2024-06-12 Nr. AB-9422-3-64-3-02321-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1679-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02321-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. patikslintą skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ (toliau – ir Sprendimas dėl atleidimo, 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T-237) ir įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) grąžinti pareiškėją į Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės pareigas; 2) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl konkurso paskelbimo, 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T-239).

2. Taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-237 nusprendė atleisti pareiškėją iš Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierės pareigų pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išmokėti pareiškėjai iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas ne vėliau kaip paskutinę jos darbo dieną, o 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-239 paskelbė konkursą į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. To paties įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad siūlymą savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai, teikia Kontrolės komitetas. Tai reiškia, kad nors sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus atleidimo priima savivaldybės taryba, tačiau siūlymą savivaldybės tarybai priimti tokį sprendimą, esant įstatymuose numatytiems pagrindams, teikia Kontrolės komitetas. Nagrinėjamu atveju šiame įstatyme įtvirtintos atleidimo procedūros buvo grubiai pažeistos, nes siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų pateikė ne Kontrolės komitetas, o savivaldybės meras I. P.. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad Kontrolės komitetas su Sprendimo dėl atleidimo projektu buvo supažindintas tik 2023 m. rugpjūčio 22 d. Kontrolės komiteto posėdyje, Teisės ir personalo skyriaus vedėjui A. K. pagarsinus Sprendimo dėl atleidimo projektą. Kontrolės komitete nevyko balsavimas dėl Sprendimo dėl atleidimo projekto teikimo savivaldybės tarybai, o sprendimas atleisti pareiškėją iš einamų pareigų buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytus terminus tokiam sprendimui priimti ir buvo priimtas po to, kai pareiškėja atsisakė vykdyti neteisėtus mero nurodymus.

3.2. Savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iniciatyva negali priklausyti merui, kadangi vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 9 dalies 8 punktu, meras yra vienas iš savivaldybės kontrolieriaus tarnybos audituojamų subjektų, savivaldybės kontrolierius turi teisę ir pareigą nurodyti merui jo veiklos trūkumus ir nustatyti terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai, o meras per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą privalo ištaisyti audito metu nustatytus jo veiklos trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės kontrolieriui. Savivaldybės kontrolieriaus priėmimas ir / ar atleidimas nėra ir negali būti politinis sprendimas, kadangi savivaldybės kontrolierius nėra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl jis gali būti atleistas iš pareigų tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, sąlygų ir terminų.

3.3. Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad įstaigų vadovai į pareigas priimami 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems įstaigų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma 5 metų kadencija eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas“. Valstybės tarnybos įstatymo norma, nustatanti kadencijos trukmę visiems įstaigų vadovams, įskaitant savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos vadovus, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-406 buvo nuspręsta nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriui 5 metų kadencijos trukmę. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vietos savivaldos įstatymas nenustato terminų skaičiavimo taisyklių, kadencijos terminas skaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 14 straipsnyje įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, paskutinioji pareiškėjos kadencijos diena yra 2024 m. sausio 1 d., t. y., ji sutampa su pakeitimo įstatymo įsigaliojimo diena, ir tai reiškia, kad nuo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos pareiškėjos kadencija turi būti pradėta skaičiuoti iš naujo.

3.4. Sprendimui dėl atleidimo esant neteisėtam, Sprendimas dėl konkurso paskelbimo taip pat yra neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas nesant tam teisinio pagrindo, t. y. nesant laisvos tarnybos vietos, į kurią skelbiamas konkursas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, konkursas į įstaigos vadovo pareigas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas į savivaldybės kontrolieriaus poziciją iki šio rašto pateikimo dienos nėra paskelbtas, taigi, jo paskelbimo terminas be jokių objektyvių priežasčių yra praleistas 3 mėnesius.

4. Atsakovas Kelmės rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Pareiškėja į Savivaldybės kontrolierės pareigas buvo priimta 2011 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu Nr. T-209. Pareiškėja faktiškai pradėjo dirbti 2011 m. rugpjūčio 1 d. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-406 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus kadencijos ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai – įstaigos vadovei nustatyta 5 metų kadencija, prasidedanti 2019 m. sausio 1 d. Kontrolės komitetas 2023 m. rugpjūčio 22 d. pritarė pareiškėjos atleidimui nuo 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus jos 5 metų kadencijai, todėl Taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė Sprendimą dėl atleidimo pasibaigus pareiškėjos 5 metų kadencijai nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Taryba 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-290 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 26 d. sprendimas), kuriuo pakeitė Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 1 punktą ir jį išdėstė taip: „1. Atleisti D. B., Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus 5 metų kadencijai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi kadencijos terminas baigiasi šventinę dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, atleidimo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d.“

5.2. Sprendimas dėl atleidimo priimtas dėl to, jog pareiškėja buvo priimta į Savivaldybės kontrolierės pareigas 5 metų kadencijai, kuri baigėsi 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėja jau dvejus metus nėra pateikusi merui savo, kaip valstybės tarnautojos, veiklos vertinimo dokumentų, t. y. nei 2022 metais, nei 2023 metais jos tarnybinė veikla nebuvo vertinama. Esant tokiai situacijai, dėl pareiškėjos tarnybos santykių nepratęsimo privalėjo būti priimtas tiek Kontrolės komiteto, tiek Tarybos sprendimas. Pareiškėjos atleidimo klausimas buvo svarstomas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Kontrolės komiteto posėdyje, dėl jo balsavo Kontrolės komiteto nariai, taigi Kontrolės komitetas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl tarnybos santykių nutraukimo su pareiškėja. Kontrolės komiteto sprendimas nutraukti tarnybos santykius buvo pateiktas balsavimui Tarybai 2023 m. rugpjūčio 24 d. Aplinkybė, kad Tarybai balsuoti buvo pateiktas sprendimas su klaidingai nurodyta data (skirtumas 1 diena) nekeičia Kontrolės komiteto sprendimo nebetęsti su pareiškėja tarnybos santykių. Nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Sprendimo dėl atleidimo priėmimo procedūros, už sprendimą balsavo ir jam pritarė tiek iniciatyvos teisę, tiek sprendimo teisę turintys subjektai.

5.3. Tarybos Sprendime dėl atleidimo nurodyta netiksli pareiškėjos kadencijos pabaigos ir atleidimo data, nes pareiškėjos 5 metų kadencija turėjo pasibaigti 2024 m. sausio 1 d. Kadangi sausio 1 d. yra šventinė diena (DK 123 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjos atleidimas pasibaigus kadencijai perkeliamas į pirmą po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d., tačiau 2024 m. sausio 1 d., t. y. paskutinę savo 5 metų kadencijos dieną pareiškėja net ir negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų, kadangi tai yra poilsio diena, vadinasi įstatymo įsigaliojimo dieną jos tarnybos santykiai tik teoriškai galėtų būti vertinami kaip besitęsiantys. Todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl atleidimo, nepažeidė administracinio sprendimo priėmimo procedūros – sprendimas priimtas tinkamų subjektų, termino skaičiavimo klaida ištaisyta, o sprendimo turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

5.4. Sprendimas dėl konkurso paskelbimo nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių. Šis sprendimas yra Tarybos sprendimas dėl poreikio organizuoti konkursą, tačiau juo nebuvo paskelbtas konkursas, kadangi konkursą teisės aktų nustatyta tvarka skelbia ne Savivaldybė, o Viešojo valdymo agentūra. Šio sprendimo panaikinimas nelemia pareiškėjos tarnybos santykių tęstinumo ar jų nutraukimo, tai yra tarpinis sprendimas, išreiškiantis tam tikru laikotarpiu atsiradusį atsakovo poreikį organizuoti konkursą. Todėl, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą dėl konkurso paskelbimo yra nepagrįstas ir nesukelia jai jokių materialinių teisinių pasekmių.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos patikslintą skundą. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėja Savivaldybės kontroliere dirbo nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-406 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus kadencijos ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai – įstaigos vadovei – nustatyta 5 metų kadencija, prasidedanti 2019 m. sausio 1 d. Taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ nusprendė atleisti pareiškėją iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Taryba 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-290 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ 1 punktą ir jį išdėstė taip: „1. Atleisti D. B., Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus 5 metų kadencijai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi kadencijos terminas baigiasi šventinę dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, atleidimo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d.“

7.2. Taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ nusprendė: 1) paskelbti konkursą į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas; 2) įgalioti Kelmės rajono savivaldybės administraciją pateikti Viešojo valdymo agentūrai duomenis apie Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus poreikį nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymu; 3) nustatyti Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą – 16, apskaičiuojamą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais; 4) įgalioti Kelmės rajono savivaldybės merą skirti atstovus į Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus konkurso komisiją.

8. Teismas, įvertinęs Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jis nėra savarankiškas sprendimas, kad juo tik formaliai ištaisyta pareiškėjos atleidimo data. Teismas vertino, jog 2023 m. spalio 26 d. sprendimas atitinka visus administracinės procedūros sprendimo požymius, turi visus jam privalomus elementus, jį priimant buvo atlikta privaloma procedūra, priimtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi 2023 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo tikslai, uždaviniai, juo sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai. Teismas paaiškino, jog priėmus 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, Sprendimo dėl atleidimo 1 punktas neteko galios, t. y. ne tik jame nurodyta atleidimo data, bet visas punktas, taip kaip jis suformuluotas – „1. Atleisti D. B., Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą.“ Taigi, pareiškėja buvo atleista ne pagal 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-237, o vadovaujantis 2023 m. spalio 26 d. sprendimu, kurio pareiškėja neprašo teismo naikinti. Pareiškėjai neginčijant 2023 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo ji buvo atleista, teismas negali keisti skundo dalyko bei nagrinėti neginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, jog nepripažinus pareiškėjos atleidimo neteisėtu, nėra pagrindo spręsti Sprendimo dėl atleidimo 2 punkto teisėtumo klausimo, kadangi šiuo punktu nustatoma išvestinė, su atleidimu susijusi pasekmė – darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas. Todėl teismas atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo dėl atleidimo panaikinimo. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjos skundo reikalavimą atmetė ir išvestinius reikalavimus įpareigoti Tarybą grąžinti pareiškėją į Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės poziciją ir priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą dėl konkurso paskelbimo, konstatavo, kad šis sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms, juo nenustatyti privalomi patvarkymai pareiškėjai, todėl jis negali būti ginčo dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą dėl konkurso paskelbimo.

III. 10. Pareiškėja D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos patikslintą skundą. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

11. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Nesutinka su teismo išvada, jog ji buvo atleista ne Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-237, o 2023 m. spalio 26 d. sprendimu. Šiuos Tarybos priimtus sprendimus būtina aiškinti atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, prioritetą teikdamas sprendimų formai, bet ne jų turiniui. Tarnybos Sprendimu dėl atleidimo buvo išspręsti pareiškėjos atleidimo ir jai priklausančių išmokų išmokėjimo klausimai, o Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu buvo patikslintas pareiškėjos kadencijos pabaigos skaičiavimas. Priešingas aiškinimas suponuotų, kad Sprendimu dėl atleidimo buvo išspręstas išmokų išmokėjimo pareiškėjai klausimas, nesant teisinio tokių išmokų paskyrimo pagrindo. Teismas neįvertino, kokia administracinė procedūra buvo užbaigta Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu, šio sprendimo dalyko ir to, koks klausimas buvo juo išspręstas. Aplinkybę, kad 2023 m. spalio 26 d. sprendimu buvo ištaisyta klaida dėl pareiškėjos kadencijos skaičiavimo, patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo skųsti šio sprendimo teismui, nes juo atliktas patikslinimas yra teisingas. Be to, siūlymą priimti 2023 m. spalio 26 d. sprendimą pateikė meras, kuris neturi teisės teikti Tarybai siūlymo atleisti savivaldybės kontrolierę, tačiau turi pareigą tinkamai įgyvendinti Tarybos sprendimus, todėl akivaizdu, kad mero teikimas / siūlymas priimti minėtą sprendimą yra susijęs su Sprendimu dėl atleidimo tinkamu įgyvendinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja buvo iš naujo atleista Tarnybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsta.

11.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes po pareiškėjos skundo pateikimo teismui atsakovas pripažino dalį pareiškėjos skundo reikalavimų dėl kadencijos termino skaičiavimo pagrįstais, todėl šioje dalyje turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

11.3. Pareiškėja teismui skundą pateikė dėl viso Tarybos Sprendimo dėl atleidimo panaikinimo, todėl teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 2 punkto priėmimo teisėtumo pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų kontekste.

11.4. Pareiškėja skundė Sprendimą dėl konkurso paskelbimo kaip tiesiogiai susijusį su Sprendimu dėl atleidimo. Nors šiuo sprendimu nėra nustatyti jokie privalomi nurodymai pareiškėjai, juo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, tačiau šis sprendimas yra susijęs su pareiškėjos teise po jos atleidimo eiti Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės pareigas, kadangi tik tokiu atveju, jeigu ši pareigybė laisva, gali kilti poreikis organizuoti konkursą į šias pareigas. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjos argumentų, susijusių su Sprendimo dėl konkurso paskelbimo teisėtumu, nors tie argumentai pagrindžia pareiškėjos teisinį suinteresuotumą nuginčyti šį sprendimą. Pareiškėja Sprendimą dėl konkurso paskelbimo, be kita ko, skundė ir pažeistų teisėtų lūkesčių aspektu, kadangi asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pareiškėja teikė argumentus ir įrodymus, susijusius su teisėtais savo lūkesčiais, tačiau teismas šių argumentų ir įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė, konstatuodamas, kad Sprendimas dėl konkurso paskelbimo neturi jokios reikšmės pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Be to, Sprendime dėl konkurso paskelbimo išliko pareiškėjos kadencijos termino skaičiavimo klaida, kuri sukuria pareiškėjai teisinį neapibrėžtumą, nes dviejuose galiojančiuose Tarybos sprendimuose yra nurodyta skirtinga pareiškėjos kadencijos pabaigos data.

11.5. Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl Tarybos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o bylą nagrinėjusio teismo kolegijos pirmininkas teisėjas A. Martinavičius gali būti, jog yra Tarybos narės E. K. (buvusi pavardė – M.) giminaitis – pusbrolis. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad E. K. yra ne tik Tarybos narė, bet ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos mokytoja. Teisėjas A. Martinavičius ir E. K. kartu dalyvauja Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos pramoginiuose renginiuose, taigi, akivaizdu, kad A. Martinavičius ir E. K. palaiko ryšius, dalyvauja bendrose veiklose. Pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos šios aplinkybės, tačiau jos paaiškėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjas, prieš pradėdamas nagrinėti bylą nenurodė aplinkybių dėl giminystės ryšių ir bendrai vykdomų veiklų, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo prieštarauti teismo sudėčiai ir reikšti teisėjui nušalinimo. Pareiškėjai įstatymas suteikia nušalinimo teisę, tuo tarpu teisėjui nustato nusišalinimo pareigą, todėl nagrinėjamu atveju teisėjas šią pareigą pažeidė.

11.6. Pareiškėja šiuo metu užima Raseinių rajono savivaldybės kontrolierės pareigas, tačiau tai negali būti laikoma kliūtimi patenkinti pareiškėjos reikalavimą grąžinti ją į Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės pareigas. Neteisėtai ir nepagrįstai atleista pareiškėja buvo priversta dėl finansų ieškoti kito darbo. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kelmėje, o darbas Raseiniuose reikalauja didelių laiko ir finansinių sąnaudų, todėl pareiškėja palaiko reikalavimą grąžinti ją į buvusią jos darbovietę, t. y. Kelmės rajono savivaldybę.

12. Atsakovas Kelmės rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimas atitinka visus administracinės procedūros sprendimo požymius, turi visus jam privalomus elementus, jį priimant buvo atlikta privaloma procedūrą, priimtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo priėmimo tikslai, uždaviniai ir jis sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Pareiškėja būtent 2023 m. spalio 26 d. sprendimu buvo atleista iš pareigų, ir šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad 2023 m. spalio 26 d. sprendime nėra nurodoma atsiskaitymo su pareiškėja tvarka ir jai mokėtinos išmokos. Atsiskaitymo tvarką su atleidžiamu darbuotoju arba tarnautoju reglamentuoja įstatymai, o ne savivaldybės tarybos sprendimai. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl jos atleidimo neteisėtumo ir nesprendė klausimo dėl Sprendimo dėl atleidimo 2 punkto teisėtumo.

13.2. Pareiškėjos pirminis skundo reikalavimas iš esmės buvo susijęs su naujos kadencijos skaičiavimu nuo 2024 m. sausio 2 d. su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko ir nesutinka. Pareiškėja buvo atleista 2024 m. sausio 2 d., taigi akivaizdu, kad atsakovo pozicija dėl šio reikalavimo yra priešinga pareiškėjos pozicijai ir negali būti vertinama kaip dalinis pareiškėjos reikalavimų pripažinimas. Todėl, pareiškėjos reikalavimas priteisti jai iš atsakovo dalį bylinėjimosi išlaidų už tariamai pripažintą vieną iš pareikštų reikalavimų, yra nepagrįstas.

13.3. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo dėl konkurso paskelbimo panaikinimo yra savitikslis ir beprasmis, nes atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atitinkančiu ir nusistovėjusią teismų praktiką, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris sukelia teisines pasekmes, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

13.4. Atsakovas, susipažinęs su pareiškėjos apeliaciniu skundu, kreipėsi į Tarybos narę E. K., prašydamas patvirtinti arba paneigti jos giminystės ryšius su bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiu teisėju. Tarybos narė nurodė, kad jos nesieja giminystės ryšiai su nurodytu teisėju, ji vieną kartą yra dalyvavusi renginyje, kuriame, be kitų asmenų, buvo ir teisėjas A. Martinavičius. Atsakovo vertinimu, vienkartinis dviejų asmenų dalyvavimas viešame renginyje negali būti vertinamas kaip šių asmenų ryšių egzistavimas, užmezgimas arba palaikymas, todėl atsakovas neabejoja teismo sprendimą priėmusio teismo nešališkumu.

13.5. Pareiškėja, dalyvaudama Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. posėdyje ir atsakydama į Tarybos nario klausimą, kodėl nesirinko darbo arčiau gyvenamosios vietos, priešingai nei nurodė teismui pateiktame apeliaciniame skunde, paaiškino, kad nemato problemų važinėti į darbą Raseiniuose, be to, iki tapdama Kelmės rajono savivaldybės kontroliere, ji važinėdavo į darbą Kražiuose. Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra ne Kelmėje, o Kaune, kuris yra arčiau Raseinių nei Kelmės.

13.6. Atsakovas nemato galimybės tęsti tarnybos santykius su pareiškėja ne tik dėl to, kad ji jau dirba analogiškose pareigose kitoje savivaldybėje, tačiau ir dėl to, kad pareiškėja ne kartą konfliktavo su jai pavaldžia darbuotoja ir kitais Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariais ir administracijos darbuotojais. Pareiškėja vengė bendradarbiauti su Taryba ir / ar administracija, piktnaudžiaudavo savo teisėmis. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, pareiškėjos grąžinimas į buvusias pareigas apsunkintų Kontrolės ir audito tarnybos veiklą, padidintų konfliktų riziką, neatlieptų viešojo intereso ir Tarnybos poreikių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei kitais su tuo susijusiais reikalavimais.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos patikslintą skundą, konstatavęs, kad: i) Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 1 punktas pakeistas Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu atleisti pareiškėją, kurio ji neskundė, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta teismo. Pareiškėjai neginčijus 2023 m. spalio 26 d. sprendimo ją atleisti, likusi Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 dalis yra išvestinė dėl atleidimo pasekmių, todėl yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai atmestini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės tarybą grąžinti pareiškėją į Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės poziciją ir priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; ii) Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

16. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tvirtina, kad teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės, nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų, skundžiamą teismo sprendimą priėmęs teisėjas nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. ABTĮ 44 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu (ABTĮ 44 str. 1 d.). Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; 4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

19. Pareiškėja teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas A. Martinavičius gali būti, jog yra Tarybos narės E. K. (buvusi pavardė – M.) giminaitis – pusbrolis, kartu dalyvauja Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos pramoginiuose renginiuose. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Tarybos narė E. K. paaiškino, jog nėra susijusi giminystės ryšiais su teisėju A. Martinavičiumi, vieną kartą yra dalyvavusi bendrame renginyje, kuriame dalyvavo daug asmenų. Susipažinusi su administracine byla, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teisėjas vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Byloje nėra įrodymų, kad A. Martinavičių ir E. K. sieja giminystės ryšiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalyvavimas bendrame renginyje, atsižvelgiant į minėto renginio turinį, tikslą, į viešai žinomą informaciją apie teisėjo pomėgį dalyvauti intelektiniuose žaidimuose ir jo žinomumą dėl šios veiklos, nekelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo nagrinėjant šį konkretų administracinį ginčą. Taigi pareiškėjos argumentai dėl galimo teisėjo šališkumo atmetami.

20. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ nusprendė atleisti pareiškėją iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kelmės rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ nusprendė paskelbti konkursą į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas;

įgalioti Kelmės rajono savivaldybės administraciją pateikti Viešojo valdymo agentūrai duomenis apie Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus poreikį nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymu; nustatyti Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą – 16, apskaičiuojamą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais;

įgalioti Kelmės rajono savivaldybės merą skirti atstovus į Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus konkurso komisiją. Kelmės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 8 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 1 punktą ir jį išdėstė taip:

„Atleisti D. B., Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus 5 metų kadencijai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi kadencijos terminas baigiasi šventinę dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, atleidimo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d.“

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atleidimo procedūra nebuvo standartinė, t. y. įprastinė procedūra buvo modifikuota Tarybai priėmus 2023 m. spalio 26 d. sprendimą. 2023 m. spalio 26 d. sprendimas laikytinas tęstinės pareiškėjos atleidimo procedūros galutiniu sprendimu, atsižvelgiant į jo teisinį pagrindą (Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 7 p., 67 str. 8 d., Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d. 5 p.), nurodytą 2023 m. spalio 26 d. sprendime, ir turinį („Atleisti D. B., Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus 5 metų kadencijai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi kadencijos terminas baigiasi šventinę dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, atleidimo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d.“). Pažymėtina, kad tokie atleidimo procedūros ypatumai susiklostė ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl pareiškėjai apskundus tik Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-237, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai išaiškino pareiškėjai jos situaciją, teisę skųsti galutinį Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą, atidėjo teismo posėdį.

23. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas. Pažymėtina, kad Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ 1 punktas nebegalioja, nes jis pakeistas Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimu. Pareiškėjai neatsisakius reikalavimo panaikinti negaliojantį 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 1 punktą, jos patikslintas skundas pagrįstai atmestas nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1632-1047/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-512-442/2024). Pareiškėjai neapskundus galutinio Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo atleisti pareiškėją, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta teismo posėdyje (2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min.), pareiškėjos valia byloje nebeliko ginčo dėl galutinio sprendimo atleisti pareiškėją. Neginčijus galutinio sprendimo atleisti pareiškėją (Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo), teismas negalėjo vertinti tarpinio, pakeisto ir nebegaliojančio sprendimo (Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237) 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Neginčijus 2023 m. spalio 26 d. sprendimo atleisti, nėra teisinio pagrindo panaikinti: i) Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ likusią dalį, kuria nuspręsta išmokėti D. B. iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ne vėliau kaip paskutinę jos darbo dieną; ii) Tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-239 „Dėl konkurso į Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“, nes nagrinėjamu atveju Sprendimas dėl konkurso paskelbimo nedaro jokios įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, jame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjai, juo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys.

24. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o tai, kad nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neatskleidė ginčo esmės. Be to, teismas išaiškino pareiškėjai jos teises, buvo aktyvus, atidėjo teismo posėdį sudarydamas galimybes pareiškėjai tikslinti skundą. Nors teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.), tačiau jo aktyvumas ir galios negali būti beribės. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir nagrinėjant bylą paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad lygiateisiškumo principas iš esmės draudžia bylą nagrinėjančiam teismui peržengti skundo (prašymo, pareiškimo) ribas ir ex officio (savo iniciatyva) iškelti pagrindus, grindžiamus valstybės interesų ar viešojo intereso pažeidimu, jei bylos šalys pačios turi realią galimybę pateikti argumentus, kuriais galėtų grįsti savo skundą (prašymą, pareiškimą) ir aiškiai išreikšti savo poziciją (žr., pvz., 2020 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-756/2020). Tokia pozicija atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kad teismas neturi pareigos veikti ex officio ir atsižvelgti į bylos šalių nenurodytus pagrindus, kai bylos šalys pačios turi realią galimybę jais remtis (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 7 d. prejudicinį sprendimą sujungtose bylose Van der Weerd ir kt. prieš Minister van Landboutv, Natuur en Voedselkwaliteit, nuo Nr. C-222/05 iki Nr. C-225/05, ECLI:EU:C:2007:318, ir jame nurodytą praktiką).

25. Proceso šalys išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra esminės sprendžiant administracinę bylą ir niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 41 straipsnyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.); jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi (ABTĮ 41 str. 2 d).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022, ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė visą pareiškėjos patikslintą skundą, pareiškėjos apeliacinis skundas taip pat atmetamas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis