2016-04-27 Nr. AB-9374-3-61-3-04645-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-453-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04645-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Orlen Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 2 387,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su skundo teismui parengimu, susipažinimu su byla, paaiškinimų teismui parengimu, pasiruošimu atstovavimui bei atstovavimu administracinėje byloje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė sumažinti pareiškėjo prašyme nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, pateikė su tuo susijusius skaičiavimus. Atsakovas nurodė, kad byla nėra sudėtinga, nauji ar kompleksiniai konkurencijos teisės klausimai joje nebuvo nagrinėti. Byla buvo susijusi tik su procedūrinio pobūdžio teisiniais klausimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 409,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Tarybos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1S-152/2014 ir įpareigoti Tarybą iš naujo spręsti tyrimo pradėjimo klausimą pagal Lietuviškų degalinių sąjungos 2013 m. kovo 5 d. skundą, papildytą 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. vasario 24 d. raštais, dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Tarybos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1S-152/2014 ir įpareigojo Tarybą iš naujo spręsti tyrimo pradėjimo klausimą pagal Lietuviškų degalinių sąjungos 2013 m. kovo 5 d. skundą, papildytą 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2014 m. sausio 10 d., 2014 m. vasario 24 d. raštais, dėl AB „Orlen Lietuva“ veiksmų piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2, 3 dalimis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą, suteiktą 2014 m. spalio 22 d. surašant skundą teismui, teismas taikė iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusios redakcijos Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktus, nurodė, kad skundo teismui pateikimo metu minimali mėnesinė alga buvo 1 035 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 972 1 p.), todėl pareiškėjui priteistina maksimali atlyginimo už skundo teismui surašymą suma yra 3 105 Lt (3 x 1 035 Lt) (899,27 Eur).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti sumokėtą žyminį mokestį, teismas nustatė, kad už pareiškėjo skundą teismui buvo sumokėtas 75 Lt (21,72 Eur) žyminis mokestis. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, žyminis mokestis priskirtas bylinėjimosi išlaidoms, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti jį atlyginti. Teismas priteisė pareiškėjui už jo skundą sumokėtą 75 Lt (21,72 Eur) žyminio mokesčio sumą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti paaiškinimų teismui parengimo, pasiruošimo atstovavimui bei atstovavimo administracinėje byloje išlaidas, teismas pažymėjo, kad teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla ir buvo pateikti rašytiniai advokato Raivydo Rukštelės paaiškinimai, vyko 2015 m. kovo 23 d., todėl išlaidų, susijusių su pareiškėjo atstovavimu šiame posėdyje, atlyginimui taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 dienos. Teismas rėmėsi šios redakcijos Rekomendacijų 7, 8.16 ir 8.19, 9 punktais, nustatė, kad 2015 m. kovo 23 d. teismo posėdis, kuriame advokatas Raivydas Rukštelė atstovavo pareiškėją, vyko 53 min., todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas laikė, jog teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos vieną valandą. Advokato Raivydo Rukštelės 2016 m. kovo 19 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija ADV Nr. 022 nurodyta, jog pasiruošimas atstovavimui ir atstovavimas iš viso truko tris valandas. Atitinkamai, 2014 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 697,70 Eur, todėl pagal teisės aktų nuostatas pareiškėjui už pasiruošimą atstovavimui ir jo atstovavimą teisme teismas priteisė maksimalią sumą – 209,31 Eur (697,70 Eur x 0,1 x 3 val.), o už paaiškinimų teismui parengimą – 279,08 Eur (697,70 Eur x 0,4).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su susipažinimu su Tarybos atsiliepimu ir kita administracinės bylos medžiaga, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijų 8 punkte išvardijant advokato teikiamas teisines paslaugas atskirai nėra aptarta tokia kategorija, kaip susipažinimas su bylos medžiaga, ir darė išvadą, jog skundo teismui surašymas bei atstovavimas teisme neįmanomas nesusipažinus su bylos dokumentais, t. y. susipažinimas su bylos medžiaga iš esmės yra sudėtinė skundo teismui parengimo bei atstovavimo dalis, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuotinos kaip išlaidos už šias Rekomendacijų 8 punkte nurodytas teisines paslaugas. Teismas darė išvadą, kad už atsakovo atsiliepimo analizę bei atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui priteistina suma skaičiuotina bendrai pagal Rekomendacijų 8.19 punkto normą.

Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 2 387,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas ją sumažino ir priteisė pareiškėjui 1 409,38 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 409,38 Eur su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimas, pakeisti ir sumažinti iš Tarybos priteistinų išlaidų dydį.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžia, kad Rekomendacijų 8 punkte nurodyti maksimalūs užmokesčio dydžiai gali būti pritaikyti tais atvejais, kai byla yra sudėtinga, tačiau nei teismas, nei pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą teigti, kad byla buvo sudėtinga. Atsakovo teigimu, byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami kompleksiniai konkurencijos teisės klausimai, byla buvo labiau susijusi su procedūrinio pobūdžio teisiniais klausimais, skundžiamą Tarybos nutarimą sudarė tik septyni puslapiai, byla nebuvo didelės apimties, didžiąją dalį medžiagos sudarė kitų ūkio subjektų komercinė paslaptis, tik trys bylos tomai buvo prieinami ir skirti susipažinti pareiškėjui, iš jų vieną tomą sudaro paties pareiškėjo pateikta informacija. Atsakovas daro išvadą, kad byla nelaikytina tiek sudėtinga ar reikalaujanti tiek laiko ar darbo sąnaudų, kad būtų pagrindas taikyti Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius užmokesčio už atitinkamas teisines paslaugas dydžius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byla išnagrinėta tik viename teismo posėdyje, trukusiame tik 53 minutes. Atsakovo manymu, skundo parengimui šioje byloje skirtos darbo ir laiko sąnaudos nesudaro pagrindo priteisti daugiau nei trečdalį Rekomendacijose nurodyto dydžio, t. y. 300 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad paaiškinimai buvo pareiškėjo atstovo kalba teismo posėdžio metu, išdėstyta raštu, todėl teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už dvi atskiras teisines paslaugas. Atsakovas pažymi, kad teismo posėdžio metu tiek žodžiu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateikti argumentai dėl galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, kuris nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, nebuvo nagrinėjamas Tarybos nutarime. Tarybos nuomone, pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama bent trečdaliu, o išlaidos už rašytinių paaiškinimų teismui rengimą neturėtų būti atlyginamos.

Pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendime konstatuotos aplinkybes – kad pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimas truko net pusantrų metų ir pagal surinktų duomenų kiekį iš esmės tapo panašiu, nors ir nepakankamai išsamiu, į Tarybos atliekamą tyrimą, kad faktiškai Taryba atliko veiksmus, kurie savo turiniu atitiktų tyrimo veiksmus, o ne aiškinosi, ar reikalinga pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad byloje keliami ne tik procedūriniai klausimai, kaip teigiama atskirajame skunde, bet ir tokie klausimai kaip rinkos apibrėžimas, ūkio subjekto dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje nustatymas, ūkio subjekto veiksmų kvalifikavimo kaip piktnaudžiavimo atitinkamoje rinkoje vertinimo klausimai, nagrinėtos ūkio subjektų sudarytos sutartys, spręsta pagrįstai ar ne Taryba nevertino tam tikrų pareiškėjo pateiktų duomenų.

Sprendžiant bylą turėjo būti atsakyta į klausimą, ar yra pagrindo įtarti, kad AB „Orlen Lietuva“ veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – šis klausimas, kaip ir kiti nagrinėti byloje, negali būti vertinamas kaip vien procedūrinio pobūdžio. Kad byla buvo sudėtinga, verčia manyti ir paties atsakovo veiksmai byloje. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinus byloje ginčytą Tarybos sprendimą, priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas Tarybai nebuvo akivaizdus, nes dėl priimto sprendimo Taryba pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi.

Pareiškėjo manymu, bylos sudėtingumas priklauso ne nuo bylos tomų skaičiaus, byloje ginčyto nutarimo ir procesinių dokumentų apimties. Posėdžio trukmė taip pat negali būti kriterijumi nustatant bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą dydį, o už atstovavimą teismo posėdžiuose bylinėjimosi išlaidos ir taip priteisiamos priklausomai nuo posėdžių trukmės ir bylos sudėtingumas bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą dydžiui taip pat jokios įtakos neturi. Pareiškėjas nurodo, kad į bylą pateiktais jo paaiškinimais buvo atsikirsta į byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus.

Į pareiškėjo paaiškinimuose pateiktus motyvus ir argumentus priimdamas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje atsižvelgė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad paaiškinimų pateikimas byloje pareiškėjui nebuvo būtinas ginant savo interesus. Paaiškinimai nebuvo skirti klausimams, nesusijusiems su konkurencijos teisės pažeidimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos prašymas dėl išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pareiškėjui priteista 1 409,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas neginčija pareiškėjo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atskiruoju skundu prašo tik sumažinti pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašyme prašė priteisti tokias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas: 21,72 Eur žyminį mokestį; 1051,32 Eur už skundo parengimą, 1314,24 Eur už susipažinimą su byla, rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė: už sumokėtą žyminį mokestį – 21,72 Eur, už skundo parengimą – 899,27 Eur, už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, pasiruošimą atstovavimui bei atstovavimą teismo posėdyje – 209,31 Eur, už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą – 279,08 Eur.

Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais.

Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Pažymėtina, kad teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, ABTĮ, CPK, Rekomendacijų nuostatos neriboja bylos šalių teisės susitarti dėl atstovavimo su vienu advokatu ar keliais advokatais, dėl advokato (-ų) atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į CPK ir Rekomendacijų nuostatas, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba nagrinėjama ilgą laiką ar kitais panašiais atvejais (Rekomendacijų 11 p.). Pažymėtina, kad nepaisant minėtų aplinkybių visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad byla yra sudėtinga, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir darė išvadą, kad pareiškėjui priteistini Rekomendacijose nustatyti maksimalūs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų dydžiai.

Pažymėtina, kad teismo diskrecija yra įvertinti bylos sudėtingumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-723/2014). Administracinių teismų praktikoje yra nurodoma, kad vertinant, ar byla sudėtinga, atsižvelgiama į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne)buvimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Teisėjų kolegija šioje byloje, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo išsakytus argumentus dėl šios bylos sudėtingumo bei vertindama pirmosios instancijos teismo išvados tuo pačiu klausimu pagrįstumą, pirmiausiai atkreipia dėmesį į panašių bylų sudėtingumo vertinimą administracinių teismų praktikoje. Dauguma administracinių bylų, kuriose buvo nagrinėjami konkurencijos teisės klausimai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, buvo vertinamos kaip sudėtingos ir bylinėjimosi išlaidos buvo priteisiamos, vadovaujantis maksimaliais Rekomendacijose nustatytais dydžiais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1274/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-54/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1693/2014). Teismų praktikoje yra buvę bylų, kurios buvo pripažintos itin sudėtingomis ir kuriose buvo nutarta nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, priteisiant dar didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A502-34/2009, A442-715/2008, AS442-292/2009).

Teisėjų kolegija, šią bylą įvertinusi kitų administraciniuose teismuose nagrinėtų konkurencijos teisės bylų kontekste, atsižvelgusi į atskiruoju skundu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus bylos sudėtingumą pagrindžiančius kriterijus, į atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad ši byla yra pakankamai sudėtinga dėl nagrinėto ginčo esmės, dėl teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir jų kvalifikavimo. Tos aplinkybės, kad byla nebuvo itin didelės apimties, teisme nebuvo nagrinėjama labai ilgą laiką, bei nebuvo išskirtinė dėl taikytinos nacionalinės ir / ar Europos Sąjungos teisės, sudaro pagrindą tik pripažinti, kad byla nebuvo itin sudėtinga, todėl privalu neperžengti Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Taigi šiuo atveju pareiškėjui jo patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nustatytas pagal maksimalius Rekomendacijose įtvirtintus priteistinų išlaidų dydžius. Šios išlaidos apskaičiuotinos atsižvelgiant ir į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjui atstovavo advokatas, o ne advokato padėjėjas.

Kaip matyti iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų teismui, juose buvo pateikiami argumentai, privalomi oponuojant Tarybos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytai pozicijai, todėl nesutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai teismui vertintini tik kaip jo atstovo kalba teismo posėdžio metu, išdėstyta raštu. Nors pareiškėjas neprašė Tarybos tirti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose keliose pastraipose išdėstė savo poziciją, kad atsakovas privalėjo pradėti tyrimą dėl minėtos nuostatos pažeidimo. Įvertinusi paaiškinimų pobūdį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad rašytinių paaiškinimų pateikimas byloje pareiškėjui nebuvo būtinas ar perteklinis ginant savo interesus.

Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, tinkamai vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius