Legislator Case Law & Legislation
bfe42cd4-890c-4eaf-a336-75d2e327ced0 AI generated

bfe42cd4-890c-4eaf-a336-75d2e327ced0 · Kauno apygardos teismas

Case Number bfe42cd4-890c-4eaf-a336-75d2e327ced0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Z., trečiajam asmeniui K. P. dėl civilinės atsakomybės, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ subsidiarios skolininkės atsakovės UAB „Creditum“ akcininkės G. Z. 111.341,00 Lt sumÄ Å¾alai atlyginti; subsidiariai iÅ¡ atsakovės 5% metines procesines palÅ«kanas nuo 111.341,00 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

bfe42cd4-890c-4eaf-a336-75d2e327ced0 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Creditum“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Prejudicinę galiÄ turinčioje byloje Nr. 2-511-324/2013 nustatyta, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-626-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09301-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.4.; 27.3.2.1.; 27.7.; 44.2.; 44.5.2.17.;121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Creditum“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-288-528/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „Creditum“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G.

Z., trečiajam asmeniui K. P. dėl civilinės atsakomybės, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ subsidiarios skolininkės atsakovės UAB „Creditum“ akcininkės G. Z. 111.341,00 Lt sumÄ Å¾alai atlyginti; subsidiariai iÅ¡ atsakovės 5% metines procesines palÅ«kanas nuo 111.341,00 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2006-04-15 iki 2007-12-21 atsakovė G. Z. buvo vienintelė UAB „Creditum“ akcininkė, jos 2006-11-02 sprendimu Nr. 2006/11/02 bendrovės direktoriumi nuo 2006-11-02 paskirtas K. P., kuris nušalintas nuo direktoriaus pareigų 2011-03-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi. 2006-11-28 tarp UAB „Creditum“, kurio vardu veikė direktorius K. P., ir paties K. P., buvo sudaryta sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/27-KP (toliau sutartis), kuria tariamai K.

P. perleido susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenÄ UAB „Creditum“ už 688.484,30 Lt, o bendrovė įsipareigojo iÅ¡ savo lėšų iÅ¡mokėti visÄ sumÄ sutarties priede – atsiskaitymo grafike numatytais terminais iki 2015-10-28. 2006-11-28 UAB „Creditum“ vienintelio akcininko sprendimu Nr.2006/11/28 akcininkė G. Z. nusprendė patvirtinti savo sÅ«naus – bendrovės direktoriaus K. P. paties su savimi sudarytÄ sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos bei Å¡ios sutarties sÄ lygas ir leisti direktoriui K.

P., veikiant bendrovės vardu kaip direktoriui, sudaryti sutartį su pačiu savimi. Å ios sutarties ir akcininkės sprendimo pagrindu UAB „Creditum“ direktorius K. P. pats sau iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos iÅ¡simokėjo bendroje sumoje 111.341,00 Lt.2013-05-27 Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-511-324/2013, turinčiu prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, pripažino niekiniais 2006-11-28 UAB „Creditum“ sudarytÄ sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP, 2006-11-28 rinkmenos perdavimo priėmimo aktÄ ir 2006-11-28 UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės sprendimÄ Nr.2006/11/28 bei taikė restitucijÄ â€“ priteisė UAB „Creditum“ iÅ¡ K.

P. 111.341,00 Lt ir 5% metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2012-04-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau toje byloje nebuvo sprendžiamas G. Z. atsakomybės klausimas. Minėtas niekiniu pripažintas 2006-11-28 vienintelės akcininkės atsakovės G. Z. priimtas sprendimas Nr.2006/11/28 yra fiktyvus, priimtas siekiant iÅ¡ ieÅ¡kovo bendrovės tik savo sÅ«nui asmeninės materialinės naudos, atsakovei kaip akcininkei veikiant prieÅ¡ UAB „Creditum“ interesus, juo netiesiogiai buvo sudarytos sÄ lygos 111.341,00 Lt žalai atsirasti.

Todėl minėtas sprendimas yra nesÄ Å¾iningas, pažeidžia ieÅ¡kovo interesus, CK įtvirtintas fiduciarines pareigas bei protingumo principÄ , draudimÄ sandoriui prieÅ¡tarauti juridinio asmens teisnumui ir juridinio asmens tikslams, o dėl to atsakovei subsidiariai kartu su K. P. kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ; II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė ir atitinkamai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nurodė, kad CK 2.50 str. 2d. civilinė atsakomybė taikoma juridinio asmens dalyviui subsidiariai su pačiu juridiniu asmeniu, bet ne su juridinio asmens valdymo organu, todėl reikalavimas Å¡iuo pagrindu atsakovei negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovei taikius atsakomybę Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo turtinė padėtis pagerėtų, jis galėtų geriau atsiskaityti su savo kreditoriais, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes atsakomybė CK 2.50 str. 3d. pagrindu yra savarankiÅ¡kas atsakomybės atsiradimo pagrindas, ji taikoma tik subsidiariai su juridiniu asmeniu, kuris dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų negali atsiskaityti su savo kreditoriais (CK 1.5 str. CPK 3 str. 1,7d., CPK 185 str.).Atsakovei taip pat gali kilti atsakomybė ir dėl generalinio delikto – bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimo (CK 1.5 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d.).

Å iuo atveju atsakovės neteisėtu veiksmu yra nurodomas 2006-11-28 vienintelio akcininko sprendimas Nr.2006/11/28, kuriuo atsakovė patvirtino bendrovės direktoriaus K. P. pristatytÄ sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimo iÅ¡ jo paties bei Å¡ios sutarties sÄ lygas, leido direktoriui K. P., veikiant bendrovės vardu, sudaryti sutartį su pačiu savimi, tačiau: pagal UAB „Creditum“ įstatus (2006-05-16 įstatų 7.9.5. punktas, 2008-07-09 įstatų 7.9.7.punktas) bendrovės vadovui suteikti platÅ«s įgaliojimai.Kadangi 2006-11-28 vieninteliu juridinio asmens UAB „Creditum“ dalyviu buvo atsakovė G.

Z., o vieninteliu valdymo organu - bendrovės vadovu-direktoriumi buvo trečiasis asmuo K. P., tai labiau tikėtina, jog 2006-11-28 vienintelio akcininko sprendimu buvo įformintas direktoriaus K. P. praneÅ¡imas juridinio asmens dalyviui apie juridinio asmens organo – direktoriaus sandorį su juridiniu asmeniu, o ne akcininkės sprendimas dėl sutarties sudarymui, juolab, kad toks jos sprendimas ar sutikimas nebuvo reikalingas (CK 2.87 str. 6d.).Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles.Juridinio asmens dalyvis pats savaime nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų fiduciarinių ir kitų pareigų bendrovei, iÅ¡skyrus pareigÄ apmokėti įstatinį kapitalÄ , jo interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, o akcininkų susirinkime jis gali balsuoti vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.45 str., 2.50 str. 3d.).

Vadovas yra bendrovės valdymo organas, turintis juridiniam asmeniui fiduciarines pareigas (veikti išimtinai juridinio asmens interesais), saistomas DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų reglamentuotų pareigų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus, o šios jo pareigos nedeleguotinos ir jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (CK 2.82 str. 2d., 2.87 str., ABĮ 19 str. 4,6,8d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-168/2009, Nr.3K-3-509/2008, Nr.3K-3-19/2012, Nr.3K-3-234/2013, Nr.3K-3-389/2014).

Kaip matyti šiuo atveju, sutarčių sudarymas buvo ir yra UAB „Creditum“ valdymo organo – direktoriaus pareiga, o vienintelės akcininkės sprendimas, kuriuo įgyvendintas CK 2.87 str. 6d. reikalavimas, nepanaikino direktoriaus K. P. atsakomybės, jis nelėmė sutarties dėl rinkmenos įsigijimo sudarymo ar jos vykdymo, todėl nėra pagrindo atsakovės G. Z. veiksmus laikyti neteisėtais, nes patys savaime jie nebuvo nei tiesiogine, nei netiesiogine žalos ieškovui atsiradimo ar jos padidėjimo priežastimi (CK 6.246, 6.247 str., CPK 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Creditum“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Prejudicinę galiÄ turinčioje byloje Nr. 2-511-324/2013 nustatyta, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu sudarė sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos.

Toje pačioje byloje, priimtas sprendimas, Å¡iÄ sutartį, bei akcininkės sprendimÄ lėmusį Å¡ios sutarties sudarymÄ pripažinti negaliojančiais. Minėtoje prejudicinę galiÄ turinčioje byloje nustatytas ir neginčytinas ieÅ¡kovo patirtos žalos faktas bei jos dydis, kuris atitinka Å¡ios bylos ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Neteisėtas veikimas ar neveikimas taip pat nustatytas minėtoje byloje. Atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kovo akcininke priėmė sprendimÄ , kurį teismas pripažino negaliojančiu.

Toks atsakovės sprendimas prieÅ¡taravo bendrovės įstatams bei įstatuose keliamiems bendrovės tikslams. Tokio sprendimo priėmimas yra neteisėtas. Negana to, Å¡iuo apeliaciniu skundu skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nepilnai iÅ¡nagrinėti atsakovės neteisėti veiksmai. Atsakovė ne tik priėmė spendimÄ , kuris neatitinka bendrovės įstatų bei juose keliamų bendrovės tikslų, bet ir atliko Å¡iuos veiksmus, neturėdama tokios teisės. Kaip jau buvo nustatyta minėtoje byloje, sutartis bei atsakovės sprendimas pasiraÅ¡yti atgaline data.

Vien tokio dokumento sudarymas yra neteisėtas. Tačiau Å¡ioje byloje svarbu atkreipti dėmesį, jog tokie veiksmai buvo atlikti norint apgauti ieÅ¡kovÄ bei ieÅ¡kovo akcininkus ir suteikti galimybę neteisėtai pasipelnyti atsakovės sÅ«nui, bei atsakovei kaip bendrovės UAB „Alfa grupė“ vienintelei savininkei.Atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir jos privalėjimo žinoti apie tokio sandorio sudarymo neteisėtumo faktai jau nustatyti kitoje byloje. O esant minėtam teisiniam reguliavimui, bendrovės direktorius privalo praneÅ¡ti, Å¡iuo atveju bendrovės dalyviams apie sudarytos sutarties sudarymÄ .

Apie tokios sutarties sudarymÄ , buvo privaloma praneÅ¡ti akcininkų susirinkimui raÅ¡tiÅ¡kai. Atsakovei žinant, kad be akcininkų sutikimo, tokios sutarties įvykdyti ir iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos pinigų iÅ¡imti nepavyks, sudarė sandorį bei akcininkės sprendimÄ atbuline data. Tokiais veiksmais iÅ¡vengė informacijos pateikimo dabartiniams ieÅ¡kovo akcininkams, apgavo tuometinę buhalterę, bei neteisėtai suteikė trečiajam asmeniui galimybę pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Negana to, galutiniame variante, ieÅ¡kovė planavo pasipelnyti ir pati, kadangi didžiÄ jÄ reikalavimo teisės dalį trečiasis asmuo buvo perleidęs UAB „Alfa grupė“, kurios vienintelė akcininke yra atsakovė.Pirmosios instancijos teismas vertino faktines aplinkybes, kad atsakovė sprendimÄ leisti sudaryti sutartį priėmė dar bÅ«dama vienintele ieÅ¡kovo akcininke.

Tačiau toks bylos faktų vertinimas yra neteisingas ir neatitinkantis prejudicinę galiÄ turinčio sprendimo nustatytų faktų. Tokį sprendimÄ atsakovė priėmė bÅ«dama tik viena iÅ¡ bendrovės akcininkų, ir neturėdama pakankamos dalies akcijų, bei teisės vienasmeniÅ¡kai priimti pripažinto negaliojančiu sprendimo. Atsakovei neatlikus Å¡ių neteisėtų veiksmų, sutartis, apie kuriÄ trečiasis asmuo privalėjo praneÅ¡ti dalyvių susirinkimui, bÅ«tų atmesta, jos neleista vykdyti, taip apsaugant ieÅ¡kovÄ nuo kilusių nuostolių.

Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino atsakovės veiksmų svarbÄ , priežastinį ryšį nuostolių atsiradimui.Nagrinėjamu atveju, atsakovė neturėdama tokios teisės, priėmė sprendimÄ lėmusį nuostolingos sutarties sudarymÄ , nors tokiais veiksmais tiesiogiai žalos ir nesukėlė, tačiau be atsakovės neteisėto veikimo ir neveikimo, tokios žalos atsiradimas buvo neįmanomas. Svarbu paminėti, jog atsakovė ne tik, kad elgėsi neteisėtai, imdamasi aktyvių veiksmų ir priimdama niekinį sprendimÄ , bet ir kalta dėl žalos atsiradimo dėl neveikimo.

Atsakovė turėjo pareigÄ praneÅ¡ti apie tokios sutarties sudarymÄ akcininkų susirinkimui, tačiau žinodama apie nuostolingos sutarties sudarymÄ , tokį faktÄ nutylėjo nuo kitų akcininkų, taip leisdama trečiajam asmeniui laisvai veikti savo naudai.Remiantis anksčiau minėtu prejudicinę galiÄ turinčiu sprendimu, trečiasis asmuo laikytinas pagrindiniu skolininku UAB „Creditum“ atžvilgiu. Pritaikius restitucijÄ , trečiasis asmuo įpareigotas grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo neteisėtai pasisavintas lėšas.

Tačiau pastarajam, kaip pagrindiniam skolininkui, nevykdant piniginės prievolės ieÅ¡kovui, atsakomybė atlyginti žalÄ ta apimtimi, kurios neatlygins trečiasis asmuo, tenka subsidiariai skolininkei - atsakovei G. Z.. Taip užtikrinant vieno civilinės teisės principų - teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinimÄ . Å ioje byloje atsižvelgtina į trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ ir jo turtinę padėtį: skolininkas iÅ¡ ieÅ¡kovo neteisėtu bÅ«du pasisavino 111 341,00 Lt, tačiau ieÅ¡kovui palankaus sprendimo dienai, pastarasis jokio turto neturi, iÅ¡ esmės pajamų negauna.

Akivaizdu, kad kitoje byloje pritaikyta restitucija yra iÅ¡ esmės nepakankama ieÅ¡kovo pažeistoms teisėms apginti ir žalai atlyginti. Taigi, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga, jeigu kiti, atsakingi už niekinių sandorių sudarymÄ ir žalos atsiradimÄ asmenys, kaip atsakovė, nebÅ«tų patraukti civilinėn atsakomybėn ir iÅ¡vengtų žalos atlyginimo ieÅ¡kovui. Vertinant susiklosčiusiÄ situacijÄ ir LR CK 1.80 str. bei LR CK 6.263 str. atsakovei G. Z. privalo kilti atsakomybė, dėl jos veiksmais sukeltų nuostolių.

Tokia atsakomybė atsakovei kildinama kaip iÅ¡ asmens, kuris neturėdamas tokios teisės, sudarė juridinio asmens įstatams prieÅ¡taringÄ , bei nuostolingÄ sandorį.Apeliantas mano, jog atsakovė privalo atsakyti ne tik kaip vienasmenė akcininkė, tačiau kaip asmuo, neturėjęs teisės priimti sprendimo leisti trečiajam asmeniui sudaryti ieÅ¡kovui nenaudingo sandorio ieÅ¡kovo vardu su pačiu savimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi klaidinga prezumpcija, jog atsakovės sprendimas, priimtas jai esant vienasmene ieÅ¡kovo akcininke.

Šį faktÄ paneigia jau minėtas, prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turintis teismo sprendimas, kuriame nustatyta, jog sutartis bei akcininkės sprendimas suraÅ¡ytas atgalinėmis datomis.Atsakovei nepriėmus niekinio sprendimo, trečiajam asmeniui nebÅ«tų suteikta galimybė nuskaityti pinigų nuo bendrovės sÄ skaitos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė jog „nėra pagrindo atsakovės G. Z. veiksmus laikyti neteisėtais, nes patys savaime jie nebuvo nei tiesiogine, nei netiesiogine žalos ieÅ¡kovui atsiradimo ar jos padidėjimo priežastimi“.

Visi byloje egzistavę įrodymai bei teisės normos duoda pagrindÄ daryti visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, nei minėta teismo iÅ¡vada. Pirma, teismas neturėjo teisės vertinti įrodymų dėl atsakovės veiksmų priežastinio ryÅ¡io su bendrovei kilusia žala, kadangi Å¡ie jau buvo nustatyti minėtame prejudicinę galiÄ turinčiame teismo sprendime. Toje byloje nustatytas faktas yra laikomas įrodytu ir per naujÄ Å¡io įrodinėti nereikia. Antra, teismas neteisingai vertino atsakovės veiksmų teisėtumÄ , taigi ir jos veiksmų priežastinį ryšį su apelianto patirtais nuostoliais.

Kaip jau minėta anksčiau, atsakovė priėmė sprendimÄ leisti sudaryti niekinį sandorį jau nebebÅ«dama vienintele bendrovės akcininke, o tokį sprendimÄ esant dalyvių daugetui gali priimti tik akcininkų susirinkimas. Atsakovė nuslėpė tokios sutarties sudarymo faktÄ nuo kitų akcininkų, taip pažeisdama savo, kaip akcininkės įsipareigojimus, veikti sÄ Å¾iningai. Akcininkams, nežinant apie tokios sutarties sudarymÄ , Å¡ie negalėjo imtis veiksmų sustabdyti nuostolių atsiradimÄ bendrovei.Nors pirmosios instancijos teismas pripažįsta, jog minėtoji byla Nr. 2-511-324/2013, turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, tačiau tam tikrais atvejais, vertina bylos situacijÄ prieÅ¡ingai minėtos bylai faktams.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog „duomenų ar įrodymų, kad minėta sutartis, jei ji bÅ«tų tinkamai įvykdyta, bÅ«tų buvusi nenaudinga ieÅ¡kovui byloje nepateikta“. Minėtame prejudicinę galiÄ turinčiame sprendime teismo nustatyta, jog jokios programinės įrangos trečiasis asmuo ieÅ¡kovui neperdavė, anaiptol, neįrodyta, jog tokia sistema aplamai egzistavo ar bent buvo ruoÅ¡iama. Tokia aplinkybė yra esminė nagrinėjant bylÄ dėl atsakovo atsakomybės dėl nuostolių kilusių sudarius niekinę sutartį.

Neteisingai įvertinęs, teisingam teismo sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti teisėto bei pagrįsto sprendimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė G. Z. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:Apeliantas nurodo, kad atsakovė sudarė fiktyvų sandorį, leisdama K.

P. su savimi bendrovės vardu sudaryti sutartį, tačiau Vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2006/11/02 nėra fiktyvus. Å iuo sprendimu yra įformintas direktoriaus K. P. praneÅ¡imas juridinio asmens dalyviui dėl juridinio asmens valdymo organo – direktoriaus sandorį su pačiu juridiniu asmeniu, o ne sprendimas dėl sutarties sudarymo. Asmenys kaip sugebėjo taip įformino praneÅ¡imÄ apie sandorio sudarymÄ . Atsakovė neprieÅ¡taravo sandoriui tarp K. P. ir UAB „Creditum“, todėl 2006-11-28 atsakovė pasirašė sprendime.Nepagrįstas apelianto tvirtinimas neva atsakovė šį dokumentÄ - Vienintelio akcininko sprendimÄ - pasirašė atgaline data.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas (apeliantas) turėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė kategoriÅ¡kai tvirtina, kad dokumentų atgaline data ji nepasirašė. Nei viename teismo sprendime nebuvo tiriama ir nustatyta aplinkybė, neva atsakovė G. Z. surašė kuri nors dokumentÄ atgaline data. Civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Å iuo atveju apelianto nurodomose bylose atsakovės G. Z. Vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2006/11/02 pasiraÅ¡ymo laikas apskritai nebuvo įrodinėjimo dalyku.G.

Z. niekada neslėpė nei vienos sutarties ir nei vieno sprendimo nuo UAB „Creditum“. Tačiau UAB „Creditum“ dokumentai visÄ laikÄ buvo valdomi UAB „Creditum“ administracijos, o ne vienintelio akcininko ar vėliau akcininkų susirinkimo. Aplinkybė, kada bendrovės direktorius pateikė naujai priimtai į pareigas buhalterei bendrovės dokumentus, yra bendrovės direktoriaus ir jo vadovaujamos darbuotojos tarpusavio santykių klausimas (parodantis galimai netinkamÄ bendrovės valdymÄ ).Atsakovė G.

Z. nesudarė jokių sandorių su apelianto direktoriumi K. P.. Atsakovės G. Z. pasiraÅ¡ytas Vienintelio akcininko sprendimas neturi jokios reikÅ¡mės sutarties tarp bendrovės buvusio direktoriaus K. P. ir bendrovės UAB „Creditum“ sudarymui ir galiojimui. Å is Vienintelio akcininko pritarimas nebuvo privalomas UAB „Creditum“. Å iÄ aplinkybę teisingai nustatė Kauno apylinkės teismas sprendime.Apeliaciniame skunde akcentuojama 2014-05-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo paliktas Kauno apygardos teismo sprendimas – panaikinti UAB „Creditum“ vienintelio akcininko 2006-11-28 d. sprendimÄ .

Tačiau 2014-05-23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 11 lape nurodyta, kad „Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl niekinio 2006 m. lapkričio 28 d. sandorio Nr. CRD netenka galios UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimas Nr. 2006/11/28, kuriuo buvo patvirtinta niekinė sutartis. Taigi, teismai vienintelio akcininko sprendimÄ panaikino ne savarankiÅ¡kais negaliojimo pagrindais. Teismas nustatė, kad Vienintelio akcininko sprendimo galiojimas priklausė nuo sutarties dėl rinkmenos galiojimo.

Todėl neteisinga tvirtinti, kad akcininko sprendimas prieÅ¡taravo įstatams ar kokioms nors teisės normoms. Tiesiog panaikinus sutartį, iÅ¡nyko ir akcininko sprendimo pagrindas. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad atsakovė G. Z. atliko neteisėtus, nesÄ Å¾iningus veiksmus.Nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepagrindžia teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį savo akcininkui dėl jo, kaip to paties juridinio asmens dalyvio, veiksmų. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovė G. Z. niekada nebuvo apelianto valdymo organo nare.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendime teisingai akcentuojama, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi dėl jų skirtingos teisinės padėties, skiriasi dalyvių ir valdymo organo narių statusas, atliekamos funkcijos, kompetencija ir t.t.Apeliaciniame skunde pateikta apelianto interpretacija iÅ¡kreipia CK 2.50 str. 3 dalies prasmę. Tokia savo argumentacija ieÅ¡kovas (apeliantas) painioja du skirtingus institutus: žalos atlyginimÄ ir restitucijos taikymÄ . Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , visų pirma, reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar restitucija iÅ¡ties nebuvo galima, o jeigu taip - ar atsakovė G.

Z. atsakinga už K. P. prievoles. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodė, kad yra patyręs praÅ¡omo priteisti dydžio (111 341 Lt) žalÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismas 2013-05-23 d. sprendimu taikė restitucijÄ - priteisė iÅ¡ K. P. įmonei UAB „Creditum“ 111 341 Lt. ir 5 proc. dydžio metimų palÅ«kanų už Å¡iÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme (2012 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliantas Å¡ioje byloje teikia deklaratyvius teiginius, esÄ susidaro situacija, kai nėra įmanomas paminėtas teismo sprendimo įvykdymas ir tvirtina, kad Atsakovė G.

Z. turi bÅ«ti laikoma subsidiaria skolininke dėl padarytos žalos. Tačiau Å¡ioje byloje nėra duomenų, kiek apeliantas iÅ¡ K. P. iÅ¡siieÅ¡kojo lėšų, ar pritaikius restitucijÄ apskritai ėmėsi kokių nors veiksmų, kad restitucija bÅ«tų įvykdyta ir t.t.Tiek pagal 2006 m., tiek pagal 2008 m. UAB „Creditum“ įstatus, atsakovės sprendimas neprieÅ¡tarauti sutarčiai dėl susistemintos juridinių duomenų rinkmenos bei Å¡ios sutarties sÄ lygoms nebuvo reikalingas atitinkamai sutarčiai tarp bendrovės direktoriaus K.

P. ir UAB „Creditum“ sudaryti. Atsakovės veiksmai patys savaime nelėmė sutarties sudarymo, taigi žala galėjo kilti ar nekilti nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pasiraÅ¡ytų aktÄ , iÅ¡ kurio apeliantas kildina žalÄ . Manytina, kad Å¡ioje byloje negalima nustatyti ir netiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes atsakovės veiksmai teisine prasme nepadėjo žalai atsirasti. Atsakovė savo sprendimu Nr. 2006/11/28 negalėjusi numatyti žalos atsiradimo, ji negalėjo žinoti, ar sumažės įmonės mokumas, ji, pagal profesijÄ nebÅ«dama verslininkė, vargiai galėjo įvertinti minėto sprendimo rizikÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Creditum“ (buvęs pavadinimas UAB „Actio“) VĮ Registrų centras įregistruota 1999 m., po to reorganizuota ir perregistruota 2006-05-16. Vienintelės akcininkės G. Z. 2006-11-02 sprendimu Nr. 2006/11/02 bendrovės UAB „Creditum“ direktoriumi paskirtas K. P., kuris yra atsakovės sūnus (1 t., b. l. 99). 2006-11-28 tarp UAB „Creditum“, atstovaujamo direktoriaus K.

P., ir trečiojo asmens, to paties K. P., kaip fizinio asmens buvo sudaryta sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/27-KP, kuria K. P. perdavė UAB „Creditum“ teisę naudotis susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena, o UAB „Creditum“ įsipareigojo už tai sumokėti 688.484,30 Lt iki 2015-10-28 sutartais dydžiais ir terminais (1 t., b. l. 44–57). Šiam sandoriui 2006-11-28 Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2006/11/28 vienintelė UAB „Creditum“ akcininkė G.

Z. nusprendė patvirtinti bendrovės direktoriaus K. P. pristatytÄ sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos, kurios kontrahentas yra pats bendrovės direktorius K. P., bei Å¡ios sutarties sÄ lygas. Tuo pačiu sprendimu atsakovė leido direktoriui K. P. veikiant bendrovės vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti sutartį su pačiu savimi (1 t., b. l. 43). Apeliantas nurodo, kad Å¡ios sutarties sudarymo ir akcininko sprendimo priėmimo metu atsakovė nebuvo vienintelė ieÅ¡kovo bendrovės akcininkė, todėl be kitų akcininkų sprendimo ji viena tokio sprendimo priimti neturėjo teisės, be to, tiek sandoris, tiek sprendimas pasiraÅ¡yti atgaline data.

Apeliantas nurodo, jog ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013.Kauno apygardos teismas 2013-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-511-324/2013 pagal ieškovo UAB „Alfa grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Creditum“, trečiajam asmeniui K. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Creditum“ priešieškinį ieškovui UAB „Alfa grupė“, atsakovui pagal priešieškinį K. P., trečiajam asmeniui G.

Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – pripažino niekiniais 2006-11-28 UAB „Creditum“ ir K. P. sudarytÄ sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP, 2006-11-28 rinkmenos perdavimo priėmimo aktÄ ir 2006-11-28 UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės G. Z. sprendimÄ Nr.2006/11/28, taikė restitucijÄ ir priteisė UAB „Creditum“ iÅ¡ atsakovo K. P. 111.341,00 Lt ir 5% metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme 2012-11-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pripažino niekine 2011-04-12 UAB „Alfa grupė“ ir K.

P. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 bei taikė restitucijÄ â€“ UAB „Alfa grupė“ priteisė iÅ¡ atsakovo K. P. 125.000,-Lt (1 t. b. l. 26–42, 64–97, 155–161; 2 t. b. l. 20–22). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-600/2014 Kauno apygardos teismo 2013-05-27 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (2 t. b. l. 122–135).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės įmonės vienintele akcininke buvo laikotarpiu nuo 2006-04-04 iki 2006-12-21. 2006-12-21 iÅ¡ jos 20 % akcijų įsigijo V.

S. (1 t., b. l. 117). Pagal VÄ® Registrų centras duomenis 2010-03-22 įregistruotas UAB „Creditum“ akcininkų sÄ raÅ¡as, pagal kurį atsakovė G. Z. turėjo 10 % bendrovės akcijų, V. S. taip pat 10 % akcijų, o 80 % priklausė UAB „SC property“ (1 t., b. l. 99). Apelianto nurodytÄ aplinkybę, jog tiek 2006-11-28 sutartis ir vienintelis akcininko sprendimas suraÅ¡yti atgaline data, apeliacinės instancijos teismo vertinimu patvirtina byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad VÄ® Registrų centras UAB „Creditum“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami nuolat, tačiau už 2006 metus iÅ¡ viso nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyta, kaip 2006-11-28 sandoris buvo apskaitytas 2006 metų balanse.

Tačiau pažymėtina, kad FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyrius 2011-11-04 specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo–priėmimo aktÄ bendrovė „Creditum“ priėmė iÅ¡ K. P. susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenÄ , tačiau bendrovės „Creditum“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-11-28 iki 2010-02-26 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimas iÅ¡ K. P. už 688.484,30 Lt neužfiksuotas (1 t., b. l. 122, antra pusė).

Be to, pagal bendrovės vyr. buhalterės R. Ž. atžymÄ nustatyta, jog sutarties priede Nr. 3 iÅ¡dėstytas įmokų atsiskaitymo grafikas ieÅ¡kovo bendrovėje gautas tik 2010-02-26. Pagal pateiktÄ atsiskaitymų grafikÄ bendrovė „Creditum“ K. P. iki 2010-02-28 ir toliau kas mėnesį turėjo mokėti po 10.000,00 Lt, tačiau bendrovė pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ Ä¯formino tik 2010-03-22. UAB „Creditum“ buhalterinėje apskaitoje susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimÄ iš K.

P. už 688.484,30 Lt pagal 2006-114-28 Rinkmenos perdavimo–priėmimo aktÄ užregistravo tik 2010-02-28 buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad į UAB „Creditum“ apskaitÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys apie turto ir įsipareigojimų pasikeitimus yra neatitinkantys tikrovės (1 t., b. l. 123). Atliekant tyrimÄ buvo apklausta vyr. buhalterė R. Ž., kuri 2011-06-28 apklausos metu paaiÅ¡kino, jog direktorius K. P. 2006-11-28 sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos kartu su atsiskaitymo grafiku ir vienintelio akcininko sprendimu jai pateikė 2011 m. vasario mėnesį ir nurodė įtraukti į apskaitÄ .

Ä®vertinęs visas nustatytas aplinkybes specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo–priėmimo akte įraÅ¡yta data neatitinka tikrovės (1 t., b. l. 125, antra pusė).Kauno apygardos teismas 2013-05-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013, taip pat nustatė Å¡ias aplinkybes, kad 2006-11-28 susistemintų juridinių asmenų rinkmenos sutartis sudaryta ne jos suraÅ¡ymo dienÄ , o atgaline data (1 t., b. l. 36). Teismas Å¡iame sprendime konstatavo, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 2,3 dalys), todėl K.

P. ieÅ¡kovei perleistos reikalavimo teisės pirminio įgijimo atveju jis kaip juridinio asmens vadovas privalėjo elgtis ypatingai atidžiai. K. P. nurodė apie sutartį pranešęs UAB „Creditum“ savininkei, tačiau jos, kaip fizinio asmens K. P. kontrahento, nesÄ Å¾iningumas ginčo sandorio atžvilgiu yra preziumuojamas dėl pagal analogijÄ taikytinos CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos artimos giminystės (iÅ¡ K. P. paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad G. Z. buvo aktuali tik sandorio nauda sÅ«nui).

Galimos interesų prieÅ¡prieÅ¡os eliminavimo situacijÄ reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 5 dalis, pagal kurios imperatyvias nuostatas K. P. apie asmeninio turto panaudÄ ir pardavimÄ bendrovei privalėjo raÅ¡tu užfiksuoti arba įraÅ¡yti į juridinio asmens organų posėdžio protokolÄ taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio laiko ir jo įvykdymo (CK 1.5 straipsnis). Jis pasielgė prieÅ¡ingai - tariamo rinkmenos perdavimo priėmimo 2006-11-28 metu Å«kinėje operacijoje dalyvavo vienas, jos neužfiksavo nei sutartyje nurodomu bÅ«du, nei apskaitydamas kaip įmonės turtÄ , nesilaikė buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų, todėl teismas sprendė, kad 2006-11-28 dienos Å«kinė operacija buvo imituota.

Tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl 2006-11-28 sutartis panaikinta kaip niekinė (CK 1.80 straipsnis). Å alys negali niekinio sandorio patvirtinti, todėl teismas sprendė, kad kaip niekinis negalioja ir 2006-11-28 akcininkės sprendimas (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). (1 t., b. l. 26–42).Taigi, visos Å¡ios nustatytos aplinkybės, kad 2006-11-28 UAB „Creditum“ vienintelės akcininkės sprendimas bendrovei buvo pateiktas ne jos suraÅ¡ymo dienÄ , o tik 2010-02-26, o iki tos datos bendrovei apie tokį sprendimÄ nebuvo žinoma, tai reiÅ¡kia, jog Å¡is sprendimas buvo suraÅ¡ytas atgaline data, tai, kad atsakovė Å¡iuo sprendimu pritarė sandoriui, kuris realiai nebuvo sudarytas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tokiam sprendimui priimti, tai, kad nuo 2006-12-21 atsakovė nebuvo vienintelė UAB „Creditum“ akcininkė ir apie fiktyvų sprendimÄ nepranešė kitiems bendrovės akcininkams, tokiu bÅ«du nuslėpdama Å¡iÄ informacijÄ nuo kitų ieÅ¡kovės dalyvių, patvirtina apelianto argumentus, jog ne tik K.

P., bet ir atsakovė G. Z. bendrovės „Creditum“ atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir tokie atsakovės veiksmai vertinami kaip neteisėti (CK 6.246 str.). Sutiktina su apelianto argumentais, kad nors teismo pripažintam niekiniu ir negaliojančiu 2006-11-28 sandorio sudarymui pagal bendrovės įstatus nebuvo reikalingas bendrovės dalyvio pritarimas, tačiau toks priimtas akcininko sprendimas sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti atsakovės sÄ Å¾iningumu. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, bÅ«dama bendrovės dalyvė ir turėdama veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais, privalėjo suprasti, kad 2006-11-28 sandoris tarp įmonės ir jos vadovo, kaip kontarhento yra neteisėtas, tačiau vietoje to, kad pagal CK 2.81 straipsnio 3 dalį, bÅ«tų uždraudusi bendrovės valdymo organui tokį sandorį sudaryti, ji pasielgė prieÅ¡ingai, ir leido valdymo organui sudaryti fiktyvų sandorį, priimdama 2006-11-28 niekiniu pripažintÄ vienintelį akcininko sprendimÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, jog atsakovė kartu su sÅ«numi K. P., bÅ«dami susiję asmenys, savo veiksmais siekė neteisėtai sukurti piniginį reikalavimÄ K. P. ir iÅ¡ jo pasipelnyti. Teismo vertinimu, tiek dėl bendrovės „Creditum“ dalyvio, tiek dėl valdymo organo prieÅ¡ tai paminėtų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolius.Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės, kaip juridinio asmens dalyvio, neteisėtus veiksmus.

Pagal CK 2.87 straipsnio 3 dalį juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas CK 2.87 straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį, ir jei įmanoma, vertę (CK 2.87 str. 5 d.). Kaip jau buvo nustatyta prieš tai, 20106-11-28 sandoris ir tos pačios dienos akcininkės sprendimas buvo sudaryti atgaline data, t. y. 2010 m. kai ieškovės bendrovės akcininkų buvo keletas, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad tiek trečiasis asmuo K.

P., tiek atsakovė, žinodami, jog be kitų akcininkų pritarimo prieÅ¡ tai minėtos sutarties vykdyti negalės, ir tokiu bÅ«du negalės iÅ¡imti iÅ¡ įmonės pinigų, sÄ moningai sudarė sandorį ir priėmė akcininko sprendimÄ atgaline data. Tai yra priežastinis ryÅ¡ys su ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais.Juridinio asmens savarankiÅ¡kumas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu nustatytas CK 2.33 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ juridinis asmuo yra savo pavadinimÄ turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, bÅ«ti ieÅ¡kovu ar atsakovu teisme.

Vienas iÅ¡ svarbiausių juridinio asmens savarankiÅ¡kumo elementų yra jo savarankiÅ¡ka atsakomybė pagal savo prievoles (CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai turi pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Alveronas“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009); Å¡i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-29/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad CK 2.50 straipsnio nuostatoje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.

Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių Å¡ilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009); sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Å . Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).Apeliantas, vadovaudamasis CK 2.50 straipsniu, ieÅ¡kinyje prašė priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ subsidiarios skolininkės G.

Z. 111.341,00 Lt žalai atlyginti, tačiau viena iÅ¡ bÅ«tinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sÄ lygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo įmonės faktinio nemokumo nenustatė, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė yra pelningai veikianti įmonė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį juridinio asmens UAB „Creditum“ dalyviui – G.

Z. reiÅ¡kia ne juridinio asmens UAB „Creditum“ kreditorius, bet pats juridinis asmuo UAB „Creditum“. Kadangi CK 2.50 str. 2d. civilinė atsakomybė taikoma juridinio asmens dalyviui subsidiariai su pačiu juridiniu asmeniu, bet ne su juridinio asmens valdymo organu, tai reikalavimas Å¡iuo pagrindu atsakovei negali bÅ«ti tenkinamas. Tai, kad ieÅ¡kovė dėl niekiniais pripažintų sandorių patyrė nuostolius, yra nustatyta kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu, nes pripažinus niekiniais ir negaliojančiais 2006-11-28 sutartį ir tos pačios dienos vienintelio akcininko sprendimÄ , buvo taikyta restitucija – iÅ¡ UAB „Creditum“ buvusio vadovo, juridinio asmens valdymo organo K.

P. atsakovei priteista pagal niekinę sutartį gauta pinigų suma ir procesinės palÅ«kanos, kas sudaro 111.341,00 Lt.Akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali bÅ«ti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningo elgesio pareigÄ bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumÄ ) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktikÄ laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB ,,Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).Kasacinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumÄ , civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas.

Individualiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet bÅ«dingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui bÅ«dingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi bÅ«ti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Turi bÅ«ti tinkamai nustatytas atsakomybės pagrindas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 2.50 straipsnio 3 dalis), t. y. ar žalÄ padarė bendrovės vadovas, de facto vadovas, ar bendrovės akcininkai bendrais veiksmais, nepriskirtinais vadovo kompetencijai. Esant skirtingiems atsakomybės pagrindams, atsakovams taikytinos skirtingos taisyklės dėl atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui, o jei žala padaryta pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bendrais akcininkų veiksmais, kurie nepriskirti valdymo organo kompetencijai, pagal bendrÄ jÄ deliktinės atsakomybės taisyklę bendrininkavimo atveju taikytina solidarioji atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir 6.6 straipsnio 3 dalį.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu.

Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeL. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant priežastinį ryšį, turi bÅ«ti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Å . v. VÄ® Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008). Taigi solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindÄ gali bÅ«ti miÅ¡rioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymÄ ; vieno skolininko civilinė atsakomybė gali bÅ«ti ribojama tam tikra suma, kito neribojama ir panaÅ¡iai, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015) Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens K.

P. civilinė atsakomybė kilo iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, o atsakovės – iÅ¡ delikto teisinių santykių (CK 6.279 straipsnis), todėl atsakovė su trečiuoju asmeniu K. P. turi bÅ«ti pripažinti solidariai atsakingais už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , nes Å¡iuos asmenis siejo bendri ir neteisėti veiksmai: K. P., veikdamas kaip UAB „Creditum“ direktorius, sudarė niekinį sandorį, o atsakovė Å¡iam niekiniam sandoriui pritarė, nebÅ«dama vienintele ieÅ¡kovės akcininkė, priėmė neteisėtÄ akcininko sprendimÄ ir apie tai nepranešė kitiems ieÅ¡kovės akcininkams (CK 2.87 str. 5 d.).

Å iais savo neteisėtais veiksmais, jie abu kartu siekė pasipelnyti iÅ¡ UAB „Creditum“, iÅ¡imdami iÅ¡ įmonės kasos pinigų sumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė su buvusiu ieÅ¡kovės vadovu, savo sÅ«numi turėjo bendrÄ interesÄ siekdami neteisėtais veiksmais iÅ¡ sudarytos niekinės sutarties gauti naudos ir jų veiksmai susiję su padariniais (žala ieÅ¡kovui), todėl jie privalo solidariai atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius (CK 6.279 str.).CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis.

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi).Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, tačiau bet kokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai.

Civilinių teisių gynimo bÅ«dai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali praÅ¡yti teismo taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do ir ieÅ¡kovas gynimo bÅ«dus ar bÅ«dÄ gali pasirinkti savo nuožiÅ«ra bei suformuluoti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nevisiÅ¡kai teisingai teisiÅ¡kai kvalifikavo savo reikalavimÄ , tačiau kaip jau buvo minėta prieÅ¡ tai, iÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog atsakovė privalo ne subsidiariai, bet solidariai su trečiuoju asmeniu K.

P. atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius (CK 6.278 str.). Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika analogiÅ¡kose bylose, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – iÅ¡ solidarios skolininkės atsakovės G. Z. ieÅ¡kovės naudai priteistina 111.341,00 Lt (32.246,58 Eur) suma žalai atlyginti.

IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penki procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. PalÅ«kanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nustatyta, kad teismui pripažinus 2006-11-28 sandorį ir vienintelio akcininko sprendimÄ niekiniais, o trečiajam asmeniui ir atsakovei, kuri Å¡ioje civilinėje byloje pripažinta solidaria skolininke, iki Å¡iol negrÄ Å¾inus iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės neteisėtai pasisavintas lėšas, atsakovė pažeidė savo prievolę ieÅ¡kovei, todėl teismas sprendžia, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Taigi, iš solidarios skolininkės – atsakovės G. Z. ieškovės naudai priteistinos 5% dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 111.341,00 Lt (32.246,58 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos visos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). V.             Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 3227,00 Lt žyminį mokestį, o už apeliacinį skundÄ sumokėjo 3027,00 Lt (3 t., b. l. 18), todėl iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 6254,00 Lt žyminio mokesčio (1811,28 Eur) (CPK 93 str. 1 d.).Duomenų apie ieÅ¡kovės turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme nėra pateikta, todėl tokios iÅ¡laidos nepriteistinos(CPK 98 str. 1 d.).Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistinos pirmosios instancijos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kas sudaro 26,90 Lt (7,79 Eur) (CPK 96 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Creditum“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovės G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 32.246,58 Eur (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 58 ct) solidariai su K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kurio Å¡i suma priteista Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu, žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (32.246,58 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-06-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1811,28 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus vienuolika eurų 28 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės UAB „Creditum“ (j.a.k. 125020218, adresas Maironio g. 13-5, Kaunas) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės G.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 7,79 Eur (septynis euris79 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Teisėjai                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                                Gintautas Koriaginas                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas