2023-04-19 Nr. AB-8556-3-64-3-00378-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-04-19 Nr. AB-8556-3-64-3-00378-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biorent“ ir UAB „Ametija“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-23/27-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Komisijos Šiaulių apygardos skyrių priimti ir nagrinėti pareiškėjų UAB „Biorent“ ir UAB „Biorent“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. sausio 27 d. rašto Nr. 1SS-116-(5.59 E) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2023m. sausio 27 d. raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-241-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00378-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biorent“ ir UAB „Ametija“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-23/27-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Komisijos Šiaulių apygardos skyrių priimti ir nagrinėti pareiškėjų UAB „Biorent“ ir UAB „Biorent“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. sausio 27 d. rašto Nr. 1SS-116-(5.59 E) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2023m. sausio 27 d. raštas).
Pareiškėjai skunde paaiškino, kad jiems buvo įteiktas NŽT 2023 m. sausio 27 d. raštas, kuriuo NŽT paliko nenagrinėtus pareiškėjų skundus dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 13 d. sprendimų dėl prašymo išnuomoti kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT 2023m. sausio 27 d. raštu, šiame rašte nurodyta tvarka jį apskundė Komisijai. Tačiau Komisija sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT 2023 m. sausio 27 d. rašto. Pareiškėjai tvirtino, kad jų skundas Komisijoje turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nutarė grąžinti pareiškėjams sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
Nors pareiškėjai skunde nenurodė atsakovo, tačiau teismas iš Komisijos sprendimo nustatė, kad Komisijai buvo teiktas skundas dėl NŽT 2023 m. sausio 27 d. rašto, todėl darė išvadą, kad byloje atsakovu turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgęs į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismas sprendė, jog pareiškėjų skundas nepatenka į Regionų apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją. Teismas vertino, kad šis pareiškėjų skundas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos buveinės vietą (Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius).
Teismas pareiškėjams pasiūlė skundą paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, esančiam adresu Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjai UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Komisijos sprendimo.
Pareiškėjai nurodo, kad laikėsi NŽT 2023 m. sausio 27 d. rašte nurodytos šio rašto apskundimo tvarkos, dėl minėto NŽT rašto pareiškėjai kreipėsi į Komisiją. Komisija sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmams. Pareiškėjai padavė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjų teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad valstybinės institucijos neturi vieningos pozicijos ir nepagrįstai pareiškėjams nurodo administracinių aktų apskundimo tvarką, kuri neveikia, t. y. pareiškėjų skundus atsisakoma priimti, nors pareiškėjai kreipiasi būtent pagal tokią tvarką, kokią ją nurodo konkreti institucija. Ši situacija negali būti pateisinama, kadangi nepagrįstai vilkinamas pareiškėjų skundų išnagrinėjimas, pats viešojo administravimo subjektas klaidina besikreipiantįjį dėl konkretaus priimto akto apskundimo tvarkos.
Pareiškėjai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovu byloje turi būti NŽT, kadangi jie skundą teismui padavė ne dėl NŽT, o dėl Komisijos sprendimo.
Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. kovo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad skundą dėl Komisijos sprendimo padavė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjų skundą teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjų teigimu, teismų neapsisprendimas apsunkina pareiškėjų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
NŽT atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų atskirasis skundas yra nepagrįstas, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai su 2023 m. sausio 6 d. prašymais kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydami išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) pareiškėjams priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. sausio 13 d. sprendimais atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjų prašymus išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), kadangi 2022 metais NŽT Šiaulių skyrius jau buvo priėmęs sprendimus dėl minėto žemės sklypo nuomos. Pareiškėjai NŽT padavė skundus dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nuomos, kuriuose prašė ištirti NŽT Šiaulių skyriaus tarnautojų veiklą, kai tyčia atsisakoma išnuomoti žemės sklypus, bei panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 13 sprendimus. NŽT 2023 m. sausio 27 d. raštu paliko nenagrinėtus pareiškėjų skundus, atsižvelgęs į tai, kad NŽT Šiaulių skyrius jau yra priėmęs sprendimus, kuriais atsisakė pareiškėjams išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (jo dalį) ir dėl šių sprendimų panaikinimo vyksta teisminiai ginčai.
Pareiškėjai padavė Komisijai skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2023 m. sausio 27 d. raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus. Komisija sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavusi, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl valstybinės žemės nuomos, tokie santykiai laikytini civiliniais teisiniais santykiais, todėl darė išvadą, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Dėl Komisijos sprendimo pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad ginčas kilo tarp pareiškėjų ir NŽT, kurios buveinė yra Vilniuje, todėl, vadovaudamasis ABTĮ įtvirtintomis bylų teritorinio teismingumo taisyklėmis, darė išvadą, kad byla pagal pareiškėjų skundą teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjai atskirajame skunde tvirtina, kad jie skundą teismui padavė dėl Komisijos sprendimo, o ne dėl NŽT 2023 m. sausio 27 d. rašto, todėl jų skundas priimtinas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.). Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016), o ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios, kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pažymėtina, kad minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisija šiuo atveju atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai Komisijos prašė panaikinti NŽT 2023 m. sausio 23 d. raštą. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija negali būti ginčo šalimi administraciniame teisme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčo šalis (atsakovas) yra NŽT ir, atsižvelgiant į šios institucijos buveinės adresą nurodė, jog byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), kad galėtų eksploatuoti jiems priklausančius pastatus (statinius), NŽT Šiaulių skyrius jau yra priėmęs pareiškėjų netenkinančius sprendimus (dėl jų pareiškėjai inicijavę teisminį ginčą bendrosios kompetencijos teisme), NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. sausio 13 d. sprendimais atsisakė nagrinėti kaip pakartotinius pareiškėjų 2023 m. sausio 6 d. prašymus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai NŽT siekė apskųsti NŽT Šiaulių skyriaus, t. y. teritorinio padalinio, veiksmus, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir detalizuojama NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse (NŽT direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1P-363-(1.3E.) įsakymo redakcija). Taigi, iš esmės pareiškėjai, siekdami valstybinės žemės nuomos santykių, nesutinka ir ginčija NŽT teritorinio padalinio, t. y. NŽT Šiaulių skyriaus, veiksmus, kuriais atsisakyta nagrinėti jų prašymus išnuomoti valstybinę žemę. Aptartos aplinkybės lemia, kad pradiniai faktiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjų ir NŽT Šiaulių skyriaus, o ne tarp pareiškėjų ir NŽT, kuri atsisakė ikiteismine tvarka nagrinėti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjų skundas teismingas tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra NŽT Šiaulių skyriaus buveinė.
Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardos teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija apima: Šiaulių apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijas.
Remiantis viešai NŽT interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, NŽT Šiaulių skyriaus buveinė yra Šiaulių mieste. Taigi byla dėl NŽT Šiaulių skyriaus veiksmų teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl, netinkamai nustatęs administracinės bylos teritorinį teismingumą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija netenkina atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo priimti pareiškėjų skundą, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė