bfebdfee-5ed1-47af-9fb6-d2533e8281cb · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Skundo registracijos Nr

Administracinė byla Nr. I-749-583/2013 m.

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00365-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 74 (S)

    Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujančio ir pranešėjo), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K.N., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Jurgitai MisiÅ«nienei, 2013 m. gegužės 28 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.N. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SDR-658 panaikinimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi skundu (b.l. 6-8) į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius ir atsakovas) 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. SDR-658 „Dėl S.J. nelaimingo atsitikimo darbe“. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė S. J. 2012 m. gegužės 7 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu. Teigia, jog priimant ginčijamÄ sprendimÄ , atsakovas buvo informuotas apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus V.M. sprendimÄ Nr.(37) SD-17983, kurį jis surašė remdamasis 2012 m. lapkričio 30 d. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus iÅ¡vadomis dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012 m. gegužės 7 d. AB „Limarko laivininkystės kompanija“ darbuotojui

S. J., Nr. VD-50, kuriose aiÅ¡kiai pasakyta, kad papildomo tyrimo metu patikslinta, jog S. J. mirė dėl anafilaksinio Å¡oko, tačiau atlikus mirusiojo skrodimÄ HondÅ«ro Respublikoje bei atliekant ikiteisminį tyrimÄ Lietuvos Respublikoje nėra nustatytas antigenas sukėlęs anafilaksinį Å¡okÄ bei pripažinta, kad S. J. mirtis iÅ¡Å¡aukta darbo aplinkoje (laive) ir darbo metu, todėl vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 8.2 punktu laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Atsakovas priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsisakyta pripažinti įvykį draudiminiu, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 13.4 bei 31 punktus.

Pareiškėja K.N. bei jos atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b.l. 119-123) nurodė, kad su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad remiantis 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.03 ir jo priedais, S. J. mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko 2012 m. gegužės 7 d. 12.30 val. AB „Limarko laivininkystės kompanija“ motorlaivyje dėl alerginės reakcijos, tai yra nelaimingo atsitikimo priežastis – mirtis darbo vietoje dėl anafilaksinio Å¡oko.

Nurodė, kad pagal S.J. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagÄ bei įvertinus teisėsaugos institucijų dokumentus, gydytojų iÅ¡vadas, medicininių tyrimų rezultatus, padarė iÅ¡vadÄ , kad S.J. mirtį lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimai, o ne jo atliekamas darbas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 13.4 punktu, priėmė skundžiamÄ sprendimÄ .

Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.03 priede Nr. 1 nurodyta, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 8.2 punktu, S. J. mirtis laikytina nelaimingu atsitikimu darbe. Pagal minėtų nuostatų 8.2 punktÄ , N-1 formos aktas suraÅ¡omas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta parengiant darbui, tvarkant darbo vietÄ , darbo priemones ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, tuo tarpu nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnis.

Taip pat nurodo, kad teisė skųsti, o tuo labiau pripažinti negaliojančiais VDI inspektoriaus sprendimus (iÅ¡vadas) draudimo įstaigos atstovams nesuteikta. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 20 punktu, atliekant tyrimÄ dalyvaujantys VSDFV teritorinio skyriaus specialistai (atstovai), nesutikę su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos iÅ¡vadomis, raÅ¡tu iÅ¡dėsto ir pateikia tyrimo komisijai nesutikimo motyvus, kurie pridedami prie nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto.

Teigia, kad atsakovas pasinaudojo teise nepasirašyti 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.03 bei nesutikimo motyvus išdėstė 2012 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (9.22)-SI-64633.

Atsakovo atstovė Jurgita MisiÅ«nienė palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir praÅ¡o skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b.l. 109-111) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Argumentuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012 m. gegužės 7 d. 12.30 val. AB „Limarko laivininkystės kompanija“ darbuotojui S. J. papildomo tyrimo Nr. (37) SD-17983 bei 2012 m. lapkričio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktu Nr. 03 ir jo priedais konstatuota, kad S.J. mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl alerginės reakcijos, tai yra nelaimingo atsitikimo priežastis – mirtis darbo vietoje dėl anafilaksinio Å¡oko, kuris atsirado darbo aplinkoje (laive), S.J. mirė darbo metu ir darbo vietoje, todėl vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų

8.2 punktu, S. J. mirtis laikytina nelaimingu atsitikimu darbe. Atkreipia dėmesį, kad toks aplinkybių konstatavimas niekaip nesaisto VSDFV teritorinių skyrių sprendžiant dėl įvykių pripažinimo draudiminiais/nedraudiminiais, tai yra iÅ¡imtinai VSDFV teritorinių skyrių teisė. Nurodo, kad nors S.J. buvo konstatuota mirtis darbo vietoje ir darbo laiku, tačiau darbo aplinkoje ir darbo metu traumos nepatyrė – nustatyta mirties darbo vietoje forma natÅ«rali teismo medicinos atžvilgiu, o anafilaksinis Å¡okas yra liga, kuri apibrėžiama kaip Å«mi gyvybei pavojinga generalizuota alerginė organizmo reakcija. Atlikus mirusiojo kÅ«no tyrimÄ , teismo medicinos ekspertų nustatytas ir patvirtintas S. J. narkotikų (kokaino) bei itin kenksmingos medžiagos metilo alkoholio bei etilo alkoholio vartojimas, o Å¡ių medžiagų vartojimas nebuvo paskirtas nei gydytojo, nei privalomas pagal S.J. pavesto darbo technologijos ypatybes. Kitų alergenų S.J. aplinkoje nenustatyta, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Teigia, jog įvertinus visas nelaimingo įvykio darbe aplinkybes buvo nustatyta, kad šį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikdymas, todėl ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡oma bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Byloje ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. SDR-568, kuriuo vadovaujantis Lietuvos

Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.4 punktu, nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nurodant, jog asmuo nukentėjo dėl ligos, nesusijusios su darbu, t.y. S. J. mirė nuo staigaus ir ūmaus sveikatos sutrikimo dėl alerginės reakcijos – anafilaksinio šoko, o mirties forma – natūrali mirtis, nesusijusi su darbu.

Taigi byloje ginčo esmę sudaro vieÅ¡ojo administravimo sprendimas nelaimingÄ atsitikimÄ pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr.

309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau ir Tyrimo ir apskaitos nuostatai).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,

nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Ä®statymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡

darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo bei profesinių ligų aplinkybių iÅ¡tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl iÅ¡mokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Å¡iuo Ä®statymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudiminiais įvykiais

pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ (įskaitant ir darbo vietos parengimÄ bei sutvarkymÄ ), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbÄ , už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi bÅ«ti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami: 1) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis <...>.

Kaip matyti, ginčo, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo metu miręs S. J., dirbo pagal darbo sutartį, tai yra UAB „Limarko laivininkystės kompanija“ elektromechaniku ir buvo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nėra, o nelaimingas atsitikimas darbe pagal Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalį atitinka draudiminio įvykio visas įstatyme numatytas sÄ lygas. Tačiau, jeigu įvykis atitinka draudiminio įvykio sÄ vokÄ , tačiau patenka į įstatyme ar draudimo sutartyje numatytų nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä , jis nėra laikomas draudiminiu. Tokie atvejai reglamentuoti Ä®statymo 7 straipsnyje bei Nuostatų 13 punkte. Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas nedraudiminis atvejis - apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu. Nuostatų 13.4 punkte Å¡is atvejis reglamentuotas detaliau, tai yra nelaimingas atsitikimas darbe ar Å«mi profesinė liga nepripažįstami draudiminiu įvykiu, jeigu remiantis asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡vadomis, medicininės ekspertizės įstaigų iÅ¡vadomis nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu, ta yra, nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ar Å«miÄ profesinę ligÄ lėmė bendro pobÅ«džio sveikatos sutrikimai.

Taigi, iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas 2012 m. gegužės 7 d. motorlaivyje „America Feeder“ (Lietuvos vėliava) S. J. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe

nepripažino draudiminiu, nes jis nors ir atitiko Ä®statyme numatytÄ draudiminio įvykio sÄ vokÄ , bet pateko į Ä®statyme numatytÄ nedraudiminių įvykių

sÄ raÅ¡Ä , o bÅ«tent atitiko Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Â - apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu.  ŠiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindžia 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 03, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00161-12 nutraukimo, HondÅ«ro Respublikos VieÅ¡osios ministerijos 2012-09-10 iÅ¡vados liudijimu A-SPS-1262-12 ir HondÅ«ro Respublikos Užsienio ryÅ¡ių sekretoriato gautais dokumentai.

IÅ¡ 2012 m. rugsėjo 10 d. HondÅ«ro Respublikos VieÅ¡osios ministerijos iÅ¡vados liudijimo A-SPS-1262-12 (b.l. 40-47) matyti, kad Cortes departamento Cortes uosto prokuratÅ«ros oficialus ekspertas atliko mirusiojo S. J. lavono apžiÅ«rÄ ir skrodimÄ bei padarė iÅ¡vadas, kad mirties priežastis yra anafilaksinis Å¡okas, tai yra sunki ir galimai mirtina imuninės sistemos reakcija į antigenÄ , kuris paveikė asmenį anksčiau, ir vėl pakartotinai paveikė. Gali bÅ«ti, kad anksčiau alerginė reakcija nepasireiÅ¡kė. Remiantis skrodimo metu pastebėtais požymiais patvirtinta – anafilaksijos diagnozė, mirties forma – natÅ«rali. Taip pat nurodyta, kad yra laboratorinių įrodymų, kad vartoti narkotikai (kokainas). Å onkaulių lūžiai ir rankos žaizda galimi dėl atliktos Å¡irdies ir plaučių gaivinimo procedÅ«ros. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. rugsėjo

27 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00161-12 nutraukimo (b.l. 21-24) buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenys - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. birželio 8 d. specialisto iÅ¡vada Nr. M 313/12(03), kurioje konstatuota, jog dėl S. J. kÅ«ne nesančių vidaus organų, patikslinti S.J. mirtį sukėlusio anafilaksinio Å¡oko priežastį, atliekant papildomus tyrimus, neįmanoma; Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-V 326/12(01), jog S.J. lavono pilvo ertmės turinyje rasta metilo alkoholio ir etilo alkoholio; apklausti su nelaimingu įvykiu susiję liudytojai. Minėtame nutarime pateikta iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad S.J. mirė nuo staigaus ir Å«maus sveikatos sutrikimo dėl alerginės reakcijos, o dirbtinio gaivinimo metu lūžę Å¡onkauliai įtakos mirčiai neturėjo. Tyrimo metu nenustatytas anafilaksinį Å¡okÄ bei mirtį sukėlęs alergenas, tačiau mirusiojo kÅ«ne aptikta sveikatai itin kenksminga medžiaga – metilo alkoholis, be to, mirusysis vakare Kortenzo uosto maisto prekių parduotuvėje nusipirko saldainių, vaisių, sausainių, žemės rieÅ¡utų, alaus ir kt. produktų, kurių dalį suvartojo, todėl tikėtina, kad kuri nors iÅ¡ minėtų maistinių ar nemaistinių medžiagų galėjo sukelti tokiÄ organizmo reakcijÄ .  Â

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirminis Nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 02 dėl S.J. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe buvo suraÅ¡ytas 2012 m. rugsėjo 26 d., tačiau gavus aukščiau paminėtus dokumentus, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2012 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 paskyrė UAB „Limarko laivininkystės kompanija“ darbuotojui S. J. 2012 m. gegužės 7 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo papildomÄ tyrimÄ . Valstybinė darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 03 (N-1 forma) (toliau – Nelaimingo atsitikimo aktas) (b.l. 16-19). N-1 formos akte yra nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės – diagnozė mirtis dėl anafilaksinio Å¡oko (4.3 punktas), HondÅ«ro Respublikos VieÅ¡osios ministerijos iÅ¡vados liudijime A-SPS-1262-12, nustatyta, jog alkoholio kraujyje nerasta. Rasta kokaino likučiai nosies tepinėlyje (kairės ir deÅ¡inės pusės) bei nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – mirtis darbo vietoje dėl anafilaksinio Å¡oko. Taip pat konstatuota, jog darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Taigi, šalims nekyla abejonių, jog S. J. mirties priežastis yra anafilaksinis šokas. Medicinos doktrinoje liga (angl. “disease”) apibrėžiama normalios fiziologinės funkcijos

sutrikimas, paveikęs visÄ ar dalį organizmo, o anafilaksinis Å¡okas yra gyvybei grėsminga, Å«miai besivystanti alerginė

reakcija, kuri paprastai pažeidžia 4 organų sistemas: odÄ , kvėpavimo, virÅ¡kinimo ir Å¡irdies-kraujagyslių (http://sena.sam.lt/). IÅ¡ byloje esančių teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadų matyti, kad tyrimo metu nenustatytas alergenas sukėlęs S.J. alerginę reakcijÄ , tačiau atliekant kÅ«no laboratorinius tyrimus rasta narkotinių medžiagų likučių (kokaino) bei itin kenksmingos medžiagos - metilo bei etilo alkoholio. Taip pat buvo nustatyta aplinkybė, jog S.J. vartojo maisto produktus įsigytus Kortenzo maisto prekių parduotuvėje. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovas pagrįstai konstatavo, kad alerginę reakcijÄ Â S.J. galėjo sukelti viena ar kelios iÅ¡ nurodytų maistinių ir nemaistinių medžiagų. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Nelaimingo atsitikimo akte konstatuota aplinkybė, kad darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, o tai reiÅ¡kia, kad S. J. darbo aplinkoje nebuvo jokių medžiagų, galėjusių sukelti įvardijamas pasekmes. Tyrimo metu nenustatyta ir teismui nepateikta jokių faktinių duomenų apie kitų kenksmingų ar pavojingų veiksnių, galėjusių lemti nelaimingÄ atsitikimÄ , buvimÄ darbo aplinkoje.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su atsakovo 2012 m. gruodžio 19 d. priimtu sprendimu pateikia argumentus, jog Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo suraÅ¡ytas vadovaujantis Tyrimo ir apskaitos nuostatų 8.2 punktu, tai yra kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe ir atsakovas privalėjo juo vadovautis priimant ginčijamÄ sprendimÄ arba turėjo Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Tyrimo ir apskaitos nuostatų 7 punkte nustatyta, kad iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ , nustatomas jo ryÅ¡ys su darbu ir suraÅ¡omas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba N-2 formos aktas nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ (iÅ¡ darbo) aktas. Minėtų nuostatų 8 punkte numatyta atvejai kai suraÅ¡omas N-1 formos aktas, ir vienas iÅ¡ tokių atvejų yra - parengiant darbui ir tvarkant darbo vietÄ , darbo priemones (prieÅ¡ pradedant darbÄ , darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje (8.2 punktas).

Kaip matyti, minėti nuostatai reglamentuoja tik N-1 formos akto suraÅ¡ymo atvejus, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sÄ lygas nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Nuostatai. Pagal Nuostatų 21 ir 22 punktus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimus nagrinėja Fondo valdybos teritorinis skyrius, užregistravęs draudėju įmonę, įstaigÄ ar organizacijÄ , kurioje dirba (dirbo) nukentėjusysis.

Nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimÄ , Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laikÄ , vietÄ , asmens kreipimosi į gydymo įstaigÄ laikÄ . Kilus neaiÅ¡kumui ar esant bÅ«tinybei gali bÅ«ti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 22-24 punktuose numatyta, kad spręsdamas nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimÄ , VSDFV teritorinis skyrius vadovaujasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1 ar N-2), taip pat vertinami pridėti ar papildomai gauti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, susirgimÄ profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Nuostatuose nėra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as įrodymų, kuriais remiantis yra leidžiama įrodinėti nelaimingo atsitikimo darbe faktÄ bei įvykį pripažinti draudiminiu ar nedraudiminiu. Aptartasis teisinis reguliavimas leidžia pripažinti nepagrįstu pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo teiginį, jog pagrindiniu (prioritetiniu) dokumentu, sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe priskyrimÄ prie draudiminių/nedraudiminių įvykių kategorijos laikytinas 2012 m. lapkričio 8 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 03, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktai yra tik vienas iÅ¡ minėtame sÄ raÅ¡e pateiktų įrodymų ir nei vienam iÅ¡ sÄ raÅ¡e nurodytų įrodymų nėra suteikiamas prioritetas

prieÅ¡ kitus sÄ raÅ¡e esančius įrodymus. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas pats savaime

nėra besÄ lyginė vada atsakovui priimti sprendimÄ , kuris bÅ«tinai turėtų atitikti Å¡iame akte padarytas iÅ¡vadas.

Atsakovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ , turi atsižvelgti į visus tuo klausimu surinktus įrodymus ir, tik juos visus įvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles, gali padaryti iÅ¡vadas, kurios nulemia sprendimo pobÅ«dį.

          Nepagrįstais pripažintini ir pareiÅ¡kėjos motyvai, jog turėtų bÅ«ti nuginčytas N-1 formos aktas, tik tokiu atveju galima bÅ«tų juo nesivadovauti. Nelaimingo atsitikimo darbe aktus pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 4 dalį suraÅ¡o Valstybinė darbo inspekcija. Tirdama nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panaÅ¡ių atsitikimų priežastims paÅ¡alinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Minėto įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (iÅ¡vados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiÅ¡kimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali bÅ«ti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas patikslina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Å ių nuostatų 73-77 punktuose yra numatyta tam tikra tvarka, kuria gali bÅ«ti Nelaimingo atsitikimo darbe aktai bei yra nurodyti subjektai, kurie gali pasinaudoti minėta tvarka. Taigi, aptartos įstatymų normos patvirtina, kad yra numatyta tam tikra speciali nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ginčijimo tvarka. Tačiau pasinaudojus nurodyta tvarka nei vieÅ¡ojo administravimo

įgaliotos institucijos, nei administracinis teismas, negalėtų priimti sprendimo, tiesiogiai įtakojančio

nelaimingo atsitikimo darbe akto turinį. Tiek viešojo administravimo įgaliotos

institucijos, tiek administracinis teismas priima sprendimÄ dėl bÅ«tinumo atlikti papildomÄ tyrimÄ , kurį atlikus bÅ«tų

surašytas kitas aktas arba tyrimas nutrauktas. Todėl nelaimingo atsitikimo

darbe tyrimo akto surašymo pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio

asmeniui teises ir pareigas. Todėl yra numatyta tam tikra speciali jų nagrinėjimo tvarka bei atitinkamas apskundimas teismui, kurio nagrinėjimas

nesukuria tų pačių pasekmių kaip administracinio sprendimo teisėtumo nagrinėjimas. Todėl negalima remtis Nelaimingo

atsitikimo darbe tyrimo aktu, kaip individualiu administraciniu aktu, iÅ¡sprendžiančiu asmens teisių ir pareigų klausimÄ , bet aktas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kuris nebÅ«tinai turi bÅ«ti nuginčytas administracine arba teismine tvarka tam, kad galima bÅ«tų vertinti jo turinį

kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Nurodytas išvadas patvirtina ir teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose yra

nurodoma, kad aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais, o jų turinys gali bÅ«ti paneigtas kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-118/2009).      Â

Nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog atsakovas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teisingai vadovavosi ne tik Nelaimingo atsitikimo aktu, bet pagrįstai kartu vertino ir kitÄ nelaimingo atsitiko tyrimo medžiagÄ bei jose padarytas iÅ¡vadas, veikė teisėtai savo kompetencijos ribose ir teisingai įvertino nurodytus dokumentus, kurie buvo pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , patvirtinančiÄ jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ligos, nesusijusios su darbu. Teismas nenustatė jokių teisinių pagrindų, dėl kurių VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. SDR-658 „Dėl S.J. nelaimingo atsitikimo darbe“ turėtų bÅ«ti panaikintas, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjos K.N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                Remigijus

Arminas

                                                                                  Â

                                                                                                           Laimutė

Jokubauskaitė

                                                                                                                      Â

Vida Stonkuvienė