bfe23e7d-e25c-4eba-96e1-35250e8d56d7 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1784-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18271-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.5; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) O. Y. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

Y. ieÅ¡kinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. Y. dėl Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė O. Y. (toliau – ieÅ¡kovė, apeliantė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama sÅ«naus D. T. (D. T.) gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) nustatyti su ieÅ¡kovė, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti praÅ¡omÄ vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ iki vaiko pilnametystės; priteisti iÅ¡ D. T. (toliau – atsakovo) iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, mokamÄ kas mėnesį po 230 Eur, nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo sÅ«nui įsiskolinimÄ â€“ 2 370,2 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. birželio 23 d., lėšas skirtas sÅ«naus iÅ¡laikymui priteisti valdyti uzufrukto teise ieÅ¡kovei; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisiant iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. T. kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas ir nustatant laikinÄ jÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, jos gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad siekia užtikrinti abiejų tėvų teikiamÄ iÅ¡laikymÄ vaikui bei sudaryti sÅ«nui tinkamas sÄ lygas vystytis 3.

Atsakovas pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, mokamÄ kas mėnesį po 210 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvÄ ; nustatyti praÅ¡omÄ motinos ir vaiko bendravimo tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui, prašė byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su atsakovu bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatant laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas su motina bendrauja kas antrÄ lyginę metų savaitę, vaiko motinai paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko tėvu sutartos vietos nelyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grÄ Å¾inant jį lyginės metų savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimÄ bendrauti su vaiku, vaiko motina informuoja vaiko tėvÄ prieÅ¡ 2 dienas. Atsakovas praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė pažeidžia tiek atsakovo teises, tiek mažamečio vaiko geriausius interesus, trukdydama arba visiÅ¡kai drausdama tėvo ir vaiko bendravimÄ nuo 2021 m. gegužės mėnesio, nesuteikia apie vaikÄ pakankamai informacijos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymus tenkino iÅ¡ dalies, nustatė nepilnamečio vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove. Nustatė laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas su tėvu bendrauja kas antros metų savaitės savaitgaliais vaiko tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina O. Y. sutartos vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir grÄ Å¾inant jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ su vaiko motina sutartÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimÄ bendrauti su vaiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motinÄ prieÅ¡ 2 dienas.

6. Teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi papildė ir patikslino pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė laikinÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas su tėvu bendrauja kalendorinių metų lyginės savaitės savaitgalį, paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. ir grÄ Å¾inant jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; vaikas su tėvu bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, tėvui paimant vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir pristatant jį į ugdymo įstaigÄ kitos dienos (atitinkamai trečiadienį ir penktadienį) ryte iki 9 val.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ pakeičiant 2021 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja:

1) metų lyginėmis savaitėmis, paimant vaikÄ iÅ¡ lavinimo įstaigos (o jeigu tai nedarbo/Å¡ventinė diena – į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ su vaiko motina sutartÄ vietÄ ) lyginės savaitės pirmadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾inant jį kitos (nelyginės) savaitės pirmadienį į lavinimo įstaigÄ (o jeigu tai nedarbo/Å¡ventinė diena – į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ su vaiko motina sutartÄ vietÄ ) iki 9 valandos. Apie ketinimÄ bendrauti su vaiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motinÄ prieÅ¡ 2 dienas;

2) neįvykus tėvo ir sÅ«naus bendravimui dėl vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, nesusijusios su vaiko tėvu, vaiko tėvui neįvykęs savaitgalio bendravimas turi bÅ«ti kompensuojamas kitu artimiausiu savaitgaliu motinos sÄ skaita.

8. IeÅ¡kovė prašė pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, kad tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kalendorinių metų lyginės savaitės savaitgaliais, paimant vaikÄ lyginės savaitės penktadienį vakare iÅ¡ vaiko ugdymo įstaigos ar iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos, suderintu iÅ¡ anksto su motina laiku, ir grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ lyginės savaitės sekmadienį 19 val., ar kitu su motina suderintu iÅ¡ anksto laiku; įpareigoti atsakovÄ nesilankyti jo bendravimo su vaiku laiku pas vaikų gydytojus, ar vaikų specialistus ar konsultantus bei alternatyvaus gydymo, ar tyrimų specialistus be iÅ¡ankstinio suderinimo su motina; tėvo bendravimo su vaiku laiku be iÅ¡ankstinio suderinimo su motina nevykti su vaiku iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į kitus miestus, jeigu kelionė su vaiku užtrunka ilgiau kaip dvi valandas.

9. Nurodė, kad ieÅ¡kovė po laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pastebėjo pokyčius: sÅ«nus užsidarė, tapo baikÅ¡tus, nervingas, irzlus, dažnai piktas, pilnas nerimo, baimingai reaguoja į aplinkÄ , slepiasi, sėdi vienoje kÅ«no padėtyje, tapo jautrus žodžiams. Å iuos pokyčius pastebėjo ir ugdymo įstaiga. Vaikas turi raidos sutrikimÄ , todėl jam ypač svarbu užtikrinti stabilumÄ jo kasdieninėje veikloje, ypač emocinę, fizinę ir dvasinę ramybę. Vaikas nebesupranta kur jo namai, prarado saugumo jausmÄ , nes atsakovas vežioja jį į (duomenys neskelbtini), vaikas pavargsta.

Be to, atsakovas vedžioja vaikÄ pas gydytojus, nesuderinęs su ieÅ¡kove. Keičia vaiko mitybÄ nepasitaręs su ieÅ¡kove. Vaikas iÅ¡ bendravimo su atsakovu grįžta nervingas, pavargęs ir jautrus. Gydytojai galimai vaikui taiko netinkamus gydymo metodus. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė vaikÄ vedžioti pas visus gydytojus ne palaipsniui, bet savo paties nuožiÅ«ra sudarė itin intensyvų vaiko vizito pas įvairius gydytojus „planÄ â€œ, ir pranešė ieÅ¡kovei apie tai ne tuomet, kai ketino vykti pas gydytojus.

10. Atsakovas su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikas, bÅ«damas pas atsakovÄ , jau nebesiÅ¡lapina naktimis, pas atsakovÄ jaučiasi saugus. Atsakovo ir vaiko kelionė į (duomenys neskelbtini) netrunka 3 valandų. Vaikas Å¡ioje kelionėje sėdėdamas specialioje kėdutėje pamiega. Be to, į (duomenys neskelbtini) su atsakovu vaikas vykdavo dar iki ginčo dėl bendravimo tvarkos atsiradimo. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio – darželio (duomenys neskelbtini) atsakymas į ieÅ¡kovės užklausÄ vertintinas kritiÅ¡kai, nes iki Å¡io raÅ¡to pateikimo atsakovui nei viena grupės darbuotoja apie sutrikusį vaiko elgesį nebuvo užsiminusi. RaÅ¡te nurodoma, kad vaikas nuo 2022 m. kovo mėn. pradžios pradėjo Å¡lapintis į lovÄ , tačiau bendravimo tvarka buvo pradėta taikyti tik nuo 2022 m. kovo 7 d. Vaikas Å¡lapintis miego metu pradėjo po 2022 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovės sukelto streso, kuomet ji jėga vaikÄ iÅ¡plėšė iÅ¡ atsakovo.

11. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaikas turi emocinių ir raidos problemų, tačiau mediciniÅ¡kai nustatytų vaiko nerimo, raidos sutrikimo priežasčių nėra nustatyta. Tai, kad vaikas kategoriÅ¡kai atsisako dalyvauti bendrose darželio veiklose, nėra susiję su pakeista laikina bendravimo tvarka. Vaikas dėl turimo raidos sutrikimo nesusikoncentruoja ir neįsitraukia į veiklas, o darželio darbuotojai jam nepadeda tai padaryti. Pradėjus su vaiku kažkuo užsiimti, vaikas įsitraukia į veiklas. Tiek iki Å¡alims pradedant gyventi skyrium, tiek dabar vaiko sveikata 90 proc. laiko rÅ«pinasi atsakovas, todėl jis registruoja vaikÄ gydytojų konsultacijoms. Atsakovas neužsiima vaiko savigyda, o vaiko interesais veikia iÅ¡imtinai pagal specialistų rekomendacijas.

12. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad vaikui yra sutrikusi socialinė raida. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas galimai patyrė stiprius emocinius ar/ir kitus iÅ¡gyvenimus, dėl kurių galėjo pablogėti vaiko nuotaika, prasidėti verkimas, galimas regresas žaidimų ar kitų užsiėmimų metu, Å¡lapinimasis ne tam skirtoje vietoje, slėpimasis ir nenoras, kad atsakovas paimtų iÅ¡ ugdymo įstaigos.

Tarnybos manymu, Å¡iuo metu galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimas bÅ«tų tikslingas atsižvelgiant į vaiko amžių bei jam nustatytÄ socialinės raidos sutrikimÄ ir galimai patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus. SiÅ«lytina, kad vykdant bendravimo tvarkÄ bylos Å¡alys susitikimuose su vaiku dalyvautų kartu. Tai atitiktų geriausius vaiko interesus artimiausiu metu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus ieÅ¡kovės vaizdo įraÅ¡us, nurodė, jog negali daryti iÅ¡vados, kad vaikas nenori laiko leisti su tėvu, kadangi iÅ¡ pateiktų garso įrašų girdėti (taip pat pateiktų stenogramų matyti), kad vaikas ne tik mini tėtį, tačiau taip pat teigia, kad nenori pas močiutę, A., D., nenori jogurto. Atsakovo teigimu, vaikas bÅ«damas pas tėvÄ , taip pat kartais nenorintis pas mamÄ .

15. Teismas, vertindamas Vaikų lopÅ¡elio – darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. pažymÄ , nurodė, kad iÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų garso įrašų girdėti (ir stenogramų matyti), kad vaiko auklėtoja, atsakovui teiraujantis apie vaiko bÅ«senÄ , pažymoje įvardintų aplinkybių nenurodo, o pasisako tik apie tai, kad vaikas dar iki 2022 m. kovo mėn. pradėjo vėl Å¡lapintis pietų miego metu; praÅ¡o į darželį atneÅ¡ti sauskelnių. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nei ieÅ¡kovė, nei vaiko darželio personalas atsakovui tokių aplinkybių (dėl vaiko elgesio pasikeitimo), iki teismui pateikto praÅ¡ymo, nebuvo nurodžiusios. IeÅ¡kovė dėl Å¡ios priežasties, vaiko bÅ«senos taip pat nesikreipė į atsakovÄ .

16. Teismas vertino, kad aplinkybė dėl vaiko atsisakymo dalyvauti bendrose darželio veiklose nėra susijusi su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi dar iki 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, Å¡alys į bylÄ teikė vaizdinę medžiagÄ , dėl tokio vaiko elgesio, t. y., kad vaikas darželio užsiėmimų metu vaikÅ¡to po salę, nedalyvauja užsiėmimuose, o darželio auklėtojos nemėgina vaiko įtraukti į veiklas. Toks vaiko elgesys yra nulemtas vaiko raidos sutrikimo, o ne dėl nustatyto vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos.

17. Atsakovo pateikti vaizdo įrašai liudija, kad vaikas tėvo namuose nesispyriodamas valgo, nerodo blogų emocijų, vaikas su tėčiu užsiima veiklomis, dėlioja „puzles“, vaikas klausosi jam skaitomų pasakų, vaikas su tėčiu leidžia laisvalaikį jodinėdamas, važinėdamas paspirtuku, taip pat baseine. Iš vaizdo įrašų matyti, kad vaiko su atsakovu leidimo metu, vaikas yra normalios nuotaikos ir būsenos. Nėra nustatyta (išskyrus kelis epizodus, kai vaikas būna su ieškove), kad vaikas būtų piktas, irzlus, nerimastingas, ar baimingas, todėl teismas negali daryti išvados, kad vaiko su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaikui, ar yra per plati.

18. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatytÄ bendravimo su atsakovu tvarkÄ , Å¡alys bendru sutarimu turi suteikti teisę vienas kitam bendrauti su vaiku ir nuotoliniu bÅ«du, ryÅ¡io priemonėmis, tuo atveju, jeigu Å¡alys mato, kad vaikas yra pasiilgęs kito iÅ¡ tėvų.

19. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas rÅ«pinasi vaiko sveikata, vaikui turint raidos sutrikimÄ , atitinka vaiko interesus, juolab, kad atsakovas byloje įrodinėja aplinkybę, jog ieÅ¡kovės rÅ«pinimasis vaiko sveikata nebuvo pakankamas, vaikui savalaikiai nebuvo diegiami higienos įpročiai.

20. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas dėl sudėtingesnių vaikui tyrimų atlikimo, vis tik kreipiasi į ieÅ¡kovę dėl sutikimo gavimo. III. Atskirojo skundo argumentai 21. Apeliantė (ieÅ¡kovė) O. Y. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

22. Apeliantė nurodo, kad po bendravimo su mažamečiu vaiku savaitiniu 50:50 modeliu tiek ieÅ¡kovė, tiek mažamečio vaikų ugdymo įstaigos darbuotojai įsitikino, jog D. T. itin sudėtingai priima tokiÄ bendravimo tvarkÄ , jo elgsenoje atsirado pokyčiai, keliantys didelį nerimÄ ir ieÅ¡kovei, ir vaikų ugdymo įstaigai. Nepaisant to, kad 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinas savaitinis bendravimo su mažamečių vaiku modelis buvo taikomas ieÅ¡kovės 2022 m. gegužės 5 d. pareiÅ¡kimo metu jau du mėnesius, mažametis vaikas nepriprato prie tokio modelio ir tokia bendravimo tvarka labai trikdo mažamečio vaiko psichinę emocinę bÅ«senÄ ir jo socialinę raidÄ . 23. (duomenys neskelbtini) metų neturinčiam vaikui 2022 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo metu teismas, neturėdamas tam specialisto psichologo nuomonės, kardinaliai pakeitė vaiko aplinkos sÄ lygas: jeigu vaikas praktiÅ¡kai nuo vienerių metų nuolat nepertraukiamai gyveno su mama jos gyvenamojo vietoje, tai nuo 2022 m. kovo 4 d. nutarties mažamečio vaiko gyvenamoji aplinka esminiai pasikeitė, vaiko psichinė emocinė bÅ«sena vėl tapo itin jautri, sukelianti vaikui didelius emocinius ir psichinius pergyvenimus, pasikeitė jo elgesys vaikų ugdymo įstaigoje ir namuose.

24. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Tarnyba pasisakė už tai, kad nustatyta 2022 m. kovo 4 d. nutartimi tvarka yra keistina ir abu mažamečio tėvai turėtų daugiau laiko skirti bendrauti su mažamečiu vaiku vienu metu. NerimÄ ir susirÅ«pinimÄ vaiko socialine ir psichologine raida Vaiko teisių apsaugos atstovė iÅ¡reiÅ¡kė ir anksčiau. Specialistė K. S. dar 2022 m. kovo 22 d. raÅ¡te atkreipė teismo dėmesį į mažamečio psichologinį tyrimÄ atlikusios psichologės iÅ¡vadas ir pažymėjo, jog vaikas yra itin mažo amžiaus, todėl jam ypač svarbu užtikrinti kaip galima didesnį stabilumÄ jo kasdieninėje veikloje, ypač emocinę, fizinę ir dvasinę ramybę. Vaiko teisių apsaugos Vilniaus Skyrius iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad laikina bendravimo tvarka, kuriÄ ieÅ¡kovė prašė nustatyti 2022 m. vasario 18 d. praÅ¡ymu yra pagrįsta ir atitinka geriausius vaiko interesus ir nepažeistų vaiko teisių.

25. Ä® Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę ir į vaiko psichologinio tyrimo iÅ¡vadas esančias byloje, teismas neatsižvelgė ir iÅ¡imtinai vertino tik abiejų Å¡alių argumentus, iÅ¡ jų darė iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du, priimdamas procesinį sprendimÄ , atsiribojo nuo objektyvių įrodymų vertinimo.

26. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliantė nurodo, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas bÅ«tų objektyvesnis, jeigu teisėja bÅ«tų paskyrusi raÅ¡ytinį posėdį, kuriame bÅ«tų iÅ¡klausyta Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, vaikų darželio (duomenys neskelbtini) ugdytinių grupės (duomenys neskelbtini) auklėtoja.

27. Apeliantės įsitikinimu, tiek vaikų ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, tiek Vaiko teisių apsaugos 2022 m. gegužės 11 d. ir ankstesni byloje esantys Å¡ios institucijos raÅ¡tai, tiek psichologo iÅ¡vada byloje pakankamai byloja, kad mažamežio klausimų (bendravimo su tėvais) iÅ¡sprendimui yra labai svarbu atsižvelgti į mažamečio amžių, jo socialinės raidos sutrikimus, psichinę emocinę bÅ«senÄ .

28. Apeliantė nurodo, kad jos atstovė jau 2022 m. gegužės 5 d. praÅ¡yme pabrėžė, kad kasacinis teismas tokių bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelių netaiko formaliai ir kad apie tokius modelius pasisako tik kaip apie iÅ¡skirtinius atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir bÅ«tinÄ sias tokio modelio taikymo sÄ lygas, kai, pirma, dėl to sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai reiÅ¡kia, kad modelis 50:50 mažamečiam vaikui yra negalimas bÅ«tent paties vaiko interesais net ir tuo atveju, kai abu tėvai dėl to ir sutartų.

29. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažametis, vos (duomenys neskelbtini) metai, turi socialinės ir psichinės raidos sutrikimus, yra padidinto jautrumo, turi kitų jautrių tokiam amžiui savybių, kurias nurodo specialistas (psichologo iÅ¡vada). Teismas turėjo pakankamai objektyvių duomenų pakeisti teismo pritaikytÄ kassavaitinį bendravimo modelį, kuris faktiÅ¡kai reiÅ¡kia ne laikinosios bendravimo tvarkos nustatymÄ , atitinkantį vaiko interesus, o vaiko gyvenamosios vietos, jo aplinkos esminį pakeitimÄ . Net jeigu teismas nesutiko su ieÅ¡kovės 2022 m. gegužės 5 d. praÅ¡ymo dalyku, tai pagal ex officio teismo pareigÄ Å¡ios kategorijos bylose teismas tikrai turėjo pakankamai objektyvių duomenų, surinkų byloje, pakeisti kassavaitinį bendravimo modelį į kitokį, pvz. kas dvi dienos ar kas trys dienos.

30. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė nurodo, kad teismas suteikė galimybę atsiliepti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o į atsakovo praÅ¡ymÄ galimybių atsiliepti teismas nesuteikė nei ieÅ¡kovei, nei Vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas nesuteikė ieÅ¡kovei ir iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai nė paties trumpiausio termino pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kassavaitinio laikino bendravimo grafiko, nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie tai, kada bus nagrinėjami ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

33. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovės O. Y. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliantės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 34. Apeliantė pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieÅ¡kovei galimybės atsiliepti į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešė apie praÅ¡ymų nagrinėjimo datÄ .

35. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Å¡iuo atveju pagal atskirÄ jį skundÄ sprendžiamas 2022 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas. Apeliantė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo argumentus, sietinus su 2022 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Taigi, apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyti argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nepriima ir dėl jų nepasisako. Dėl nustatytos bendravimo tvarkos 36. Nustatyta, kad teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, pakeitė laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatė platesnę laikinÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikas su atsakovu bendrauja metų lyginėmis savaitėmis, paimant vaikÄ lyginės savaitės pirmadienį nuo 17 val. ir grÄ Å¾inant jį kitos (nelyginės) savaitės pirmadienį iki 9 val.

37. IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir atsakovas atsiliepime nurodytus argumentus įrodinėjo pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, Å¡alių susiraÅ¡inėjimais, nuotraukomis, Vaikų lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. atsakymu ieÅ¡kovės atstovei dėl vaiko savijautos darželyje pastaruoju metu.

38. Iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichologinio tyrimo išvados nustatyta, jog šalių vaikui 2021 m. gruodžio 30/31 d., 2022 m. sausio 05/11 d. buvo atliktas psichologinis tyrimas, diagnozuojantis vaiko socialinės raidos sutrikimus. Šalių vaikui yra taikoma reabilitacija: kineziterapijos, ergoterapijos užsiėmimai ir logoterapeutės konsultacijos.

39. IÅ¡ atsakovo pateikto Å¡alių 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 1 d. susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad ieÅ¡kovė neneigė, jog neleido atsakovui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, motyvuodama tuo, kad vaiko ilgos kelionės su tėvu į (duomenys neskelbtini) daro žalÄ vaiko vystymuisi. 40. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio – darželio (duomenys neskelbtini) Nr. S-01-22-15 pažymoje dėl užklausos direktorė (duomenys neskelbtini) nurodo, kad nuo to laiko (nuo 2022 m. kovo mėn.), kai vaikas pradėjo gyventi dvejose gyvenamosiose vietose (savaitę pas mamÄ , savaitę pas tėtį) stebime didelius pokyčius. D. pastoviai bÅ«na irzlus darželyje: nerimauja ir dažnai verkia, ypač tomis savaitėmis, kada gyvena pas tėvÄ . Vaikas kategoriÅ¡kai atsisako dalyvauti bendrose darželio veiklose: slepiasi po lova, bando plėšti savo drabužius.

41. Vertinant ieÅ¡kovės O. Y. atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Tarnybos nuomonę ir į vaiko psichologinio tyrimo iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia apeliantės pozicija nesutinka.

42. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Gali bÅ«ti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos Å¡alių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti praÅ¡ymÄ taikyti kitas jo siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017) 43.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti kokia ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu bus iÅ¡spręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktos Tarnybos iÅ¡vados turinys yra iÅ¡ esmės paremtas ieÅ¡kovės pateiktu (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) direktorės raÅ¡tu, psichologinio tyrimo (tyrimo atlikimo laikotarpiai 2021 m. gruodžio 30/31 d. ir 2022 m. sausio 5/22 d.) iÅ¡vadomis, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimant ginčijamÄ nutartį. Vertinant vaikų lopÅ¡elio – darželio (duomenys neskelbtini) pažymÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui teiraujantis apie vaiko bÅ«senÄ , vaiko auklėtoja pažymoje nurodytų aplinkybių, susijusių su vaiko elgsenos pokyčiais, nenurodė, ieÅ¡kovė dėl Å¡ios priežasties taip pat nesikreipė į atsakovÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vaiko nenoras dalyvauti bendrose darželio veiklose yra nulemtas vaiko raidos sutrikimo, kuris nustatytas minėtu psichologiniu tyrimu, be to, atsakovo pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad vaiko su atsakovo leidimo metu, vaikas yra normalios nuotaikos ir būsenos ir nėra nustatyta, išskyrus kelis epizodus kai vaikas būna su ieškove, kad vaikas būtų piktas, irzlus, nerimastingas ar baimingas, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog vaiko su atsakovu nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaikui, ar yra per plati.

45. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ jog, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir formaliai nenurodė Tarnybos iÅ¡vados vertinimo fakto, savaime nereiÅ¡kia, kad nebuvo įvertinti tarnybos iÅ¡vadÄ pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kas iÅ¡ esmės sudaro ir pačios iÅ¡vados turinį.

46. Apeliantė O. Y. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko amžių, nes mažametis negali išsakyti savo nuomonės, bei turėjo pakankamai objektyvių duomenų pakeisti kassavaitinį bendravimo modelį į kitokį, kaip kas dvi dienos ar kas trys dienos.

47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko sutikimo su laikinosios bendravimo tvarkos nustatymu (modeliu 50:50) reikalavimas yra aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. Tačiau minėtoje nutartyje pasisakyta tik dėl vienos iÅ¡ tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, kokios tvarkos nustatymÄ pateiktu atskiruoju skundu iÅ¡ esmės siÅ«lo ieÅ¡kovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokia „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma yra kraÅ¡tutinė ir nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

48. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad vaikas D. T. Å¡ios nutarties priėmimo metu dar yra mažametis (duomenys neskelbtini) jam suėjo (duomenys neskelbtini) metai), todėl nėra pajėgus įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir iÅ¡sakyti savo norus. Tokio amžiaus vaiko poreikiai ir norai nėra pastovÅ«s. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pasisakė dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo pateiktų paaiÅ¡kinimų, argumentų, atsižvelgė tiek į byloje pateiktÄ darželio pažymÄ ir psichologinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kuriomis iÅ¡ esmės grindžiama ir Tarnybos iÅ¡vada, ir nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų esamos bendravimo tvarkos neatitikimÄ vaiko interesams ir poreikį riboti atsakovo, kaip tėvo valdžiÄ .

Kita vertus, apeliantės siÅ«loma tvarka reikÅ¡tų beveik kasdienį vaiko kilnojimÄ si iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , sukeltų nereikalingÄ stresÄ ir reikalautų papildomų tėvų resursų. Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 49. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl poreikio ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

50. Pažymima, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmojoje instancijoje, ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl žodinio nagrinėjimo, nepateikė argumentų kodėl jos manymu praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjus raÅ¡ytinio proceso tvarka buvo pažeistos Å¡alių procesinės teisės, Å¡iuo atveju Å¡alys savo argumentus iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose raÅ¡tu.

Dėl bylos procesinės baigties 51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokiÄ ieÅ¡kovo laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , kokia galima pagal byloje nustatytÄ esamÄ situacijÄ . Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ , atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir Å¡ioje proceso stadijoje priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimÄ , teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgė ne tik į Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bet ir į Å¡alių pateiktus vaizdo įraÅ¡us, nuotraukas, raÅ¡ytinius įrodymus, prioritetÄ teikdamas bÅ«tent vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : ieÅ¡kovės O. Y. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Asta Pikelienė