bfee2911-03db-4c25-b87d-162cf0979fa2 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2-23-445/2014                                     Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00551-2013-8                                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                    30.12.; 30.12.2.; 113.1.; 116.1. (S)    VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d.Varėna    Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Ž.

A., atsakovei O. M., atsakovui P. M., jo atstovei advokatei Nijolei RauluÅ¡aitienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovams O. M. ir P. M. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bei jo žmonÄ O. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ gyvenamųjų patalpų 25,82 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto 1 kambario buto (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.IeÅ¡kovė nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, 25,82 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto 1 kambario butas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 1 d. remiantis 1998 m. kovo 10 d. Varėnos rajono mero potvarkiu Nr. 67, Varėnos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo iÅ¡nuomotos T.

M.. Su ja apsigyveno jos sÅ«nus P. M. su žmona O. M.. Varėnos rajono savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo ir vertinimo komisijos 2011 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. Sk59 apgyvendino T. M. Veisiejų socialinės globos namuose. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.609 str. 3 d. nuomininkui iÅ¡vykus gyventi kitur, Å¡iuo atveju į Veisiejų socialinės globos namus, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo iÅ¡vykimo dienos. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 30 d. pateikė raÅ¡tÄ Nr. PSD-1927-(24.4), kuriame įspėjama, jog atsakovas privalo atlaisvinti gyvenamosios paskirties patalpas iki 2012 m. birželio 1 d., to nevykdant, bus kreiptasi į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ minėto buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovas į minėtÄ Varėnos rajono savivaldybės administracijos praneÅ¡imÄ bei raginimÄ nereaguoja, savanoriÅ¡kai iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neiÅ¡sikelia, girtuokliauja, keliÄ triukÅ¡mÄ , sudarydamas neįmanomas sÄ lygas kitiems gyventojams. Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo motina, gyvenamosios patalpos nuomos teisė priklausė jai. Nuomininkei iÅ¡vykus gyventi kitur, sutartis laikoma nutraukta nuo iÅ¡vykimo dienos, todėl nuomos teisės į gyvenamÄ sias patalpas atsakovui neperėjo.

Nesant nuomos sutarties Å¡alys yra nesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, kas reiÅ¡kia, kad atsakovas netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir Å¡iuo metu gyvena jose be jokio teisinio pagrindo.CK 6.611 str. iÅ¡dėstyta, jog nuomininkas arba su juo kartu gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi, reikalavimu gali bÅ«ti iÅ¡keldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ä®vertinus visus argumentus ir atsižvelgiant į CK 4.98 straipsnio pagrindÄ - savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, Varėnos rajono savivaldybė įgyja teisę reikalauti atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad nurodytame bute kartu su savo motina T.

M. gyvena nuo 1996 metų. Kaip Å¡eimos narys bute gyvena ir jo sutuoktinė O. M.. Gyvenamojo buto nuomos sutartį su Varėnos rajono savivaldybės administracija buvo sudariusi jo motina T. M.. Å ia gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). 2011 m. jo motina dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės buvo iÅ¡vežta į Veisiejų socialinės globos namus, o 2012-08-30 mirė.

Tačiau duomenų kad Å¡iuo laikotarpiu su ja buvo nutraukta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nėra. T. M. iÅ¡vykimÄ Ä¯ globos namus galima traktuoti kaip laikinÄ jos iÅ¡vykimÄ , dėl susidėjusių asmeninių aplinkybių - Å¡iuo atveju ligos. Nei jis, nei jo sutuoktinė nebuvo informuoti, kad Å¡iuo laikotarpiu nutrÅ«ko nuomos sutartis, kad nuomos santykiai nesitęsia. Tuo labiau, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad Å¡ioje gyvenamojoje vietoje gyvena ir jie, atsakovai, T.

M. Å¡eimos nariai. Pačioje sutartyje 4 punkte nustatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkai ir vykdo įpareigojimus, kylančius iÅ¡ nuomos sutarties. Tuos įpareigojimus jie ir vykdė, t. y. kartu su motina mokėjo visus reikalaujamus mokesčius, atsiskaitė už paslaugas. IÅ¡vykus motinai, mokesčių mokėjimÄ tęsė, juos mokėjo ir po jos mirties. IeÅ¡kovė, nutraukdama nuomos sutartį, pažeidė sutarties sÄ lygas, bei  CK normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos santykius.

CK 6.588 str. numato, kad pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai, priskiriami prie Å¡eimos narių, kai jie su nuomininku veda bendrÄ Å«kį. Kadangi nurodytame bute nuolat gyvena nuo 1996 metų ir visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį vedė bendrÄ Å«kį su T. M., bei jos sutikimu buvo jos Å¡eimos nariais, todėl jų gyvenimas nurodytame bute traktuotinas kaip nuomininko Å¡eimos nario. CK 6.589 str. reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas.

Fiziniai asmenys, nustoję bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai. CK 6.591 str. numato, kad laikinai iÅ¡vykusiems gydytis, gyvenamoji patalpa paliekama visÄ gydymosi laikotarpį, Å¡eimos nariai turi teisę naudotis gyvenamÄ jÄ patalpa. Todėl vertinat susiklosčiusias faktine aplinkybes, jis laikytinas T. M. Å¡eimos nariu ir jam kaip Å¡eimos nariui perkeltinos nuomininko teisės ir pareigos, sudarytina nuomos sutartis.

LR CK 6.602 str. numato, kad nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jei nuomininkai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius apie tai informuojamas nuomotojas. Jis yra socialiai remtinas asmuo, jam yra mokama socialinė paÅ¡alpa ir turi teisę į socialinį bÅ«stÄ , jo praÅ¡ymas socialiniam bÅ«stui gauti yra pateiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijai. Jis, kaip reikalingas paramos asmuo, turi teisę iÅ¡sinuomoti savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, nes tai viena iÅ¡ valstybės savo piliečiams teikiamų paramos formų.

Savivaldybė turi suteikti gyvenamÄ sias patalpas nuomotis jam kaip asmeniui, negalinčiam įsigyti gyvenamųjų patalpų. IeÅ¡kovo nurodymas, kad sudaro neįmanomas sÄ lygas gyventi kitiems asmenims, niekuo neįrodytas. Pripažįsta, kad kartais konfliktuoja su viena iÅ¡ kaimynių, kuri jį dažniausi ir skundžia įvairioms institucijoms. Tačiau gyvena atskirame bute ir negali sudaryti jai neįmanomų sÄ lygų gyventi.IeÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

Ji nurodė, kad atsakovai neteko teisės gyventi ginčo bute nuo pagrindinės nuomininkės perkėlimo gyventi globos namuose. Atsakovai yra įraÅ¡yti eilėje socialiniam bÅ«stui gauti tik 43 numeriu. Atsakovas P. M. nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta ir prašė atmeti. Jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktine O. M.. Nuomos sutarties nėra sudaręs. Panaikino deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai atlikinėjo bausmę. Dabar nepriima ir nuomos mokesčio. Anksčiau gyveno kartu su motina.

Mokėjo buto nuomos mokestį, kol priimdavo šį mokestį. Atskirai moka už kitus komunalinius mokesčiu ir dabar. Atsakovė O. M. ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad gyvena kartu su P. M.. Mokėjo nuomos mokestį, kol priimdavo. Pragyvena iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų. P. M. pakeitė savo elgesį, nepiktnaudžiauja alkoholiu. IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovės nuosavybės teisę į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patvirtina VÄ® Registrų centro pažyma ( b.l. 8).2002-03-01 UAB “Varėnos komunalinis Å«kis”, atstovaujama direktoriaus V.

B., sudarė su T. M. savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 22, kuria T. M. ir jos šeimos nariams nuolatiniam naudojimui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9).2012-09-24 Merkinės seniūno sprendimu Nr. SPR-9, P. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), panaikinti, remiantis Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-09-20 raštu Nr. PSD-3946-(26.5) “Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo”.

Å iuo metu P. M. ir O. M. yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ir turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , jų eilės sÄ raÅ¡e numeris 43, o deklaruota gyvenamoji vieta yra Varėnos r. sav. ( b.l. 18).Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato pateiktoje pažymoje nurodyta, kad laikotarpyje 2012-2013 m. adresu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruoti keturi iÅ¡kvietimai: dėl P. M. namuose keliamo triukÅ¡mo ir konfliktavimo tris kartus policijÄ kvietė jo žmona O.

M. ir vienÄ kartÄ kaimynė S. M. ( b.l. 28).Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymoje nurodyta, kad P. M. yra socialiai remtinas nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 ( b.l. 16).IeÅ¡kovė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis ir įrodymais, kad atsakovas į 2012-04-30 Varėnos rajono savivaldybės administracijos praneÅ¡imÄ bei raginimÄ atlaisvinti gyvenamÄ sias patalpas nereaguoja, savanoriÅ¡kai iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neiÅ¡sikelia, girtuokliauja, keliÄ triukÅ¡mÄ , sudarydamas neįmanomas sÄ lygas kitiems gyventojams.

Nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo motina, gyvenamosios patalpos nuomos teisė priklausė jai. Nuomininkei iÅ¡vykus gyventi kitur, sutartis laikoma nutraukta nuo iÅ¡vykimo dienos, todėl nuomos teisės į gyvenamÄ sias patalpas atsakovui neperėjo. Nesant nuomos sutarties Å¡alys yra nesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, kas reiÅ¡kia, kad atsakovas netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir Å¡iuo metu gyvena jose be jokio teisinio pagrindo.IeÅ¡kovė iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos pagrindu nurodo CK 6.611 straipsnį, kai nuomininkas arba su juo kartu gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi, reikalavimu gali bÅ«ti iÅ¡keldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o tokį reikalavimÄ gali reiÅ¡kia pagal CK 4.98 straipsnį, kadangi savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo Vien gyvenamosios vietos deklaravimas kuriuo nors konkrečiu adresu pats savaime nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje, ne visuomet tai reiÅ¡kia ir nuomos santykių susiklostymÄ . Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Taigi įstatymo leidėjo valia privalomo teisinio ryÅ¡io tarp gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens faktinės gyvenamosios vietos nėra. Deklaravimas atlieka tik vienÄ iÅ¡ daugelio gyvenamosios vietos nustatymo – jos iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , be to, visi įstatyme nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra alternatyvÅ«s ir lygiaverčiai (CK 2.17 str.1 d.).

Šalys neginčijamai pripažįsta faktines aplinkybes, kad atsakovai gyvena nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), nors jų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu – Varėnos r.sav. (b.l. 6,7), tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta ne atsakovų iniciatyva, o Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos sprendimu 2012-09-24 Nr.SPR-9. Atsakovo P. M. deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimu, kad P. M. 2012-09-20 atlieka laisvės atėmimo bausmę.Atsakovai nurodė aplinkybes, kad jie nuolatos gyvena nurodytame bute.

Atsakovas P. M. nurodė, kad su motina nurodytam bute gyveno nuo 1996 metų, o vėliau su jais apsigyveno ir P. M. sutuoktinė O. M..Atsakovas pateikė duomenis, kad P. M. nuo 2012-12-18 savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo – Varėnos r.sav. ( b.l.6), o O. M. – nuo 2008-07-23 (b.l. 7).Pagal 2002-03-01 savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį T. M., suteikta gyvenamoji vieta kaip nuomininkei ir jos Å¡eimos nariams ( b.l. 9). Vadinasi, atsakovo P. M. gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas buvo siejamas per sudarytÄ Å¡alių nuomos sutartį.

Deklaravimo duomenų pakeitimo, panaikinimo klausimas sprendžiamas kita tvarka, o ne per iÅ¡keldinimo institutÄ , ir nagrinėjamu atveju nėra pareikÅ¡tas toks ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas. Dėl atsakovų iÅ¡keldinimo pagrindo IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo buto tuo pagrindu, kad nuomininkas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi. Ir tokias aplinkybės grindžia 2013-11-22 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pateikta informacija, kad nuo 2012-05-19 iki 2013-06-25 buvo užregistruoti praneÅ¡imai policijoje : 3 praneÅ¡imai, kad policijÄ kvietė O.

M. dėl sutuoktinio netinkamo elgesio namuose ir vienÄ kartÄ policijÄ kvietė kaimynė, kad konfliktuoja ir grÄ sina kaimynas P. M. ( b.l. 28).Tokias aplinkybes galima vertinti kaip informacines, nes ieÅ¡kovės pareiga pagrįsti ieÅ¡kinį įrodymais ( CPK 178 str.), o pagal nurodytas aplinkybes dėl atsakovo P. M. elgesio nėra pateikta įrodymų, kokie tarpusavio santykiai sutuoktinių, kaip atsakovai yra charakterizuojami pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , kokie atsakovų santykiai su kaimyne S. M., kokie susiklostę santykiai nurodomo gyvenamojo namo gyventojų.

Aplinkybė, kad P. M. yra teistas, atlikęs bausmę, nagrinėjamu atveju nėra esminė. Atsakovo P. M. teistumo faktas nurodo į asmenybę, kaip linkusiÄ pažeisti įstatymų, baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, bet nuomos santykiams gali turėti įtakos, tik jo konkretus elgesys ir veiksmai, tiriamu laikotarpiu. Už tokį nuomos sutarties pažeidimÄ griežčiausiÄ taikomÄ teisinę priemonę – gyvenamojo bÅ«sto netekimÄ â€“ teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecijos teisė taikyti kraÅ¡tutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitÄ prievolinės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«dÄ .

Teismo apsisprendimÄ kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iÅ¡ kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės bÅ«stÄ iÅ¡saugojimu. Tam turi reikÅ¡mės nuomininko ryÅ¡io su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iÅ¡ dalies paÅ¡alintų pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-491/2012). IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas ginčo patalpa naudojasi neteisėtai, nes nebuvo sudaryta nuomos sutartis.CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja gyvenamÄ jÄ patalpÄ suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir jÄ naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

IeÅ¡kovė, kaip nuomotoja, ir atsakovai kaip nuomininkai, nėra sudarę raÅ¡ytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (CK6.577 straipsnis). CK 6.578 straipsnio 3 dalyje apibrėžia nuomininkÄ kaip fizinį asmenį, kuris savo vardu ir dėl savo, savo Å¡eimos bei buvusių Å¡eimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 6.579 straipsnio 1 dalyje suformuluotas imperatyvas jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu.

JÄ pasiraÅ¡o įgaliotas pareigÅ«nas ir nuomininkas. Pagal nustatytas aplinkybes nuo 2002 m. pagrindinė buto nuomininkė buvo atsakovo P. M. motina, su kuria ir buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, suteikiant gyvenamÄ sias patalpas jai ir jos Å¡eimos nariams. Atsakovas su motina kartu ir gyveno. Tokių aplinkybių Å¡alys neginčija. Pagal atsakovo P. M. nurodytas aplinkybes jo motina mirė 2012-08-30. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad tarp Å¡alių susiklostė faktinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, jeigu ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011-06-10 savivaldybės sprendimu pagrindinę ginčo buto nuomininkę savo sprendimu apgyvendino kitoje vietoje, Veisiejų socialinės globos namuose, o įspėjimÄ raÅ¡tu dėl buto atlaisvinimo pateikė atsakovui P. M. tik 2012-04-30.

Atsakovai nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡ytų juos pripažinti pagrindiniais nuomininkais ir su jais sudaryti sutartį. Å iuo atveju svarbios aplinkybės, kad atsakovai mokėjo komunalinius mokesčius ir netgi mokesčius už ginčo buto nuomÄ iki to momento, kol iÅ¡ jų priimdavo buto nuomos mokestį UAB “Varėnos komunalinis Å«kis”. Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie buto nuomos mokesčio mokėjimÄ , o atsakovai teigia, kad buto nuomos mokestį mokėjo iki 2012 m. birželio mėnesio ir bÅ«tų mokėję toliau, jeigu tik imtų iÅ¡ jų šį mokestį, tai daroma iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė faktinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nereikalauja priteisti skolÄ už buto nuomÄ ir ginčo laikotarpiu, o tai reiÅ¡kia, kad pripažįsta atsakovų aplinkybes dėl jų, kaip nuomos Å¡alies pareigos vykdymo, apmokant nuomos mokestį. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuomos sutartis dėl ginčo buto nutrÅ«ko nuo tos dienos, kai nuomininkė T. M. iÅ¡vyko gyventi kitur, t.y. 2011-06-10. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ar pagrindinė nuomininkė iÅ¡vyko nuolatos ar laikinai gyventi kitur, o tai turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl nuomos santykių.Laikinai iÅ¡vykusiems nuomininkui, jo Å¡eimos nariui ar buvusiam Å¡eimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ paliekama Å¡eÅ¡iems mėnesiams su sÄ lyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.).

Pagal CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalies reglamentavimÄ nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad atsakovai gyveno ginčo bute, mokėjo nuomos mokestį, o ieÅ¡kovė tik 2012-04-30 įspėjo atsakovus dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo iki 2012-06-01.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ , yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumÄ padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo Å¡alys saistomos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio – socialinio bÅ«sto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į Å¡ios sutarties pobÅ«dį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugÄ â€“ be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo.

Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos Å¡iai teisei principas taip pat įtvirtintas tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.Valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybÄ , tiesiogiai taiko Konstitucijos normas, taip pat įgyvendina Konvencijos nuostatas. Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ .

Teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių griežčiausia – bÅ«sto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ . Apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valdžios pareigÅ«nai gali apriboti asmens teisę į bÅ«stÄ tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje (Stankova v.

Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00 §§ 43–45). Ä®statyme numatyta galimybė iÅ¡keldinti asmenį, nuomininkas arba su juo kartu gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi, tačiau teismas, atsižvelgia į konkrečiÄ situacijÄ , abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, vieÅ¡asis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui asmens nenaudai priimti griežčiausiÄ teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Sprendžiant dėl teisės į bÅ«stÄ ribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi bÅ«ti tiriamos ir aiÅ¡kinamos faktinės aplinkybės dėl nuomininko netinkamo elgesio, jo socialinės padėties (turtinės bÅ«klės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę bÅ«klę, buitinio elgesio); nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirÅ«pinti kita gyvenamÄ ja patalpa, kitokių neigiamų padarinių).

Pagal Å¡ių ir kitų konkrečiam ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ teismas nusprendžia ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas. Atsakovų gyvenamoji vieta deklaruota prie Varėnos rajono savivaldybės, atsakovas P. M. pripažintas oficialiai socialiai remtinu asmeniu nuo to momento, kai buvo pareikalauta iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto, bedarbis, įraÅ¡ytas į bendrÄ jÄ asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ sÄ raÅ¡Ä .

Atsakovas P. M. ginčo bute gyvena nuolat ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, pragyveno ne vienerius metus, todėl tokias aplinkybes vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ kaip prielaidÄ ginti tokio asmens teisę į bÅ«stÄ . Aplinkybės, kad socialinio bÅ«sto eilės laukia daug kitų žmonių, nepaÅ¡alina atsakovų, kaip taip pat socialiai remtino asmens teisės į bÅ«stÄ , kuris juo jau naudojasi nurodomu bÅ«stu ne vienerius metus.IÅ¡keldinimas iÅ¡ socialinio bÅ«sto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimo forma, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nedarbingiems, paramos reikalingiems asmenims jų teises į bÅ«sto neliečiamybę.Nuomuotojas, kaip sutarties Å¡alis, pirmiausia turėjo įspėti atsakovus dėl netinkamo elgesio ir iÅ¡ to galinčių kilti pasekmių, tačiau teismui apie tai nėra pateikti jokie įrodymai.

IeÅ¡kovė formaliai apsiribojo įrodymų pateikimu dėl atsakovų netinkamo elgesio savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovų tarpusavio santykių netinkamas sprendimas socialiniame bÅ«ste, daugiau vertinamas kaip tarpusavio santykių aiÅ¡kinimasis, o kadangi atsakovė O. M. neturi pretenzijų atsakovui P. M. Å¡iuo metu, tai laikytina, kad jų tarpusavio nesutarimo pagrindai iÅ¡nyko. O. M. ir nurodė : “ P. M. dabar negeria”.Teismas darydamas iÅ¡vadas dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs bylos aplinkybes pagal teismui pateiktus įrodymus.Teismų praktikoje nurodoma, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį turi teisę pasirinkti civilinių teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ (CK 1.137 str. 1 d.).

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintus nuomos santykių pabaigos pagrindus, kai sutartis nutraukiama nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovės nurodyta teisės norma nesudaro pagrindo laikyti atsakovus praradusius teisę į nuomojamÄ bÅ«stÄ , kad netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi. CPK 96 straipsnio 2 d. numato, jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.Vadovaudamasis LR CPK 259 – 260, 263 - 270 str., teismas n u s p r e n d ė : Atmesti ieÅ¡kinį.              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                             Dalis Žilionis