2020-08-05 Nr. AB-14615-3-61-3-01486-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-626-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01486-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis. Komisija, vertindama jo tarnybinę veiklą už 2017 m., nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui „labai gerai“ ir tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, paliekant esamą pareiginės algos koeficientą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos vertinimu, paaiškino, kad Komisija privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti tarnybinę veiklą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 5 priede aiškiai išvardinti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų užtikrintos sąlygos įvertinti pareigūnų tarnybinę veiklą. Pabrėžė, kad jo vertinimo metu klausimų, susijusių su tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu eiti pareigas, Komisija neuždavė. Tvirtino, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus. Taip pat buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai, kadangi nebuvo daromas garso įrašas tada, kai buvo analizuojami pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai ir kvalifikacija.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimą, tačiau neišlaikė šaudybos įskaitos, todėl Komisija nusprendė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla per 2017 m. negali būti vertinama „labai gerai“. Toks vertinimas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių, nes jo pareiginės algos koeficientas išlieka toks pat kaip iki vertinimo. Pasak atsakovo, pareiškėjo tiesioginis vadovas neįsigilino į esamą situaciją ir jo tinkamumą einamoms pareigoms apibūdinančius rodiklius. Kadangi tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus, tai Komisija tokiam vertinimui nepritarė. Komisijos išvada, kad pareiškėjas 2017 m. neatitiko jo pareigybės aprašyme įtvirtinto specialiojo reikalavimo, yra pagrįsta ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 bei įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti J. D. tarnybinę veiklą už 2017 m.

6. Teismas vadovavosi kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančiomis Statuto 25 straipsnio 1, 8, 9, 15 dalių, Taisyklių 111, 114, 115, 133, 134 punktų, 5, 6 priedų nuostatomis.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą tiesioginis vadovas užpildė 2018 m. vasario 4 d. bendrą tinkamumą pareigoms įvertindamas 4 balais; kvalifikaciją – 4 balais; bendrą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą – 4 balais, todėl tiesioginis vadovas pasiūlė nustatyti pareigūnui J. D. nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. 2018 m. kovo 30 d. vyko Komisijos posėdis, kurio metu Komisija vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. Iš 2018 m. balandžio 10 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-7177 matyti, kad Komisijos narių vertinimas buvo toks: keturi Komisijos nariai įvertino 3 balais (gerai), vienas Komisijos narys įvertino 4 balais (labai gerai), du Komisijos nariai nedalyvavo. Visi Komisijos nariai nutarė nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo pasiūlymui – nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą. Komisijos siūlomas sprendimas – nepritarta.

8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suformuluoti šie pagrindiniai praėjusiųjų metų tarnybinės veiklos uždaviniai: 1. Bendravimas su pristatytais, besikreipiančiais asmenimis bei kolegomis, darbo drausmės ir policijos pareigūnų etikos kodekso normų laikymasis. 2. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų rengimas ir nagrinėjimas. 3. Savalaikis ir kokybiškas duomenų suvedimas į Policijos informacinės sistemos žinybinius registrus, informacijos paskirstymas tarp įstaigų struktūrinių padalinių, darbo su pristatytais asmenimis užtikrinimas. Konvojaus organizavimo ir instruktavimo taisyklių užtikrinimas. 4. Fizinio normatyvų ir šaudymo įskaitų laikymas.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimas negalėjo būti „labai gerai“, nes pareiškėjas 2017 m. neišlaikė šaudybos įskaitos. Nagrinėjamu atveju teismas nesutiko su atsakovo pozicija ir jo argumentą dėl šaudybos testo neišlaikymo atmetė kaip nepagrįstą. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas šaudybos testą už 2017 m. išlaikė 2018 m. vasario 5 d. Teismui pateiktame Lietuvos policijos mokyklos 2018 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 144-S-715 nurodyta, kad pareiškėjas išlaikė fizinio pasirengimo, fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo bei šaudybos įskaitas II lygiui, IV amžiaus grupei.

Taip pat nurodyti pareiškėjo rezultatai: 2017 m. gegužės 17 d. įvykdytas bėgimas šaudykle normatyvas, atsispaudimai, 1 000 m bėgimas; 2017 m. spalio 17 d. fizinės prievartos ir profesinės taktikos veiksmų atlikimo testas, o 2018 m. vasario 5 d. išlaikyta šaudybos įskaita. Išklausius teismui pateikto tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio garso įrašą, teismas nustatė, kad ši informacija Komisijai buvo žinoma. Vertinimo posėdžio metu pareiškėjas paklaustas, ar išlaikė šaudybos testą, atsakė teigiamai, paaiškindamas Komisijai, kad laikė įskaitą du kartus ir ją išlaikė iš antro karto po Naujųjų metų, taip pat nurodė laiką, kada ji buvo išlaikyta, t. y. 2018 m. vasario 5 d.

Iš Komisijos posėdžio garso įrašo teismas nustatė, kad minėta informacija Komisijos turėjo būti įvertinta. Be to, Komisijai vertinimo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad tiesioginis vadovas savo vertinimą pateikė po 2018 m. vasario 5 d., t. y. išvada surašyta 2018 m. vasario 14 d. Taigi tiesioginiam vadovui buvo žinoma, kad tiek fizinio pasirengimo, tiek šaudybos įskaitos išlaikytos, todėl atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas buvo neobjektyvus ir neįvertino visų aplinkybių. Išklausius vertinimo posėdžio garso įrašą, taip pat buvo girdėti, kaip šią aplinkybę Komisijos nariai aptaria ir pokalbio su pareiškėju metu, taigi teismui nebuvo aišku, kodėl atsakovas į tai neatsižvelgė ir jos nevertino.

