bfee4faf-7e9d-4f8b-8334-e4c009438333 · Klaipėdos apygardos teismas

?c.b. Civilinė byla Nr. e2A-1004-460/2018 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01171-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

N. ir V. K. (apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinius atsakovams V. N. ir V. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų V. N. ir V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinius dėl pripažinimo, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. L. Tauragės apylinkės teismui pateiktais ieÅ¡kiniais prašė: 1) priteisti iÅ¡ atsakovės V.

N. 14 481,00 Eur skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko reikalavimų įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; 200 Eur advokato iÅ¡laidų, 326 Eur žyminį mokestį;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 8688,60 Eur skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko reikalavimų įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 200 Eur advokato iÅ¡laidų, 195 Eur žyminį mokestį.

2. Atsakovė V. N. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir prašė pripažinti, kad 2008m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartis su R. L. dėl 50 000 Lt (14481,00 Eur) nebuvo sudaryta, paskirti ieÅ¡kovui R. L. baudÄ , numatytÄ CPK 95 str. 2d., už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. jos naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovas V. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir prašė pripažinti, kad 2008 m. balandžio 14 d. paskolos sutartis su R. L. dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) nebuvo sudaryta, paskirti ieÅ¡kovui R. L. baudÄ , numatytÄ CPK 95 str. 2d., už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. jo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. IeÅ¡kovas R. L. atsiliepimuose į atsakovų V. K. ir V. N. prieÅ¡ieÅ¡kinius nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniais ir prašė juos atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Nurodė, kad su V. K. anksčiau yra buvę labai gerai pažįstami, buvę draugai. V. K. meluoja, kad jo nepažinojo. Juos sieja ne tik skola. Jis užsiimdavo automobilių verslu, pirkdavo automobilius ardymui, o V. K. turėjo autolaužynÄ . Yra buvęs kelis kartus pas V. K. namuose, važiavo kartu į varžybas, ėjo į pirtį, 2008 m. gruodžio mėnesį laidavo savo turtu, kai V.

K. ėmė paskolÄ banke, padengė V. K. įmonei „X“ paskolÄ bankui, davė pinigų, kad bÅ«tų perkami automobiliai. Vėliau V. K. pardavė įmonę “X” ir jų santykiai nutrÅ«ko. 2008 metais V. K. labai reikėjo pinigų tolimesnei veiklai. 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje vyko derybos tarp jo ir V. K. dėl paskolos. V. K. prašė 100000 Lt. Sutarė, kad V. K. atsiveÅ¡ ir žmonÄ , kad nebÅ«tų tokia didelė paskola vienam. 2008-04-14 jis atvyko pas savo mamÄ B. L., nes mama daugiau su paskolomis susidÅ«rusi ir ja pasitiki.

Kartu buvo mamos sugyventinis S. D., bei V. N.. 2008-04-14 paskolino V. K. 30000 Lt. Sutartį surašė V. K.. Mama ir jis sakė V. K. kÄ raÅ¡yti. Žodžiu sutarė, kad skolina pinigus iki 2 metų, bet raÅ¡telyje surašė, kad paskolina iki 2008-10-14. Jis pas mamÄ atsinešė iÅ¡ namų pinigus. Skolos iki Å¡iol V. K. negrÄ Å¾ino. Dabar kreipėsi į teismÄ , nes sueis senaties terminas. Buvo nuvažiavęs į namus, gatvėje sutikęs klausdavo jo apie skolÄ , sakė, jog atiduos, todėl laukė.

V. K. skolingas jam, iÅ¡ jo mamos nesiskolino. Mama skolino saviems, kam reikėjo. Jis paskolų nebÅ«tų davęs, jei nebÅ«tų norėjęs kurti bendrÄ verslÄ su V. K.. Pinigus V. K. perdavė jis. Viskas vyko pas mamÄ . Paskolos mamai negrÄ Å¾ino. Jis ja pasitiki. Mama skambindavo V. K., jis niekada nesakydavo, kad negrÄ Å¾ins paskolos. Jei taip bÅ«tų sakęs, tuomet seniai bÅ«tų kreipęsis į teismÄ . 2008-09-24 paskolino 50 000 litų grynais pinigais V. N.. Tuo metu V. K. ir V. N. buvo sugyventiniai.

V. N. skolino didesnę sumÄ , nes ji buvo dirbanti. Buvo mama, S. D.. Pinigus turėjo grÄ Å¾inti 2009-03-24. Paskolos negrÄ Å¾ino. TrÅ«ko kantrybė ir kreipėsi į teismÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje yra melas. Atsakovai gavo pinigus iÅ¡ jo. Mama praÅ¡ydavo pinigų iÅ¡ V. K. ir V. N.. Vytas iÅ¡ „X“ du kartus 2009 metų antroje pusėje perdavė jo mamai pinigus, kurie buvo už automobilius. Mama pinigus atidavė jam. VienÄ kartÄ buvo 2000 Lt, kitÄ kartÄ nepamena kiek. V. K. buvo „X“ akcijų savininkas ir direktorius.

Vyko kalbos, kad 50 procentų akcijų įmonės “X” V. K. perraÅ¡ys jam. 2012-2013 metais sužinojo, kad V. K. akcijas pardavė kitam asmeniui. V. K. teigė, kad paskolÄ atiduos, sakė dar truputį palaukti, pradėjo elgtis nesÄ Å¾iningai.

5. Atsakovas V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė savo prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2008 metais R. L. pažinojo iÅ¡ matymo. Jis buvo pas jį autolaužyne. 2007-03-28 paėmė paskolÄ pastatų pirkimui, laiduotojai buvo jis ir O. A.. Prasidėjo krizė, trÅ«ko apyvartinių lėšų. IÅ¡ B. L. 2008 m. balandžio mėnesį skolinosi pinigų. Prie jos pasirašė paskolos raÅ¡telį. Ji teigė, kad raÅ¡yti ant R. L.. 2008 metais, gal spalio mėnesį A.

O. atsisakė akcijų ir laidavimo. Apie tai pasakė B. L., galbÅ«t sakė ir R. L.. Nežino nieko apie tai, kad R. L. bÅ«tų pirkęs maÅ¡inas įmonei „X”. Paskolos buvo paimtos iÅ¡ B. L.. IÅ¡girdo, kad ji skolina pinigus ir nuvažiavo pas jÄ . R. L. nebuvo. Buvo jis ir V. N. pas B. L., jos namo virtuvėje. Jis rašė raÅ¡telį, rašė tai, kÄ B. L. diktavo. B. L. sugyventinio nematė. Pasiskolino 30000 Lt pusmečiui. Pinigus perdavė B. L.. Sutarė, kad skolÄ jis atneÅ¡ kas mėnesį su palÅ«kanomis.

Pinigus nešė dalimis, kiekvienÄ mėnesį ir per du metus atidavė. PalÅ«kanas sutarė žodžiu. Sakė mokėti palÅ«kanas ir gali paskolÄ mokėti ilgiau. Pasirašė jis pats. Vėliau jis pasiskolino pinigų V. N. vardu. Pinigai buvo reikalingi grÄ Å¾inti paskolÄ bankui. Su V. N. yra sugyventiniai. V. N. pasirašė paskolÄ iÅ¡ B. L.. Kai paskolÄ rašėsi V. N., tuomet jie buvo kartu su vaiku. TekstÄ diktavo B. L.. Pinigus paėmė jis. S. D. ir R. L. nebuvo. GrÄ Å¾indavo po 3200 Lt. Paskambindavo, atvažiuodavo, pinigus atiduodavo B.

L. į rankas. Jo darbuotojas Vytautas vežė 2-4 kartus po 3200 Lt B. L.. Per du su pusę metų sumokėjo visÄ sumÄ su palÅ«kanomis. GrÄ Å¾ino apie 120 000 Lt. B. L. skambindavo, važiuodavo į namus, į darbÄ . Po dviejų su pusę metų prašė B. L. įrodančių dokumentų, kad nėra skolingas, sakė jai, kad duotų raÅ¡telį, arba, kad galėtų per bankÄ Ä¯neÅ¡ti pinigus, bet ji atsisakė. Ä®monę „X“ pardavė gal 2009 metų pavasarį. R. L. galėjo įsigyti, jei norėjo.

