AS-552-397-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS552–397/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. kovo 1 d. skunduose nurodytų faktų ištyrimui, taip pat ir dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) kanclerio A. K. ir 2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. (1.23.)7R-1856 parengusio P. G. veiksmų, įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti išsamų ir pilną tarnybinį tyrimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos pareiškėjo naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo Teisingumo ministerijos pareiškėjo naudai jo turėtas teismo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. balandžio 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti teismui reikiamą skaičių patikslinto skundo egzempliorių su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, aiškiai ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nuostatas suformuluotu skundo reikalavimu bei išdėstytomis jį pagrindžiančiomis aplinkybėmis; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 24 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-1856 ir Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-1237; 2) įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti išsamų ir pilną tarnybinį tyrimą dėl ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės J. B. ir E. N. veiksmų; 3) įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos patikrinimą ir įvertinimą; 4) įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir VVTAT, Tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos pareiškėjo naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo Teisingumo ministerijos pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1237 panaikinimo, įpareigojimo Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei įpareigojimo Teisingumo ministeriją pavesti VVTAT iš naujo išnagrinėti J. K. 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą. Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-1856; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti išsamų ir pilną tarnybinį tyrimą dėl ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės J. B. ir E. N. veiksmų; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjo naudai 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo Teisingumo ministerijos pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad skundžiamą Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-1237 pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 22 d., o į teismą su skundu kreipėsi 2012 m. balandžio 6 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1237 padavimo terminą nurodytų argumentų, jog gavęs minėtą sprendimą dėl vilkinimo atlikti ministerijos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjas privalėjo pakartotinai kreiptis į Teisingumo ministeriją, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėdamas, kad aplinkybės, jog siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškėjas kreipiasi ne į teismą, o į kitas institucijas, kai toks kreipimasis nėra numatytas įstatymu ir nėra būtinas, yra vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios priklauso nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo pasirenkant savo teisių gynybos būdą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo a. b. Nr. AS15-313/2005, AS17-230/2007 ir kt.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį Tarnybos veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei įpareigoti Teisingumo ministeriją pavesti Valstybinei VVTAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą, teismas pažymėjo, kad reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus šiuo atveju negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Teismas nurodė, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš pareiškėjo kelto reikalavimo panaikinti ginčijamą Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimą, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. skundas „Dėl VVTAT pareiškėjo skundo nagrinėjimo“ ir netenkintas pareiškėjo prašymas inicijuoti neeilinį tarnybos veiklos patikrinimą bei įvertinti jos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1237 panaikinimo atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas), šiuo pagrindu teismas taip pat atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimų Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį Tarnybos veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei pavesti VVTAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pripažinti, kad pareiškėjas skundui paduoti dėl reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį VVTAT veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei įpareigoti Teisingumo ministeriją pavesti Tarnybai iš naujo išnagrinėti J. K. tarnybai 2011 m. lapkričio 20 d. pateiktą skundą, o tuo pačiu ir skundo dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1273, termino nepraleido, o teismui padarius priešingą išvadą, taikant teisingumo bei protingumo kriterijus, pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, jį atnaujinti, ir skundo dalį dėl nurodytų reikalavimų priimti, o bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1273 panaikinimo. Pažymi, kad Teisingumo ministerija 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-1856 priėmė dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 1 d. skundo, kuriuo pareiškėjas prašė inicijuoti Teisinių institucijų departamento direktorės J. B. ir E. N., nagrinėjus pareiškėjo ir/ar kitų pareiškėjų skundus, tarnybinį patikrinimą ir drausminės atsakomybės taikymą ir/ar klausimo sprendimą dėl jų neeilinės atestacijos, o nustačius piktnaudžiavimo ar tarnybos pareigų neatlikimo požymių (Baudžiamojo kodekso 228, 229 straipsniai), ir kreipimąsi į atitinkamas institucijas, o taip pat eliminuoti formalų ir vilkinamą „atsirašinėjimą“ bei užtikrinti visos medžiagos išsireikalavimą iš Tarnybos ir pilną, visapusišką, objektyvų ir savalaikį pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. skundo pakartotinį išnagrinėjimą.

Pažymi, kad 2012 m. sausio 3 d. skundu pareiškėjas, be kita ko, ministro prašė ir inicijuoti VVTAT neeilinį veiklos patikrinimą ir įvertinimą, o taip pat pavesti Tarnybai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. pateiktą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie reikalavimai yra išvestiniai, pažymi, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. skundo, o tuo pačiu ir iš Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1273, todėl darytina išvada, kad visi nurodyti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję, dėl ko pripažintina, jog pareiškėjas dėl nurodytų reikalavimų nėra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti.

Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jei skundas būtų išnagrinėtas tik dėl įpareigojimo Teisingumo ministeriją atlikti išsamų ir pilną tarnybinį tyrimą dėl ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės J. B. ir E. N. veiksmų bei neturtinės žalos priteisimo, o skundo dalis dėl ginčo esmės, t. y. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, liktų nenagrinėtas, Tarnyboje būtų paliekamos ir sudaromos sąlygos tolimesniam kitų vartotojų teisų pažeidinėjimui, o tokia padėtis akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, kad skundo padavimo terminą dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. rašto praleido, kadangi gavęs minėtą raštą privalėjo pakartotinai kreiptis į Teisingumo ministeriją, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsakovo nuomone, termino praleidimas skundui paduoti bei naujo skundo padavimas Teisingumo ministerijai priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Nepagrįsti ir pareiškėjo motyvai, kad jo naujo skundo padavimas, kuriame jis skundžia ankstesnio skundo rengėjų neva netinkamai atliekamą darbą, gali būti objektyviu pagrindu atnaujinti ankstesnio rašto apskundimo terminą. Priešingu atveju, vėliau paduotų skundų padavimas, jeigu ginčas iš dalies ir būtų susijęs su aplinkybėmis, kuriuos minimos ankstesniuose skunduose, reikštų pagrindą atnaujinti praleistus terminą dėl visų anksčiau asmens paduotų skundų. Pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš jo 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. kovo 1 d. skundų turinio matyti, kad yra visiškai skirtingi šių skundų reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1237 panaikinimo, įpareigojimo Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį VVTAT veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei įpareigojimo Teisingumo ministeriją pavesti VVTAT iš naujo išnagrinėti J. K. 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu. Įvertinusi šios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamą Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir jo turinį sužinojo 2012 m. vasario 22 d. jį gavęs paštu. Šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas (b. l. 1). Todėl atsižvelgiant į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas dėl Teisingumo ministerijos sprendimo teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 22 d. Tuo tarpu, pareiškėjas skundą teismui pateikė 2012 m. balandžio 6 d., t.y. akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo, nurodydamas, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad gavus minėtą sprendimą dėl vilkinimo atlikti ministerijos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjas privalėjo pakartotinai kreiptis į Teisingumo ministeriją. Tokiu būdu esmine skundo padavimo teismui praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo tai, kad ginčą iš pradžių mėgino išspręsti neteismine tvarka, pakartotinai kreipdamasis į Teisingumo ministeriją.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006, 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5–383/2005). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nagrinėjamu atveju nenustatė, tačiau pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, ieškojo kitų būdų apginti savo galimai pažeistas teises. Aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti pakartotinai kreipdamasis į Teisingumo ministeriją tik parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl ginčijamo Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį VVTAT veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei įpareigoti Teisingumo ministeriją pavesti VVTAT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą.

Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti neeilinį VVTAT veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją pavesti VVTAT iš naujo išnagrinėti J. K. 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą yra išvestiniai iš pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. skundo, o tuo pačiu ir iš Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-1273, todėl darytina išvada, kad visi nurodyti reikalavimai yra neatsiejamai susiję, todėl priimtini nagrinėti.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamu Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-1237 išnagrinėtas pareiškėjo J. K. 2012 m. sausio 3 d. skundas „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjo skundo nagrinėjimo“ ir netenkintas pareiškėjo prašymas inicijuoti VVTAT veiklos patikrinimą ir įvertinimą bei pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą (b. l. 5).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgus į tai, kad praleistas skundo padavimo terminas dėl Teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 20 d. individualaus administracinio akto (sprendimo) Nr. (1.23.)7R-1237 panaikinimo, o kiti skundo reikalavimai (t. y. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – inicijuoti VVTAT veiklos patikrinimą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 20 d. Tarnybai pateiktą skundą) neatsiejamai susiję su reikalavimu panaikinti šį administracinį aktą, nes būtent juo atsisakyta atlikti skunde prašomus veiksmus, t. y. reikalavimai išvestiniai iš pirmojo, o pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, skundą dėl nurodytų reikalavimų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakytina priimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė