2020-02-18 Nr. AB-3533-3-61-3-03038-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-200-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03038-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2D-11926(7.9) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą „Dėl Klaipėdos statybos inspekcijos galimo sukčiavimo, galimo dokumentų klastojimo“ iš esmės.

2. Pareiškėja paaiškino, jog jos atžvilgiu 2011 m. sausio 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34 (toliau – ir Aktas), nepaisant to, kad statinys – stoginė buvo pastatyta 1968 metais, t. y. dar iki pareiškėjos gimimo. Siekdama išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu surašytas minėtas Aktas, pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir kitas institucijas. Ginčijamu Sprendimu atsakovas neatsakė į pareiškėjos klausimus, o tik pateikė citatas, jog šie klausimai buvo nagrinėjami teisme. Pareiškėjos nuomone, atsakovas galbūt suklastojo Aktą, nes jame nėra pareiškėjos parašo, o pats Aktas surašytas nepagrįstai, iki 2011 m. sausio 20 d. šis statinys niekam netrukdė. Pareiškėja taip pat tvirtino, kad atsakovas nereaguodavo į jos skundus ir prašymus atlikti stoginės patikrinimą.

3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad skunde nepateikiami argumentai, kodėl būtent Sprendimas prieštarauja teisės aktams ir faktinėms aplinkybėms. Tiek dėl skunde nurodomos savavališkos statinio statybos, tiek dėl Akto pagrįstumo, tiek dėl neteisėtos deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pareiškėja iki šiol nėra nei įvykdžiusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei susitvarkiusi dokumentus ginčo pastatui, jos atžvilgiu antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Pareiškėja ne kartą teikė skundus atsakovui dėl susidariusios situacijos, į jos skundus buvo atsakyta. Pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. skunde, skirtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, išdėstė aplinkybes, susijusias su ginčo statinio – pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), – statyba, kėlė klausimą dėl statinio statybos rūšies (naujos statybos), nurodė abstrakčius, spėliojamo pobūdžio teiginius, jog Inspekcija galbūt sukčiavo ir klastojo dokumentus, siekdama neteisėtai pasipelnyti, bei prašė įpareigoti Inspekciją atlikti ginčo statinio patikrinimą, dalyvaujant pareiškėjai. Atsakovo vertinimu, 2017 m. liepos 24 d. skunde pareiškėja kėlė klausimus, kuriuos jau buvo išnagrinėjęs tiek jis, tiek teismai, todėl jis ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti skundą.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja, siekdama įrodyti, kad ginčo statinys nėra naujos statybos ir kad ne ji yra šio statinio statytoja, teismui pateikė 2012 m. S. P. ir E. N. liudijimų kopijas (pastebėta, kad E. N. liudijimas nepasirašytas), tačiau šie liudijimai nebuvo pateikti kartu su 2017 m. liepos 24 d. skundu, todėl Inspekcija negalėjo jų įvertinti. Pareiškėjos atstovui A. Z. dar Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2D-7997 paaiškinta, kad, vadovaujantis Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, įtvirtintu naujos statybos apibrėžimu, naujos statybos darbų rūšis apibrėžiama atliktų ar atliekamų statybos darbų apimtimi ir yra orientuota į statybos proceso rezultatą – naują statinį, o ne į statybos procese naudotas medžiagas ar laikotarpį, kada procesas buvo įgyvendinamas. Aktas buvo surašytas tinkamam asmeniui, nes, pagal Akto surašymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str.), savavališkos statybos aktas galėjo būti surašomas ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui, naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui. Be to, asmenims, dėl kurių pradėtos su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusios procedūros, nenumatyta prievolė pasirašyti savavališkos statybos akte. Šiame kontekste atsakovas akcentavo, jog pareiškėjos argumentai dėl Akto turinio ir surašymo aplinkybių šioje byloje nenagrinėtini, nes teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl Akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. Š. skundą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas gavo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2017 m. liepos 28 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-187 (b. l. 69), kuriuo persiųstas pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundas nagrinėti pagal kompetenciją. Pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. skunde prašė vykdyti Klaipėdos statybos inspekcijos kontrolę dėl galbūt klastojamų dokumentų ir įpareigoti atlikti pakartotinį patikrinimą.

8. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą, priėmė ginčijamą 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2D-11926(7.9). Sprendime nustatyta, jog skunde keliamas klausimas dėl pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo statinio, dėl kurio surašytas Inspekcijos Klaipėdos departamento 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34. Dėl Akto jau yra pasisakę Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, taip pat ir Inspekcija 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-12289(7.9) ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2D-4784. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46.1 papunktį, skundas nenagrinėtinas, nes teismas ir Inspekcija jau yra priėmę sprendimus dėl to paties klausimo.

9. Atsakovas teismui pateikė Aktą, kuriuo pareiškėja įpareigota sustabdyti statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbus, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, taip pat Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 2D-12289(7.9), kuriuo pareiškėjai pateikti paaiškinimai dėl Akto ir teismų priimtų sprendimų dėl jo teisėtumo bei dėl galbūt neteisėtų Klaipėdos skyriaus veiksmų, dėl kurių pareiškėjai jau buvo pateikti atsakymai 2012 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2D-16268, 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2D-181, 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. 2D-1801, 2013 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2D-8001 ir 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2D-9291, bei 2017 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 2D-4784, kuriame pakartotinai pasisakyta dėl Akto, taip pat dėl gyvenamojo namo bendraturtės atliktų remonto darbų, Klaipėdos departamento atlikto patikrinimo ir kita.

10. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, nusprendė įpareigoti pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai neįvykdžius minėtų įpareigojimų, teismas leido atsakovui nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš pareiškėjos visas patirtas išlaidas.

11. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 nustatė, kad vykstant bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimui, pareiškėja, neturėdama pagal teisės aktus privalomų dokumentų ir pateikusi neteisingus duomenis, surašė 2014 m. balandžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą; šios deklaracijos pagrindu savavališkai pastatytas pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuspręsta panaikinti pareiškėjos surašytą deklaraciją. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 nutarė 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Teismas pažymėjo, kad skundas pagrįstas argumentais, susijusiais su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir dėl atlikto jo patikrinimo. Pareiškėja nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, jog ginčijamas Sprendimas nepagrįstas, t. y. skunde nepateikiami argumentai, kurie pagrįstų, kad į pareiškėjos pateiktus klausimus anksčiau nebuvo atsakyta, ar patvirtintų, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, kurie nebuvo nurodyti anksčiau nagrinėtų skundų metu ir dėl kurių atsakovas nėra pasisakęs. Teismas akcentavo, jog 2017 m. liepos 24 d. skunde keliamais klausimais ne kartą pasisakė ne tik atsakovas, tačiau ir Kretingos rajono apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas priimtuose bei įsiteisėjusiuose sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ne kartą buvo pateikti paaiškinimai dėl Akto, įpareigojimo pašalinti ginčo stoginę bei Klaipėdos skyriaus atliktų veiksmų ir kitais klausimais, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos atsakovo, laikytina, jog atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Teismo vertinimu, Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo nagrinėti skundą argumentai, atsisakymą pagrindžiančios teisės aktų nuostatos bei apskundimo tvarka, taigi Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

III. 13. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2D-11926(7.9) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą „Dėl Klaipėdos statybos inspekcijos galimo sukčiavimo, galimo dokumentų klastojimo“ iš esmės, taip pat panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

14. Pareiškėja pakartotinai tvirtina, kad atsakovas piktybiškai nereaguoja į jos prašymus ir neatlieka ginčo statinio patikrinimo bei klaidina teismus, konstatuodamas, jog ginčo stoginė yra naujas statinys. Teigia, kad Aktas surašytas pažeidžiant teisės normas, nes nėra „statytojo“, o Akte nurodyta pareiškėja gimė jau po ginčo stoginės statybos. Pareiškėja ginčo statinį deklaracijos pagrindu teisėtai įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos nuomone, ginčo stoginė net nelaikytina statiniu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų statinio požymių. Pareiškėja įsitikinusi, jog jos reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2017 m. liepos 24 d. skundą yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, iš esmės nurodo palaikantis atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Teigia, kad pareiškėjos interpretacijos dėl neva netinkamai surašyto savavališkos statybos akto (siejant tai su jos gimimo metais), pareiškėjos surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą tariamo teisėtumo yra pažodžiui kopijuojamos ir nuolat perrašinėjamos absoliučiai visuose pareiškėjo raštuose, ji net nesistengia įsigilinti ir suprasti skundo atmetimo motyvų. Apeliacinis skundas visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jame nėra jokių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepateikti jokie pareiškėjos teiginius patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 2D-11926(7.9), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 2D-11926(7.9) nurodyta, kad skunde keliamas klausimas dėl pagalbinės paskirties I grupės nesudėtingo statinio dėl kurio buvo surašytas Inspekcijos Klaipėdos departamento 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34; dėl savavališkos statybos akto jau yra pasisakę Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, taip pat ir Inspekcija 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-12289(7.9) ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2D-4784. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 46.1 papunktyje nustatyta, kad skundas nenagrinėtinas, kai teismas ir Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties klausimo.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taisyklių 46 punkte yra numatyti skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai. Pagal 46.1 papunktį, skundas Inspekcijoje nenagrinėjamas, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

22. Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, nusprendė įpareigoti pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šio reikalavimo neįvykdžius – likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjai neįvykdžius minėtų įpareigojimų, teismas leido atsakovei nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš pareiškėjos visas patirtas išlaidas. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014, nustatė, kad vykstant bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimui, pareiškėja, neturėdama pagal teisės aktus privalomų dokumentų ir pateikusi neteisingus duomenis, surašė 2014 m. balandžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Šios deklaracijos pagrindu savavališkai pastatytas pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 pareiškėjos surašytą deklaraciją panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015 nutarė Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 palikti nepakeistą.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundas pagrįstas argumentais, susijusiais su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir dėl jo atlikto patikrinimo, o skunde pareiškėja nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, jog ginčijamas Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 2D-11926(7.9) yra nepagrįstas, t. y. skunde nepateikiami argumentai, kurie pagrįstų, jog į pareiškėjos pateiktus klausimus anksčiau nebuvo atsakyta ar patvirtintų, kad buvo išdėstyti nauji argumentai, galintys turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, kurie nebuvo nurodyti anksčiau nagrinėtų skundų metu ir dėl kurių atsakovas nėra pasisakęs.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2017 m. liepos 24 d. skunde keliamais klausimais ne kartą pasisakė ne tik atsakovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-12289(7.9) ir 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2D-4784, tačiau ir Kretingos rajono apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas priimtais bei įsiteisėjusiais sprendimais. Pareiškėjai ne kartą buvo pateikti paaiškinimai dėl 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34, įpareigojimo pašalinti stoginę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos skyriaus atliktų veiksmų ir kitais klausimais, ir tai, jog pareiškėja nepateikia jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos atsakovo, laikytina, jog Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes tuo pačiu klausimu jau buvo pasisakęs tiek atsakovas, tiek Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas piktybiškai nereaguoja į pareiškėjos prašymus ir neatlieka ginčo statinio patikrinimo, laiko nepagrįstais ir negalinčiais paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

26. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė