2016-11-29 Nr. AB-22422-3-63-3-01448-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2806-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01448-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 123,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (b. l. 3–4).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju nustatytas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, kad turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 139,94 Eur dydžio vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 16,51 Eur, todėl liko 123,43 Eur įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 25–27) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Atsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai, aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) 3 punktą, V skyrių, 1 priedą.

Iš Nuostatų turinio matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą. Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava.

Nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. atsakovas A. S. yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-462/2007 jam buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią pradedant skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 17 d.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog ginčo laikotarpiu atsakovas realiai negalėjo naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl jis negalėjo būti laikytinas atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.

Kadangi būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos apskaičiavimą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuo grindžiamas atsakovui A. S. paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydis, prašymas laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti (b. l. 30–32).

Pareiškėjas nurodo, kad neturi jokių duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį. Atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, kad nekilnojamu turtu, kol jis atliko laisvės atėmimo bausmę, niekas nesinaudojo ir bute negyveno. Pareiškėjo nuomone, teismas būdamas aktyvus bei siekdamas visapusiškai ir teisingai išspręsti administracinę bylą, galėjo prašyti atsakovo pateikti įrodymus, kad butu nesinaudojo ir jame negyveno kiti asmenys ar kitais administraciniame procese įtvirtintais būdais tirti ir vertinti svarbias bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad už 2008 metus apskaičiuota vietinė rinkliava buvo sumokėta V. S.. Todėl daro išvadą, kad atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno ir juo naudojosi kiti asmenys.

Pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Pareiškėjas ne naujai apskaičiuoja ar perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. S. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu atsakovui buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią pradedant skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas realiai negalėjo naudotis butu, todėl jis negalėjo būti laikytinas atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jo prašymas turėjo būti patenkintas visiškai.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 buvo patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Dar kartą naują Nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais).

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 yra pažymėjęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 buvo nurodyta, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-689/2014, vertindamas Lazdijų rajono savivaldybės patvirtintus Vietines rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, padarė išvadą, jog atsakovė yra vietines rinkliavos mokėtoja, nepriklausomai nuo to, kad negyvena sodyboje.

Analogiška pozicija dėstoma ir kitose tokio pat pobūdžio administracinėse bylose – nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena/nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo aptariamos pareigos. Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo toks asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka (Rinkliavų įstatymo 12 str.).

Pažymėtina, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju atsakovas, kuriam šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo naudojamas, komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.

Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo nurodytais motyvais netenkinti pareiškėjo reikalavimo vietinės rinkliavos priteisimo, dėl ko, atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tvirtintina apie netinkamą ginčo santykiams taikytinų teisės normų aiškinimą bei taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1870-556/2015).

Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios vyraujančios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 d. (pagal gavimo spaudą ant prašymo, reg. Nr. I-1434, b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Remiantis pareiškėjo pateikta pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 5) per šį laikotarpį susidariusi vietinės rinkliavos nepriemoka yra 115,9 Eur (123,43 – 7,53).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 115,9 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 115,9 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų devynis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė