Legislator Case Law & Legislation
A-146-2792-12 AI generated

A-146-2792-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-146-2792-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-146-2792-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2792/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. J.,

atsakovo atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 6-13) prašė panaikinti Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, atsakovas) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 5-48/752 (toliau – ir Nutarimas) jam paskirtą nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 5 paroms.

Paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. apie 11 val. 15 min. kartu su 3 nuteistaisiais laukė kol bus atidarytos lokalinio sektoriaus durys, kad galėtų eiti į įstaigos teritorijoje esančią parduotuvę. Duris atidaręs administracijos pareigūnas pareiškė, kad parduotuvės darbo laikas baigėsi, ir jis pareiškėjo į parduotuvę neleis. Kilo diskusija dėl parduotuvės darbo laiko. Pagal 2011 m. rugsėjo mėnesio nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje grafiką 4 būrio nuteistiesiems buvo skirtos 2 valandos. Būryje yra apie 60 nuteistųjų, iš jų apie 40 naudojasi parduotuvės paslaugomis, taigi vienam žmogui prekių įsigijimui vidutiniškai tenka 3 minutės. Iki 2011 m. rugsėjo mėnesio prekių įsigijimui parduotuvėje buvo skirtos 3 valandos, o parduotuvė dirbdavo kol aptarnaudavo visus nuteistuosius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 77 punktas nustato pataisos įstaigų administracijai pareigą, kad nuteistasis galėtų įsigyti prekių ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas teigė, kad jis durų jėga nestūmė, iš lokalinio sektoriaus nesiveržė, necenzūrinių žodžių nevartojo. 2011 m. rugsėjo 12 d. drausmės komisija posėdyje nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašus ir nutarimą priimti 2011 m. rugsėjo 19 d., tačiau nutarimas buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 15 d., nesuteikus pareiškėjui galimybės paaiškinti įvykio aplinkybes ir apsiginti. Pareiškėjui neaišku, kodėl jis yra kaltinamas Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimu, nes šiame punkte yra kalbama apie nuteistųjų sugebėjimų ir gabumų ugdymą.

Atsakovas Kybartų pataisos namai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 39-40) ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 77 punktu, Kybartų PN kiekvieną mėnesį sudaromi Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje grafikai. Pagal Kybartų PN direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 7-10/160 patvirtintą grafiką, 2011 m. rugsėjo 7 d. ketvirto būrio nuteistiesiems prekių įsigijimui parduotuvėje buvo skirtas laikas nuo 9 val. 15 min. iki 11 val. 15 min. Apie 11 val. 15 min. iš parduotuvės kiemelio į lokalinį sektorių buvo išleisti paskutiniai 4 būrio nuteistieji. Įleidžiant šiuos nuteistuosius į lokalinį sektorių Nr. 2, iš lokalinio sektoriaus vidaus į parduotuvę bandė išeiti pareiškėjas kartu su dar 3 nuteistaisiais. Jiems buvo paaiškinta, kad prekių įsigijimui pagal grafiką skirtas laikas baigėsi, ir jie į parduotuvę nebus įleisti. Bandant uždaryti lokalinio sektoriaus Nr. 2 duris, pareiškėjas jėga stūmė duris ir ėjo link parduotuvės; nevykdė nurodymo grįžti atgal, įžūliai elgėsi, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų (konkrečiai – A. V.) atžvilgiu. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodekso) 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus, todėl drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą buvo administracijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. 2011 m. rugsėjo 12 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus, taip pat pageidavo, kad būtų peržiūrėtas vaizdo įrašas. Iš karto peržiūrėti įrašo techninės galimybės nebuvo, todėl tą dieną nuobauda neskirta.Vėliau buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, papildomai aiškintasi su pareigūnais dėl įvykio aplinkybių. Nuobauda buvo paskirta 2011 m. rugsėjo 15 d., kai buvo patikrintos visos įvykio aplinkybės. Pareiškėjas anksčiau nebaustas, dėl pažeidimo sunkumo paskirta nuobauda nėra per griežta.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (b. l. 91-94) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, galiojančių nuobaudų neturi. 2011 m. rugsėjo 7 d. Kybartų PN direktoriui du administracijos pareigūnai pateikė tarnybinius pranešimus (b. l. 47, 48), kuriuose nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. apie 11 val. 15 min. iš 2 lokalinio sektoriaus jėga pastūmęs duris norėjo išeiti pareiškėjas ir bandė eiti link parduotuvės. Pareigūnams paaiškinus, kad būrio nuteistiesiems skirtas pagal grafiką prekių įsigijimui parduotuvėje laikas baigėsi, pareikalavus grįžti į lokalinį sektorių, pareiškėjas neklausė, vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Teismas rėmėsi posėdžio metu apklaustų liudytojais administracijos pareigūnų A. V. ir A. N., kurie nuosekliai ir detaliai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, parodymais. Iš teismo posėdyje peržiūrėto apsaugos kameros vaizdo įrašo teismas nustatė, kad šis įrašas taip pat patvirtina, jog pareiškėjas stūmė duris, jo veiksmai buvo aktyvūs. Iš susipažinimo pažymos (b. l. 42-43) nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytinai buvo supažindintas su pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat su elgesio Pataisos namuose taisyklėmis. 2011 m. rugsėjo 15 d. Kybartų PN direktoriaus nutarimu (b. l. 44) pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimą, padarytą 2011 m. rugsėjo 7 d. apie 11 val. 15 min., buvo paskirta nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriaus. 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas su šiuo Nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 19 d. Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo). Kalėjimų departamento direktorius 2011 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 2S-3854 (b. l. 29) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad ginčijamo Nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas imperatyviai reikalauja, kad nuteistieji vykdytų pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (bylai aktuali 2011 m. vasario 15 d. Taisyklių redakcija) 73.4 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų draudimo vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes. 2003 m. balandžio 18 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Kriterijų 3.2 punktas numato, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jeigu jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7, 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos šio Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis nustato nuobaudų rūšis, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjui paskirta nuobauda numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kodekso 112 straipsnis, 143 straipsnio 1 dalis, 3 dalis nustato, kad nuobauda skiriama tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu ir tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Vidaus tvarkos taisyklių 236 punktas nustato, kad drausmės komisija yra tik patariamoji pataisos įstaigos direktoriaus institucija.

Teismas, įvertinęs pateiktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetą, konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta (padarytas piktybinis režimo pažeidimas), ji atitinka padaryto režimo pažeidimo sunkumą ir pobūdį (už piktybinį režimo pažeidimą iš galimų paskirti 15 parų paskirtos 5 paros baudos izoliatoriaus), skiriant nuobaudą jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, todėl naikinti paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.).

Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą pripažino Kalėjimų departamentas. Nagrinėjant bylą teisme neiškilo jokių akivaizdžių Kalėjimų departamento 2011 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 2S-3854 prieštaravimų ABTĮ 89 straipsnio nuostatoms. Pats pareiškėjas pripažino aplinkybę, kad dalyvavo drausmės komisijos posėdyje, patvirtindamas, jog, prieš skiriant jam nuobaudą, komisija nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą. Tuo buvo užtikrintos pareiškėjo procesinės teisės, numatytos Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte.

Su Nutarimu skirti nuobaudą pareiškėjas buvo supažindintas tą pačią dieną. Nutarimas priimtas per 8 dienas nuo režimo pažeidimo padarymo momento, t.y. nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatyto termino. Išnagrinėjęs įrodymų visumą, teismas nenustatė, kad administracijos pareigūnai būtų pažeidę Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalies bei Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto nuostatas ir elgęsi pareiškėjo atžvilgiu ne pagal teisės aktų reikalavimus. Liudytojas A. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jis paaiškino pareiškėjui, jog paskambins Kybartų PN direktoriaus padėjėjui dėl iškilusios problemos sprendimo, nes pagal grafiką prekių įsigijimui parduotuvėje skirtas laikas buvo pasibaigęs, tačiau pareiškėjas nelaukdamas jėga stūmė lokalinio sektoriaus duris, vartojo necenzūrinius žodžius.

Teismo vertinimu, administracijos pareigūnai veikė pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo situacijoje administracijos atstovai būtų pažeidę 2008 m. rugsėjo 30 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-10/153 patvirtintos Tvarkos (b. l. 41, 49) ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-10/160 patvirtinto Grafiko (b. l. 45-46) nuostatas (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis žinojo, jog rugsėjo mėnesį prekių įsigijimui parduotuvėje buvo skirtos 2 valandos.

Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojų T. K., R. K. parodymus, kad pataisos namų administracijos pareigūnas A. V. elgėsi neteisėtai, buvo supykęs dėl dingusių raktų, todėl siekė pareiškėją nepagrįstai nubausti, ir dėl to administracijos atstovai sąmoningai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teismas akcentavo, kad Pataisos namų administracijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtino, kad pareiškėjas jėga stūmė duris, elgėsi agresyviai, neklausė teisėtų reikalavimų nutraukti tokius veiksmus ir grįžti į lokalinį sektorių.

Teismas pabrėžė, kad nurodyti pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, netarnybinis suinteresuotumas nepagrįstai nubausti (apkaltinti) pareiškėją nebuvo nustatytas, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi šių pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis bei teismo posėdyje duotais parodymais. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir jo paaiškinimus teisme, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas mano, jog teisė įsigyti prekių parduotuvėje yra absoliuti, ir jis gali ją bet kada realizuoti. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. To paties Kodekso 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas nusprendė, kad pareiškėjas uždaro tipo įstaigoje – Kybartų PN objektyviai negali turėti Lietuvos Respublikos piliečio teisių visa apimtimi (ABTĮ 57 str.).

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas(ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 111-114) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai išaiškino bylos faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė teisės pažeidimo faktą. Apelianto teigimu, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis ir jų parodymais teismo posėdžio metu, nemotyvuotai atmetė liudytojų T. K. ir R. K. parodymus, kad pareigūnas A. V. sąmoningai tarnybiniame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, o pareigūnas A. N. tarnybinį pranešimą surašė apie įvykį, kuriame pats nedalyvavo.

Atsakovas Kybartų pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 129-130) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Kybartų PN direktoriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr.5-48/752 paskirta nuobauda už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. apie 11.15 val. (pasibaigus įstaigos administracijos nustatytam nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje pagal grafiką laikui), įstaigos administracijos darbuotojui įleidžiant į lokalinį sektorių Nr.2 grįžtančius iš parduotuvės 4-ojo būrio nuteistuosius, R. J. norėjo išeiti iš lokalinio sektoriaus į parduotuvę, jėga stūmė duris, neklausė pareigūno nurodymų grįžti, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius. Šie pareiškėjo veiksmai 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr.5-48/752 kvalifikuoti kaip Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų pažeidimas skiriant nuobaudą – 5 paras baudos izoliatoriaus (BVK 142 str.).

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (BVK 92 str. 1 d.). Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija (BVK 92 str.2 d.). Detalizuojant šias įstatymo nuostatas Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Kybartų PN direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr.7-10/160 patvirtintą nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje 2011 m. rugsėjo mėnesio grafiką, 4-ojo būrio, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, nuteistiesiems prekių įsigijimui parduotuvėje buvo skirtas laikas trečiadieniais nuo 9.15 iki 11.15 val. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje teigė, kad minėtas pagal grafiką nustatytas laikas yra pernelyg trumpas, kad visi būrio nuteistieji spėtų įsigyti įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjas neneigia fakto, kad jis norėjo išeiti iš lokalinio sektoriaus į parduotuvę pasibaigus 4-ojo būrio nuteistiesiems skirtam pagal grafiką prekių įsigijimo laikui. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šio incidento laikas. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad norėjo patekti į parduotuvę pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisiniu kvalifikavimu, todėl jų iš naujo neaptaria. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai nusprendė, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr.5-48/752 nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.).

Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė Kybartų PN administracijos patvirtintos maisto prekių ir būtiniausių reikmenų įsigijimo parduotuvėje tvarkos. Todėl įstaigos administracijos atstovų reikalavimai laikytis šios tvarkos buvo teisėti, o pareiškėjo įžūlus elgesys nevykdant šių pataisos įstaigos pareigūno teisėtų reikalavimų, pagrįstai kvalifikuotas kaip pažeidžiantis Bausmių vykdymo kodekso bei Vidaus tvarkos taisyklių normas ir suteikiantis pagrindą skirti nuobaudą. Apeliantas savo pozicijos dėl galimai nepakankamo laiko, kuris nustatytas pagal grafiką įsigyti parduotuvėje maisto prekių ir būtinųjų reikmenų, pareiškimui pasirinko teisės aktų reikalavimų neatitinkantį būdą. Teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems kreiptis į administraciją su atitinkamais prašymais.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Nė vienos proceso šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma. ABTĮ 57 straipsnyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįsta teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir teisės normomis, atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Pareiškėjo nesutikimas su įrodymų vertinimu nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis