2019-03-06 Nr. AB-7471-3-61-3-00196-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-182-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.5.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo R. D. skundą priimti atsisakė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto dalies pagrindu (skundas nepriskirtinas tam teismui).

Teismas iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas ketina inicijuoti teisme ginčą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjas skunde iš esmės teigė, kad jam buvo netinkamai teiktos sveikatos paslaugos bei dėstė aplinkybes dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde atsakovo atstovu nurodė ir Kalėjimų departamentą, tačiau iš skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad jis neteisėtus Lietuvos valstybės veiksmus kildina iš, pareiškėjo manymu, neteisėtų Marijampolės pataisos namų, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti Marijampolės pataisos namai. Esant šioms aplinkybėms, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos šiame ginče netūrėtų būti laikomas atsakovu, o galėtų būti trauktinas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų buveinė yra adresu: Sporto g. 7, Marijampolė. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį Marijampolė yra Regionų apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl skundas dėl galimai neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde kėlė ginčą ne tik dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau ir dėl galimai netinkamai jam teiktų sveikatos paslaugų. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Įkalinimo įstaigos, teikdamos pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikomas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (be kita ko, asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, kurio veikimo teritorijoje yra Marijampolės pataisos namų buveinė. Ginčas dėl Marijampolės pataisos namų galimai netinkamai teiktų sveikatos paslaugų yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai nurodyta kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, kadangi skundas visiškai atitinka ABTĮ nuostatas, o atsakovas byloje yra Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (skundas nepriskirtinas tam teismui).

Nustatyta, kad pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad jam buvo netinkamai teiktos sveikatos paslaugas bei dėsto aplinkybes dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad skundas paduotas pažeidžiant teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pabrėžia, kad skundas teismui paduotinas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės vietą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo <...> pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad, pareiškėjo teigimu, jis Marijampolės PN buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir buvo netinkamai teiktos sveikatos paslaugos. Nors pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma žala kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, t. y. pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą iš esmės sieja su Marijampolės PN, kurių buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijoje, neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl būtent ši institucija pagal nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju ir laikytina atsakovo Lietuvos valstybės atstovu.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, kadangi jais iš esmės yra tik grindžiamas Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), iš kurių pareiškėjas kildina prašomą atlyginti neturtinę žalą, neteisėtumas.

Pareiškėjas skundą kelia ne tik dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau ir dėl galimai netinkamai jam teiktų sveikatos paslaugų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Marijampolės PN, ir reikalavimas dėl to atlyginti neturtinę žalą, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Asmens sveikatos priežiūra yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nepatenkantis į viešojo administravimo sritį, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismą, o dėl Marijampolės pataisos namų galimai netinkamai teiktų sveikatos paslaugų ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė