A-520-3057-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-3057/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01408-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3.4; 15.2.3.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Š.,

pareiškėjos J. J. atstovui V. J.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei K. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalo atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą ir pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui; 2) priteisti kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. sprendimais Nr. 2.4-01-4739, Nr. 2.4-01-4738, Nr. 2.4.-01-4737, Nr. 2.4-01-4736 J. J., G. Š. (po santuokos J.), D. Š. (teisių perėmėjai I. Š., R. Š.), T. V. (teisių perėmėja R. S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl minėto sklypo įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui 2008 m. kovo 6 d. prašymus pateikė šio sklypo bendraturtės J.

J. ir V. V. (teisių perėmėja R. S.), 2008 m. kovo 12 d. – G. J., I. Š. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 18 d., 2008 m. balandžio 1 d. sprendimais J. J., G. J., I. Š. ir V. V. (teisių perėmėja R. S.) buvo informuotos, kad sprendimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą priėmimas atidedamas, nes negalima pažymėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų kadastro žemėlapyje dėl to, kad sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-610.

Pažymėjo, jog 2007 m. vasario 28 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas pirmą kartą priėmė sprendimą atidėti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Teigė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) nepašalino aplinkybių, trukdančių įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius tik 2007 m. birželio 4 d. raštu UAB Korporacija „Matininkai“ projekto vadovui pavedė pašalinti 2007 m. vasario 28 d. sprendime nurodytus trūkumus, tačiau žemės sklypo patikslinimas nebuvo atliktas ir išvada, kad ginčo sklypas parengtas tinkamai bei apie tai informuotas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, nebuvo pateikta. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl VĮ „Registrų centras“ atsisakymo įregistruoti žemės sklypą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl neveikimo bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu patenkino skundą iš dalies ir priteisė kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų veiksmų įgyvendinimo terminų, tuo pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius, dėl to jiems padaryta žala (administracinė byla Nr. I-3486-602/2008). Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos nesiima veiksmų, kad būtų patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. sprendimais atkurto žemės sklypo patikslinimas.

Pareiškėjai teigė, jog keletą kartų raštu jie kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą tinkamo užbaigimo, tačiau gaudavo formalius atsakymus, nenurodant konkrečių žemės sklypo patikslinimo terminų. Pažymėjo, jog sutikdami, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nežinojo apie tai, kad per žemės sklypą projektuojama Vilniaus miesto gatvė, nes žemėtvarkos projekto vadovas apie tai pareiškėjų neinformavo ir Vilniaus apskrities viršininko sprendimuose šios aplinkybės nebuvo nurodytos.

Nurodė, kad, jei dalis sklypo bus paimama visuomenės poreikiams, jiems turi būti sumokama kompensacija arba suteikiamas žemės sklypas kitoje vietoje. Teigė, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir toliau nesiima visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų įgyvendinimo terminų, tuo pažeisdamas pareiškėjų teises bei teisėtus lūkesčius, padarydamas žalos.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad, rengiant Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Salotės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, pareiškėjams grąžinti natūra buvo suprojektuotas 1,03 ha žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. spalio 31 d. sprendimais jiems atkūrė nuosavybės teises. Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nustatė, kad žemės sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-610 atlikus geodezinius matavimus ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre, todėl 2007 m. vasario 28 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. kovo 15 d. sprendimais atidėjo sugrąžinto žemės sklypo duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą.

Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo apie priimtą sprendimą atidėti įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nurodė atidėjimo priežastis ir terminą. Remdamasis šiuo sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 12 d. raštu UAB Korporacija „Matininkai“ projekto vadovui A. J. pavedė pašalinti sprendime nurodytus trūkumus bei 2007 m. birželio 13 d. raštais Nr. S22-695, Nr. S22-696 ir Nr. S22-700 pareiškėjų paprašė grąžinti minėtus sprendimus patikslinti, tačiau šių sprendimų jie negrąžino.

UAB Korporacija „Matininkai“ projekto vadovui A. J. buvo pavesta patikslinti Salotės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei pakeitimus suderinti su pretendentais. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 18 d. raštu informavo VĮ „Registrų centras“, kad vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, bei atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2007 m. sausio 16 d. raštu paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais teritorijų detaliaisiais planais žemės sklypuose dar tik planuojama tiesti gatves, statyti mokyklą ir pan., t. y.

žemė šiuo metu dar nėra užimta visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų, todėl turėtų būti grąžinama asmenims, pretenduojantiems šioje vietoje atkurti nuosavybės teises natūra. Taip pat paprašė įregistruoti 1,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastre, nes (duomenys neskelbtini) gatvės natūroje nėra, ji numatyta įrengti pagal patvirtintą detalųjį planą. Nurodė, kad pareiškėjai nesutiko su žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimu. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paprašė pareiškėjų grąžinti minėtus sprendimus, kad būtų galima juos patikslinti ir perduoti UAB Korporacijai „Matininkai“ minėto žemės sklypo dokumentaciją, patikslinant Salotės kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tačiau pareiškėjai šių sprendimų negrąžino.

Nurodė, kad pareiškėjai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1-160 „Dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų“ 1.2.1 punktu buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvę pratęsti iki Pajautos gatvės, t. y. konkrečiai bevardei gatvės atkarpai suteikti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą. Teigė, jog šis sprendimas yra priimtas kompetentingų subjektų, vadovaujantis teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas bei pagrįstas, nes nėra nei panaikintas, nei pripažintas negaliojančiu. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. sprendimais Nr. 2.4-01-4739, Nr. 2.4-01-4738, Nr. 2.4-01-4737, Nr. 2.4-01-4736 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas 2007 m. vasario 28 d. įregistruotas nekilnojamo turto registre. Tačiau VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nustatė, kad žemės sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios ribos nustatytos minėtu Vilniaus miesto tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu, atlikus geodezinius matavimus, ir įregistruotos nekilnojamo turto kadastre. Padarė išvadą, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pareiškėjams suformuotas žemės sklypas, buvo parengtas neatsižvelgiant į suprojektuotos Vilniaus miesto gatvės ribas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. skundą patenkino: įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą ir pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui; priteisti kiekvienam pareiškėjui – J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. (byla Nr. I-3486-602/2008) išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl tų pačių aplinkybių. Buvo nustatyta, kad 2008 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas nusprendė atidėti sprendimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą priėmimą, nes negalima pažymėti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų kadastro žemėlapyje. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ribos numatytos 2004 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-160 „Dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų“ 1.2.1 punkte ir Vilniaus miesto gatvių išdėstymo plane, jos ašinė linija pažymėta taškais nuo 1 iki 7. Teismas darė išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, priimdamas 2008 m. kovo 15 d. sprendimą, veikė teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ribose ir teisės normų nepažeidė, t. y. 2008 m. kovo 15 d., priimdamas ginčijamą sprendimą, teritorinis registratorius neturėjo galimybės pažymėti ginčo sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistruoti jo duomenis nekilnojamojo turto kadastre.

Pažymėjo, jog, neturėdamas motyvuotos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvados, kad sklypo planas parengtas teisingai, arba naujai parengto plano, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas neturi galimybės įregistruoti ginčo nekilnojamojo daikto nekilnojamųjų daiktų registre. Nustatė, kad žemės sklypo, į kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės natūra, projektas paruoštas netinkamai. Pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius visai nereagavo į VĮ „Registrų centras“ prašymą per 30 dienų patikslinti duomenis, trukdančius registruoti ginčo sklypą, ir tik po keturių mėnesių, po to, kai VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti nuosavybės teises pareiškėjams, kreipėsi į UAB Korporaciją „Matininkai“, kad būtų teisingai pažymėtos (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, patenkančios į pareiškėjams suprojektuotą žemės sklypą, nurodant posūkio taškų koordinates, arba nustatyti žemės servitutą.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad procesas nėra užbaigtas dėl pareiškėjų neapsisprendimo, išreiškiant valią dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises galutinio pataisymo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė pareiškėjams duomenų apie tikslų gatvės išsidėstymą jiems suprojektuotame sklype, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės pasirinkti būdo, kuriuo norėtų ištaisyti sprendimą. Konstatavo, kad netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Darė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų veiksmų įgyvendinimo.

Teismas, nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose apibrėžtas funkcijas ir įstatymo keliamų tikslų įgyvendinimą, konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius. Darė išvadą, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą.

III. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1) Nesutiktina su teismo argumentu, kad „nepagrįstas atsakovo teiginys, jog Nacionalinė žemės tarnyba negali atlikti žemės sklypo ribų patikslinimo dėl pačių pareiškėjų kaltės“. Atkreipia dėmesį, jog VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo apie priimtą sprendimą atidėti įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nurodė atidėjimo priežastis ir terminą. Remiantis šiuo sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 12 d. raštu Nr. S19-321 UAB Korporacijos „Matininkai“ projekto vadovui A. J. pavedė pašalinti sprendime nurodytus trūkumus bei 2007 m. birželio 13 d. raštais Nr. S22-695, Nr. S22-696, Nr. S22-700 pareiškėjų paprašė grąžinti minėtus sprendimus patikslinti, tačiau jie šių sprendimų negrąžino. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šie sprendimai administracine tvarka galėjo būti tikslinami tik tuo atveju, jeigu su tokiu tikslinimu sutiktų žemės savininkas, t. y. nekiltų ginčas. Nurodo, kad, jeigu Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų tikslinusi sprendimus, nesuderinusi su žemės savininkais, būtų pažeistos minėto įstatymo nuostatos bei piliečių teisės į gerą viešąjį administravimą žemės reformos srityje. Pabrėžia, jog teismo posėdžio metu nei pareiškėjai, nei jų atstovas negalėjo paaiškinti, neturėjo vieningos nuomonės, kaip konkrečiai jie patys norėtų, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikslintų sprendimus.

2) Pareiškėjai neįrodė, jog patyrė kokią nors neturtinę žalą, o teismas netyrė ir nevertino, ar egzistuoja visos atsakomybės sąlygos būtinos neturtinei žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Pagal bylos duomenis Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. sprendimais Nr. 2.4-01-4739, Nr. 2.4-01-4738, Nr. 2.4.-01-4737, Nr. 2.4-01-4736 J. J., G. Š. (po santuokos J.), D. Š. (teisių perėmėjai I. Š., R. Š.), T. V. (teisių perėmėja R. S.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Byloje nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. vasario 2 d. gavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą įregistruoti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės pirmiau nurodytiems asmenims. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu atidėjo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių nustatydamas 30 kalendorinių dienų terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, pašalinti, nes nustatė, kad nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo plane nurodytos žemės sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę. Kadangi Vilniaus žemėtvarkos skyrius per nustatytą terminą nepašalino nustatytų trūkumų, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu atsisakė įrašyti prašomo žemės sklypo kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą.

2008 m. kovo 6 d. minėto sklypo bendraturtės J. J. ir V. V. (teisių perėmėja R. S.), 2008 m. kovo 12 d. – G. J., I. Š. padavė VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Tačiau VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 18 d., 2008 m. balandžio 1 d. sprendimais atidėjo sprendimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą priėmimą, nustatęs, kad negalima pažymėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų kadastro žemėlapyje dėl to, jog sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-610. Pareiškėjų prašymai įrašyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nekilnojamojo turto registre 2007 m. birželio 27 raštu Nr. IN(5.1.15.)-2341 nebuvo patenkinti tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo plane nurodytos žemės sklypo ribos kerta (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios ribos nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-160, atlikus geodezinius matavimus. Taip pat buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neištaisė VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo nurodytų trūkumų per teisės aktuose numatytą 30 dienų terminą ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1-610 matyti, kad šiuo sprendimu nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvę pratęsti iki (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjai 2008 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugpjūčio 1 d., 2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. kovo 15 d. sprendimus, kuriais atsisakyta įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti VĮ „Registrų centras” 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 156 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo”; 3) įpareigoti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 2.4 01-4736, Nr. 2.4-01-4737, Nr. 2. 4-01-4738, Nr. 2.4-01-4739; 4) priteisti iš kiekvieno atsakovo (VĮ „Registrų centras”, VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos) po 1 000 Lt kiekvienam pareiškėjui moralinės žalos atlyginimo dėl to, kad nepagrįstai ilgai vilkinamas ir nesprendžiamas pareiškėjų atkurtų nuosavybės teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino minėtus pareiškėjų reikalavimus, t. y. reikalavimus panaikinti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo sprendimus, VĮ „Registrų centras” sprendimą, įpareigoti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialą įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į žemės sklypą paliko nenagrinėtais, reikalavimus panaikinti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos J. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centras” 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 156, kuriuo paliktas galioti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo 2008 m. kovo 15 d. sprendimas; įpareigoti VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialą įregistruoti šios pareiškėjos nuosavybės teises į žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-4739 atmetė kaip nepagrįstus, priteisė kiekvienam pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir šiuo sprendimu nustatyta, kad VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialas pagrįstai ir teisėtai neįrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą, nes pateiktas įregistruoti žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kerta (duomenys neskelbtini) gatvės ašinę liniją, o (duomenys neskelbtini) gatvės ribos numatytos 2004 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 1-160 „Dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų” 1.2.1 papunktyje ir Vilniaus miesto gatvių išdėstymo plane, jos ašinė linija pažymėta taškais nuo 1 iki 7, t. y. pateiktas žemės sklypo planas buvo netikslus, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius per nustatytą terminą nepašalino netikslumų. Teismas nurodė, kad priėmus sprendimą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas ir jo pagrindu pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, parengiamas naujas žemės sklypo planas, netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas tuo pagrindu, kad byloje nebuvo duomenų, jog žemės sklypo patikslinimas jau atliktas arba pateikta motyvuota išvada, jog ginčo sklypo planas parengtas tinkamai ir apie tai informuotas VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialas, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų veiksmų įgyvendinimo terminų, tuo pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius, dėl ko jiems padaryta žala.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai 2011 m. birželio 29 d. padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą ir pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui; priteisti kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai savo reikalavimus grindė pirmiau minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų įgyvendintos jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktos teisės, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir nustatytų įgyvendinimo terminų, tuo pažeisdamas pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo argumentus pripažino pagrįstais ir jų pagrindu tenkino visus skundo reikalavimus. Apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydami, kad negalima atlikti žemės sklypo ribų patikslinimo dėl pareiškėjų kaltės, nes pareiškėjai negrąžino sprendimų, kuriais atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, tam, kad jie būtų patikslinti, kad neturtinė žala priteista nesant visų atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjų skundo reikalavimus: įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą; priteisti kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, po 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjams grąžinto žemės sklypo ribų patikslinimas yra atliktas po įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, kad žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą aktyviai veikti realizuodama įstatyme numatytus siekius užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėdama įgyventi jiems konstitucinę teisę į nuosavybę, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai negali įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre šio žemės sklypo duomenų. Taigi yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų pareiškėjams yra suvaržytos nuosavybės teisės į jiems atkurtą nuosavybės teise žemės sklypą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad yra sudarytas toks žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį negalima šio sklypo pažymėti kadastro žemėlapyje, nes nėra aiškios siekiamo įregistruoti sklypo ribos, jo koordinatės ir reikalingas papildomas patikslinimas tam, kad būtų galima įrašyti nekilnojamojo turto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Apeliantų nurodomi argumentai, kad žemės sklypo ribų patikslinimas neatliekamas dėl pareiškėjų kaltės, nes pareiškėjai negrąžina sprendimų, kuriais jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad neturėjo būti sudarytas patikslintas žemės sklypo planas. Apeliaciniame skunde taip pat vadovaujamasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pagal kurios nuostatas sprendimai, kuriais atkurta nuosavybės teisė, administracine tvarka galėjo būti tikslinami tik tuo atveju, jeigu su tokiu tikslinimu sutiktų žemės savininkas. Apeliantai taip pat teigia, kad pareiškėjai bei jų atstovas negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai norėtų, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikslintų sprendimus, ir tai įrodo, kad buvo ginčas dėl tikslinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai neprieštaravo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 daliai. Šių argumentų pagrindu nepripažintina, kad neturėjo būti tikslinamas ginčo žemės sklypo planas. Be to, apeliantai nurodo, kad 2007 m. birželio 13 d. raštais pareiškėjų paprašė grąžinti sprendimus tam, kad jie būtų patikslinti, tačiau pareiškėjai jų negrąžino. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama, kad pareiškėjai nesutinka su sprendimų patikslinimais, ir negalėdama dėl to sudaryti patikslinto žemės sklypo plano, turėjo imtis teisinių priemonių, kad sprendimai visiškai ar iš dalies būtų panaikinti ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo ar kad klausimas būtų išspręstas kitokiu būdu.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą.

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodomas aplinkybes apie žemės sklypo patikslinimą, bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino pareiškėjų skundo reikalavimą: įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui. Byloje pareiškėjai nenurodė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba turėtų pateikti patikslintą žemės sklypo planą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui. Pirmosios instancijos teismas tokio pagrindo taip pat nenurodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjai yra pateikę prašymus VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, o pagal bylos duomenis anksčiau jų paduoti tokio pobūdžio prašymai yra išnagrinėti ir netenkinti.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, nepripažintina pagrįsta ir teisėta, panaikintina ir dėl šios sprendimo dalies priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui atmestinas.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai vykdė teisės aktuose apibrėžtas funkcijas ir įstatymo keliamų tikslų įgyvendinimą, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius ir padarė pareiškėjams neturtinę žalą, ir šią žalą įvertino pinigais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjams padaryta neturtinė žala, įvertinta pinigais, ir kad tarp Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjams padarytos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių, bylos medžiagos akivaizdu, kad dėl atsakovo neatliekamų veiksmų (neveikimo) pareiškėjai patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes varžoma pareiškėjų nuosavybės teisė į žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatskiriami teisinės valstybės principo elementai, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatskiriamai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo principo, įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Be to, pažymėtina, kad be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų – reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, turi būti įvertinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostata, įtvirtinanti, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A525-2473/2011, Nr. A756-428/2011, Nr. A14-653/2007, Nr. A14-1625/2005 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas: sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, panaikintina, ir šis reikalavimas atmestinas, o kita sprendimo dalis, kuria patenkinti pareiškėjų reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslinimą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria įpareigota Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui. Pareiškėjų J. J., G. J., R. S., I. Š. ir R. Š. skundo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikti patikslinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė