2015-12-14 Nr. CB-11755-2-55-3-02773-2012-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-749-706/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02773-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės 2011 m. birželio 3 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti pagal šią sutartį sumokėtus 4054,68 (14 000 Lt) į ieškovės terminuotojo indėlio sutarties pagrindu atidarytą sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad ji domėjosi terminuotojo indėlio sutartimi AB banke „Snoras“, tačiau jai buvo pasiūlyta sudaryti Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, paaiškinant, jog tokia sutartis analogiška terminuotojo indėlio sutarčiai. Tik atsakovei iškėlus bankroto bylą ir paaiškėjus, kad indėlio sertifikatas nedraudžiamas, ieškovė suvokė sudariusi sandorį, kurio, žinodama tikrąsias rizikas ir sandorio aplinkybes, nebūtų sudariusi. Ieškovės nuomone, atsakovė ją suklaidino, sudarydama įspūdį, kad banko įsipareigojimai klientui yra draudžiami; ieškovė nėra teisininkė ar finansininkė, yra vyresnio amžiaus, todėl pagrįstai manė, kad Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir terminuotojo indėlio sutartis yra tapačios; sutartis sudaryta dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi; ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 4344,30 Eur (15 000 Lt) vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikė restituciją, pripažino ieškovės sumokėtą 4344,30 Eur (15 000 Lt) sumą jos lėšomis mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“; kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi tenkino dalį atsakovės apeliacinio skundo, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeitė, nustatydama, kad, taikant restituciją, ieškovės sumokėta ir banko neišpirkta 4054,68 (14 000 Lt) suma pripažintina ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo, atsiliepimo į jį ir pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius laikosi pozicijos, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie siūlomą finansinę priemonę, atsižvelgė į jos asmenines savybes, Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nuostatos nėra klaidinančios. Spręsdami priešingai, teismai netinkamai taikė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę ir tikslą bei Sutarties nuostatų tarpusavio ryšį. Kasatoriaus vertinimu, teismai, pažeisdami CK 1.90 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė klydo sudarydama ginčo sandorį, ji neįrodė, jog suklydimas dėl indėlio sertifikatui taikomų ribojimų jai turėjo esminę reikšmę, taip pat neįrodė suklydimo fakto – kad atsakovė aiškiai ir suprantamai jai nesuteikė visos reikalingos informacijos. Teismai netinkamai taikė ir aiškino restituciją reglamentuojančias teisės normas – taikė restituciją kasatoriaus, kuris nėra Sutarties šalis, atžvilgiu.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė BUAB bankas „Snoras“, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo tenkinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą.

Ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.

2015 m. gruodžio 1 d. trečiasis asmuo pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, kuriuo prašo kasacinį procesą nutraukti; 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškimu nurodė, kad jam žinomi atsisakymo nuo kasacinio skundo teisiniai padariniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl kasacinio skundo atsisakymo

CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Kasatorius savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu ir nurodo, kad jam suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, atsakovės BUAB banko „Snoras“ pareiškimas dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo nenagrinėtinas ( CPK 349 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teikdamas skundą kasatorius žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tai, priėmus jo kasacinio skundo atsisakymą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo, atsisakydamas kasacinio skundo, nereikalavo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) 6,57 Eur (šešis Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė