Legislator Case Law & Legislation
bff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204 AI generated

bff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41297-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, išteisintajam R.

Legislator headnote

AI generated

bff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204 · Vilniaus apygardos teismas: Liudytojas M. M. gi nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko važiavimo juostoje (važiuojant link Vilniaus) automobiliui „Ford Transit“ įpusėjus posÅ«kio manevrÄ ir motociklui „Motoguzi Kalifornija“ atsitrenkus ne į automobilio galÄ , o į Å¡onÄ . Tokie liudytojų parodymai absoliučiai kertasi tiek su esminėmis nustatytomis bylos aplinkybėmis, tiek su transporto priemonių sugadinimais ir niekaip negali bÅ«ti laikomi patikimais. 2.4. Prokuroro teigimu, nenustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41297-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, išteisintajam R.

V. (R. V.) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Voroneckienei, nukentėjusiojo R. S. įgaliotam atstovui advokatui Rimantui Čatrauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Survilos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.10 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Šumskas (kelias Nr. 101), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuojamu V. K. (V. K.) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Vilniaus miesto pusės Å umsko link, pažeidė KET 99 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, tai yra kelyje Vilnius – Å umskas, (duomenys neskelbtini) ribose, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sukdamas į kairę iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę ir, sukdamas į kairę, į nuvažiavimÄ link sodybų, nepraleidęs susidÅ«rė su jį lenkusiu motociklu ,,Motoguzi Kalifornija“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., dėl ko pastarajam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas jį iÅ¡teisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroras A. Survila apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, pripažinti R.

V. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudÄ . Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu praÅ¡o atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausti iÅ¡vadÄ pateikusį specialistÄ arba paskirti autotechninę ekspertizę. 2.1. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko nuosprendis naikintinas. Pirmiausia nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog sudėtinga ir galbÅ«t net neįmanoma nustatyti tikslios transporto priemonių susidÅ«rimo eigos, taip pat to, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos ekspertas bÅ«tų galėjęs pasakyti, kas įvyko anksčiau: krovininio automobilio vairuotojas pradėjo sukti į kairę ar motociklo vairuotojas pradėjo rikiuotis į pirmÄ eismo juostÄ .

Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi, kaip pažymima apeliaciniame skunde, specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kokie buvo eismo įvykio eigos elementai (past. – skunde Å¡i iÅ¡vados dalis yra cituojama), kaip techniniu požiÅ«riu turėjo elgtis automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (prieÅ¡ posÅ«kį link nuvažiavimo į sodybas pastarasis turėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.5, o ne įvažiuoti į važiuojamosios dalies kairę pusę, o, prieÅ¡ pasukdamas į kairę, duoti keliÄ lenkusio automobilio vairuotojui), galiausiai iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, bÅ«tent kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu nulėmė eismo įvykio kilimÄ (automobilio „Ford Transit“ vairuotojo veiksmai – prieÅ¡ pasukdamas į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sudarė kliÅ«tį, tikėtina, lenkusio motociklo „Motoguzi Kalifornija“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, – buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulėmė eismo įvykio kilimÄ ). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad specialisto iÅ¡vadÄ iÅ¡tyrė, tačiau jos neanalizavo, nepateikė motyvų, kodėl ja nesiremia. 2.2. Prokuroras pabrėžia, kad iÅ¡vadÄ surašęs specialistas jÄ patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. PaaiÅ¡kinimų protokole jis davė aiÅ¡kius atsakymus į klausimus, ar yra tikėtinas R. V. nurodytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, jog „priartėjęs prie vidurinės linijos, pradėjo posÅ«kio į kairę manevrÄ ir jau buvo jį bebaiginėjęs, kai pajuto didelį smÅ«gį į automobilio galÄ , nuo smÅ«gio automobilis pasisuko deÅ¡iniau ir į priekį“, ar jis neprieÅ¡tarauja autotechninio tyrimo metu nustatytam eismo įvykio kilimo mechanizmui, kad automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.

V. nurodytas eismo įvykio aplinkybes apie tai, kad motociklas „Motoguzi Kalifornija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo automobilį, jam bebaigiant manevrÄ Ä¯ kairę, t. y. ekspertas parodė, kad to negalima pagrįsti automobilio sugadinimų požymių pobÅ«džiu ir lokalizacija bei automobilio ir motociklo padėtimis po eismo įvykio. Specialisto padarytos iÅ¡vados patvirtina nukentėjusiojo R. S. parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jais netikėti nėra pagrindo.

Apeliantas mano esant akivaizdu, kad tuo atveju, jei R. S. bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio ir kilsiančių padarinių, jis ir bÅ«tų tai padaręs, tačiau, anot jo, nenusuko, kadangi galėjo atsitrenki į iÅ¡ paskos sunkvežimio važiavusį automobilį. Taip pat prokuroras nurodo, jog specialisto ir nukentėjusiojo nurodomÄ transporto priemonių susidÅ«rimo eigÄ patvirtina ir transporto priemonių sugadinimai (transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolai su priedais) bei eismo įvykio vietos apžiÅ«ra. 2.3.

Toliau skunde prokuroras kritikuoja pirmosios instancijos teismÄ dėl to, jog Å¡is nepagrįstai suteikė prioritetÄ iÅ¡teisintojo R. V. ir liudytojų parodymams. Prokuroras pažymi, kad liudytojai (vienos Å¡eimos nariai) yra gerai pažįstami su iÅ¡teisintuoju, jie stengėsi patvirtinti pastarojo parodymus. Anot prokuroro, tik liudytojo H. M. (H. M.) parodymai yra bent kiek artimi ir neprieÅ¡taraujantys esminėms nustatytoms bylos aplinkybėms. Kitų liudytojų – V. M. ir M. M. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai – kaip nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys tiek tarpusavyje, tiek esminėms nustatytoms bylos aplinkybėms.

Be to, prokuroras iÅ¡skiria pateiktų aplinkybių, įvykio versijų gausÄ , kas, jo vertinimu, taip pat rodo liudytojų parodymų nenuoseklumÄ ir nenuoÅ¡irdumÄ . Pirmosios instancijos teismas pritarė R. V. ir liudytojų parodymams jų nevertindamas kritiÅ¡kai kitų bylos duomenų kontekste. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja net ir paties iÅ¡teisintojo parodymams apie eismo įvykio aplinkybes. Antai, liudytoja V. M. nurodo, kad susidÅ«rimas įvyko automobiliui „Ford Transit“ nepradėjus posÅ«kio manevro ir motociklui „Motoguzi Kalifornija“ tiesiog pasivijus šį automobilį, važiuojant nuo Vilniaus miesto pusės Å umsko link (toje pačioje juostoje, nedarant jokio lenkimo).

Liudytojas M. M. gi nurodė, kad susidÅ«rimas įvyko važiavimo juostoje (važiuojant link Vilniaus) automobiliui „Ford Transit“ įpusėjus posÅ«kio manevrÄ ir motociklui „Motoguzi Kalifornija“ atsitrenkus ne į automobilio galÄ , o į Å¡onÄ . Tokie liudytojų parodymai absoliučiai kertasi tiek su esminėmis nustatytomis bylos aplinkybėmis, tiek su transporto priemonių sugadinimais ir niekaip negali bÅ«ti laikomi patikimais. 2.4. Prokuroro teigimu, nenustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis R.

S. vairavo motociklÄ pažeisdamas KET reikalavimus. Nenustatyta, jog nukentėjusysis akivaizdžiai virÅ¡ytų greitį, bÅ«tų neapdairiai arba agresyviai vairavęs motociklÄ eismo įvykio metu ir tai nulemtų kilusį eismo įvykį. PrieÅ¡ atlikdamas lenkimo manevrÄ , nukentėjusysis įjungė kairįjį posÅ«kio signalÄ , pažiÅ«rėjo atgal, ar niekas nelenkia (veidrodėliai buvo, bet jie drebėjo, todėl vis suko galvÄ pažiÅ«rėti), iÅ¡ paskos automobilio nebuvo, kliūčių lenkti taip pat nebuvo, padidino greitį ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , laikėsi KET bei saugumo reikalavimų.

Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis bÅ«tų pamatęs automobilio posÅ«kį, jo manevro pradėjimÄ , kitas kliÅ«tis, jis bÅ«tų atsisakęs lenkti ar bÅ«tų stabdęs motociklÄ . Prokuroro įsitikinimu, nukentėjusysis elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir neaplaidžiai.

3. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo R. V. gynėja advokatė J. Voroneckienė praÅ¡o skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime į skundÄ nepritariama prokurorui, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Gynėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė tiek specialisto iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimus, tiek asmenų parodymus.

Byloje iÅ¡ tiesų nėra jokių duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. 3.2. Atsiliepime aptariami liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, akcentuojamos pagrindinės jų nurodytos aplinkybės. Liudytoja V. M. matė įvykį, nurodė, kad nebuvo jokių kitų transporto priemonių. Sunkvežimis rodė posÅ«kio į kairę signalÄ . Motociklas važiavo itin dideliu greičiu ir įvažiavo į maÅ¡inÄ , buvo stiprus ir staigus smÅ«gis. Liudytojas E. M. (past., matyt, turimas galvoje H.

M.)) patvirtino, kad sunkvežimis pradėjo posÅ«kio manevrÄ ; kitų transporto priemonių nebuvo; buvo stiprus smÅ«gis. Liudytojas M. M. patvirtino, kad sunkvežimis važiavo lėtai. PrieÅ¡ pradėdamas manevrÄ , sunkvežimis parodė posÅ«kį į kairę, kitų maÅ¡inų nebuvo. Sunkvežimis suko į Å¡alutinį keliÄ , o motociklo greitis buvo itin didelis – apie 120 km/h. Manytina, jog liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent nukentėjusiojo KET pažeidimai lėmė eismo įvykį.

Tai patvirtina ir paties R. S. paaiÅ¡kinimai: greitis buvo 56 km/h, vėliau greitį padidino; priekyje neva matė dar vienÄ transporto priemonę, tačiau lenkė; staigiai pamatė rudÄ bortÄ ; kelias pažįstamas, žinojo, kad yra posÅ«kis į kairę, į Å¡alutinį keliÄ ; nežino, ar buvo sunkvežimis, rodė posÅ«kį į kairę, viskas įvyko staiga. 3.3. Toliau atsiliepime kritiÅ¡kai vertinama specialisto iÅ¡vada ir jÄ suraÅ¡iusio eksperto posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai. Pažymima, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog nėra galimybių nustatyti motociklo ir automobilio „Ford Transit“ greitį.

Nepaisant to, iÅ¡vadoje buvo analizuojamos galimos transporto priemonių judėjimo po susidÅ«rimo trajektorijos ir daromos iÅ¡vados dėl galimo avarijos kaltininko. Tai darant konkretus sunkvežimio greitis buvo preziumuojamas (iÅ¡galvotas), tuo tarpu dėl motociklo greičio buvo nurodyta, kad jo nustatyti neįmanoma ir todėl esÄ neįmanoma patikrinti, ar motociklas galėjo sulėtinti greitį ir iÅ¡vengti avarijos. Gynėjos įsitikinimu, negalima remtis specialisto iÅ¡vada, kuri grindžiama iÅ¡galvotais pradiniais duomenimis apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitį.

Taip pat nurodoma, jog specialisto iÅ¡vada, kad R. V., prieÅ¡ pasukdamas į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudarė kliÅ«tį, tikėtina, lenkusiam motociklininkui, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti objektyviems duomenims. Transporto priemonių judėjimo trajektorijos, smÅ«gio kampas iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, faktinei informacijai ir fizikos dėsniams. Eismo įvykio schema prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, žymės ant dangos (likusios iki pat dabar) patvirtina, kad transporto priemonių judėjimo kryptis prieÅ¡tarauja pateiktai eismo įvykio schemai.

Nurodoma, kad kėbulo deformavimas yra toks, jog eismo įvykio smÅ«gis buvo tiesus, o ne kampu, kaip nurodo ekspertas. Ekspertas neįvertino nei žymės ant dangos, nei faktinės kėbulo deformacijos bei smÅ«gio kampo. Galiausiai, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats ekspertas posėdžio metu nurodė, jog transportų priemonių susidÅ«rimo vieta neužfiksuota, nenustatyti pėdsakai, kuriais galima buvo užfiksuoti transporto priemonių judėjimÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , todėl specialisto iÅ¡vadoje nurodė esant tikėtina, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu lėmė eismo įvvkio kilimÄ .

Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad specialisto iÅ¡vadoje nėra nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas yra R. V.. 3.4. Atsiliepime taip pat aptariami R. V. veiksmai KET požiÅ«riu. Nurodoma, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gyvenviete, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir, dar kiek pavažiavęs, ketino sukti į kairę. PrieÅ¡ pradėdamas atlikti posÅ«kio manevrÄ , įsitikino, kad nėra nei prieÅ¡inga kryptimi, nei už jo važiuojančių transporto priemonių (pažiÅ«rėjus į kairės pusės veidrodėlį, kelias buvo visiÅ¡kai tuščias); nebuvo jokių artėjančių transporto priemonių.

Priartėjęs prie vidurinės linijos ir bÅ«damas įsitikinęs, kad kelias laisvas, manevrÄ atlikti saugu, pradėjo posÅ«kio į kairę manevrÄ , pajuto didelį smÅ«gį į automobilio galÄ , nuo smÅ«gio automobilį pasuko deÅ¡iniau į priekį. IÅ¡teisintasis nepadarė jam inkriminuotų KET 99, 101 ir 106 punktų pažeidimų. Atkreipiamas dėmesys, kad KET 109 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Pareiga praleisti lenkiančias transporto priemones pagal KET 157 punktÄ yra tik sankryžoje. 3.5. Toliau atsiliepime pažymima, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent motociklo vairuotojas padarė KET pažeidimus – pastarasis nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, važiavo itin dideliu greičiu. Nors pats motociklininkas nurodo per gyvenvientę važiavęs 56 km/h greičiu, toks greitis taip pat virÅ¡ija leistinÄ , be to, pasibaigus gyvenvietei jis ženkliai padidino greitį.

BÅ«tent jis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, pradėjo nesaugų lenkimo manevrÄ , kai nebuvo galimybės jį saugiai užbaigti (ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė rodė kairio posÅ«kio signalÄ ) ir bÅ«tent dėl motociklininko kaltės įvyko eismo įvykis. BÅ«tent motociklo vairuotojas pažeidė KET 127, 128, 129, 136 ir 137 punktus. 3.6. Kaip reikÅ¡minga aplinkybė atsiliepime nurodoma tai, kad po eismo įvykio buvo patikrintas tik R.

V. blaivumas, o apie motociklo vairuotojo blaivumo tikrinimÄ duomenų nėra, kas vertinama kaip akivaizdus pažeidimas. Be to, kaip pažymima, pats tyrimas buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, liudytojai buvo apklausti jau po įtarimų pareiÅ¡kimo, papraÅ¡ius pačiam R. V..

4. Posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiojo R. S. įgaliotas atstovas advokatas R. Čatrauskas taip pat prašė prokuroro skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis R. V. ir jo gynėja advokatė J. Voroneckienė prašė prokuroro skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , patikrinusi prokuroro skundo argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumÄ Ä¯vertino netinkamai, dėl ko, spręsdamas R. V. kaltės klausimÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai pastarÄ jį iÅ¡teisino dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendis naikintinas ir R.

V. priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis. Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. V. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å ioje normoje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus ar žmonių sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį privalu nustatyti visų trijų anksčiau nurodytų požymių egzistavimÄ .

7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad R. V. veiksmuose nėra jokios kaltės formos, kadangi pastarasis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad žymiai greičiau už jo vairuojamÄ automobilį važiavęs motociklininkas staiga pradės lenkti jo vairuojamÄ automobilį su įjungtu kairiojo posÅ«kio signalu, kai R. V. jau buvo pradėjęs važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį. Teismas sprendė nesant nustatyta jokių iÅ¡teisintojo neatidumÄ lėmusių veiksnių ir konstatavo, kad R.

V. veiksmai vairuojant nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais – R. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatavo ir tai, kad tai pats R. S., vairuodamas motociklÄ ir lenkdamas kitas transprto priemones, važiuojančias priekyje ta pačia eismo juosta, galimai neįsitikino, kaip to reikalauja KET 136.2 punktas, kad R. V. rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir, matyt, per vėlai pamatė automobilį „Ford Transit“. Tokios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, neatitinkančios byloje surinktų įrodymų, padarytos neįvertinus byloje esančios specialisto iÅ¡vados bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusio specialisto ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, taip pat parodymų, duotų jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu iÅ¡teisintojo bei liudytojų parodymams nepagrįstai suteikiant prioritetinę reikÅ¡mę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų pripažinimÄ ir jų vertinimÄ reglamentuojančiaų taisyklių.

8. Pagal teismų praktikÄ nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io nustatymui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių iÅ¡vadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto iÅ¡vados – svarbus informacijos Å¡altinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad iÅ¡vados ekspertizės aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos arba tikėtinos, taip pat gali bÅ«ti sÄ lyginės. Pagal teismų praktikÄ baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikėtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo.

Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas apraÅ¡omojoje iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalyje aprašė tiek specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1956 (18), tiek jÄ pateikusio specialisto paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, visgi spręsdamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau konstatuodamas nesant pagrindo pripažinti R. V. kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, specialisto iÅ¡vadÄ ir jo paaiÅ¡kinimus paminėjo tik labai glaustai, jų nesugretino su kitais byloje esančiais įrodymais ir iÅ¡ esmės nė nebandė analizuoti, ar kiti bylos duomenys gali patvirtinti specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes. Vietoje to teismas akcentavo vienintelę aplinkybę, t. y. tai, kad specialisto iÅ¡vada yra tik tikėtino pobÅ«džio, nors akivaizdu, kad tai neatleido teismo nuo pareigos įvertinti tokius duomenis.

10. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje yra nurodyta:

1) eismo įvykio eiga (jos elementai);

2) konstatuota, jog nėra galimybės nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ pat motociklo atsitrenkimÄ važiavo automobilio „Ford Transit“, o taip pat kokiu greičiu prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Ford Transit“ važiavo motociklo vairuotojas;

3) nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Transit“;

4) nurodyta vieta, kurioje susidÅ«rė transporto priemonės – važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prieÅ¡ eismo įvykio nuotraukose matomų įbrėžimų ir priekinio rato padangos pėdsako pradžiÄ , t. y. prieÅ¡ įvažiavimo į sodybas pradžiÄ ;

5) nurodyta, kaip techniniu požiūriu turėjo elgtis transporto priemonių vairuotojai, o būtent:

a) automobilio „Ford Transit“ vairuotojas – prieÅ¡ posÅ«kį link nuvažiavimo į sodybas turėjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.5, o ne įvažiuoti į važiuojamosios dalies kairę pusę, o, prieÅ¡ pasudamas į kairę, – duoti keliÄ lenkusio automobilio vairuotojui;

b) atsiradus kliūčiai motociklo vairuotojas, siekdamas išvengti atsitrenkimo į automobilį „Ford Transit“, techniniu požiūriu turėjo laiku efektyviai lėtinti važiavimo greitį;

6) konstatuota, kurio vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulėmė eismo įvykio kilimÄ â€“ bÅ«tent automobilio vairuotojo, kuris prieÅ¡ pasukdamas į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sudarė kliÅ«tį, tikėtina, lenkusio motociklo vairuotojui, veiksmai (1 t., b. l. 69-75).

11. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio 11 pastraipoje apraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad bÅ«tent R. V. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulėmė eismo įvykio kilimÄ , transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje (pabrėžtina, kad Å¡i aplinkybė konstatuota ne kaip tikėtina, o nustatyta kategoriÅ¡kai), tikėtina, jog ties prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos viduriu (tik nebuvo galimybės nustatyti susidÅ«rimo vietos kelio skersinių ir iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu).

Nors Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra nustatytas tikslus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitis, tačiau, kaip teisme paaiÅ¡kino iÅ¡vadÄ surašęs ekspertas V. Šakėnas, motociklo greitis negalėjo bÅ«ti didelis, iÅ¡ esmės besiskiriantis nuo R. V. vairuoto automobilio greičio. Visa tai buvo nustatyta remiantis ne prielaidomis, spėjimais, o vertinant transporto priemonių sugadinimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ . Transporto priemonių sugadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija yra užfiksuoti konkrečiuose bylos įrodymuose – eismo įvykio vietos plane, nuotraukose, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį.

Taigi minėtos specialisto iÅ¡vadoje pateiktos iÅ¡vados nėra prielaidų pobÅ«džio, jos pagrįstos konkrečiais duomenimis, kas reiÅ¡kia, jog ir pati specialisto iÅ¡vada bei su ja susiję specialisto paaiÅ¡kinimai ir parodymai gali ir turi bÅ«ti vertinami, jais grindžiama R. V. kaltė padarius inkriminuotÄ eismo įvykį. Gynyba, praÅ¡ydama nesiremti specialisto iÅ¡vada, akcentavo tai, kad ji pagrįsta iÅ¡galvotais pradiniais duomenimis apie eismo įvykyje dalyvavusių tarnsporto priemonių greitį.

Nors konkretus automobilių greitis iÅ¡ties nebuvo nustatytas, tačiau tokia situacija eismo įvykio bylose nėra reta ar iÅ¡skirtinė. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis iÅ¡ pat pradžių įvardino greitį (apie 50 km/h, lenkimo metu kiek padidino), iÅ¡teisintasis ikiteisminio tyrimo metu teigė iki darydamas posÅ«kio manevrÄ važiavęs apie 30 km/ greičiu, darydamas posÅ«kį – apie 10-15 km/h, teisme klausiamas dėl greičio aplinkybės nurodė, kad „iki smÅ«gio greitis nebuvo didesnis nei 10-15 km/h“.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytÄ greitį ir pagal objektyvius duomenis (transporto priemonių sugadinimo apimtis, jų padėtis) sprendžiant, kad motociklas važiavo neženkliai didesniu nei iÅ¡teisintojo vairuojamas automobilis greičiu, automobilio „Ford Transit“ judėjimo trajektorija buvo modeliuojama techniniu požiÅ«riu priimamu 40 km/h greičiu. Taigi toks greitis, kaip nurodyta, yra priimtinas techniniu požiÅ«riu, jis neprieÅ¡tarauja eismo įvykio metu nustatytiems duomenims, todėl nesutiktina su atsiliepime dėstoma pozicija dėl negalimumo remtis specialisto iÅ¡vada, kadangi Å¡i yra paremta iÅ¡galvotais duomenimis.

Specialisto iÅ¡vada nepagrįstai kvestionuojama tvirtinant neva joje nurodytos transporto priemonių trajektorijos, smÅ«gio kampas prieÅ¡tarauja faktiniams duomenims, fizikos dėsniams bei liudytojų parodymams. Tokie teiginiai yra subjektyvÅ«s ir neargumentuoti, iÅ¡teisintasis neteisus nurodydamas esÄ nebuvo vertinamos nei žymės ant dangos, nei automobilio kėbulo deformacija, smÅ«gio kampas, kadangi specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje pastarieji duomenys yra aptarti. Specialisto iÅ¡vados niekaip nepaneigia ir liudytojų parodymai, dėl kurių pasisakytina tolesnėje Å¡io nuosprendžio pastraipoje.

12. Analizuojant iÅ¡teisintojo R. V. ir liudytojų V. M., H. M. ir M. M. parodymus matyti, kad iÅ¡teisintasis teisme teigė, kad susidÅ«rimas įvyko jam jau baigiant atlikti kairiojo posÅ«kio manevrÄ , prieÅ¡ įvažiuojant į Å¡alutinį keliÄ ; liudytoja V. M. nurodė, kad eismo įvykis įvyko deÅ¡inėje kelio pusėje, motociklas nelenkė automobilio; liudytojas M. M. teigė, kad susidÅ«rimas buvo per kelio vidurį, privažiavęs motociklas trenkėsi į posÅ«kio manevrÄ pradėjusio automobilio kairės pusės Å¡onÄ .

Liudytojas H. M. parodė, kad susidÅ«rimas įvyko kairėje kelio pusėje; matė, kaip krovininis automobilis į kairę suko ne nuo kelio važiuojamosios dalies vidurio, o daugiau nuo nuo brÅ«kÅ¡ninės linijos, skiriančios eismo puses, pradėdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ automobilis buvo kairiau; motociklas trenkėsi į kairiojo posÅ«kio manevrÄ pradėjusio atlikti „Ford Transit“ automobilio galinę dalį. Pasisakydami dėl motociklo greičio, visi liudytojai akcentavo, kad jis buvo didelis (liudytojas M.

M. netgi konkrečiai nurodė, kad motociklas važiavo apie 120 km/h greičiu). Vertinant liudytojų parodymus matyti, kad jie yra prieÅ¡taringi tarpusavyje, kadangi yra skirtingai nupasakojama, kurioje kelio važiuojamosios dalies pusėje įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Be to, Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, paties iÅ¡teisintojo parodymams, galima pastebėti, kad tik H. M. parodymai atitinka esmines nustatytas bylos aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, nors tiksli transporto priemonių susidÅ«rimo vieta nenustatyta (nebuvo galimybės nustatyti susidÅ«rimo vietÄ kelio skersinių ir iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu), tačiau ji vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje (važiuojant nuo Vilniaus Å umsko kryptimi).

Teisme specialistas V. Å akėnas, atsižvelgdamas į objektyviai nustatytus transporto priemonių apgadinimus, kategoriÅ¡kai atmetė versijÄ , jog motociklo greitis galėjo bÅ«ti didelis, o tik nežymiai didesnis nei automobilio, kas reiÅ¡kia, jog abi transporto priemonės judėjo daugmaž panaÅ¡iu greičiu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko, jog liudytojai skirtingai nupasakoja bylai svarbias aplinkybes, dėl ko remiantis liudytojų parodymais, nebent juos patvirtintų ir kiti įrodymai, negalima teigti, jog R.

V. iÅ¡ anksto pasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti į kairę, sumažino greitį, rodė posÅ«kio signalÄ , taip pat tai, kad nukentėjusysis virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir t. t. Tuo tarpu darydamas galutinę iÅ¡vadÄ dėl R. V. kaltės nebuvimo, teismas jau nurodė, kad R. V. buvo įjungęs kairiojo posÅ«kio signalÄ , o nukentėjusysis R. S. važiavo žymiai greičiau nei R. V. vairuota transporto priemonė. Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmės pritarė iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymuose pateiktai įvykio versijai, tačiau, prieÅ¡taraudamas ankstesnei nuosprendyje iÅ¡dėstytai savo pozicijai, nenurodė, kokie dar įrodymai (be iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymų) patvirtina Å¡ias aplinkybes.

Be to, tokios teismo nurodomos aplinkybės, kaip jau aptarta anksčiau, prieštarauja byloje užfiksuotiems bei anksčiau nurodytiems duomenims, specialisto išvadai ir specialisto parodymams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje išdėstė nenuoseklias, prieštaringas, byloje esančių įrodymų neatitinkančias išvadas, dėl ko išteisinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13. Kaip nurodyta anksčiau, ekspertai ir specialistai eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu, tuo tarpu teisinį vertinimÄ pateikia bylÄ nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog R. V. pažeidė KET 99, 101 ir 106 punktus, nes prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta krytptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , be to, atlikdamas manevrÄ nebuvo pakankamai atidus, neįvertino, ar atlikti posÅ«kio į kairę manevrÄ yra saugu.

Gynybos akcentuojamos KET 109 punkto, galiojusio eismo įvykio metu, nuostatos, nenumačiusios ne sankryžoje sukančio į kairę vairuotojo pareigos duoti keliÄ jį lenkiančioms transporto priemonėms, R. V. atsakomybės neÅ¡alina, kadangi jis vis tiek turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, ar atlikdamas posÅ«kio į kairę manevrÄ nesudarys kliÅ«ties kitoms transporto priemonėms, taip pat ir važiuojančioms jam iÅ¡ paskos, lenkiančioms, tačiau Å¡ios pareigos nagrinėjamu atveju R. V. kaip tik ir neįvykdė.

14. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė bÅ«sena, profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. V. nusikalto dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apklausiamas R. V. parodė turintis didelę vairavimo patirtį (vairuoja nuo 1984 m.), taigi, yra ilgametis vairuotojas, įvykio metu eismo sÄ lygos buvo geros – buvo saulėta, matomumas geras, nebuvo jokių kliūčių pastebėti iÅ¡ paskos atvažiuojančiÄ kitÄ transporto priemonę (juolab, kaip nustatyta byloje, judančiÄ panaÅ¡iu greičiu kaip ir paties vairuojama transporto priemonė).

Ypač pabrėžtina, kad Å¡io konkretaus eismo įvykio vietoje yra leidžiami lenkimai, dėl ko prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio į kairę manevrÄ ir jo metu R. V. turėjo bÅ«ti itin atidus ir įvertinti, ar iÅ¡ paskos nevažiuoja kitos transporto priemonės, ar jos nėra jau pradėjusios lenkimo manevro. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡teisintasis nurodė apskritai nė vienu momentu nematęs, kad jam iÅ¡ paskos važiuoja motociklas, aiÅ¡kino nė neįsivaizduojantis, iÅ¡ kur jis atsirado (1 t., b. l. 174-185), nors aiÅ¡ku, kad turėjo visas galimybes matyti iÅ¡ galo atvažiuojančiÄ minėtÄ transporto priemonę.

Nukentėjusysis R. S. parodymuose teigė, kad už krovininio automobilio važiavo dar vienas automobilis, kas galėtų paaiškinti, kodėl R. V. nematė, kad paskui jo važiuoja ir motociklas, tačiau būtent ši nukentėjusiojo parodymų dalis nėra patvirtinta objektyviais duomenimis, dėl ko tokiais R. S. parodymais, kurie kitoje apimtyje dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs, nesiremtina. Apie tai, kad paskui krovininį automobilį važiavo dar vienas automobilis, nenurodė nei pats išteisintasis, tokio automobilio buvimas nenurodytas ir liudytojų parodymuose, toks faktas nenustatytas ir bylos duomenimis.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma atsiliepime, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. S. bÅ«tų padaręs KET pažeidimus. Nors iÅ¡teisintasis pabrėžia, kad po eismo įvykio nebuvo patikrintas nukentėjusiojo blaivumas, tokiu bÅ«du keliant prielaidÄ , jog pastarasis galimai vairavo neblaivus, pabrėžtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog R. S. blaivumas nebuvo patikrintas dėl objektyvių priežasčių. Policijoje registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡e (ataskaitų žiÅ«ryklėje) nurodyta, kad „dėl motociklininko sveikatos bÅ«klės nustatyti blaivumo nepavyko“ (1 t., b. l. 7-8).

Nustatyta, jog eismo įvykio metu R. S. sužalojimai padaryti iÅ¡skirtinai veido srityje – didelė gili žaizda veido deÅ¡inėje pusėje su deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio priekinės sienos lūžiu, todėl suprantama, kad esant tokiems sužalojimams atlikti pÅ«timÄ Ä¯ alkotesterį nukentėjusysis nebÅ«tų galėjęs. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių bent įtarti, kad R. S. buvo nebalaivus. IÅ¡ karto po eismo įvykio su pastaruoju bendravo tiek iÅ¡teisintasis R.

V., tiek atvykę policijos pareigÅ«nai, tačiau niekam nekilo abejonių dėl motociklo vairuotojo blaivumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatuotinas R. V. nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus, neįvertino, ar atlikti posÅ«kio į kairę manevrÄ yra saugu, nepastebėjo iÅ¡ paskos važiuojančio motociklo, su juo susidÅ«rė ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklÄ vairavusio nukentėjusiojo R.

S. sveikata.

16. Įvertinusi visus anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl R. V. kaltės nebuvimo ir nepagrįstai jį išteisino BK 281 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, nustato, kad R. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.10 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Å umskas (kelias Nr. 101), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuojamu V. K. (V. K.) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Ford Transit“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Vilniaus miesto pusės Å umsko link, pažeidė KET 99 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, t. y. kelyje Vilnius – Å umskas, (duomenys neskelbtini) ribose, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sukdamas į kairę iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę ir, sukdamas į kairę, į nuvažiavimÄ link sodybų, nepraleidęs susidÅ«rė su jį lenkusiu motociklu ,,Motoguzi Kalifornija“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., dėl ko pastarajam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės 18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priėmus naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį spręstinas ir R. V. skirtinos bausmės klausimas. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ visuomenei, jo pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ), R.

V. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei R. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 102), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 103), iÅ¡siskyręs, byloje nepateikti duomenys, kad jis bÅ«tų gydytas dėl psichinių, psichiatrinių ar priklausomybės ligų. R. V. nedirba, gauna pensija (pirmosios instancijos teisme nurodė gaunantis 410 eurų). Å ioje byloje nustatytÄ nusikaltimÄ R. V. padarė dėl neatsargumo, jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R.

S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad neatsargų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskiriama nuo 20 MGL iki 750 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant R. V. už padarytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei praÅ¡o prokuroras (įvertinus tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, R.

V. asmenybė iÅ¡ esmės yra teigiama, teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nespręstina, kadangi to nepraÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl iÅ¡laidų už atstovavimo paslaugas 20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo advokato paslaugomis, tačiau atstovavmopaslaugosjam teiktos nagrinėjant bylÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas dalyvavo dviejuose posėdžiuose (2021 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 5 d.), aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (uždavė klausimus nukentėjusiajam, liudytojams, kaltinamajam, pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ ).

Nukentėjusiojo atstovas taip pat dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundÄ (posėdžio metu pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ , teikė atsikirtimus). PraÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos (atitinkamai 675 eurų už iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir 280 eurų už iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme) yra grindžiamos pateiktais mokėjimo dokumentais, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios, nėra neproporcingos teiktų paslaugų apimčiai. Atsižvelgtina ir į tai, jog prokuroro apeliacinis skundas, atitinkantis ir nukentėjusiojo interesus, buvo patenkintas, pripažįstant R.

V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegia sprendžia esant pagrindÄ iÅ¡ R. V. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 675 eurų proceso iÅ¡laidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, ir 280 eurų proceso iÅ¡laidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti (bendrai priteistinÄ proceso iÅ¡laidų sumÄ pripažįstant 955 Eur).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Survilos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. V. (R. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ .

Iš R. V. (R. V.) nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 675 eurų dydžio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti bei 280 eurų dydžio turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti (bendrai priteisiant 955 eurus). Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis