bff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41297-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužÄs 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs (kolegijos pirmininkÄs bei praneÅ¡Äjos), Rasos PaužaitÄs ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, iÅ¡teisintajam R.
Legislator headnote
AI generatedbff85c71-b6eb-42be-a9d9-e89b738d9204 · Vilniaus apygardos teismas: Liudytojas M. M. gi nurodÄ, kad susidÅ«rimas įvyko važiavimo juostoje (važiuojant link Vilniaus) automobiliui âFord Transitâ įpusÄjus posÅ«kio manevrÄ ir motociklui âMotoguzi Kalifornijaâ atsitrenkus ne į automobilio galÄ , o į Å¡onÄ . Tokie liudytojų parodymai absoliuÄiai kertasi tiek su esminÄmis nustatytomis bylos aplinkybÄmis, tiek su transporto priemonių sugadinimais ir niekaip negali bÅ«ti laikomi patikimais. 2.4. Prokuroro teigimu, nenustatyta, kad eismo įvykio metu nukentÄjusysis R.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-932/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41297-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužÄs 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs (kolegijos pirmininkÄs bei praneÅ¡Äjos), Rasos PaužaitÄs ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, iÅ¡teisintajam R.
V. (R. V.) ir jo gynÄjai advokatei Jolantai Voroneckienei, nukentÄjusiojo R. S. įgaliotam atstovui advokatui Rimantui Äatrauskui, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Survilos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkriÄio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalį kaip nepadarÄs veikos, turinÄios nusikaltimo požymių.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinÄs aplinkybÄs 1. R. V. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ Kelių eismo taisykles (toliau â KET), dÄl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d., apie 19.10 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius-Å umskas (kelias Nr. 101), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuojamu V. K. (V. K.) nuosavybÄs teise priklausanÄiu automobiliu âFord Transitâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Vilniaus miesto pusÄs Å umsko link, pažeidÄ KET 99 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ, į kairÄ arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, tai yra kelyje Vilnius â Å umskas, (duomenys neskelbtini) ribose, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sukdamas į kairÄ iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusÄ ir, sukdamas į kairÄ, į nuvažiavimÄ link sodybų, nepraleidÄs susidÅ«rÄ su jį lenkusiu motociklu ,,Motoguzi Kalifornijaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., dÄl ko pastarajam dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais R. V. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, taÄiau pirmosios instancijos teismas jį iÅ¡teisino kaip nepadariusį veikos, turinÄios nusikaltimo požymių. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroras A. Survila apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkriÄio 16 d. nuosprendį, pripažinti R.
V. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudÄ . Apeliacinio bylos nagrinÄjimo metu praÅ¡o atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausti iÅ¡vadÄ pateikusį specialistÄ arba paskirti autotechninÄ ekspertizÄ. 2.1. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dÄl ko nuosprendis naikintinas. Pirmiausia nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog sudÄtinga ir galbÅ«t net neįmanoma nustatyti tikslios transporto priemonių susidÅ«rimo eigos, taip pat to, kad byloje nÄra objektyvių duomenų, pagal kuriuos ekspertas bÅ«tų galÄjÄs pasakyti, kas įvyko anksÄiau: krovininio automobilio vairuotojas pradÄjo sukti į kairÄ ar motociklo vairuotojas pradÄjo rikiuotis į pirmÄ eismo juostÄ .
Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi, kaip pažymima apeliaciniame skunde, specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kokie buvo eismo įvykio eigos elementai (past. â skunde Å¡i iÅ¡vados dalis yra cituojama), kaip techniniu požiÅ«riu turÄjo elgtis automobilio âFord Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (prieÅ¡ posÅ«kį link nuvažiavimo į sodybas pastarasis turÄjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.5, o ne įvažiuoti į važiuojamosios dalies kairÄ pusÄ, o, prieÅ¡ pasukdamas į kairÄ, duoti keliÄ lenkusio automobilio vairuotojui), galiausiai iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, bÅ«tent kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu nulÄmÄ eismo įvykio kilimÄ (automobilio âFord Transitâ vairuotojo veiksmai â prieÅ¡ pasukdamas į kairÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir sudarÄ kliÅ«tį, tikÄtina, lenkusio motociklo âMotoguzi Kalifornijaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, â buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulÄmÄ eismo įvykio kilimÄ ). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodÄ, kad specialisto iÅ¡vadÄ iÅ¡tyrÄ, taÄiau jos neanalizavo, nepateikÄ motyvų, kodÄl ja nesiremia. 2.2. Prokuroras pabrÄžia, kad iÅ¡vadÄ suraÅ¡Äs specialistas jÄ patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. PaaiÅ¡kinimų protokole jis davÄ aiÅ¡kius atsakymus į klausimus, ar yra tikÄtinas R. V. nurodytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, jog âpriartÄjÄs prie vidurinÄs linijos, pradÄjo posÅ«kio į kairÄ manevrÄ ir jau buvo jį bebaiginÄjÄs, kai pajuto didelį smÅ«gį į automobilio galÄ , nuo smÅ«gio automobilis pasisuko deÅ¡iniau ir į priekįâ, ar jis neprieÅ¡tarauja autotechninio tyrimo metu nustatytam eismo įvykio kilimo mechanizmui, kad automobilio âFord Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.
V. nurodytas eismo įvykio aplinkybes apie tai, kad motociklas âMotoguzi Kalifornijaâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkÄ Ä¯ jo automobilį, jam bebaigiant manevrÄ Ä¯ kairÄ, t. y. ekspertas parodÄ, kad to negalima pagrįsti automobilio sugadinimų požymių pobÅ«džiu ir lokalizacija bei automobilio ir motociklo padÄtimis po eismo įvykio. Specialisto padarytos iÅ¡vados patvirtina nukentÄjusiojo R. S. parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad nukentÄjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu, jais netikÄti nÄra pagrindo.
Apeliantas mano esant akivaizdu, kad tuo atveju, jei R. S. bÅ«tų turÄjÄs galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio ir kilsianÄių padarinių, jis ir bÅ«tų tai padarÄs, taÄiau, anot jo, nenusuko, kadangi galÄjo atsitrenki į iÅ¡ paskos sunkvežimio važiavusį automobilį. Taip pat prokuroras nurodo, jog specialisto ir nukentÄjusiojo nurodomÄ transporto priemonių susidÅ«rimo eigÄ patvirtina ir transporto priemonių sugadinimai (transporto priemonių techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolai su priedais) bei eismo įvykio vietos apžiÅ«ra. 2.3.
Toliau skunde prokuroras kritikuoja pirmosios instancijos teismÄ dÄl to, jog Å¡is nepagrįstai suteikÄ prioritetÄ iÅ¡teisintojo R. V. ir liudytojų parodymams. Prokuroras pažymi, kad liudytojai (vienos Å¡eimos nariai) yra gerai pažįstami su iÅ¡teisintuoju, jie stengÄsi patvirtinti pastarojo parodymus. Anot prokuroro, tik liudytojo H. M. (H. M.) parodymai yra bent kiek artimi ir neprieÅ¡taraujantys esminÄms nustatytoms bylos aplinkybÄms. Kitų liudytojų â V. M. ir M. M. parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai â kaip nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys tiek tarpusavyje, tiek esminÄms nustatytoms bylos aplinkybÄms.
Be to, prokuroras iÅ¡skiria pateiktų aplinkybių, įvykio versijų gausÄ , kas, jo vertinimu, taip pat rodo liudytojų parodymų nenuoseklumÄ ir nenuoÅ¡irdumÄ . Pirmosios instancijos teismas pritarÄ R. V. ir liudytojų parodymams jų nevertindamas kritiÅ¡kai kitų bylos duomenų kontekste. Skunde atkreipiamas dÄmesys, kad liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja net ir paties iÅ¡teisintojo parodymams apie eismo įvykio aplinkybes. Antai, liudytoja V. M. nurodo, kad susidÅ«rimas įvyko automobiliui âFord Transitâ nepradÄjus posÅ«kio manevro ir motociklui âMotoguzi Kalifornijaâ tiesiog pasivijus šį automobilį, važiuojant nuo Vilniaus miesto pusÄs Å umsko link (toje paÄioje juostoje, nedarant jokio lenkimo).
Liudytojas M. M. gi nurodÄ, kad susidÅ«rimas įvyko važiavimo juostoje (važiuojant link Vilniaus) automobiliui âFord Transitâ įpusÄjus posÅ«kio manevrÄ ir motociklui âMotoguzi Kalifornijaâ atsitrenkus ne į automobilio galÄ , o į Å¡onÄ . Tokie liudytojų parodymai absoliuÄiai kertasi tiek su esminÄmis nustatytomis bylos aplinkybÄmis, tiek su transporto priemonių sugadinimais ir niekaip negali bÅ«ti laikomi patikimais. 2.4. Prokuroro teigimu, nenustatyta, kad eismo įvykio metu nukentÄjusysis R.
S. vairavo motociklÄ pažeisdamas KET reikalavimus. Nenustatyta, jog nukentÄjusysis akivaizdžiai virÅ¡ytų greitį, bÅ«tų neapdairiai arba agresyviai vairavÄs motociklÄ eismo įvykio metu ir tai nulemtų kilusį eismo įvykį. PrieÅ¡ atlikdamas lenkimo manevrÄ , nukentÄjusysis įjungÄ kairįjį posÅ«kio signalÄ , pažiÅ«rÄjo atgal, ar niekas nelenkia (veidrodÄliai buvo, bet jie drebÄjo, todÄl vis suko galvÄ pažiÅ«rÄti), iÅ¡ paskos automobilio nebuvo, kliÅ«Äių lenkti taip pat nebuvo, padidino greitį ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , laikÄsi KET bei saugumo reikalavimų.
Tuo atveju, jeigu nukentÄjusysis bÅ«tų pamatÄs automobilio posÅ«kį, jo manevro pradÄjimÄ , kitas kliÅ«tis, jis bÅ«tų atsisakÄs lenkti ar bÅ«tų stabdÄs motociklÄ . Prokuroro įsitikinimu, nukentÄjusysis elgÄsi pakankamai rÅ«pestingai ir neaplaidžiai.
3. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo R. V. gynÄja advokatÄ J. VoroneckienÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime į skundÄ nepritariama prokurorui, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esanÄius įrodymus, padarÄ prieÅ¡taringas iÅ¡vadas ir nesilaikÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. GynÄja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrÄ tiek specialisto iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimus, tiek asmenų parodymus.
Byloje iÅ¡ tiesų nÄra jokių duomenų, pagrindžianÄių R. V. kaltÄ dÄl eismo įvykio sukÄlimo. 3.2. Atsiliepime aptariami liudytojų, nukentÄjusiojo parodymai, akcentuojamos pagrindinÄs jų nurodytos aplinkybÄs. Liudytoja V. M. matÄ Ä¯vykį, nurodÄ, kad nebuvo jokių kitų transporto priemonių. Sunkvežimis rodÄ posÅ«kio į kairÄ signalÄ . Motociklas važiavo itin dideliu greiÄiu ir įvažiavo į maÅ¡inÄ , buvo stiprus ir staigus smÅ«gis. Liudytojas E. M. (past., matyt, turimas galvoje H.
M.)) patvirtino, kad sunkvežimis pradÄjo posÅ«kio manevrÄ ; kitų transporto priemonių nebuvo; buvo stiprus smÅ«gis. Liudytojas M. M. patvirtino, kad sunkvežimis važiavo lÄtai. PrieÅ¡ pradÄdamas manevrÄ , sunkvežimis parodÄ posÅ«kį į kairÄ, kitų maÅ¡inų nebuvo. Sunkvežimis suko į Å¡alutinį keliÄ , o motociklo greitis buvo itin didelis â apie 120 km/h. Manytina, jog liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent nukentÄjusiojo KET pažeidimai lÄmÄ eismo įvykį.
Tai patvirtina ir paties R. S. paaiÅ¡kinimai: greitis buvo 56 km/h, vÄliau greitį padidino; priekyje neva matÄ dar vienÄ transporto priemonÄ, taÄiau lenkÄ; staigiai pamatÄ rudÄ bortÄ ; kelias pažįstamas, žinojo, kad yra posÅ«kis į kairÄ, į Å¡alutinį keliÄ ; nežino, ar buvo sunkvežimis, rodÄ posÅ«kį į kairÄ, viskas įvyko staiga. 3.3. Toliau atsiliepime kritiÅ¡kai vertinama specialisto iÅ¡vada ir jÄ suraÅ¡iusio eksperto posÄdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai. Pažymima, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog nÄra galimybių nustatyti motociklo ir automobilio âFord Transitâ greitį.
Nepaisant to, iÅ¡vadoje buvo analizuojamos galimos transporto priemonių judÄjimo po susidÅ«rimo trajektorijos ir daromos iÅ¡vados dÄl galimo avarijos kaltininko. Tai darant konkretus sunkvežimio greitis buvo preziumuojamas (iÅ¡galvotas), tuo tarpu dÄl motociklo greiÄio buvo nurodyta, kad jo nustatyti neįmanoma ir todÄl esÄ neįmanoma patikrinti, ar motociklas galÄjo sulÄtinti greitį ir iÅ¡vengti avarijos. GynÄjos įsitikinimu, negalima remtis specialisto iÅ¡vada, kuri grindžiama iÅ¡galvotais pradiniais duomenimis apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitį.
Taip pat nurodoma, jog specialisto iÅ¡vada, kad R. V., prieÅ¡ pasukdamas į kairÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudarÄ kliÅ«tį, tikÄtina, lenkusiam motociklininkui, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti objektyviems duomenims. Transporto priemonių judÄjimo trajektorijos, smÅ«gio kampas iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, faktinei informacijai ir fizikos dÄsniams. Eismo įvykio schema prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, žymÄs ant dangos (likusios iki pat dabar) patvirtina, kad transporto priemonių judÄjimo kryptis prieÅ¡tarauja pateiktai eismo įvykio schemai.
Nurodoma, kad kÄbulo deformavimas yra toks, jog eismo įvykio smÅ«gis buvo tiesus, o ne kampu, kaip nurodo ekspertas. Ekspertas neįvertino nei žymÄs ant dangos, nei faktinÄs kÄbulo deformacijos bei smÅ«gio kampo. Galiausiai, atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad pats ekspertas posÄdžio metu nurodÄ, jog transportų priemonių susidÅ«rimo vieta neužfiksuota, nenustatyti pÄdsakai, kuriais galima buvo užfiksuoti transporto priemonių judÄjimÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , todÄl specialisto iÅ¡vadoje nurodÄ esant tikÄtina, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu lÄmÄ eismo įvvkio kilimÄ .
Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad specialisto iÅ¡vadoje nÄra nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas yra R. V.. 3.4. Atsiliepime taip pat aptariami R. V. veiksmai KET požiÅ«riu. Nurodoma, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gyvenviete, įjungÄ kairiojo posÅ«kio signalÄ ir, dar kiek pavažiavÄs, ketino sukti į kairÄ. PrieÅ¡ pradÄdamas atlikti posÅ«kio manevrÄ , įsitikino, kad nÄra nei prieÅ¡inga kryptimi, nei už jo važiuojanÄių transporto priemonių (pažiÅ«rÄjus į kairÄs pusÄs veidrodÄlį, kelias buvo visiÅ¡kai tuÅ¡Äias); nebuvo jokių artÄjanÄių transporto priemonių.
PriartÄjÄs prie vidurinÄs linijos ir bÅ«damas įsitikinÄs, kad kelias laisvas, manevrÄ atlikti saugu, pradÄjo posÅ«kio į kairÄ manevrÄ , pajuto didelį smÅ«gį į automobilio galÄ , nuo smÅ«gio automobilį pasuko deÅ¡iniau į priekį. IÅ¡teisintasis nepadarÄ jam inkriminuotų KET 99, 101 ir 106 punktų pažeidimų. Atkreipiamas dÄmesys, kad KET 109 punktas numato, jog sukdamas į kairÄ (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄioms transporto priemonÄms.
Pareiga praleisti lenkianÄias transporto priemones pagal KET 157 punktÄ yra tik sankryžoje. 3.5. Toliau atsiliepime pažymima, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent motociklo vairuotojas padarÄ KET pažeidimus â pastarasis nesilaikÄ bÅ«tinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, važiavo itin dideliu greiÄiu. Nors pats motociklininkas nurodo per gyvenvientÄ važiavÄs 56 km/h greiÄiu, toks greitis taip pat virÅ¡ija leistinÄ , be to, pasibaigus gyvenvietei jis ženkliai padidino greitį.
BÅ«tent jis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, pradÄjo nesaugų lenkimo manevrÄ , kai nebuvo galimybÄs jį saugiai užbaigti (ta paÄia kryptimi važiuojanti transporto priemonÄ rodÄ kairio posÅ«kio signalÄ ) ir bÅ«tent dÄl motociklininko kaltÄs įvyko eismo įvykis. BÅ«tent motociklo vairuotojas pažeidÄ KET 127, 128, 129, 136 ir 137 punktus. 3.6. Kaip reikÅ¡minga aplinkybÄ atsiliepime nurodoma tai, kad po eismo įvykio buvo patikrintas tik R.
V. blaivumas, o apie motociklo vairuotojo blaivumo tikrinimÄ duomenų nÄra, kas vertinama kaip akivaizdus pažeidimas. Be to, kaip pažymima, pats tyrimas buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, liudytojai buvo apklausti jau po įtarimų pareiÅ¡kimo, papraÅ¡ius paÄiam R. V..
4. PosÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä jo apeliacinį skundÄ tenkinti. NukentÄjusiojo R. S. įgaliotas atstovas advokatas R. Äatrauskas taip pat praÅ¡Ä prokuroro skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis R. V. ir jo gynÄja advokatÄ J. VoroneckienÄ praÅ¡Ä prokuroro skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
5. TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , patikrinusi prokuroro skundo argumentus, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ir jų visumÄ Ä¯vertino netinkamai, dÄl ko, sprÄsdamas R. V. kaltÄs klausimÄ , padarÄ neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai pastarÄ jį iÅ¡teisino dÄl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkriÄio 16 d. nuosprendis naikintinas ir R.
V. priimtinas naujas â apkaltinamasis â nuosprendis. DÄl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 6. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje R. V. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Å ioje normoje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus ar žmonių sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Traukiant asmenį atsakomybÄn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį privalu nustatyti visų trijų anksÄiau nurodytų požymių egzistavimÄ .
7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodÄ, kad R. V. veiksmuose nÄra jokios kaltÄs formos, kadangi pastarasis nenumatÄ ir negalÄjo numatyti, kad žymiai greiÄiau už jo vairuojamÄ automobilį važiavÄs motociklininkas staiga pradÄs lenkti jo vairuojamÄ automobilį su įjungtu kairiojo posÅ«kio signalu, kai R. V. jau buvo pradÄjÄs važiuoti iÅ¡ pagrindinio kelio į Å¡alutinį. Teismas sprendÄ nesant nustatyta jokių iÅ¡teisintojo neatidumÄ lÄmusių veiksnių ir konstatavo, kad R.
V. veiksmai vairuojant nÄra susijÄ tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais â R. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatavo ir tai, kad tai pats R. S., vairuodamas motociklÄ ir lenkdamas kitas transprto priemones, važiuojanÄias priekyje ta paÄia eismo juosta, galimai neįsitikino, kaip to reikalauja KET 136.2 punktas, kad R. V. rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir, matyt, per vÄlai pamatÄ automobilį âFord Transitâ. Tokios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, neatitinkanÄios byloje surinktų įrodymų, padarytos neįvertinus byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusio specialisto ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, taip pat parodymų, duotų jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu iÅ¡teisintojo bei liudytojų parodymams nepagrįstai suteikiant prioritetinÄ reikÅ¡mÄ.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų pripažinimÄ ir jų vertinimÄ reglamentuojanÄiaų taisyklių.
8. Pagal teismų praktikÄ nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io nustatymui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių iÅ¡vadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis paÄiomis taisyklÄmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto iÅ¡vados â svarbus informacijos Å¡altinis, taÄiau teisinis aplinkybių vertinimas â ne specialisto, o teismo kompetencija. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad iÅ¡vados ekspertizÄs aktuose (specialisto iÅ¡vadose) gali bÅ«ti suformuluotos kaip kategoriÅ¡kos arba tikÄtinos, taip pat gali bÅ«ti sÄ lyginÄs. Pagal teismų praktikÄ baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizÄs aktu (specialisto iÅ¡vada), kuriame padarytos tikÄtinos iÅ¡vados, nereiÅ¡kia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo.
Teismo daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti pagrindžiamos tokiu ekspertizÄs aktu (specialisto iÅ¡vada), jei Å¡ios iÅ¡vados gali bÅ«ti patvirtintos ir kitais byloje esanÄiais įrodymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018).
9. Pirmosios instancijos teismas apraÅ¡omojoje iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalyje apraÅ¡Ä tiek specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1956 (18), tiek jÄ pateikusio specialisto paaiÅ¡kinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, visgi sprÄsdamas dÄl nusikalstamos veikos padarymo ir vÄliau konstatuodamas nesant pagrindo pripažinti R. V. kaltu dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo, specialisto iÅ¡vadÄ ir jo paaiÅ¡kinimus paminÄjo tik labai glaustai, jų nesugretino su kitais byloje esanÄiais įrodymais ir iÅ¡ esmÄs nÄ nebandÄ analizuoti, ar kiti bylos duomenys gali patvirtinti specialisto iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes. Vietoje to teismas akcentavo vienintelÄ aplinkybÄ, t. y. tai, kad specialisto iÅ¡vada yra tik tikÄtino pobÅ«džio, nors akivaizdu, kad tai neatleido teismo nuo pareigos įvertinti tokius duomenis.
10. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje yra nurodyta:
1) eismo įvykio eiga (jos elementai);
2) konstatuota, jog nÄra galimybÄs nustatyti, kokiu greiÄiu prieÅ¡ pat motociklo atsitrenkimÄ važiavo automobilio âFord Transitâ, o taip pat kokiu greiÄiu prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu âFord Transitâ važiavo motociklo vairuotojas;
3) nurodyta, jog nÄra galimybÄs nustatyti, ar motociklo vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu âFord Transitâ;
4) nurodyta vieta, kurioje susidÅ«rÄ transporto priemonÄs â važiuojamosios dalies kairÄje pusÄje, prieÅ¡ eismo įvykio nuotraukose matomų įbrÄžimų ir priekinio rato padangos pÄdsako pradžiÄ , t. y. prieÅ¡ įvažiavimo į sodybas pradžiÄ ;
5) nurodyta, kaip techniniu požiÅ«riu turÄjo elgtis transporto priemonių vairuotojai, o bÅ«tent:
a) automobilio âFord Transitâ vairuotojas â prieÅ¡ posÅ«kį link nuvažiavimo į sodybas turÄjo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.5, o ne įvažiuoti į važiuojamosios dalies kairÄ pusÄ, o, prieÅ¡ pasudamas į kairÄ, â duoti keliÄ lenkusio automobilio vairuotojui;
b) atsiradus kliÅ«Äiai motociklo vairuotojas, siekdamas iÅ¡vengti atsitrenkimo į automobilį âFord Transitâ, techniniu požiÅ«riu turÄjo laiku efektyviai lÄtinti važiavimo greitį;
6) konstatuota, kurio vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulÄmÄ eismo įvykio kilimÄ â bÅ«tent automobilio vairuotojo, kuris prieÅ¡ pasukdamas į kairÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir sudarÄ kliÅ«tį, tikÄtina, lenkusio motociklo vairuotojui, veiksmai (1 t., b. l. 69-75).
11. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio 11 pastraipoje apraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados turinio matyti, kad bÅ«tent R. V. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu nulÄmÄ eismo įvykio kilimÄ , transporto priemonių susidÅ«rimas įvyko kairÄje važiuojamosios kelio dalies pusÄje (pabrÄžtina, kad Å¡i aplinkybÄ konstatuota ne kaip tikÄtina, o nustatyta kategoriÅ¡kai), tikÄtina, jog ties prieÅ¡prieÅ¡inÄs eismo juostos viduriu (tik nebuvo galimybÄs nustatyti susidÅ«rimo vietos kelio skersinių ir iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu).
Nors Å¡ioje iÅ¡vadoje nÄra nustatytas tikslus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitis, taÄiau, kaip teisme paaiÅ¡kino iÅ¡vadÄ suraÅ¡Äs ekspertas V. ŠakÄnas, motociklo greitis negalÄjo bÅ«ti didelis, iÅ¡ esmÄs besiskiriantis nuo R. V. vairuoto automobilio greiÄio. Visa tai buvo nustatyta remiantis ne prielaidomis, spÄjimais, o vertinant transporto priemonių sugadinimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ . Transporto priemonių sugadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija yra užfiksuoti konkreÄiuose bylos įrodymuose â eismo įvykio vietos plane, nuotraukose, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį.
Taigi minÄtos specialisto iÅ¡vadoje pateiktos iÅ¡vados nÄra prielaidų pobÅ«džio, jos pagrįstos konkreÄiais duomenimis, kas reiÅ¡kia, jog ir pati specialisto iÅ¡vada bei su ja susijÄ specialisto paaiÅ¡kinimai ir parodymai gali ir turi bÅ«ti vertinami, jais grindžiama R. V. kaltÄ padarius inkriminuotÄ eismo įvykį. Gynyba, praÅ¡ydama nesiremti specialisto iÅ¡vada, akcentavo tai, kad ji pagrįsta iÅ¡galvotais pradiniais duomenimis apie eismo įvykyje dalyvavusių tarnsporto priemonių greitį.
Nors konkretus automobilių greitis iÅ¡ties nebuvo nustatytas, taÄiau tokia situacija eismo įvykio bylose nÄra reta ar iÅ¡skirtinÄ. NagrinÄjamu atveju nukentÄjusysis iÅ¡ pat pradžių įvardino greitį (apie 50 km/h, lenkimo metu kiek padidino), iÅ¡teisintasis ikiteisminio tyrimo metu teigÄ iki darydamas posÅ«kio manevrÄ važiavÄs apie 30 km/ greiÄiu, darydamas posÅ«kį â apie 10-15 km/h, teisme klausiamas dÄl greiÄio aplinkybÄs nurodÄ, kad âiki smÅ«gio greitis nebuvo didesnis nei 10-15 km/hâ.
Atsižvelgiant į nukentÄjusiojo nurodytÄ greitį ir pagal objektyvius duomenis (transporto priemonių sugadinimo apimtis, jų padÄtis) sprendžiant, kad motociklas važiavo neženkliai didesniu nei iÅ¡teisintojo vairuojamas automobilis greiÄiu, automobilio âFord Transitâ judÄjimo trajektorija buvo modeliuojama techniniu požiÅ«riu priimamu 40 km/h greiÄiu. Taigi toks greitis, kaip nurodyta, yra priimtinas techniniu požiÅ«riu, jis neprieÅ¡tarauja eismo įvykio metu nustatytiems duomenims, todÄl nesutiktina su atsiliepime dÄstoma pozicija dÄl negalimumo remtis specialisto iÅ¡vada, kadangi Å¡i yra paremta iÅ¡galvotais duomenimis.
Specialisto iÅ¡vada nepagrįstai kvestionuojama tvirtinant neva joje nurodytos transporto priemonių trajektorijos, smÅ«gio kampas prieÅ¡tarauja faktiniams duomenims, fizikos dÄsniams bei liudytojų parodymams. Tokie teiginiai yra subjektyvÅ«s ir neargumentuoti, iÅ¡teisintasis neteisus nurodydamas esÄ nebuvo vertinamos nei žymÄs ant dangos, nei automobilio kÄbulo deformacija, smÅ«gio kampas, kadangi specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje pastarieji duomenys yra aptarti. Specialisto iÅ¡vados niekaip nepaneigia ir liudytojų parodymai, dÄl kurių pasisakytina tolesnÄje Å¡io nuosprendžio pastraipoje.
12. Analizuojant iÅ¡teisintojo R. V. ir liudytojų V. M., H. M. ir M. M. parodymus matyti, kad iÅ¡teisintasis teisme teigÄ, kad susidÅ«rimas įvyko jam jau baigiant atlikti kairiojo posÅ«kio manevrÄ , prieÅ¡ įvažiuojant į Å¡alutinį keliÄ ; liudytoja V. M. nurodÄ, kad eismo įvykis įvyko deÅ¡inÄje kelio pusÄje, motociklas nelenkÄ automobilio; liudytojas M. M. teigÄ, kad susidÅ«rimas buvo per kelio vidurį, privažiavÄs motociklas trenkÄsi į posÅ«kio manevrÄ pradÄjusio automobilio kairÄs pusÄs Å¡onÄ .
Liudytojas H. M. parodÄ, kad susidÅ«rimas įvyko kairÄje kelio pusÄje; matÄ, kaip krovininis automobilis į kairÄ suko ne nuo kelio važiuojamosios dalies vidurio, o daugiau nuo nuo brÅ«kÅ¡ninÄs linijos, skirianÄios eismo puses, pradÄdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ automobilis buvo kairiau; motociklas trenkÄsi į kairiojo posÅ«kio manevrÄ pradÄjusio atlikti âFord Transitâ automobilio galinÄ dalį. Pasisakydami dÄl motociklo greiÄio, visi liudytojai akcentavo, kad jis buvo didelis (liudytojas M.
M. netgi konkreÄiai nurodÄ, kad motociklas važiavo apie 120 km/h greiÄiu). Vertinant liudytojų parodymus matyti, kad jie yra prieÅ¡taringi tarpusavyje, kadangi yra skirtingai nupasakojama, kurioje kelio važiuojamosios dalies pusÄje įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Be to, Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, paties iÅ¡teisintojo parodymams, galima pastebÄti, kad tik H. M. parodymai atitinka esmines nustatytas bylos aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, nors tiksli transporto priemonių susidÅ«rimo vieta nenustatyta (nebuvo galimybÄs nustatyti susidÅ«rimo vietÄ kelio skersinių ir iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu), taÄiau ji vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo kairÄje kelio važiuojamosios dalies pusÄje (važiuojant nuo Vilniaus Å umsko kryptimi).
Teisme specialistas V. Å akÄnas, atsižvelgdamas į objektyviai nustatytus transporto priemonių apgadinimus, kategoriÅ¡kai atmetÄ versijÄ , jog motociklo greitis galÄjo bÅ«ti didelis, o tik nežymiai didesnis nei automobilio, kas reiÅ¡kia, jog abi transporto priemonÄs judÄjo daugmaž panaÅ¡iu greiÄiu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko, jog liudytojai skirtingai nupasakoja bylai svarbias aplinkybes, dÄl ko remiantis liudytojų parodymais, nebent juos patvirtintų ir kiti įrodymai, negalima teigti, jog R.
V. iÅ¡ anksto pasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti į kairÄ, sumažino greitį, rodÄ posÅ«kio signalÄ , taip pat tai, kad nukentÄjusysis virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir t. t. Tuo tarpu darydamas galutinÄ iÅ¡vadÄ dÄl R. V. kaltÄs nebuvimo, teismas jau nurodÄ, kad R. V. buvo įjungÄs kairiojo posÅ«kio signalÄ , o nukentÄjusysis R. S. važiavo žymiai greiÄiau nei R. V. vairuota transporto priemonÄ. Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡ esmÄs pritarÄ iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymuose pateiktai įvykio versijai, taÄiau, prieÅ¡taraudamas ankstesnei nuosprendyje iÅ¡dÄstytai savo pozicijai, nenurodÄ, kokie dar įrodymai (be iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymų) patvirtina Å¡ias aplinkybes.
Be to, tokios teismo nurodomos aplinkybÄs, kaip jau aptarta anksÄiau, prieÅ¡tarauja byloje užfiksuotiems bei anksÄiau nurodytiems duomenims, specialisto iÅ¡vadai ir specialisto parodymams. Atsižvelgiant į tai, sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ nenuoseklias, prieÅ¡taringas, byloje esanÄių įrodymų neatitinkanÄias iÅ¡vadas, dÄl ko iÅ¡teisinamasis nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu.
13. Kaip nurodyta anksÄiau, ekspertai ir specialistai eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu, tuo tarpu teisinį vertinimÄ pateikia bylÄ nagrinÄjantis teismas. NagrinÄjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog R. V. pažeidÄ KET 99, 101 ir 106 punktus, nes prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta krytptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , be to, atlikdamas manevrÄ nebuvo pakankamai atidus, neįvertino, ar atlikti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ yra saugu.
Gynybos akcentuojamos KET 109 punkto, galiojusio eismo įvykio metu, nuostatos, nenumaÄiusios ne sankryžoje sukanÄio į kairÄ vairuotojo pareigos duoti keliÄ jį lenkianÄioms transporto priemonÄms, R. V. atsakomybÄs neÅ¡alina, kadangi jis vis tiek turÄjo pareigÄ Ä¯sitikinti, ar atlikdamas posÅ«kio į kairÄ manevrÄ nesudarys kliÅ«ties kitoms transporto priemonÄms, taip pat ir važiuojanÄioms jam iÅ¡ paskos, lenkianÄioms, taÄiau Å¡ios pareigos nagrinÄjamu atveju R. V. kaip tik ir neįvykdÄ.
14. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltÄs forma, t. y. dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikÄjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonÄ asmuo suvokÄ rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.
Tai reiÅ¡kia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkreÄias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turÄjo užkirsti keliÄ padariniams. Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonÄ vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatÄ, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, taÄiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turÄjo ir galÄjo tai numatyti. TurÄjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
GalÄjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybÄ konkreÄioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dÄl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Sprendžiant asmens kaltÄs klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sÄ lygos ir temperatÅ«ra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninÄs jo savybÄs: fizinÄ bÅ«sena, profesinÄ ir gyvenimiÅ¡ka patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dÄmesingumas ir kitos aplinkybÄs.
15. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju R. V. nusikalto dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apklausiamas R. V. parodÄ turintis didelÄ vairavimo patirtį (vairuoja nuo 1984 m.), taigi, yra ilgametis vairuotojas, įvykio metu eismo sÄ lygos buvo geros â buvo saulÄta, matomumas geras, nebuvo jokių kliÅ«Äių pastebÄti iÅ¡ paskos atvažiuojanÄiÄ kitÄ transporto priemonÄ (juolab, kaip nustatyta byloje, judanÄiÄ panaÅ¡iu greiÄiu kaip ir paties vairuojama transporto priemonÄ).
YpaÄ pabrÄžtina, kad Å¡io konkretaus eismo įvykio vietoje yra leidžiami lenkimai, dÄl ko prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio į kairÄ manevrÄ ir jo metu R. V. turÄjo bÅ«ti itin atidus ir įvertinti, ar iÅ¡ paskos nevažiuoja kitos transporto priemonÄs, ar jos nÄra jau pradÄjusios lenkimo manevro. Atkreiptinas dÄmesys, kad iÅ¡teisintasis nurodÄ apskritai nÄ vienu momentu nematÄs, kad jam iÅ¡ paskos važiuoja motociklas, aiÅ¡kino nÄ neįsivaizduojantis, iÅ¡ kur jis atsirado (1 t., b. l. 174-185), nors aiÅ¡ku, kad turÄjo visas galimybes matyti iÅ¡ galo atvažiuojanÄiÄ minÄtÄ transporto priemonÄ.
NukentÄjusysis R. S. parodymuose teigÄ, kad už krovininio automobilio važiavo dar vienas automobilis, kas galÄtų paaiÅ¡kinti, kodÄl R. V. nematÄ, kad paskui jo važiuoja ir motociklas, taÄiau bÅ«tent Å¡i nukentÄjusiojo parodymų dalis nÄra patvirtinta objektyviais duomenimis, dÄl ko tokiais R. S. parodymais, kurie kitoje apimtyje dÄl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, nesiremtina. Apie tai, kad paskui krovininį automobilį važiavo dar vienas automobilis, nenurodÄ nei pats iÅ¡teisintasis, tokio automobilio buvimas nenurodytas ir liudytojų parodymuose, toks faktas nenustatytas ir bylos duomenimis.
PrieÅ¡ingai nei nurodoma atsiliepime, byloje nenustatyta, kad nukentÄjusysis R. S. bÅ«tų padarÄs KET pažeidimus. Nors iÅ¡teisintasis pabrÄžia, kad po eismo įvykio nebuvo patikrintas nukentÄjusiojo blaivumas, tokiu bÅ«du keliant prielaidÄ , jog pastarasis galimai vairavo neblaivus, pabrÄžtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog R. S. blaivumas nebuvo patikrintas dÄl objektyvių priežasÄių. Policijoje registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡e (ataskaitų žiÅ«ryklÄje) nurodyta, kad âdÄl motociklininko sveikatos bÅ«klÄs nustatyti blaivumo nepavykoâ (1 t., b. l. 7-8).
Nustatyta, jog eismo įvykio metu R. S. sužalojimai padaryti iÅ¡skirtinai veido srityje â didelÄ gili žaizda veido deÅ¡inÄje pusÄje su deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio priekinÄs sienos lūžiu, todÄl suprantama, kad esant tokiems sužalojimams atlikti pÅ«timÄ Ä¯ alkotesterį nukentÄjusysis nebÅ«tų galÄjÄs. Kita vertus, byloje nÄra jokių duomenų, leidžianÄių bent įtarti, kad R. S. buvo nebalaivus. IÅ¡ karto po eismo įvykio su pastaruoju bendravo tiek iÅ¡teisintasis R.
V., tiek atvykÄ policijos pareigÅ«nai, taÄiau niekam nekilo abejonių dÄl motociklo vairuotojo blaivumo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju konstatuotinas R. V. nusikalstamas nerÅ«pestingumas, kadangi jis vairuodamas transporto priemonÄ nebuvo pakankamai atidus, neįvertino, ar atlikti posÅ«kio į kairÄ manevrÄ yra saugu, nepastebÄjo iÅ¡ paskos važiuojanÄio motociklo, su juo susidÅ«rÄ ir taip sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklÄ vairavusio nukentÄjusiojo R.
S. sveikata.
16. Ä®vertinusi visus anksÄiau aptartus įrodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl R. V. kaltÄs nebuvimo ir nepagrįstai jį iÅ¡teisino BK 281 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisÄtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas â apkaltinamasis â nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
17. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, nustato, kad R. V., vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ KET, dÄl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d., apie 19.10 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius â Å umskas (kelias Nr. 101), (duomenys neskelbtini) ribose, vairuojamu V. K. (V. K.) nuosavybÄs teise priklausanÄiu automobiliu âFord Transitâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Vilniaus miesto pusÄs Å umsko link, pažeidÄ KET 99 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 106 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ, į kairÄ arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, t. y. kelyje Vilnius â Å umskas, (duomenys neskelbtini) ribose, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sukdamas į kairÄ iÅ¡ anksto nepasitraukÄ prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusÄ ir, sukdamas į kairÄ, į nuvažiavimÄ link sodybų, nepraleidÄs susidÅ«rÄ su jį lenkusiu motociklu ,,Motoguzi Kalifornijaâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., dÄl ko pastarajam dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais R. V. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. DÄl bausmÄs 18. Panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priÄmus naujÄ â apkaltinamÄ jį â nuosprendį sprÄstinas ir R. V. skirtinos bausmÄs klausimas. Skirdamas bausmÄ, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ visuomenei, jo pobÅ«dį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ), R.
V. asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes.
19. NagrinÄjamoje byloje nenustatyta nei R. V. atsakomybÄ lengvinanÄių, nei sunkinanÄių aplinkybių, jis anksÄiau neteistas (1 t., b. l. 102), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 103), iÅ¡siskyrÄs, byloje nepateikti duomenys, kad jis bÅ«tų gydytas dÄl psichinių, psichiatrinių ar priklausomybÄs ligų. R. V. nedirba, gauna pensija (pirmosios instancijos teisme nurodÄ gaunantis 410 eurų). Å ioje byloje nustatytÄ nusikaltimÄ R. V. padarÄ dÄl neatsargumo, jo nusikalstamais veiksmais nukentÄjusiajam R.
S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. PažymÄtina, kad neatsargų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskiriama nuo 20 MGL iki 750 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). TeisÄjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis bus pasiekta paskiriant R. V. už padarytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmÄs rūšį â baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei praÅ¡o prokuroras (įvertinus tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentÄjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, R.
V. asmenybÄ iÅ¡ esmÄs yra teigiama, teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas). DÄl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nesprÄstina, kadangi to nepraÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). DÄl iÅ¡laidų už atstovavimo paslaugas 20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Be to, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentÄjusysis ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo advokato paslaugomis, taÄiau atstovavmopaslaugosjam teiktos nagrinÄjant bylÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teismuose. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentÄjusiojo atstovas dalyvavo dviejuose posÄdžiuose (2021 m. rugsÄjo 28 d. ir spalio 5 d.), aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinÄmis teisÄmis (uždavÄ klausimus nukentÄjusiajam, liudytojams, kaltinamajam, pasakÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ ).
NukentÄjusiojo atstovas taip pat dalyvavo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nagrinÄjant prokuroro apeliacinį skundÄ (posÄdžio metu pasakÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ , teikÄ atsikirtimus). PraÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos (atitinkamai 675 eurų už iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme ir 280 eurų už iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme) yra grindžiamos pateiktais mokÄjimo dokumentais, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios, nÄra neproporcingos teiktų paslaugų apimÄiai. Atsižvelgtina ir į tai, jog prokuroro apeliacinis skundas, atitinkantis ir nukentÄjusiojo interesus, buvo patenkintas, pripažįstant R.
V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinusi iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegia sprendžia esant pagrindÄ iÅ¡ R. V. nukentÄjusiojo R. S. naudai priteisti 675 eurų proceso iÅ¡laidų, turÄtų advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokÄti, ir 280 eurų proceso iÅ¡laidų, turÄtų advokato, kuris dalyvavo apeliacinÄs instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokÄti (bendrai priteistinÄ proceso iÅ¡laidų sumÄ pripažįstant 955 Eur).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Survilos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkriÄio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. V. (R. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ .
IÅ¡ R. V. (R. V.) nukentÄjusiojo R. S. naudai priteisti 675 eurų dydžio turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokÄti bei 280 eurų dydžio turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio apeliacinÄs instancijos teisme, paslaugoms apmokÄti (bendrai priteisiant 955 eurus). TeisÄjai Julita DabulskytÄ-RaizgienÄ Rasa PaužaitÄ Ugnius Trumpulis