Be kita ko, šaudybos kontrolinių normatyvų laikymo rezultatus taip pat patvirtino byloje esantis išrašas iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 5270, kuriame nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. šaudyba įskaityta. Kaip minėta, ši informacija taip pat buvo žinoma ir pareiškėjo tiesioginiam vadovui, nes tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašė 2018 m. vasario 14 d. Taip pat pažymėta tai, kad šiuo atveju atsakovas atsiliepime nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas šaudybos testo neišlaikė 2017 m., t. y. iki tarnybinės veiklos vertinimo metų pabaigos.

Teismo vertinimu, tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas už tarnybinius metus (nagrinėjamu atveju – už 2017 m.), taigi tai, kad pareiškėjas šaudybos įskaitą išlaikė 2018 m. vasario 5 d., dar nereiškia, kad ši įskaita išlaikyta už kitus (2018 m.) tarnybinius metus, nes už 2018 m. tarnybinius metus pareiškėjas laikys šaudybos įskaitą 2018 m. pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Taigi atsakovo argumentas dėl šaudybos įskaitos neišlaikymo atmestas kaip nepagrįstas. Kitokių argumentų, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. negalėjo būti vertinama „labai gerai“ ir kodėl Komisija nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui „labai gerai“, atsakovas nenurodė.

10. Teismo vertinimu, Komisija netinkamai atliko savo pareigą patikrinti vertinimo posėdžio metu pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms bei jo kvalifikaciją, kaip tai numatyta tiek Statute, tiek Taisyklėse, nes pareiškėjas iki jo tarnybinės veiklos vertinimo įvykdė užduotis ir patvirtino atitiktį jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, o kai kurias užduotis viršijo (tai patvirtino ir vienas iš Komisijos narių vertinimo posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Komisija, vykdydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2017 m., nesivadovavo imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti vertinimo Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541.

11. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad dėl nustatytų Statuto ir Taisyklių pažeidimų pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2017 m. rezultatai negali būti laikomi teisėtais, todėl Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 10-IL-6541 naikintina ir Komisija įpareigojama iš naujo įvertinti J. D. tarnybinę veiklą už 2017 m.

III. 12. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas šaudybos testą už 2017 m. išlaikė 2018 m. vasario 5 d., t. y. jau kitais – 2018 metais, kai pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama už 2017 metus, o 2017 m. pareiškėjas šaudybos testo nebuvo išlaikęs. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama už einamuosius kalendorinius metus, o ne už laikotarpį nuo vieno tarnybinės veiklos vertinimo iki kito, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas.

14. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų, kurie, jo manymu, nėra nereikšmingi.

15. Komisija, nesutikdama su pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymu ir vertindama pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą „gerai“, veikė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi esamo teisinio reglamentavimo. Būtent vertinant pareiškėjo veiklą pagal nustatytus vertinimo standartus ir kriterijus Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus, todėl tokiam vertinimui ir siūlymui nepritarta. Komisija sprendė, kad „labai gerai“ negali būti vertinamas pareigūnas, per vertinimo laikotarpį nepatvirtinęs atitikties jo pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams. Pagrindo vertinti pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą kitaip negu buvo įvertinta nėra.

16. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisines bei faktines aplinkybes, o kai kurių iš viso nevertino, nepateikė savo sprendimo motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo J. D. reikalavimų panaikinti Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 10-IL-6541 ir įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m.

18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvadą ir įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pagrįsta Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 25 straipsnio 22 dalimi (kurioje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas), pabrėžia, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant kaip pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą (pvz., „gerai“ ar „labai gerai“). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019).

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi pagrindo šioje byloje nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijama ir pirmosios instancijos teismo panaikinta Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 10-IL-6541 yra tik tarpinis aktas jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

23. Kadangi pareiškėjo ginčijama Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. 10-IL-6541 jam nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatą pateikti Vilniaus AVPK vadovo sprendimą dėl pareiškėjo J. D. 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo (patvirtintą jo kopiją). Tačiau Vilniaus AVPK 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad nebuvo rengiamas Vilniaus AVPK viršininko įsakymas ar kitas dokumentas (sprendimas), susijęs su pareiškėjo teisinės padėties pasikeitimu.

25. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo buvo išdėstytas ir 2018 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 10-IL-7177, kurį, be kita ko, Vilniaus AVPK vadovas patvirtino rezoliucija. Taigi spręstina, kad tokiu būdu buvo priimtas įstaigos vadovo sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes (t. y. šiuo atveju užkertantis kelią pareiškėjui įgyti tam tikras teises).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

27. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad Vilniaus AVPK viršininkas nepriėmė atskiro sprendimo dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, negali užkirsti kelio pareiškėjui įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, kai iš bylos duomenų matyti, jog toks sprendimas, savo esme sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nors ir išdėstytas rezoliucija protokole, buvo priimtas.

28. Pažymėtina, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009; kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti.

29. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, skundo dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, siekti, jog nebūtų tokių pareiškėjo reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas skundo trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo suformulavęs reikalavimą dėl Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvados Nr. 10-IL-6541, t. y. tarpinio dokumento, kuris negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu, panaikinimo, o iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės buvo priimtas galutinis Vilniaus AVPK viršininko sprendimas (išdėstytas rezoliucija protokole) dėl pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjui turėjo būti išaiškinta teisė tikslinti skundo reikalavimą, tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

31. Taigi pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir pasiūlyti pareiškėjui jį patikslinti.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str.). Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė