bff5ff60-5f5b-4e15-a8d9-bc63ebb72c6c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-190-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-08326-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 13 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakultytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. G., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovei S. S., atsakovo D. S. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovams S. S., D. S. dėl skolos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolos, 3,06 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 5260,00 Eur sumos nuo 2016-03-21 iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 2720,00 Eur skolos, 3,06 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 2720,00 Eur sumos nuo 2016-03-01 iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 savo dukteriai S. S. ir jos sutuoktiniui D. S. paskolino 5260,00 Eur, kurie buvo skirti jų Å¡eimos pragyvenimo iÅ¡laidoms. Ji taip pat paskolino 2720,00 Eur atsakovo D. S. kelionėms į užsienį, t.y. 2014 metais ji perdavė atsakovui 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad skolindama pinigus atsakovams jais pasitikėjo ir tikėjosi, jog skolÄ pastarieji grÄ Å¾ins, todėl raÅ¡ytinės sutarties Å¡alys nesudarė. Kadangi atsakovas D.

S. gyvena ir dirba užsienyje bei gauna nemažas pajamas ji kreipėsi į atsakovus su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovai skolos jai negrÄ Å¾ino. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2015-03-16, t.y. kai atsakovams gimė sÅ«nus, metus laiko atsakovas D. S. neturėjo darbo, todėl ji atsakovų Å¡eimai skolindavo pinigines lėšas pragyvenimui. Kadangi pinigus skolino artimiems asmenims, t.y. dukters Å¡eimai, raÅ¡ytinės sutarties Å¡alys nesudarė.

Be to, pinigines lėšas ji atsakovams skolindavo ir anksčiau, tačiau jie visuomet skolÄ grÄ Å¾indavo, todėl ji neturėjo priežasties manyti, kad praÅ¡omos priteisti skolos atsakovai negrÄ Å¾ins.Atsakovas D. S. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės yra nepagrįstos, kadangi ji paskolos atsakovams suteikusi nebuvo. 2016-05-13 jis kartu su sutuoktine S. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Å iame praÅ¡yme nei jis, nei sutuoktinė nenurodė, kad jie turi įsiskolinimÄ kreditorei R. G., t.y. ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės reikalavimas jam tapo žinomas tik tuomet, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė 2016-06-01 pareikÅ¡dama kreditorinį reikalavimÄ santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad 7980,00 Eur skolos reikalauja solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, tuo tarpu pateikdama ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nurodė, kad praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5260,00 Eur skolos, o likusiÄ 2720,00 Eur skolos dalį praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo.

Pažymėjo, jog 2014 metais jis iÅ¡ tiesų vyko dirbti į NorvegijÄ , tačiau piniginės lėšos, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, jam nebuvo reikalingos, kadangi visas iÅ¡laidas, susijusias su darbu, kompensavo ir apmokėjo darbdavys. Jis apmokėjo atsakovo kelionę į NorvegijÄ , iÅ¡laidas bÅ«sto nuomai ir maistui ir vėliau Å¡ios iÅ¡laidos buvo iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ darbo užmokesčio, ko pasekoje jis gavo mažesnį darbo užmokestį. Be to, ieÅ¡kovės nurodyta 2720,00 Eur suma yra vertintina kaip didelė, todėl nėra aiÅ¡ku kam vienam asmeniui, į užsienį vykstančiam dirbti be Å¡eimos, bÅ«tų reikėję tiek piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų kovo mėnesio jis kartu su sutuoktine gyveno ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å iame bute už savo pinigines lėšas jis atliko remontÄ , pirko namų apyvokos daiktus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog atsakovų Å¡eima turėjo pakankami piniginių lėšų, todėl nebuvo poreikio skolintis. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas nevyko dirbti į užsienį, Å¡eima gyveno iÅ¡ santaupų.Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad iki sÅ«naus gimimo 2015-03-16 atsakovas D. S. vykdavo dirbti į užsienį. Gimus sÅ«nui, nuo 2015 metų balandžio – gegužės mėnesio atsakovas dirbti į užsienį nebevažiavo iki 2016 metų kovo mėnesio, kadangi nebuvo darbo, todėl Å¡eimai trÅ«ko piniginių lėšų pragyvenimui ir ji kartu su atsakovu skolinosi pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pažymėjo, kad kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovei paskolinus pinigus ji apie tai pasižymėdavo savo užraÅ¡uose.

Atsakovė nurodė, kad pinigines lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovės jie skolindavosi ir anksčiau, tačiau visuomet skolÄ grÄ Å¾indavo. IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5260,00 Eur skolÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo D. S. 2720,00 Eur skolÄ . Nurodo, kad laikotarpiui nuo 2015-05-25 iki 2016-03-21 paskolino 5260,00 Eur atsakovams pragyvenimui bei paskolinio 2720,00 Eur atsakovui D. S. kelionėms į užsienį, t.y. 2014 metais – 2220,00 Eur, 2016-03-01 – 500,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovė aplinkybę, jog suteikė atsakovams paskolÄ , grindžia tuo, jog atsakovui buvo reikalingos piniginės lėšos kelionėms į NorvegijÄ 2014 metais ir 2016-03-01 bei tuo, jog laikotarpiu nuo 2015 metų balandžio mėnesio 2016 metų kovo mėnesio atsakovas D.

S. neturėjo darbo, todėl atsakovų Å¡eimai reikėjo piniginių lėšų pragyvenimui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2016-02-20 atsakovas D. S. dirbo įmonėje Anionas AS. IÅ¡ byloje pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovas D. S. nuo 2015-05-16 darbų Anionas AS nevykdė. Å ias aplinkybes patvirtino ir ginčo Å¡alys bei jų atstovai teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu atsakovė S. S. paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis dirbdamas užsienyje per laikotarpį nuo 6 savaičių iki 2 mėnesių uždirbdavo vidutiniÅ¡kai 6000,00 Lt – 7000,00 Lt, tačiau užsienyje nedirbo nuolatos, t.y. tam tikrai laikÄ dirbdavo Norvegijoje, o po to kelis mėnesius praleisdavo Lietuvoje, todėl Å¡eimos vidutinės pajamos sudarė apie 1000,00 Lt.

Anionas AS 2016-08-31 informacinės pažymos duomenimis nustatyta, kad įmonė atlikdavo iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio už kelionę į NorvegijÄ ir atgal į LietuvÄ bei apgyvendinimo iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas D. S. 2010-06-12 iki 2015-12-29 gaudavo pajamas. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis bei Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nurodė, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė paskolos sutartis, o ieÅ¡kinyje nurodytas pinigines lėšas ji perduodavo grynaisiais pinigais. Taigi, byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo ir priėmimo faktÄ bei tai, kad piniginės lėšos buvo suteiktos bÅ«tent kaip paskola. Antra, nors įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovės pajamas nustatyta, jog ieÅ¡kovė turėjo pakankamai piniginių lėšų suteikti atsakovams ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio paskolÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Trečia, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas gaudavo pajamas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje pateikto atsakovės S. S. parengto išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2015-11-26 atsakovai pinigines lėšas skolindavosi kelis kartus per mėnesį, tačiau 2015 metų gruodžio mėnesį buvo skolinamasi kas kelias dienas mažesnėmis sumomis. Todėl nėra aišku, kodėl atsakovams žinant, jog jie neturi pakankamai piniginių lėšų būtiniesiems poreikiams patenkinti ir žinant, jog šių pajamų greitu metu negaus, pavyzdžiui iš darbinės veiklos, jie pinigines lėšas skolinosi kas kelias dienas, o ne didesnes sumas kas mėnesį kaip ir anksčiau.

Be to, minėtame iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų apie paskolintas pinigines sumas po 2016-01-03, nors ieÅ¡kinyje nurodoma, jog pinigai buvo skolinami iki 2016-03-21. Ketvirta, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad negali nurodyti kiek piniginių lėšų ir kada tiksliai suteikė atsakovams, kadangi Å¡ios informacijos nesižymėjo. Nurodė, kad duomenis apie paskolintas pinigines lėšas žymėdavosi jos duktė atsakovė S. S.. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė negalėjo patvirtinti, jog praÅ¡oma priteisti suma atitinka atsakovams suteiktos ir negrÄ Å¾intos paskolos sumÄ .

Be to, pagal byloje pateiktÄ atsakovės S. S. parengtÄ iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad atsakovų skola laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2016-01-03 sudarė iÅ¡ viso 3420,00 Eur, o ne 5260,00 Eur, kaip ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė. Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti atsakovų įsiskolinimo dydį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai 2016-05-13 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir pateikė 2015-05-13 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Minėtoje sutartyje atsakovai aptarė, kaip po santuokos nutraukimo bus vykdomos prievolės kreditoriui AB SEB bankui, tačiau neaptarė prievolės vykdymo ieÅ¡kovei. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir atsakovė patvirtino, kad ieÅ¡kovė dažnai remdavo atsakovų Å¡eimÄ , t.y. suteikdavo jiems piniginių lėšų pragyvenimui. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp Å¡alių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai ir labiau tikėtina, jog atsakovams gyvenant santuokoje ieÅ¡kovė teikė jiems tam tikras pinigines lėšas kaip paramÄ .

IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, pripažintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. S. patyrė 745,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 700,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ bei 45,98 Eur už vertimo paslaugas.

IeÅ¡kinį atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 745,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur.

Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 745,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui D. S.. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Larisa Šimanskienė