Mano, kad R. L. galvojo, jog bus „X” savininkas. Su R. L. jokių paskolų neturėjo. Paskola iÅ¡ banko jau buvo paimta apie 2 metus, kai R. L. laidavo. R. L. laidavimas buvo nutrauktas, kai įmonę nupirko „Taurų Kedras”. Buvo grÄ Å¾inę 1700 Lt iki antros paskolos ėmimo. R. L. neprašė, kad jis grÄ Å¾intų paskolÄ . Gal po 4-5 metų po paskolos paėmimo buvo apklaustas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje ir Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje.

Jo buvo klausiama ar jis turėjo finansinių įsipareigojimų B. L.. Sakė, kad turi paskolÄ , tuo metu jau buvo grÄ Å¾inta 120000 Lt. Jei B. L. teigia, kad jis neskolingas, tai jis ir nėra skolingas.

6. Atsakovė V. N. su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė savo prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog 2008-09-24 skolinosi iÅ¡ B. L. 50000 Lt. Pinigai buvo paimti draugui (V. K.) įneÅ¡ti į bankÄ už „X". Ryte V. K. sakė, kad reikia važiuoti pasiskolinti pinigų, nes trÅ«ksta banke. Važiavo su V. K. pasiskolinti pinigų. Anksčiau B. L. nepažinojo. Užlipo laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , B. L. padavė pinigus - 30000 Lt. Jie buvo trise, daugiau nieko nebuvo. V. K. rašė savo ranka.

PaskolÄ davė pusei metų, o atiduoti sakė, kad gali nors per du metus. Sutarė žodžiu, kad mokės 4 procentus palÅ«kanų per mėnesį. V. K. neÅ¡davo virÅ¡ 1000 Lt. R. L. pažįsta iÅ¡ matymo, buvo atvažiavęs į pirtį. 2008-09-27 skolinosi iÅ¡ B. L. 50000 Lt. Tada buvo B. L., ji ir V. K.. R. L. nebuvo. RaÅ¡telį rašė ji, diktavo B. L.. Sutarė palÅ«kanas. Pinigus – 50000 Lt paėmė vyras (V. K.). Mokėjo 3200 Lt vyras arba jo darbininkas. Pagal sutartį pinigus paėmė pusei metų, bet mokėti galėjo iki 2 metų.

Per 2,5 metų grÄ Å¾ino visÄ skolÄ ir palÅ«kanas. PalÅ«kanos yra apie 40000 Lt. IÅ¡ viso apie 120000 Lt. Baigė mokėti 2010-2011 m. pradžioje. Buvo ginčų dėl palÅ«kanų, B. L. buvo atvykusi net pas jos mamÄ , pastoviai važiuodavo pas jÄ Ä¯ darbÄ , skambino ir per jos bendradarbę, sakė, kad jai trÅ«ksta palÅ«kanų. Taip tęsėsi apie metus laiko. Ji atvažiuodavo su S. D.. Prašė jos, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas paskolos raÅ¡telis, tačiau negrÄ Å¾ino. VisÄ skolÄ yra atidavę.

IÅ¡ R. L. nesiskolino. Buvo apklausta Klaipėdos mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų. Tuo metu paskolÄ jau buvo grÄ Å¾inę. Galėjo bÅ«ti 2012-2013 m. Sakė jiems, kad buvo pasiskolinę ir yra grÄ Å¾inę. Pradžioje kalbėjo (su B. L.), kad jei greitai negrÄ Å¾ins, turės grÄ Å¾inti pusę sumos nuo to, kiek skolinosi: 25000 Lt. ir 15000 Lt.

7. Trečiasis asmuo B. L. su ieÅ¡kiniais sutiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniais nesutiko. Nurodė, jog sutartys yra sudarytos, atsakovai sako netiesÄ . SÅ«nus R. L. turėjo bendrÄ verslÄ su V. K. įmone, jis ir skolino jiems pinigus. Tai vyko 2008 metais, jos namuose. SÅ«nus su pinigais atėjo pas jÄ pasikonsultuoti ir dalyvavo perduodant pinigus. Pinigai yra sÅ«naus. Pas jÄ darė kratÄ ir nerado skolos raÅ¡telių. Negali visko gerai prisiminti, nes tai buvo daug metų atgal, dabar jai 70 metų. Pinigai buvo perduoti per du kartus.

Abu atsakovai buvo kartu ir vienÄ , ir kitÄ kartÄ . Atsakovai turėjo pinigus atiduoti sÅ«nui, nes jis skolino. Pinigus - 30000 Lt. perdavė R. L.. Ji buvo kaip mama. VienÄ kartÄ skolos sutartį rašė V. K., kitÄ - jo sugyventinė. Rašė, kad pasiskolino 30000 Lt ir grÄ Å¾ins. Termino neatsimena. V. N. skolinosi vėliau iÅ¡ R. L. - 50000 Lt. Paskolos sutartį rašė V. N.. Pinigus turėjo atiduoti R. L., tik ji praÅ¡ydavo pinigų, nes sÅ«naus dažnai nebÅ«davo namie, jis bÅ«davo užsienyje. NegrÄ Å¾ino nei lito.

Ji nėra skolinusi atsakovams. Kitiems skolino, bet tai nedraudžiama. JÄ 2013 metais tikrino mokesčių inspekcija ir Klaipėdos teritorinė muitinė. SÅ«nų tikrino taip pat. Neatsimena, kÄ turėjo omenyje 2013 metais sakydama „perraÅ¡yti sutartį“. Atsakovai sako netiesÄ , kad jie su jos sÅ«numi nebendravo. Jei atsakovai bÅ«tų grÄ Å¾inę pinigus, tai bÅ«tų paprašę raÅ¡telio. Neprašė, kad paraÅ¡ytų raÅ¡telį, jei bÅ«tų atnešę pinigus, bÅ«tų pasiraÅ¡iusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimu R. L. ieÅ¡kiniai patenkinti visiÅ¡kai. V. K. ir V. N. prieÅ¡ieÅ¡kiniai atmesti. Teismas nusprendė priteisti R. L. iÅ¡ V. N. 14481,00 Eur (keturiolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2017-06-05 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 326 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminį mokestį, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidų; priteisti R.

L. iÅ¡ V. K. 8688,60 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2017-06-05 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 195 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminį mokestį, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidų. Priteisė B. L. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ iÅ¡ V. K. ir V.

N., po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) iÅ¡ kiekvieno. Priteisė iÅ¡ V. K. į valstybės biudžetÄ 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pripažinimo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai grÄ Å¾ino gautus pinigus pagal ginčijamus paskolos sutarčių raÅ¡telius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinių netenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkinti. Pateikia motyvus.

11. Apeliantai teigia, kad realiai R. L. pinigų skolinimosi metu nebuvo, jis mums pinigų neskolino ir neperdavė. Pinigus mums paskolino ir perdavė B. L., su kuria susitarėme ir dėl palūkanų mokėjimo, kurių ji liepė taip pat nenurodyti paskolos rašteliuose, nes ja domisi mokesčių inspekcijos pareigūnai.

12. B. L. skolÄ su palÅ«kanomis grÄ Å¾ino dalimis maždaug per dvejus su puse metų nuo pinigų gavimo. Tačiau konkrečiai datų, kada pinigus perdavė B. L. sÄ raÅ¡o nedarė, bet jai buvo grÄ Å¾inama pastoviai kiekvienÄ mėnesį po 3200,00 Lt. Tikrai prašė, kad B. L. pasiraÅ¡ytų, jog skolÄ jai grÄ Å¾ina ir grÄ Å¾intų paskolos raÅ¡telius, tačiau ji atsisakė grÄ Å¾inti paskolos raÅ¡telius, nurodydama, kad nežino, kur juos laiko.

13. Teigia, kad apeliantas UAB „X“ direktoriumi nebedirba nuo 2009 m. rugsėjo mėn., todėl pirmosios instancijos teismo sprendime minimos deklaracijos 2011-2012 metais nėra susijusios su apeliantu ir pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

14. IeÅ¡kovas R. L. ne tik nesikreipė į teismÄ suėjus paskolos raÅ¡teliuose nurodytam paskolos grÄ Å¾inimo terminui, bet ir nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kad bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ mÅ«sų grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ . Net prieÅ¡ iÅ¡keliant bylÄ , nebuvo pateikta jokia pretenzija. Kaip teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kovas R. L., į teismÄ kreipėsi todėl, kad baigiasi 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne todėl, kad pinigai nėra grÄ Å¾inti.

15. ieÅ¡kovas R. L. ne tik nesikreipė į teismÄ , suėjus paskolos raÅ¡teliuose nurodytam paskolos grÄ Å¾inimo terminui, bet ir nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, kad bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ mÅ«sų grÄ Å¾inti tariamÄ skolÄ . Net prieÅ¡ iÅ¡keliant bylÄ , nebuvo pateikta jokia pretenzija. Kaip teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kovas R. L., į teismÄ kreipėsi todėl, kad baigiasi 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne todėl, kad pinigai nėra grÄ Å¾inti.

16. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės pareigÅ«nai atliko tiek B. L., tiek R. L. veiklos patikrinimus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau R. L., duodamas paaiÅ¡kinimus pareigÅ«nams, niekada nenurodė, kad yra paskolinęs apeliantams iÅ¡ viso 80 000,00 LT. Tokia pinigų suma tikrai buvo reikÅ¡minga tiriant R. L. veiklÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių dokumentų, R. L. pareigÅ«nams nepateikė nei skolos raÅ¡telių, nei nurodė apie skolÄ , taip pat skolos nedeklaravo valstybinėje mokesčių inspekcijoje per visÄ laikotarpį nuo 2008 m. iki 2017 m. Dėl to apeliantams yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovas R. L. pinigų neskolino ir jokios skolos apeliantai jam neturi.

17. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl verslo reikalų tarp UAB „X“ ir R. L. nėra pagrįsta absoliučiai jokia logika, nes UAB „X“ niekuomet jokių piniginių operacijų nevykdė grynais pinigais, tame tarpe ieÅ¡kovui R. L., grynais pinigais. V. R. tris kartus vežė pinigus B. L., kuriai apeliantai grÄ Å¾ino skolÄ pagal Å¡ioje byloje minimus paskolos raÅ¡telius per tÄ laikotarpį, kol apeliantas dirbo UAB „X“ direktoriumi ir liudytojas tai patvirtino posėdžio metu.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantai neturėjo lėšų grÄ Å¾inti paskolÄ B. L.. Tai neatitinka tikrovės ir teismo iÅ¡vada yra neteisinga. Apeliantai pateikė teismui duomenis, kokias oficialias pajamas gavo tuo laikotarpiu, kai grÄ Å¾ino paskolÄ B. L.. Apeliantų pateikti įrodymai yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai turėjo pakankamai lėšų paskolos grÄ Å¾inimui. Be to, apeliantams daug padėjo Å¡eimos nariai, nes B. L. paskolÄ grÄ Å¾inti reikėjo laiku.

19. Teigia, kad jeigu apeliantai bÅ«tų buvę skolingi R. L., jis tokiÄ skolÄ turėjo deklaruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pateikti raÅ¡ytinius skolos raÅ¡telius tikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams. IÅ¡ tų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas R. L. nuslėpė skolos raÅ¡telius nuo pareigÅ«nų, atlikusių tyrimÄ , įrodo, kad pinigų apeliantai iÅ¡ jo tikrai nesiskolino, o skolinosi iÅ¡ B. L. ir jai skolÄ grÄ Å¾ino.

20. Mano, kad ieÅ¡kovas R. L. su savo motina trečiuoju asmeniu B. L. turi tikslÄ pasipelnyti iÅ¡ apeliantų, todėl antrÄ kartÄ reikalauja grÄ Å¾inti skolÄ , kuri B. L. grÄ Å¾inta, o iÅ¡ R. L. niekuomet pinigų nebuvo skolintasi.

21. IeÅ¡kovas su skundu nesutinka, praÅ¡o j netenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 23. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 24. Byloje nustatyta, kad raÅ¡telis „Paskolos sutartis“ patvirtina, kad V. K. 2008-04-14 pasiskolina iÅ¡ R. L. 30000 Lt. PaskolÄ grÄ Å¾ins 2008-10-14. Atsakovas V. K. teisme pripažino, kad šį raÅ¡telį surašė ir pasirašė jis, be jokios prievartos, kad pinigus - 30000 Lt gavo, tačiau gavo iÅ¡ B. L.. Teigė, kad paskolos sutarties tekstÄ diktavo B. L. ir pinigus gavo iÅ¡ B. L., bei teigė, jog R. L. pinigų skolinimosi metu nebuvo, pinigų iÅ¡ jo nesiskolino ir negavo iÅ¡ jo, o B.

L. iÅ¡ jos pasiskolintus (jo ir sugyventinės V. N. vardu) pinigus su palÅ«kanomis, iÅ¡ viso 120 000 Lt, atidavė per 2-2,5 metus. IÅ¡ raÅ¡telio „Paskolos sutartis“ nustatyta, kad V. N. 2008-09-24 pasiskolina iÅ¡ R. L. 50000 Lt paskolÄ , kuriÄ grÄ Å¾ins 2009-03-24. Atsakovė V. N. teisme pripažino, jog gavo 50000 Lt paskolÄ . Pripažino, kad paskolos raÅ¡telį surašė ir pasirašė ji, tačiau teigė, kad raÅ¡telio tekstÄ diktavo B. L. ir pinigus gavo iÅ¡ B. L., kuriai paskolÄ su palÅ«kanomis grÄ Å¾ino 2010-2011 metais.

Teigė, kad paskolos sudarymo metu R. L. nebuvo, iÅ¡ jo pinigų nesiskolino ir negavo, padarė klaidÄ Ä¯raÅ¡ydama, jog skolinasi pinigus iÅ¡ R. L..

25. Taigi atsakovai V. K. ir V. N. neginčija aplinkybių, jog minėti paskolos raÅ¡teliai, minėtu laiku buvo suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti jų ranka, laisva valia. Atsakovas V. K. patvirtino, kad gavo pagal ginčijamÄ paskolos raÅ¡telį 30 000 Lt, o atsakovė V. N. patvirtino, jog gavo pagal ginčijamÄ paskolos raÅ¡telį 50000 Lt. Tarp Å¡alių kilo ginčas tik dėl to, kas yra nagrinėjamų paskolų davėjas: ieÅ¡kovas R. L. ar jo motina, trečiasis asmuo B. L..

26. Ginčijamos paskolos sutartys sudarytos raÅ¡tu, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija, pasiraÅ¡ant paskolų gavėjams paskolos raÅ¡telius. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Dėl apeliacinių skundų argumentų 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas pagal 2008-04-14 paskolos raÅ¡telį pasiskolino 30000 Lt, o apeliantė pagal 2008-09-24 paskolos raÅ¡telį pasiskolino 50 000 Lt. Apeliantai tvirtina, kad pinigų nesiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo, o skolinosi iÅ¡ trečiojo asmens – ieÅ¡kovo mamos, kuriai pinigus grÄ Å¾ino 2010-2011 metais.

28. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Dėl to Å¡i sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y.

į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2A-546-407/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai paskolos grÄ Å¾inimo fakto neįrodė, todėl ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs, kad atsakovai neįrodė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrindžia paskolos grÄ Å¾inimÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo teiginius ir pozicijÄ vertino kaip pagrįstÄ , o apeliantų kaip nepagrįstÄ . Akcentuotina, kad aplinkybę dėl paskolos grÄ Å¾inimo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatavo pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas apžvelgė ginčo metu Å¡alių turtinę padėtį, įvertino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagÄ , susijusiÄ su bylos Å¡alimis, liudytojų parodymus, UAB „X“ duomenimis apie finansinę situacijÄ , Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus medžiagÄ , 2008-12-19 Laidavimo sutartį Nr.3, sudaryta tarp AB banko „Snoras“, laiduotojo R.

L. ir skolininkės UAB „X“, atstovaujamos V. K., kt., ir tik iÅ¡ visumos byloje surinktų įrodymų analizės teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartis yra grÄ Å¾intos. Atkreiptinas dėmesys, jog paskolos sutarčių raÅ¡telių originalai yra pas kreditorių ieÅ¡kovÄ R. L.. Apie tokiÄ teisinę situacijÄ teismų praktikoje teigiama, kad paskolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieÅ¡kovÄ , teikia galimybę konstatuoti atsakovų prievolės neįvykdymÄ (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieÅ¡kovo teisę reikalauti, kad atsakovai jÄ Ä¯vykdytų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 25, 27 punktai).

31. Aktualu tai, jog atsakovė V. N. ginčijamų paskolos sutarčių sudarymo metu turėjo aukÅ¡tÄ jį finansinį iÅ¡silavinimÄ , septynių metų vyr. buhalterio darbo staÅ¾Ä , o atsakovas V. K. turėjo aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , buvo verslininkas, UAB „X” direktorius, prieÅ¡ tai buvo paėmęs paskolÄ iÅ¡ banko, žinojo kas tai yra paskola. Taigi, apeliantai, laisva valia bei raÅ¡tu sudarę paskolos sutartį, privalėjo žinoti ir žinojo, kad paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ gali užtikrinti irgi raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliantai teigdami, kad grÄ Å¾ino paskolÄ per 2 – 2,5 metų pastoviai / nuolat mokėdami tam tikras sumas trečiajam asmeniui asmeniÅ¡kai, keletÄ kartų per kitÄ asmenį neįrodyti. Akcentuotina, jog aplinkybė, kad apeliantai nė karto nesugebėjo / neturėjo galimybės ar nesiekė gauti apie paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių įrodymų yra vertintina kaip prievolės pagal paskolos sutartis netinkamas vykdymas. Atskirai pasisakytina, kad jeigu asmenys, dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose elgiasi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, tai jie turi prisiimti dėl tokio savo elgesio kilusias neigiamas pasekmes.

32. Aplinkybės apie tai, kad jeigu apeliantai bÅ«tų buvę skolingi R. L., jis tokiÄ skolÄ turėjo deklaruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pateikti raÅ¡ytinius skolos raÅ¡telius tikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams vėlgi nepatvirtina skolos grÄ Å¾inimo fakto. Pripažintina, kad deklaravimas valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra valstybės mokestinė politika, asmenys už netinkamÄ deklaravimÄ atsako nustatyta tvarka, tačiau pasikartotina, jog faktÄ , kad paskola grÄ Å¾inta, privalo įrodyti bÅ«tent apeliantai.

33. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimÄ motyvavo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai: ginčo pinigai apeliantams buvo perduoti – paskolinti, o apeliantai jų negrÄ Å¾ino, todėl prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ privalo įvykdyti (CK 6.873, 6.874 straipsniai).

34. Apeliantai, siekdami prieÅ¡ieÅ¡kiniu paneigti paskolos sutarties sudarymo faktÄ iÅ¡ esmės rėmėsi tik versija, kad skolinant pinigus ieÅ¡kovo nebuvo, pinigus perdavė ieÅ¡kovo mama, todėl su ieÅ¡kovu paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, jog tai, kad paskolos davėju paskolos raÅ¡teliuose nurodytas ieÅ¡kovas, o netgi darant prielaidÄ , kad pinigus apeliantams perdavė trečiasis asmuo, sudaro tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių, kurie nedaro jokios įtakos tarp ieÅ¡kovo ir apeliantų susiklosčiusiems paskoliniams teisiniams santykiams, turinį.

Kaip žinia, pagal paskolos raÅ¡telius apeliantams pinigai buvo perduoti, o paskolos davėjas juose nurodytas ieÅ¡kovas, dėl to apeliantai atsakingi už tinkamÄ paskolos sutarčių vykdymÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Kaip minėta, kieno buvo skolinami pinigai, tai yra ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykių turinys, o kreditoriui (paskolos davėjui), Å¡iuo atveju raÅ¡teliuose (raÅ¡ytine forma) nurodytam ieÅ¡kovui įstatymuose nėra numatyta pareiga skolinamus pinigus perduoti iÅ¡imtinai pačiam. PrieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę pasinaudoti kito asmens paslaugomis (pvz. : bankas, kaip kredito davėjas, teikia paskolÄ , o pinigus perduoda / perveda banko darbuotojas).

35. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl to, jog tarp Å¡alių pagal 2008-04-14 ir 2008-09-24 skolos raÅ¡telius paskolos sutartis sudaryta buvo, nes buvo įgyvendinta bÅ«tinoji paskolos sutarties sudarymo sÄ lyga – pinigai buvo perduoti apeliantams bei pinigų perdavimo faktas buvo įformintas raÅ¡ytine forma. Konstatavus, kad ieÅ¡kovas paskolino apeliantams raÅ¡teliuose nurodytÄ sumÄ , nepaisant to, kas pinigus fiziÅ¡kai perdavė, nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantų paskolos sutartys su ieÅ¡kovu nesudarytos.

36. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 37. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas