo prieÅ¡intis ir dėl, jo žodžiais, jo atžvilgiu galimai naudojamos fizinės prievartos. Ä®vertinus tai, jog nukentėjusysis ribotai supranta juridinę su juo atliktų veiksmų reikÅ¡mę, taip pat, iÅ¡aiÅ¡kėjus bylos įvykiams, iÅ¡ aplinkinių patyrė patyčias, taip pat neatmetama galimybė, jog, duodamas parodymus, paauglys gali labiau akcentuoti jo atžvilgiu naudojamÄ fizinę prievartÄ . Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/l58/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ M. G. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktÄ 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio M. G. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajam ambulatorinės TPPE metu 2017-12-05 konstatuojamas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio bei jo pasekmių. M.

G. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau tikėtina, jog papildomos jo apklausos bus mažai informatyvios, nes apie byloje nagrinėjamas aplinkybes paauglys kalba itin nenoriai, praÅ¡omas detalizuoti savo atsakymus, yra piktas, daug ginasi. Ypatingai vangiai ir prieÅ¡iÅ¡kai M. G. reaguoja į klausimus apie bendravimÄ su įtariamuoju jau po veikos, kai galimai gavo iÅ¡ jo pinigų ir/ar pats jų prašė.

Tikėtina, jog stiprų neigiamÄ emocinį paauglio reagavimÄ Ä¯ bylos įvykius iÅ¡Å¡aukia ir antrinio traumavimo sÄ lygos - remiantis jo žodžiais, po įvykių iÅ¡ jo tyčiojosi kiti vaikai. Bendrieji intelektiniai M. G. gebėjimai netolygÅ«s – gauti įverčiai pasiskirsto tarp truputį žemesnių už vidutinius ir labai žemų gebėjimų. Jam nustatyti emociniai ir elgesio sunkumai, jo impulsų kontrolė sutrikusi, jis taip pat turi santykių kÅ«rimo, palaikymo sunkumų, lengvai pasiduoda kitų poveikiui. Padidintas polinkis fantazuoti M.

G. nenustatytas – jis nepainioja fantazijų su realiais įvykiais. M. G. gali prisiminti konkrečias faktines aplinkybes, praėjus ir ilgesniam laikui nuo įvykių.  Kitų asmenų poveikis M. G. parodymams nenustatytas. M. G. vartojamas žodynas atitinka jo amžių, protinio iÅ¡sivystymo lygį ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. (2 t. b. l. 129-138). IÅ¡ byloje esančio2017-08-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. B. 2017-08-30 parodė vietÄ , esančiÄ prie prekybos centro Rimi, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis 2017 m. birželio viduryje susitiko su A.

D. ir M. G., po to parodė vietÄ , kur A. D. ir M. G. papraÅ¡ius paskolinti pinigų, jis perdavė A. D. 50 eurų, po to vietÄ kur perdavė M. G. 20 eurų,po to parodė vietÄ kur M. G. jis dar davė 50 eurų, praÅ¡ant paskolinti. Po to parodė vietÄ kur jis susitiko su A. D., M. G. bei A. Z.. Parodė vietÄ , kur buvo 2017 m. liepos mėn. Pabaigoje susitikę su M. G., atsisveikinat pasakė M. G., kad pastarasis mažiau kalbėtų apie tai kas įvyko. Po to parodė gyvenamojo namo kiemÄ ir gyvenamÄ jį namÄ kur jis su A.

D., M. G., A. Z. ir kiek vėliau atvykusiu V. kepė deÅ¡reles, gėrė alų, bei namÄ , kurį aprodė M. G.. Po to parodė kambarį bei lovÄ , kokioje padėtyje gulėjo M. G., kai jis G. B. ranka paglostė M. G. lytinę varpÄ bei porÄ kartų lyžtelėjo. (3 tomas, b. l. 22-35). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai . Teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. B. kaltė, jog jis tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu M.

G., panaudodamas fizinį smurtÄ bei įtraukė girtauti nepilnamečius vaikus A. D., A. Z., M. G. ir R. G. visiÅ¡kai įrodyta. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Svarbu tai, kad nepilnamečio valia lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo metu turi bÅ«ti palaužta vienu iÅ¡ pirmiau nurodytų bÅ«dų – fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti, kitaip atėmus galimybę prieÅ¡intis arba pasinaudojus bejėgiÅ¡ka nepilnamečio asmens bÅ«kle. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G.

B. tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ . G. B. kaltę dėl Å¡ios veikos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisminio nagrinėjimo metu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas bei eksperčių paaiÅ¡kinimai teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai. G. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog visa tai įvyko paties nukentėjusiojo iniciatyva ir jis tik porÄ kartų lyžtelėjo nukentėjusiojo lytinį organÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas tiki ir vadovaujasi paties nukentėjusiojo M. G. parodymais. Nukentėjusysis M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti parodė, jog, G. deÅ¡ine ranka paėmė jį už kaklo, parvertė ant lovos, spaudė jam kaklÄ . Paskui G. jam čiulpė, klausė, ar patiko, jis pasakė, kad nepatiko. Be to, vėliau po įvykio (duomenys neskelbtini) pastebėjus M. G. pasikeitusį elgesį, pradėjus aiÅ¡kintis aplinkybes Všį „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G.

B., apie įvykius G. B. sodyboje pasakojo analogiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi tiek ekspertizės aktas, tiek posėdžio metu apklaustos ekspertės patvirtino, jog M. G. nenustytas polinkis fantazuoti, gali prisiminti konkrečias faktines aplinkybes praėjus ir ilgesniam laikui nuo įvykio Kitų asmenų poveikis M. G. parodymams nenustatytas. Taigi šiuo atvejus teismas M. G. parodymus laiko patikimais ir objektyviais. Be to ir iš kitų nepilnamečių A. Z. bei A.

D. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, jog M. G. iÅ¡ kambario iÅ¡bėgo apsiverkęs, kitiems kartu ten buvusiems nepilnamečiams bei V. M. pasakė, jog G. B. vos jo neiÅ¡prievartavo, buvo numovęs kelnes, čiulpė lytinį organÄ . Todėl tai paneigia G. B. aplinkybę, jog visa tai įvyko M. iniciatyva. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziÅ¡kai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ panaudodamas smurtÄ ar grasinant jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis arba pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį bÅ«tent tokiu bÅ«du.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog 2017-06-01, tai yra įvykio dienÄ G. B. dėmesys buvo nukreiptas į M. G.. Jis M. G. nusivedė į sodo namelį, pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , užėjus į namelį užrakino duris. Todėl Å¡iuo atvejus norÄ parodyti namelį teismas vertina kaip pretekstÄ nepilnametį įvilioti į kambarį, kur galėtų tenkinti savo lytinę aistrÄ . Tos aplinkybės, jog užrakinto duris, teismui duodÄ pagrįstÄ manymÄ , jog G. B. buvo suplanavęs M. G. atžvilgiu atlikti seksualinius veiksmus.

Todėl įvertinus aplinkybių visumÄ , M. G. iÅ¡gÄ stį, tai jog iÅ¡bėgo apsiverkęs, tai jog G. B. užrakino duris, sudaro pagrįstÄ manymÄ , jog seksualiniai veiksmai buvo atlikti panaudojant fizinį smurtÄ , kas leidžia teismui neabejoti paties nukentėjusiojo nurodoma aplinkybe, jog jį paėmęs už kaklo , parvertė ant lovos, spaudė jam kaklÄ ir visiÅ¡kai paneigia paties G. B. nurodomÄ aplinkybę, jog tai įvyko spontaniÅ¡kai, jis pats buvo iÅ¡provokuotas. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G.

B. kaltę dėl seksualinio prievartavimo patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 3 dalį Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 160 straipsnio 1 dalyje LR BK 161 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimÄ girtauti. Įtraukimu BK 161 str. 1 d. prasme laikomi kaltininko veiksmai (siÅ«lymas, įkalbinėjimas, praÅ¡ymas, raginimas, konkliudentiniai gestai, grasinimas, bauginimas, reikalavimas ir pan.), kuriais jis pasiekia, kad vaikas įsitrauktų (taptų dalyviu, nariu) į girtavimÄ . Įtraukimas suponuoja tam tikrÄ santykį su kaltininku, jis yra tuomet, kai girtaujama su konkrečiu kaltininku.

Be to, girtauti - reiškia sistemingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sistemingumas siejamas su kartotinumu (3 ir daugiau kartų), periodiškumu, nedideliu laiko tarpu tarp išgėrimų, svaigiųjų gėrimų vartojimo intensyvumu. Kaltinamasis G. B. neneigė alkoholio vartojimo fakto pas jį sodyboje, tačiau teigė, jog gėrimų jiems nepylė, pas jį gėrimai sodo name buvo ant spintelės. Tačiau iš byloje esančių duomenų, taip pat ir iš teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo A.

D. parodymų matyti, jog nepilnamečiai 5 kartus buvo su G. sodyboje. G. B. aprūpino juos alkoholiu. Kai jie atvykdavo G. B. būdavo išgėręs, su jais vartodavo alkoholį. Sodyboje dalis alkoholio būdavo nupirkta, jei dar reikėdavo alkoholis būdavo nuperkamas sodybos parduotuvėje ( 4 tomas, b.l. 52-53). Aplinkybes, jog kaltinamasis savo sodyboje vaišindavo nepilnamečius alkoholiniais gėrimais patvirtina ir kitų nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat iš apklaustų nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nukentėjusieji neatrodė kaip pilnamečiai asmenys, G.

B. žinojo, jog jie auga vaikų namuose.  Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusieji nepilnamečiai girtavo su G. B.ne vienÄ kartÄ , kaltinamasis, nupirkdamas, vaiÅ¡indamas, alkoholiniais gėrimais, įtraukė juos girtauti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir atitinka BK 161 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl BK 309 straipsnio 2dalies Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo įtariamas ir perduodant bylÄ teismui su kaltinamuoju aktu G. B. buvo kaltinamas tuo, kad  jis laikotarpiu iki 2017-08-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo ir jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, t. y. laikė optinį diskÄ DVD-R 1.4GB MAD6AOLJ01161011 D4, kurio faile „filmukai/nestandartas“ faile „Klausimas3.pps“, vaizdo dokumente (nuotraukoje) „Skaidrė Nr. 4“ vaizduojamas vaikas (berniukas) su apnuogintais lytiniais organais.

BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, pagaminimÄ , įsigijimÄ , laikymÄ , demonstravimÄ , reklamavimÄ arba platinimÄ . Nusikalstama veika, numatyta BK 309 straipsnio 2 dalyje, objektyviai taip pat pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis, subjektyviai – padaroma tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju matyti, jog G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog apie pornografinio pobÅ«džio nuotraukÄ su vaiku, rastÄ kompaktiniame diske, jis net nežinojo, negali pasakyti, nepamena iÅ¡ kur tas kompaktinis diskas ir nuotrauka atsirado ( 3 tomas, b.l. 43-44 ) , tiek teisminio nagrinėjamo metu nurodė, jog apie esamÄ nuotraukÄ nieko nežinojo.

Nurodė, jog namuose vaikų kambaryje darė remontÄ , todėl raÅ¡omasis stalas su visu turiniu buvo nuvežtas į sodÄ . Posėdžio metu apklausta liudytoja G. B. dukra nurodė, jog CD su nuotraukomis yra jos. 2005 m. studijuojant socialinę pedagogikÄ , buvo jos darbo medžiaga. Nuotraukos yra iÅ¡ interneto, jos vieÅ¡ai prieinamos. Rinko medžiagÄ savo projektui. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju Å¡io nusikaltimo sudėčiai bÅ«tina įrodyti objektÄ , objektyvinę pusę, subjektÄ ir subjektyvinę pusę. Objektyvioji pusė nagrinėjamu atveju yra įrodyta, posėdžio metu apklaustas ekspertas Tomas Lazdauskas patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog nuotraukos yra pornografinio pobÅ«džio, nes yra atvirai rodomi lytiniai organai.

Nuotrauka, kurioje yra atvirai rodomi lytiniai organai laikoma pornografija. Tačiau subjektyvinė šios nusikalstamos veikos pusė pasižymi, tuo, kad yra tiktai tyčinis nusikaltimas, tai yra subjektyviai – padaroma tiesiogine tyčia Kaltininkas privalo žinoti ir suvokti, kad jis laikė pornografinio pobūdžio nuotraukas. Nors teismui pakankamai kelia abejonių G. B. dukters nurodama aplinkybė, jog medžiaga buvo naudojama moksliniam darbui. Tačiau jos nurodomos aplinkybės neįrodo ir to, jog G. B. žinojo apie tai jog sodo namelyje yra tokio pobūdžio nuotrauka.

IÅ¡ liudytojos paaiÅ¡kinimų matyti, jog sodo namas yra Å¡eimos. Nagrinėjamu atveju G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjamu metu buvo nuoseklus, teigė, jog apie kompaktinį diskÄ nieko nežinojo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai preziumavo G. B. kaltę dėl Å¡ios veikos, tačiau į bylÄ nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų G. B. ir liudytojos J. B. Z. versijÄ . Nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog nuo kompaktinių diskų, kuriuose buvo rasta pornografinio turinio nuotrauka, buvo paimti pirÅ¡tų antspaudai, kurie paneigtų G.

B. versijÄ , jog jis apskritai apie Å¡iuos kompaktus nežinojo. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus , kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymas. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai pusei. Taigi, nepaneigus ar nepatvirtinus kaltinamojo versijos dėl kratos metu rastų diskų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas spėjimais ar prielaidomis.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-398/2015). Taigi Å¡iuo atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta kaltinamojo G. B. kaltė, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, todėl jis pagal LR BK 309 straipsnio 2 dalį , iÅ¡teisintinas. Bausmės skyrimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis G. B. padarė 1 nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams ir 2 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. G. B. yra dirbantis, neteistas (3 t., b. l. 10-11), administracine tvarka baustas (3 t., b. 1. 8-9), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. PirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl dėl nesunkių nusikalstamų veikų jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, o dėl veikos numatytos BK 150 straipsnyje 3 dalyje, kuri priskirtina sunkiems nusikaltimams skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į aplinkybes, jos asmuo teisiamas pirmÄ kartÄ , pergyveno dėl įvykusio, bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Nuo 2015-03-24 įsigaliojęs BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) numatė, jog paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Minėta įstatymo redakcija galiojo iki 2017 10 06 ( 2017 09 28 įstatymu Nr. XIII-653 red.). G. B. nusikalstama veika padaryta 2017-06-01. Taigi, Å¡iuo atveju taikytina įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-10-06 ir sudaro pagrindÄ teismui svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors nagrinėjamu atveju teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau visgi kaltinamojo elgesys proceso metu, pergyvenimas dėl įvykio, sudaro pagrindÄ teismui manyti, jog kaltinamasis gailisi dėl įvykio, tačiau savaip interpretuoja įvykio aplinkybes.

Yra neteistas, dirbantis, pripažino jog nukentėjusiajam M. G. buvo padaryta žala, tik mano, jog praÅ¡oma per didelė žala, nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos nustatytas nežymus sveikatos (psichinės) sutrikdymo mastas, akivaizdžių fizinių sužalojimų nebuvo padaryta. Todėl įvertinus visas Å¡ias aplinkybes taip pat ir kaltinamojo amžių teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ maksimaliam terminui, kaltinamÄ jį probuojant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimÄ gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei užkirstų keliÄ nusikalstamoms veikoms.

Ä®vertinas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra kad nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant fizinį smurtÄ ir bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi bei 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įmoka nuo nukentėjusiųjų asmenų fondÄ Realaus laisvės atėmimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-08-09 iki 2017-08-10 Dėl daiktinių įrodymų Per kratÄ G. B. sodo name 2017-08-09 paimtas kompaktinis diskas (DVD-R) dėžutėje su pornografinio pobÅ«džio skaidrėmis (po Informacinių technologijų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atliktų objektų tyrimų) saugomas voke Nr. 1 prie minėtos kratos protokolo (1 t. b. l. 170, 165-169, 2 t. b. l. 51-65), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Procesiniai klausimai G. B. Å¡ioje baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. B. priklausantį turtÄ taikytinas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas Dalius Povilius pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti M. G. 10000 eurų neturtinę žalÄ .

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl neteisėtų G. B. veiksmų M. G. patyrė moralinę žalÄ . Jo atžvilgiu buvo panaudotas ir fizinis smurtas, be to jį buvo bandoma ir nugirdyti. BÅ«damas vaiku, turėjo tenkinti suaugusio vyro seksualinius įgeidžius. Visi Å¡ie iÅ¡gyvenimai žalojo M. G. tuometinę bÅ«senÄ bet ir paliko pėdsakų nukentėjusiojo psichikai ir vystymuisi. Patirti iÅ¡gyvenimai M. G. persekioja iki Å¡iol, verčia jį patirti gėdÄ , pakartotinius iÅ¡gyvenimus, norÄ slėptis, baimę jog apie minėtus įvykius sužinos daugiau asmenų ( 3 tomas, b.l.137-138).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens seksualinio apsisprendimo laisvė yra viena iÅ¡ svarbesnių vertybių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada psichologiÅ¡kai atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje apklaustÄ asmenų eksperčių, liudytojo matyti, jog įvykis paveikė M. G. emocinę bÅ«senÄ . IÅ¡ eksperčių paaiÅ¡kinimų matyti, jog ekspertizės darymo metu ypač pasireiÅ¡kė jo reakcijÄ Ä¯ įvykio, pradėjus kalbėti apie įvykį M. G. pasikeisdavo, kas rodė, jo greakcijÄ Ä¯ įvykį. Tai pergyvenimai, jog sužinojo platus asmenų ratas, baimė kas bus. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista seksualinio apsisprendimo laisvė. Apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ tapo žinoma plačiam aplinkinių ratui, taip pat tai, jog jis buvo nepilnametis, todėl psichologiÅ¡kai pasekmės yra sunkiau iÅ¡gyvenamos ir laikytina, kad tai paliks neigiamus prisiminimus bei iÅ¡gyvenimus dar ir ateityje.

Nusikalstamo veikos padarymo metu, siekiant palaužti jo valiÄ buvo panaudotas ir fizinis smurtas, kas sukėlė ir fizinį skausmÄ . Teismas mano, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Taip pat atsižvelgtina ir tai, jog jis buvo nepilnametis. Tačiau vertinant neturinės žalos dydį atsižvelgtina ir tai, kad fizinių sužalojimų nebuvo padaryta.

Taip pat atsižvelgtina ir tai, jog pats M. G. savo noru vykdavo pas G. B.. Turtinė žala nepadaryta. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo M. G. atstovo praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia nukentėjusiajam M. G. iÅ¡ kaltinamojo 5000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas n u s p r e n d ė:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalyje, 161 straipsnio 1 dalyje ir nubausti: pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 trims metams; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių; pagal BK 161 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 65 straipsnio 1dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus ir G. B. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 ( trejiems) metams įpareigojant, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti G.

B. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL, tai yra 1000 EUR (vieno tÅ«kstančio eurų), dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯ Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT 88 4010 0510 0467 0332 (LUMINOR Bank AS), nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

MokėjimÄ Ä¯rodančius dokumentus pateikti teismui. Realaus laisvės atėmimo atvejus į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2017-08-09 iki 2017-08-10. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį G. B. iÅ¡teisinti, neįrodžius , jog LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu ( neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ) . Nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ G. B. M. G. naudai 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ G. B. nuosavybės teise priklausantį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Å¡iltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompaktinį diskÄ (DVD-R) dėžutėje su pornografinio pobÅ«džio skaidrėmis (po Informacinių technologijų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atliktų objektų tyrimų) saugomÄ voke Nr. 1 palikti saugojimui byloje.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Sinkevičienė