2016-01-06 Nr. AB-476-3-63-3-02280-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-40-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02280-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų laikas“ (toliau – ir UAB „Mūsų laikas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645 ir įpareigoti iš naujo patikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir surašyti tikrinimo aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, jog ginčijamas 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 16-KAM-117645 yra tarpinis dokumentas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, juo nėra priimtas konkretus galutinis sprendimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nederinimo, tai yra tikrinimo aktas, kurio pagrindu gali būti priimtas vienoks ar kitoks administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui.

Sprendžiant iš akto turinio, laikytina, kad jame yra užfiksuotos tik faktinės aplinkybės ir jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, todėl aktas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pažymėjo, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Teismas konstatavo, jog skundžiamas aktas, kuriame konstatuoti pažeidimai, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Nr. I-3894-602/2008). Nagrinėjamu atveju, skundžiamame akte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Kaip jau anksčiau buvo minėta, teismas sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 5 straipsnis), o šiuo atveju tokio ginčo būti negali, nes skundžiamas aktas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, jam buvo nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyti pažeidimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, jų paženklinimo bei ploto. Taigi toks aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į nustatytą sąrašą nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio dokumento panaikinimo.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas laikė, kad reikalavimai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjui grąžintas 21,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1668 valstybei, nes skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamame akte yra užfiksuotos tik faktinės aplinkybės ir jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, todėl aktas nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjo manymu, skundžiamu administraciniu aktu yra sukeliamos neigiamos teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjui yra užkertamas kelias formuoti žemės sklypą. Kitaip tariant, skundžiamu aktu yra pabaigiama žemės sklypo formavimo procedūra, t. y. pareiškėjui neįvykdžius tikrinimo akte nurodytų reikalavimų, nebeleidžiama toliau atlikti jokių žemės sklypo formavimo procedūrų. Mano, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Mūsų laikas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16-KAM-117645 ir įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir surašyti tikrinimo aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą siekdamas, kad būtų suderintas žemės sklypo planas, todėl pateikė NŽT Palangos skyriui tikrinti kadastro duomenų bylą pagal pareiškėjo pateiktą projektą. Pareiškėjo skunde ginčijamu NŽT Palangos skyriaus 2015 m. spalio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu pareiškėjui nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyti pažeidimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, jų paženklinimo bei ploto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų tikrinimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės).

Pasisakydama dėl kadastro bylos tikrinimo procedūros, kai yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 65 punktas numato, jog pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo (Nuostatų 67 p.). Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).

Taisyklių 9 punkte numatyta, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamą aktą, padarė išvadą, kad tai nėra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes pareiškėjui.

Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pabrėžia, kad klaidingą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė dėl to, kad skundžiamą sprendimą vertino atsietai nuo susiklosčiusios situacijos ir aptarto teisinio reglamentavimo. Nors teismas teisingai pažymėjo, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei, tačiau neatkreipė dėmesio, jog siekiant nustatyti, ar aktas gali būti laikomas individualiu administraciniu aktu t. y., ar konkretus viešojo administravimo subjekto priimtas aktas gali būti skundo administraciniam teismui dalyku, būtina įvertinti, ko siekė pareiškėjas kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, ir ar priimtas aktas pats savaime užkerta kelią pasiekti pareiškėjo norimą rezultatą.

Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija – pareiškėjas siekė suderinti žemės sklypo planą, todėl, pagal Nuostatų 65 punktą, pateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui. Suderinti parengtą žemės sklypo planą žemėtvarkos skyrius gali Nuostatų 67 punkto pagrindu, kai patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susiklostė Nuostatų 68 punkte aptarta padėtis, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą. Kaip minėta, pagal Nuostatų 69 punktą, pašalinęs trūkumus, pareiškėjas turėtų pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Todėl akivaizdu, kad parengtas žemės sklypo planas gali būti patvirtintas tik tada, kai nėra tam trukdančių aplinkybių. Šiuo atveju priėmus byloje ginčijamą tikrinimo aktą ir nurodžius nustatytus trūkumus, pareiškėjui nesutinkant su nustatytais trūkumais ir manant, jog jie konstatuoti nepagrįstai, jam iš esmės užkertamas kelias žemės sklypo projekto suderinimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas aktas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo skundžiamą aktą, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pateiktas skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan