2023-07-19 Nr. AB-13549-3-61-3-03995-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1913-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03995-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos regionų partijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos regionų partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Tautos ir teisingumo sąjunga, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partija „Tvarka ir teisingumas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos regionų partija (toliau – ir pareiškėjas, Partija) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. Sp-261 „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstomas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo klausimas. Pateikto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projekto (toliau – ir Projektas) 9 punkte buvo numatyta: „nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11“, o 11 punkte numatyta: „skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį“. Šiems Projekto punktams buvo pritarta. Komisija apsvarsčiusi visus sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ punktus, paskelbė, kad Komisijos sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra priimtas, tačiau vėliau Komisija sugrįžo prie pirmojo darbotvarkės klausimo ir nusprendė balsuoti dėl anksčiau priimti sprendimo 9 bei 11 punktų iš naujo. Pakartotiniame balsavime Projekto 9 ir 11 punktams nepritarta, Sprendime nebeliko Projekte buvusių ir ankstesniu Komisijos balsavimu priimtų sprendimo 9 ir 11 punktų nuostatų.

2.2. Partija po 2016 m. įvykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tapo naujai įregistruota parlamentine politine partija, kurios veiklai finansuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Komisija tris kartus Partijai yra skyrusi valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti. Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. Sp-206 „Dėl 2019 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ Komisija nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 11, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. pirmąjį pusmetį skyrė Partijai 249 000 Eur. Komisija 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. Sp-412 „Dėl 2019 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 10, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2019 m. antrąjį pusmetį skyrė Partijai 226 450 Eur.

Komisija 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. Sp-37 „Dėl 2020 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ nustatė, kad Partija, kurios frakcijos Seime narių skaičius yra 12, atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir 2020 m. pirmąjį pusmetį skyrė pareiškėjui 246 325 Eur. Taigi nuo to momento, kai 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, Komisija jau tris kartus pripažino faktą, jog Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skyrė jai valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti, todėl skundžiamu sprendimu Komisija turėjo nustatyti, kad Partija atitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir skirti atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti sumą.

2.3. Nors skundžiamame sprendime nėra nurodomi motyvai, dėl kurių Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, tačiau iš Komisijos interneto svetainėje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio vaizdo įrašo (žiūrėti nuo 2 val. 21 min. 7 s. iki 2 val. 30 min. 53 s.: https://www.youtube.com/watch?v=f96NefnAjX8) ir posėdžio protokolo matyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti Partijai 2020 m. antrąjį pusmetį nėra skirti, nes dotacija šiuo atveju yra skirstoma jau po 2020 m. Seimo rinkimų. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. protokole netinkamai aiškinama ir taikoma Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalis, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos, kuri taikoma ir šioje byloje nagrinėjamam atvejui ir pagal kurią atitinkamais Seimo rinkimų metais, įvykusių eilinių Seimo rinkimų rezultatai, yra pagrindas skirstyti valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti tik nuo po jų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo kitų metų sausio 1 dienos, o ne nuo naujo Seimo rinkimų momento. Komisija Sprendimu kitoms politinėms partijoms valstybės biudžeto asignavimus jų veiklai finansuoti skirstė ne pagal 2020 m. Seimo rinkimų, o anksčiau įvykusių rinkimų rezultatus, todėl Partijai ir kitoms politinėms partijoms Komisija nepagrįstai taikė skirtingus teisinius kriterijus. Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatą aiškinant ir taikant taip, kaip ją šiuo atveju aiškino ir taikė Komisija, yra sukuriamos prielaidos savivalei. Projektas buvo parengtas dar iki 2020 m. įvykusių Seimo rinkimų, tačiau Komisijos posėdyje šis klausimas buvo svarstomas jau po jų. Jeigu dotacija būtų skiriama iki spalio 11 d., Partija būtų galėjusi ją gauti.

2.4. Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede nustatyta, kad asignavimai politinėms partijoms pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį 2020 m. sudaro 498 000 Eur, t. y. maždaug tiek, kiek per 2020 m. du pusmečius pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį iš viso tenka Partijai. Taigi, įstatymų leidėjas, priimdamas 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, išreiškė valią ir patvirtino, kad atitinkama valstybės biudžete numatyta suma yra vieneriems metams pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį politinei partijai skiriama jos veiklai finansuoti suma.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Sprendime nustatytos 2020 m. antrojo pusmečio asignavimų sumos politinėms partijoms pagal gautus rinkėjų balsus ir nėra nurodyta, kad Partija turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo svarstomi asignavimai Partijai, tačiau Sprendimu asignavimai jai nebuvo skirti, nes Partija neatitiko Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Partijai valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skirti tik iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų. Kadangi Sprendimas priimtas po minėtų rinkimų, Komisija neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo ir skirti Partijai valstybės biudžeto asignavimus.

3.2. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje iš pradžių balsavimu buvo pritarta pirminiam sprendimo projektui, pagal kurį Partijai buvo numatyti asignavimai, tačiau, pastebėjus klaidą, kad Partija neturėjo teisės gauti asignavimų, kaip neatitinkanti Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų, Komisija ištaisė padarytą klaidą, išbraukdama Sprendimo punktus, kuriuose Partijai buvo numatyti asignavimai.

3.3. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame buvo numatytas naujas politinių partijų finansavimo modelis (21 str. 6 d.), kuris šiuo atveju nėra siejamas su rinkimų ciklu, o jo taikymas laike yra griežtai apibrėžtas – valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik po to, kai partija yra įregistruojama jau po Seimo rinkimų (ji gali būti sukurta ir likus pusmečiui iki naujų Seimo rinkimų), o finansavimas jai skiriamas tik iki kitų Seimo rinkimų. Komisija vadovavosi naujomis Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dėl kurių nekilo teisės aiškinimo klausimų.

3.4. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad politinių partijų finansavimo modelis turi būti aiškinamas sistemiškai su tuo finansavimo modeliu, kuris yra numatytas Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, nes jie iš principo yra skirtingi. Pagal pastarąjį modelį būtinoji sąlyga gauti finansavimą yra dalyvavimas rinkimuose ir 2 proc. rinkėjų balsų, o pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį dalyvauti rinkimuose ir gauti rinkėjų balsų nėra būtina, partija tokį finansavimą gali gauti niekada nedalyvavusi rinkimuose. Abu finansavimo modeliai negali būti lyginami tarpusavyje, o juos reglamentuojančios teisės normos aiškinamos vienodai.

3.5. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi ir negalėjo vadovautis šio straipsnio 2, 3, 4 dalimis ar Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT17-N8/2019, kuriame buvo nagrinėjamas tik pastarasis politinių partijų finansavimo modelis.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1412-811/2021 patenkino iš dalies pareiškėjo Partijos skundą – panaikino Komisijos sprendimą, o bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją spręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Partijai iš naujo nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-253-968/2022 patenkino iš dalies atsakovo Komisijos apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-253-968/2022 nustatė, kad Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. Sp-261 nusprendė dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų visų šiame sprendime paminėtų politinių partijų veiklai finansuoti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Komisijos sprendimas panaikintas visa apimtimi, turi įtakos kitų politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas Komisijos sprendimas, teisėms ir pareigoms. Nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 str. 5 d.) politinių partijų, kurių atžvilgiu buvo priimtas Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Sp-261, į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė. Teismas, atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

6. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Komisija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjas reiškia teisiškai nepagrįstus reikalavimus, kadangi skundžiamame Komisijos sprendime jo teisės ir pareigos nėra minimos. Komisijos sprendimo panaikinimas sukeltų situaciją, kai su sprendimu nesusijęs asmuo siekia pakeisti sprendimą, nors dėl pareiškėjo teisių ir pareigų sprendime nepasisakyta. Panaikinus Komisijos sprendimą, būtų pažeidžiamos kitų politinių partijų, minimų skundžiamame sprendime, teisės ir teisėti interesai, kurioms buvo paskirstyti valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti, pinigai buvo išmokėti, galimai partijos tuos pinigus jau išleido, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje nebuvo taikomos. Skundžiamo sprendimo panaikinimas sukeltų situaciją, kai būtų naujai sprendžiamas klausimas dėl Sprendime minimų partijų teisių ir pareigų, be to, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl partijoms išmokėtų pinigų grąžinimo į valstybės biudžetą, nes neliktų teisinio pagrindo, kuriuo asignavimai partijoms buvo paskirti ir išmokėti. Komisija pažymėjo, jog pareiškėjo siekiama gauti dotacija gali būti skiriama tik pagal kitą Politinių partijų įstatymo normą. Tai yra atskira biudžeto eilutė, kuri neturi įtakos kitų politinių partijų dotacijoms, kurioms valstybės biudžeto lėšos skiriamos pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. Pareiškėjui neskyrus dotacijos, šie valstybės biudžeto asignavimai nėra paskirstomi kitoms politinėms partijoms, tačiau yra grąžinami į valstybės biudžetą. Valstybės biudžete numatyta suma pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį liko valstybės biudžete, nes Komisija Lietuvos Respublikos finansų ministerijai neteikė paraiškos dėl šių valstybės biudžeto asignavimų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Darbo partija pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjo skundas turėtų būti atmetamas, o Komisijos sprendimas paliekamas nepakeistas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Partijos finansavimui buvo skirtos tikslinės lėšos, kurios nepaskyrus jų konkrečiam pareiškėjui, nebuvo paskirstytos kitoms politinėms partijoms. Visi į nagrinėjamą administracinę bylą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys netenka suinteresuotumo šios bylos baigtimi, kadangi tiek patenkinus, tiek ir atmetus pareiškėjo skundą, likusioms politinėms partijoms skiriamų lėšų dydžiai nesikeistų. Pažymėjo, jog išskyrus pakoreguotą atsakovo nuomonę ir dviprasmišką situacijos vertinimą, atsakovas nenusižengė jokioms imperatyvioms įstatymo normoms. Komisija savo praktikoje dėl asignavimų skyrimo politinėms partijoms išliko nuosekli, visais laikais atitinkami sprendimai buvo priimami iš esmės tuo pačiu laiku ir vertinant tuos pačius kriterijus. Todėl vien šios sistemos stabilumas ir vienodumas yra aukštesnė vertybė, realizuojanti ir teisėtų lūkesčių principo laikymąsi. Išlaikomas teisinis apibrėžtumas bei situacijos vertinimo nuoseklumas, todėl vien dėl šios priežasties negali būti patenkinamas pareiškėjo skundas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo Lietuvos regionų partijos skundą, įpareigojo Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai iš naujo ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pareiškėjui Lietuvos regionų partijai 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš pareiškėjo Lietuvos regionų partijos trečiajam suinteresuotam asmeniui Darbo partijai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. 2020 m. spalio 16 d. buvo parengtas Projektas, kurio 9 punktu nuspręsta nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11, o 11 punkte – skirti Partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Projektą nutarta svarstyti Komisijos posėdyje.

9.2. Komisijos posėdyje, vykusiame 2020 m. lapkričio 5 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymas. Iš Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolo Nr. P-39 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad pagal Protokole nurodytos darbotvarkės 1 punktą klausimo dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo pranešėja buvo L. P. Protokolo 2 punktu buvo svarstomas Sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ projektas: Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 9 punkto – nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė 1 (J. L.). Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 11 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė 4. Posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 12 punkto – pavesti Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriui pervesti 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms, nurodytoms šio sprendimo 8 ir 11 punktuose (pritarta bendru sutarimu, dalyvaujant 10 Komisijos narių). Komisijos nariams nubalsavus atskirai už kiekvieną Projekto punktą, bendru Komisijos narių sutarimu (dalyvavo 10 narių) nutarta priimti sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. Protokolo 8 klausimu apsvarsčius sprendimo „Dėl savivaldybių tarybų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, įgaliojimų nesuėjus terminui nutraukimo ir mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ projektą, Protokolo 2.1 punktu svarstytas sprendimas „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“.

9.3. Komisijos narė A. Ž. pasiūlė grįžti prie priimto sprendimo „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ 9 punkto, kadangi, jos nuomone, Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai naujai sukurtai parlamentinei partijai, turinčiai savo frakciją, skiriami tik iki pirmųjų rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, reikalavimų. Tuo pačiu pateikta nuomonė, kad Partija galėtų gauti dotaciją pagal šį punktą tuo atveju, jeigu ji būtų skiriama iki spalio 11 d. Kadangi šiuo atveju asignavimai skirstomi po įvykusių Seimo rinkimų, Partijai dotacija turėtų būti skaičiuojama pagal surinką balsų skaičių ankstesniuose rinkimuose, kuriuose ji dalyvavo. L. P. nurodė, kad skirstant valstybės biudžeto asignavimus, buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu. L. M. teigė, jog tenka pripažinti, kad Partija neatitinka Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir turėtų keistis priimto sprendimo tekstas, o Komisijos narys T. R. išsakė poziciją, kad susiklostė specifinis atvejis, kai politinė partija negavo balsų, tačiau jai taikomas kitas kriterijus – frakcijos narių skaičius, tačiau pagal naują reglamentavimą valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Nusprendė, kad Komisija padarė klaidą, todėl reikėtų anuliuoti priimtą sprendimą ir, jį pakoregavus, iš naujo priimti. Sprendimo 1–8, 10 punktams pritarta bendru sutarimu (dalyvaujant 10 Komisijos narių).

9.4. Komisijos posėdžio pirmininkė teikė iš naujo balsuoti dėl Sprendimo 9 punkto: nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė 2. Nepritarta. Taip pat posėdžio pirmininkė teikė balsuoti dėl šio sprendimo 12 punkto – skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį ir šešiems Komisijos nariams prabalsavus prieš (už – 2, susilaikė – 2) šiam Sprendimo punktui nepritarta. Komisijos nariai bendru sutarimu nutarė priimti patikslintą sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“. Taigi, iš naujo nubalsavus dėl priimto Sprendimo 9 ir 11 punktų, jiems nebuvo pritarta.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, vertino, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl pareiškėjui skiriamo finansavimo, nesilaikė Komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento (toliau – ir Komisijos reglamentas) nuostatų, t. y. į Posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, nebuvo pateiktas tokio sprendimo projektas, klausimas dėl priimto sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios ir tokiu pat terminu nebuvo įkeltas į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą. Sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo išklausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raštu iki posėdžio pradžios pareikšti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams. Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo, kuriuo būtų pritarta arba nepritarta dėl Partijai skirtinų asignavimų, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Komisijos sprendimo, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, o skundžiamu sprendimu pareiškėjui nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, todėl atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, neneigė susiklosčius situacijai, jog Komisijai 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje svarstant 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymą, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas (pritarti / nepritarti) dėl jam skirtino finansavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde išdėstė argumentus, jog Komisija Protokole netinkamai aiškino ir taikė Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, tačiau išaiškino, jog asmenys, kreipdamiesi į teismą ir formuluodami reikalavimus turi įvertinti, kokius sprendimus gali priimti teismas. Teismas vertina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Teismas akcentuodamas, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Komisija, įgyvendindama savo įgaliojimus leidžia aktus – sprendimus, tačiau šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjui aktualus klausimas, konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Komisijai atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl jį patenkino.

12. Teismas patenkino iš dalies pareiškėjo Partijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Darbo partijos prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjui Partijai priteisė 1 331 Eur, o trečiajam suinteresuotam asmeniui Darbo partijai – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas Lietuvos regionų partija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo, kuriuo būtų pritarta arba nepritarta dėl pareiškėjui skirtinų asignavimų. Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Komisijos posėdyje jos narių pirmu balsavimu buvo pritarta visiems Komisijos sprendimo projekto punktams ir Komisijos sprendimas skirti Pareiškėjui dotaciją buvo priimtas, todėl negalima šiuo atveju daryti išvadą, kad Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu. Tai, kad buvo priimtas konkretus sprendimas, pripažino ir pati Komisija.

14.2. Komisija galėjo ištaisyti tik gramatines, aritmetines ar kitas panašias klaidas, tačiau negalėjo priimti naujo, iš esmės kitokio, sprendimo, kuriuo pareiškėjas neteko teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti. Komisijos veiksmai, siekiant pakeisti jau priimtą sprendimą dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo pareiškėjui, yra neteisėti, todėl yra neteisėtas ir šių veiksmų pagrindu priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta nepritarti sprendimui skirti asignavimus pareiškėjui. Pareiškėjo vertinimu, šis sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui, nes jis buvo išbrauktas iš partijų, kurioms skiriama valstybės biudžeto dotacija, sąrašo. Be to, Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas ne tik dėl to, kad juo neteisėtai ir nepagrįstai buvo pakeistas anksčiau tą pačią dieną priimtas Komisijos sprendimas, bet ir dėl to, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė Reglamento reikalavimų, susijusių su posėdžių darbotvarkės sudarymu, informavimu, galimais svarstyti darbotvarkės klausimais, sprendimų projektų pateikimu, sprendimų priėmimu. Teismas konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė Reglamento reikalavimų, turėjo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.

14.3. Nei Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, nei Komisijos reglamentas nenumato pakartotinio balsavimo dėl jau priimtų Komisijos sprendimų. Vadinasi, Komisija neturi teisės iš naujo balsuoti dėl jau priimto sprendimo.

14.4. Pareiškėjui žinoma ir suprantama, kad teismas negali perimti Komisijos įgaliojimų vykdymo ir priimti Komisijos kompetencijai priskirtų sprendimų, tačiau teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, nagrinėdamas konkrečias bylas turi teisę aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus. Ilgai trunkantys teismo procesai ir teismo nepasisakymas savo sprendime dėl esminio šios bylos klausimo, susijusio su konkrečios įstatymo normos aiškinimu ir taikymu, neprisideda prie pareiškėjo teisės į tinkamą teismo procesą užtikrinimo. Šio teisinio ginčo dalykas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo dalyvavimui politinėje veikloje ir rinkimuose, todėl, be kita ko, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės vienodomis sąlygomis su kitomis partijomis dalyvauti politikoje, jos veiklai finansuoti gauti pagal įstatymą priklausančius valstybės biudžeto asignavimus.

14.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nėra pasisakyta dėl esminio šios bylos ginčo klausimo – Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, o Komisijos pozicija dėl šios normos aiškinimo ir taikymo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarime Nr. KT17-N8/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktai konstitucinei doktrinai. Be to, Komisijos pozicija prieštarauja ir konstituciniam asmenų lygybės principui, kadangi pareiškėjui valstybės biudžeto asignavimai nėra skirti dar ir dėl to, kad 2020 m. spalio mėn. vyko balsavimas Seimo rinkimuose, tačiau jokiai kitai partijai, kuriai skundžiamu Komisijos sprendimu buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, 2020 m. spalio mėn. vykęs balsavimas Seimo rinkimuose jokios teisinės reikšmės, jai skiriant valstybės biudžeto asignavimus už 2020 m. antrąjį pusmetį, neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, pareiškėjo skundą patenkinant visiškai.

15. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Komisijos sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, yra nepagrįsti, o teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą, nes pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, yra pagrįsta ir teisėta, padaryta tinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualias teisės normas bei aktualią teismų praktiką.

16.2. Pareiškėjo argumentai, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolas įrodo, kad pareiškėjui buvo skirti biudžeto asignavimai, nes Komisijos nariai iš pradžių balsavo už Sprendimo projekto 9 ir 11 punktus, kuriais buvo siūloma finansavimą skirti pareiškėjui, o po to, pastebėję klaidą, perbalsavo ir iš Sprendimo išbraukė 9 ir 11 punktus, todėl nauju Komisijos sprendimu pareiškėjui nebebuvo skirti asignavimai, yra nepagrįsti. Joks naujas sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas.

16.3. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas sprendime nepasisakė dėl esminio šios bylos ginčo klausimo – Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo. Sprendime aiškiai nurodyta, kodėl teismas nepasisakė dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo. Kadangi Komisijos sprendimas jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukėlė, o Komisijai nepriėmus konkretaus sprendimo, teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl paminėtos normos aiškinimo ir taikymo galimybių. Todėl teismo sprendimas dalyje, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

17. Atsakovas Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Komisijai išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai iš naujo, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Reglamento ir Politinių partijų įstatymo nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl aiškinimo, kada viešojo administravimo subjektas turi būti įpareigojamas atlikti veiksmus, nepakankamai motyvavo savo sprendimą ir dėl šių padarytų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

18.2. Komisija pagal Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį yra įpareigota ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos pervesti į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto signavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį, jeigu politinė partija atitinka šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus kriterijus finansavimui gauti. Todėl Komisija, vykdydama įstatymo jai deleguotas pareigas, turi įvertinti, kurios politinės partijos pagal įstatyme nustatytus kriterijus turi teisę gauti valstybės finansavimą ir priimti dėl to atitinkamą sprendimą bei pervesti lėšas į politinės partijos sąskaitą. Nagrinėjamu atveju Komisija nepažeidė imperatyvių įstatymo normų ir laiku priėmė Sprendimą, kuriuo paskyrė tikslines valstybės biudžeto lėšas toms politinėms partijoms, kurios atitiko įstatymo nustatytus kriterijus tokiam finansavimui gauti ir pavedė Finansų skyriui pervesti šias lėšas politinėms partijoms. Pareiškėjas neatitiko kriterijų finansavimui gauti, todėl Sprendimu toks finansavimas jam nebuvo skirtas, o šis sprendimas nesukėlė jokių teisių ir pareigų pareiškėjui.

18.3. Komisija, kaip viešojo administravimo institucija, turi teisę keisti savo priimtus sprendimus. Tokia teisė Komisijai numatyta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Reglamentas nenumato, kad posėdyje priimto sprendimo keitimas nėra galimas. Priešingai, Reglamento 32 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai posėdžio metu turi teisę pasiūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir naujų klausimų, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Visa medžiaga bei Sprendimo projektas, kuri buvo reikalinga pakartotiniam sprendimui priimti, buvo parengta Reglamento nustatyta tvarka, todėl jokių kliūčių jį nagrinėti posėdyje nebuvo. Pirminis Komisijos sprendimas nebuvo pasirašytas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka Teisės aktų registre, todėl Komisija veikti teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. teikti Sprendimo pakeitimo projektą naujajame Komisijos posėdyje, nebuvo pagrindo.

18.4. Komisijos posėdžiai yra vieši ir juos stebėti turi teisę tiek politinių partijų atstovai, tiek ir kiti suinteresuoti asmenys. Komisijos nariai, kurie negalėjo dalyvauti posėdyje, taip pat turėjo galimybę posėdyje svarstomu klausimu pareikšti savo nuomonę raštu dėl finansavimo skyrimo galimybės pareiškėjui. Jokių esminių procedūrinių Reglamento pažeidimų Komisija, priimdama Sprendimo pakeitimą, nepadarė.

18.5. Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Politinių partijų įstatymą ir spręsdama dėl tikslinių lėšų skyrimo politinėms partijoms, turi pareigą priimti tik teigiamus sprendimus, t. y., priimti sprendimus dėl lėšų skyrimo ir jų pervedimo toms politinėms partijoms, kurios atitinka įstatyme numatytus kriterijus. Komisija savo iniciatyva priimti priešingą sprendimą neturi teisinio pagrindo, nes įstatymas to nenumato. Komisija gali priimti neigiamą sprendimą gavusi politinės partijos prašymą skirti lėšas pagal Politinių partijų įstatymą, jei Komisija sprendimu lėšos jai nebūtų skiriamos. Nagrinėjant tokį prašymą Komisija galėtų priimti neigiamą sprendimą, jeigu nustatytų, kad politinė partija neatitinka įstatyme numatytų kriterijų finansavimui gauti. Toks sprendimas Partijai sukeltų teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui. Pareiškėjas su atskiru prašymu skirti valstybės biudžeto asignavimus į Komisiją nesikreipė, todėl Komisija neturėjo pareigos priimti neigiamą sprendimą. Todėl Komisijos veiksmuose nėra nei atsisakymo atlikti veiksmus nei vilkinimo atlikti veiksmus.

18.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nukrypdamas nuo jau paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje aiškinama, kada viešojo administravimo institucija gali būti įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus. Teismo išvada, kad Komisija nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjui aktualus klausimas, nemotyvuota ir nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Teismas šią išvadą motyvuoja tik tuo, kad pagal teisės aktus Komisija leidžia aktus – sprendimus, tačiau tai nereiškia, kad Komisija privalo priimti sprendimą skirti finansavimą Parijai, nes tokie sprendimai priimami, tik jeigu politinė partija atitinka Politinių partijų įstatyme nustatytus kriterijus. Komisija Sprendimu finansavimą skyrė 8 iš 16 politinių partijų, gavusių balsus rinkimuose, nes kitos politinės partijos, kaip ir Partija, neatitiko įstatymo reikalavimų finansavimui gauti.

19. Pareiškėjas Partija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas, pakartodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą, papildomai nurodo, kad:

20.1. Komisija apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji priėmė sprendimą neskirti pareiškėjui valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti už 2020 m. antrąjį pusmetį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija nepriėmė konkretaus sprendimo, kuriuo būtų pritarta arba nepritarta dėl pareiškėjui skirtinų asignavimų.

20.2. Komisija pareiškėjui iki skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo buvo skyrusi asignavimus politinės partijos veiklai vykdyti, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Be kita ko, pareiškėjui asignavimai buvo skirti ir už 2021 m. pirmąjį pusmetį, t. y., po 2020 m. įvykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. Asignavimai pareiškėjui buvo skirti remiantis, be kita ko, ir 2020 m. spalio mėn. įvykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatais.

20.3. Valstybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumą lemia tiek procedūrinių, tiek materialiųjų reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, laikymasis. Komisijos reglamente yra nustatyta Komisijos darbo organizavimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose bei sprendimų priėmimo tvarka. Nei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, nei Reglamente nenumatytos pakartotinio balsavimo dėl jau priimtų Komisijos sprendimų galimybės. Priešingai, nei tvirtina Komisija, pakartotinai balsuodama dėl anksčiau priimto sprendimo, Komisija sprendimą nepataisė, o padarė klaidą, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai neskyrė pareiškėjui valstybės biudžeto asignavimų pagal Politinių partijų įstatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Šios teismo nutarties 9 punkte nurodytos visos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės, todėl teisėjų kolegija jų nekartodama ir jomis remdamasi vertins pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą ir priimto teismo sprendimo teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Remiantis faktais, nustatytais byloje, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Reglamento nustatyta tvarka Komisijos posėdžiui buvo teikiamas Projektas, kurio 9 punktu siūlyta nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11, o 11 punkte – skirti Partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Už šį projektą buvo balsuojama ir jam pritarta. Tačiau vėliau, posėdyje pripažinus, jog sprendimas nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11, ir skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį, priimti Komisijai padarius klaidą, nuspręsta šį sprendimą panaikinti ir, jį pakoregavus, priimti iš naujo.

23. Pažymėtina, kad nei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, nei Komisijos reglamente nėra teisės normų, įtvirtinančių Komisijos teisę pačiai panaikinti jos priimtų sprendimų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia teisė yra nustatyta Rinkimų kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Tačiau ginčo teisinių santykių susiformavimo metu Rinkimų kodeksas negaliojo, todėl šis atsakovo argumentas neturi teisinio pagrindo. Komisija teisę pačiai pasinaikinti priimtus sprendimus apeliaciniame skunde kildina ir iš Reglamento 32 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai posėdžio metu turi teisę pasiūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę ir naujų klausimų. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad į darbotvarkę įtrauktas bei svarstytas naujas klausimas. Faktinės aplinkybės, nustatytos byloje, liudija, kad priimtas sprendimas panaikintas pripažinus, kad jį priimant padaryta klaida.

24. Viešojo administravimo įstatymo, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą.

25. Šio įstatymo nuostatos tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialios VRK veiklą reguliuojančios teisės normos, yra taikomas ir atsakovui, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas, vertindamas teisinę situaciją ir posėdžio metu pripažinęs padaręs teisės taikymo klaidą, turėjo teisę pripažinti netekusiu galios (pasinaikinti) savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia atsakovo teisė kyla įstatymo pagrindu. Tačiau, ar ta teise pasinaudota teisėtai, t. y. ar padaryta teisinga išvadą, jog priimant sprendimą padaryta teisės taikymo klaida, yra ginčo šioje byloje dalykas, dėl ko teisėjų kolegija pasisakys toliau dėstydama argumentus ir aiškindama Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kiek tai reikšminga šiai bylai.

26. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Komisijos posėdžio pirmininkė teikė iš naujo balsuoti dėl Sprendimo nustatyti, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus atitinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kurios frakcijos Lietuvos Respublikos Seime narių skaičius yra 11 ir skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai 225 798 eurus 2020 m. antrąjį pusmetį. Komisijos narių balsų dauguma tokiam sprendimui nepritarta ir bendru sutarimu nutarta priimti patikslintą sprendimą „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“, iš naujo nubalsavus dėl priimto Sprendimo 9 ir 11 punktų, jiems nepritarta. Tai suponuoja, kad dėl Komisijos posėdyje svarstyto Sprendimo 9 ir 11 punktų buvo priimtas partijai nepalankus Sprendimas, dėl kurio jai dotacija neskirta.

27. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl pareiškėjui skiriamo finansavimo, nesilaikė Komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento nuostatų, t. y. į Posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Protokolo 2 punkte priimto sprendimo pakeitimo, nebuvo pateiktas tokio sprendimo projektas, klausimas dėl priimto sprendimo pakeitimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios ir tokiu pat terminu nebuvo įkeltas į Komisijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą; Sprendimo pakeitimo projekto klausimas nebuvo pateiktas svarstyti, kaip tai įtvirtinta Reglamento 43 punkte, nebuvo išklausyti tokio klausimo rezultatais suinteresuoti asmenys, tuo pačiu atitinkamai nebuvo sudaryta galimybė svarstomu klausimu savo nuomonę raštu iki posėdžio pradžios pareikšti Komisijos posėdyje negalintiems dalyvauti Komisijos nariams.

28. Jau šioje teisėjų kolegijos nutartyje paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Komisijos posėdžiui Reglamento nustatyta tvarka pateikto Sprendimo projekto 9 ir 11 punktams nepritarta Komisijos narių balsų dauguma. Tai atitinka VRK įstatymo nuostatą, įtvirtintą šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir Reglamento 53 ir 54 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 36 punkto nuostata, jog kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu turi būti pateiktas sprendimo projektas, negali būti aiškinama kaip suponuojanti, kad kiekvienu svarstomu klausimu turi būti pateikiami tiek komisijos narių pritarimą, tiek jų nepritarimą patvirtinantys sprendimų projektai, nes balsavimo rezultatas, kuriuo nepriimamas sprendimas „už“ savaime reiškia, kad komisijos narių daugumos balsais siūlomam sprendimo projektui nepritarta.

29. Dėl nurodyto teisės aiškinimo konstatuotina, kad šios teismo nutarties 26 punkte paminėti pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, todėl ne jų, o toliau dėstomų teisėjų kolegijos argumentų pagrindu Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisija įpareigojama išspręsti klausimą dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti skyrimo Lietuvos regionų partijai iš naujo.

30. PPĮ 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta: “Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo”.

31. Aiškindama šį teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad juo nustatomos naujos, po Seimo rinkimų įregistruotos parlamentinės partijos finansavimo valstybės biudžeto lėšomis taisyklės, kurios taikomos tik iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Tai reiškia, kad skiriant finansavimą šios bylos atveju teisė į jį pareiškėjui pasibaigia įvykus pirmiesiems Seimo rinkimams po naujos politinės partijos įregistravimo. Taigi, pareiškėjui skirtinas finansavimas turi būti skaičiuojamas ne už visą pusmetį, o tik laikotarpį iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo.

32. Šis teisinis reguliavimas nesuponuoja partijos teisės į finansavimą pasibaigimo kitais nei šios teismo nutarties 31 punkte nurodytais pagrindais, ginčo atveju dėl to, kad VRK finansavimo klausimą sprendė po pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Pažymėtina, kad materialiosios teisės įgyvendinimas ar jos pasibaigimas nuo procedūrų, atliekamų viešojo administravimo subjekto, gali priklausyti tik įstatyme tiesiogiai nustatytais atvejais. Todėl pareiškėjas, po Seimo rinkimų įregistruota nauja 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti parlamentinė partija, dėl ko ginčo byloje nėra, turi teisę į jos veiklai finansuoti skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, remiantis PPĮ 21 straipsnio 6 dalimi, jų dydžiui taikant taisykles, nurodytas šios teismo nutarties 31 punkte.

33. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos regionų partijos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis