bfe0e257-e6f7-417b-949f-7c1ac4afea29 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                              Civilinė byla Nr. 2A-203-232/2015                                              Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15029-2012-8                                                             Kategorijos: 35.5; 45.5; 113.2; 116.1 (S)                                                                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) T.

G. apeliacinį skundÄ dėl 2014 02 04 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. B. ieÅ¡kinį atsakovams T. G. bei A. Å . dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo niekiniu, paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. ir atsakovo A. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. B. dėl paveldėjimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies panaikinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R.

S.,                                                      NUSTATĖ:        I.GINČO ESMĖ             IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieÅ¡kovės S. B. 2007-02-20 pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei G. Å . (reg. Nr. GÅ -1089), kuriuo ieÅ¡kovė panaikino 2006-06-07 d. pareiÅ¡kimÄ , paduotÄ Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei G.

Å . (reg. Nr. GÅ -4312) dėl 2006-03-09 mirusios jos motinos S. Å . palikimo priėmimo; panaikinti 2006-09-14 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G. Å . paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. GÅ -7675), iÅ¡duoto atsakovei T. G. dėl 2006-03-09 mirusiosios S. Å . piniginių lėšų, esančių bankuose ir likusios neiÅ¡mokėtos pensijos dalies, dalį, kuria liudijama, kad atsakovė T. G. paveldi palikėjai S. Å . likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Ä®pareigoti Vilniaus miesto 30 notarų biuro notarę R.

S. iÅ¡duoti ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl paveldėjimo ½ dalies mirusiajai S. Å . neiÅ¡mokėtos 19 777,44 Lt pensijos dalies.                    IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006-03-09 mirus jos motinai S. Å . 2006-04-26 Vilniaus miesto 15-ame notarų biure (toliau tekste 15 notarių biuras) notarė G. Å . užvedė paveldėjimo bylÄ Nr. 16/2006, bylos kopija 2008-04-21 buvo perduota Vilniaus miesto 30-ajam notarų biurui (toliau tekste 30 notarų biuras). 2006-04-26 į 15 notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentiniai:

G. Å ., A. Å . ir T. G.. 2006-05-04 dėl palikimo priėmimo į 15 notarų biurÄ kreipėsi mirusiosios įstatyminis įpėdinis, sÅ«nus A. Å .. 2006-06-07 dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieÅ¡kovė mirusiosios dukra, įstatyminė įpėdinė, kuri vėliau, 007-02-20 pateikė notarei G. Å . pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė panaikinanti ankstesnįjį pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. 2003-12-23 S. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo be kitų testamentinių įpėdinių, T.

G. paliko visus jai priklausančius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas laikomas bankuose 2006-09-14 d. 15 notarų biuro notarė G. Å . iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ T. G. į pinigines lėšas, esančias bankuose ir likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijÄ . 2007-02-21 d. notarė G. Å . iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ lengvÄ jį automobilį mirusiosios sÅ«nui A. Å .. 2012-04-12 Vilniaus miesto 30-asis notarų biuras gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (10.1)3-37264, kuriuo buvo informuojama, jog 2006-03-09 mirusiosios S. Å .

įpėdiniams pateikus paveldėjimo teisės liudijimÄ ir kitus dokumentus, bus iÅ¡mokėta 19 777,44 Lt suma. 2012-05-12 30 notarų biuras informavo ieÅ¡kovę apie atsiradusį papildomÄ turtÄ . 2012-07-31 ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto 30-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Tačiau notarė R. S. 2012-0-28 raÅ¡tu atsižvelgdama, į jos manymu, paveldėjimo byloje padarytus įstatymo pažeidimus, iÅ¡duodant atsakovei paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį bei priimant ieÅ¡kovės 2006 07 20 pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kimo panaikinimo, atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ .

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į minėtÄ 19 777,44 sumÄ Ä¯ notarÄ taip pat kreipėsi įstatyminis įpėdinis A. Å . ir testamentinė įpėdinė T. G., kuriems paveldėjimo teisės liudijimus notarė atsisakė iÅ¡duoti tais pačiais motyvais. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2003-12-23 motinos testamente paveldima pensija nebuvo paminėta. Todėl pensija laikytina, testamentu nepaskirtu turtu. 2007-02-20 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė nesiekė atsisakyti palikimo, tačiau atsakovui A.

Å . siekiant vienam paveldėti po mamos mirties likusį apie 12 000,00 Lt vertės lengvÄ jį automobilį ir sumokėjus ieÅ¡kovei 3000,00 Lt kompensacijÄ , ji sutiko pasiraÅ¡yti notarės G. Å . pateiktÄ dokumentÄ , tačiau vėliau pasirodė, kad tai buvo įforminta kaip palikimo atsisakymas. A. T. G., kaip antros eilės įpėdinė, esant pirmos eilės įpėdinių, negalėjo paveldėti testamentu jai nepriskirtos palikimo dalies. Taip pat kad ginčui taikytinas bendras deÅ¡imties metų senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Kadangi draudžiama atsisakyti priimti palikimÄ , kai jis nėra atsiradęs, todėl 2007-01-20 ieÅ¡kovės atsisakymas yra niekinis ir negaliojantis, o ieÅ¡kovei iÅ¡lieka visos įstatyminės įpėdinės teisės ir pareigos, įskaitant ir lygia dalimi su atsakovu A. Å . paveldėti naujai paaiÅ¡kėjusiÄ palikimo (pensijos) dalį.                            Atsakovas A. Å . pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriais nesutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais ir nurodė, jog ieÅ¡kovė 2006 07 20 pareiÅ¡kimu panaikino savo ankstesnįjį pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo priėmusi palikimÄ , notarė G.

Å . jos pareiÅ¡kimÄ priėmėm. 2007-02-21 notarė atsakovui iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ . Atsakovas taip pat nurodė, kad 2002 metais mirus jo ir ieÅ¡kovės buvo susitarta, jog ji paveldės visÄ tėvo palikimÄ , o atsakovas paveldės visÄ motinos palikimÄ , tada atsisakė ir tėvo palikimo, kurį paveldėjo ieÅ¡kovė. Po motinos mirties jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir sužinojęs kad į motinos palikimÄ pretenduoja ir ieÅ¡kovei, priminė susitarimÄ ir ieÅ¡kovė po kurio laiko sutiko panaikinti savom pareiÅ¡kimÄ ir paprašė 3000 Lt piniginės kompensacijos.

Po konsultacijos su notare G. Å . buvo įforminta paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, jis ieÅ¡kovei sumokėjo sutartÄ 3000 Lt sumÄ , gavo paveldėjimo teisės į motinos turtÄ liudijimÄ ir buvo įsitikinęs, jog teisėtai įgijo visas teises į visÄ paveldimÄ turtÄ . Tik 2012 metais iÅ¡ notarės R. S. sužinojo apie tai, kad dokumentai įforminti neteisingai. IeÅ¡kovės 2007-01-20 pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų ieÅ¡kovės veiksmų, kadangi taip nebÅ«tų atskleisti tikrieji ieÅ¡kovės ketinimai suraÅ¡ant šį pareiÅ¡kimÄ .

IeÅ¡kovei panaikinus savo 2006-06-07 pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ atsakovui perėjo ieÅ¡kovės turėta paveldėjimo teisė. Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu dalyje dėl netikslaus sandorio įforminimo, bet neigė ieÅ¡kovės teiginius, kad tarp jų buvo susitarimas dėl palikimo (lengvojo automobilio) pasidalijimo. Jo manymu palikimo pasidalijimas galimas tik po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, 2007-02-20 pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo dienÄ nebuvo padaryta. Neturint nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ ar jo dalį, toks paveldimo turto pasidalijimas yra neįmanomas.

Atsakovo manymu jų buvo sudaryta paveldėjimo teisės perleidimo sutartis, tačiau Å¡is sandoris buvo netiksliai įformintas notarės. Kadangi neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, kas reiÅ¡kia, kad paveldėjimo teisės taip pat negali bÅ«ti perleidžiamos dalimis ar su iÅ¡lygomis, ieÅ¡kovė negalėjo perleisti paveldėjimo teisės į automobilį ir skolas, o neperleisti paveldėjimo teisės į pensijÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad indėlis ir pensija ar teisė į neiÅ¡mokėtÄ pensijÄ yra visiÅ¡kai skirtingi paveldėjimo objektai ir palikėja testamentu nepaliko atsakovei jokių turtinių teisių, o tik iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ testamentu palikti testamente konkrečiai ir aiÅ¡kiai įvardytÄ turtÄ , o ne visÄ jos turimÄ turtÄ . Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kininį reikalavimÄ prašė tenkinti pilnai. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti galiojančiu paveldėjimo teisės perleidimo sandorį, pagal kurį ieÅ¡kovė perleido atsakovui paveldėjimo teisę į 2006-03-09 mirusios motinos palikimÄ , panaikinti notarės G.

Å . 2006-09-14 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. GÅ -7675) 4 punktÄ , kuriuo liudijama, kad 2006-03-09 mirusios palikėjos S. Å . testamentinės įpėdinės T. G. paveldimÄ turtÄ sudaro likusi neiÅ¡mokėta pensijos dalis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį prašė tenkinti dalinai, o likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â A. T. G. pateikė teismui atsiliepimus į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo A. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Prašė teismo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ bei prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ , o likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra bei iÅ¡ieÅ¡koti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog dėl reikalavimo pripažinti galiojančiu paveldėjimo teisės perleidimo sandorį, atsakovė nebÅ«dama Å¡ių santykių dalyve, nedalyvavusi sandorio sudaryme, nežinojo ir negalėjo žinoti minėtų asmenų susitarimų, todėl Å¡iuo klausimu pasisakyti negali.

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu panaikinti 2006-09-14 notarės G. Å . paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. GÅ -7675), dalį, dėl palikėjai S. Å . priklausiusios likusios neiÅ¡mokėtos pensijos dalįies paveldėjimo. Nurodė kad ieÅ¡kovė yra praleidusi vienerių metų senaties terminÄ ginčyti 2006-09-14 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kuris jos nuomone suėjo 2007-09-15. Prašė Å¡iam reikalavimui prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės ieÅ¡kininės seanaties termino skaičiavimu, kadangi apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovė sužinojo ir turėjo sužinoti atsakovės nurodytais terminais, o ne 2012-09-28, ieÅ¡kovė neginčijo nei testamento nei jo dalies, kas reiÅ¡kia ieÅ¡kovę sutikus su testamentu. Kaip matyti iÅ¡ palikėjos S. Å . testamento turinio, testatorė nenorėjo, kad jos turtÄ paveldėtų ieÅ¡kovė, todėl per testamentÄ panaikino ieÅ¡kovės paveldėjimo teisę.

Kadangi palikėja nelaikė piniginių lėšų grynų pinigų pavidale namuose ar kur kitur, o visas savo pinigines lėšas laikė bankuose arba indėliuose, iÅ¡ sudaryto testamento turinio matyti aiÅ¡ki palikėjos valia, pinigines lėšas palikti atsakovei, Å¡iÄ valiÄ palikėja labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nenuginčytame galiojančiame testamente. Palikėja, bÅ«dama gyva, objektyviai nežinojo, kad jai gali priklausyti koks nors kitas turtas, kadangi Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies iÅ¡mokėjimo įstatymas (toliau tekste VSDSIPDIÄ®) nuostatos, kurių pagrindu buvo apskaičiuota palikėjos negauta 19777,44 Lt dydžio pensijos dalis, buvo priimtos ir įsigaliojo tik 2008-01-01.

Minėtos lėšos pagal palikėjos valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ testamente, teisėtai ir pagrįstai priklauso atsakovei, kadangi 2003-12-23 palikėjos testamente aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatorės valia visus jai priklausančius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas laikomas bankuose palikti atsakovei.         Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko pilnai.

     II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 02 04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkintino dalinai. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieÅ¡kovės 2007-02-20 pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei G. Å . (reg. Nr. GÅ -1089), kuriuo ieÅ¡kovė S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) panaikino 2006-06-07 d. pareiÅ¡kimÄ , paduotÄ Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei G. Å . (reg. Nr. GÅ -4312) dėl 2006-03-09 mirusios motinos S. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo; panaikino 2006-09-14 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G.

Å . paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. GÅ -7675) iÅ¡duoto atsakovei T. G. (a/k (duomenys neskelbtini) dėl 2006-03-09 mirusiosios S. Å . piniginių lėšų, esančių bankuose ir likusios neiÅ¡mokėtos pensijos dalies, dalį, kuria liudijama, kad atsakovė T. G. paveldėjo palikėjai S. Å . neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.         Teismas PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino dalinai. Panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės G.

Å . 2006-09-14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo (reg. Nr. GÅ -7675) 4 punktÄ , kuriuo liudijama, kad 2006-03-09 mirusios palikėjos S. Å . testamentinės įpėdinės T. G. paveldimÄ turtÄ sudaro likusi neiÅ¡mokėta pensijos dalis. Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei priteisė iÅ¡laidas valstybei.          Remdamasis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes.

IeÅ¡kovės ir atsakovo motina S. Å . mirė 2006-03-09 d. (1 t. b. l. 28-29, 182, 192). 2006-04-24 15 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 16/2006 (t. 1, b.l. 30). 2008-04-21 Å¡ios paveldėjimo bylos kopija perduota 30 notarų biurui suteikiant Nr. 74/2008 (t. 1, b.l. 143). Remdamasis paveldėjimo bylos kopijos duomenimis teismas nustatė, jog 2006-04-24 į 15 notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentiniai įpėdiniai G. Å ., A. Å . bei T. G. (t. 1, b.l. 172-173), o 2006-05-04 pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo padavė atsakovas (t. 1, b.l. 148, 184). 2006-06-07, paduodama pareiÅ¡kimÄ 15 notarų biurui palikimÄ priėmė ir ieÅ¡kovė (t 1, b.l. 147). 2007-02-20 notarė G.

Å . priėmė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ieÅ¡kovė panaikino 2006-06-07 pareiÅ¡kimÄ , bei pareiÅ¡kė, palikimo po savo motinos mirties nepriimanti, pretenzijų neturinti ir ateityje neturėsianti (t. 1, b.l. 146). 2003-12-23 palikėja buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo, be kitų testamentinių įpėdinių, atsakovei T. G. paliko visus jai priklausančius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas laikomas bankuose (t. 1, b.l. 198-199). 2006-09-14, notarė G. Å . iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ atsakovei T.

G. į pinigines lėšas, esančias bankuose ir likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį pagal VSDFV 2008 04 18 raÅ¡tÄ (t. 1, b.l. 120, 151). 2007-02-21 notarė atsakovui iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (t. 1, b.l. 145). 2012-04-12, 30 notarų biuras gavo VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (10.1)3-37264, kuriuo pensijų skyrius informavo apie tai, kad 2006-03-09 mirusios S. Å . įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiosios asmens turtas, pateikus paveldėjimo teisės liudijimÄ ir kitus dokumentus, bus iÅ¡mokėta 19 777,44 Lt suma, mirusiosios negautos pensijos dalis (t.1 b.l. 217-218). 2012-05-24 30 notarų biuras informavo ieÅ¡kovę apie atsiradusį papildomÄ turtÄ (t. 1, b.l. 195). 2012-07-31 ieÅ¡kovė kreipėsi į notarę, praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, (t. 1, b.l. 208). 2013-08-01 atsakovė T.

G., kreipėsi į notarę, praÅ¡ydama iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , (t. I, b.l. 203). Teismas remdamasis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 115-118) nustatė, kad atsakovas A. Å ., palikimo, likusio po jo tėvo A. Å . mirties 1992-10-20, nepriėmė, pretenzijų neturėjo, o tėvo A. Å . turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovė, atsakovo sesuo. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba praÅ¡ydamas iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ 0 (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).

Taip pat nurodė, kad sutinkamai su CK 5.22 straipsnio nuostatomis, testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie Å¡ių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymÄ , kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip. Teismas remdamasis aktualia Kasacinio teismo praktika nurodė, kad ginčui taikytinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. Å ., kaip palikėjos S. Å . vaikai, pirmosios eilės įpėdiniai, savo teisę paveldėti palikėjos turtÄ Â Ä¯giję per įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikdami pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui, įgijo turtinę teisę. Savo ruožtu atsakovė T. G., kaip testamentinė įpėdinė, paveldėjo tik palikėjos testamente nurodytÄ konkretų turtÄ : visus palikėjai priklausiusius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas laikytus bankuose.

Todėl atsakovės T. G. argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėjo jog lietuvių kalbos žodyne „indėlis“ yra apibrėžtas kaip banke padėti pinigai ar santaupos, todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas konstatavo, kad tiek palikėjos mirties momentu, tiek vėliau tvarkant paveldėjimo klausimus tarp paveldėtojų, ginčijamos pensijos dalies realiai nebuvo ir ji realiai neegzistavo nei kaip realūs pinigai, nei kaip banke padėti pinigai ar santaupos (LR CPK 176 str. - 179 str.).

Todėl priėjo iÅ¡vados kad 2006-09-14 notarės G. Å . atsakovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje, kuria atsakovei, kaip testamentinei įpėdinei, buvo patvirtinta teisė į likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, pripažintinas negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms palikimo atsiradimÄ reglamentuojančioms teisės normoms (CK 5.22 str. 1 d.).              Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Teismas pažymėjo, kad reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarę R.

S. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies Å¡iuo atveju yra nežinybingas teismui, kadangi notaras, kaip oficialus asmuo, atliekantis įstatymų nuostatomis jam pavestas funkcijas bei veiksmus, pagal suteiktas jam funkcijas pats privalo atlikti veiksmÄ arba atsisakyti jį atlikti.             III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ Ä® JÄ® ARGUMENTAI             Apeliantė atsakovė T. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamÄ 2014 02 04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas pripažino negaliojančiu 2006 09 14 Vilniaus miesto 15 notarų biuro notarės G.

Å . iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo, reg. Nr. GÅ -7675, 4 punktÄ priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.          Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį. Nepagrįstai Å¡alių ginÄÄ traktavo kaip turtinį ir taikė bendrÄ jį 10 metų senaties terminÄ , nors apeliantės nuomone turėjo taikyti CK 5.8 straipsnyje nurodytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

Pažymėjo, kad apeliantė ir atsakovas A. Å . bei ieÅ¡kovė nelaikytini bendraturčiais, nes nuosavybės atsiradimas apeliantės nuomone siejamas visada su tam tikro juridinio fakto ar dokumento patvirtinančio asmens teisę į nuosavybę atsiradimu, tokiu oficialiu dokumentu, patvirtinančiu teisę į nuosavybę laikytinas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokio liudijimo į palikėjos negautos pensijos dalį nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė neturi, o turi tik ieÅ¡kovė. Todėl atsakovas ir ieÅ¡kovė nelaikytini bendraturčiais ir todėl jiems netaikomas 10 metų senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ , o taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas apie paveldėjimo teisės liudijimÄ Å¾inojo suėjo 2007 09 14.

Apeliantė taip pat konstatavo kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kindamasis testatorės S. Å . valiÄ nepagrįstai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles numatytas CK 6.193-6.195 straipsniuose ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo, praktikos, kad Å¡ios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės negali bÅ«ti taikomos pilna apimtimi aiÅ¡kinantis testatoriaus valiÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ testamente, nes sutartys yra dviÅ¡aliai, o testamentas vienaÅ¡alis sandoris. Teismas apeliantės nuomone nepagrįstai testatorės valiÄ aiÅ¡kinosi remdamasis pažodinių testamento teksto ir jame esančių žodžių reikÅ¡mės aiÅ¡kinimu, nors turėjo aiÅ¡kintis vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nagrinėdamasis tikruosius testatorės ketinimus elgesį ir iki ir po testamento sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1,2 dalys).

Apeliantė nurodė jog iÅ¡ testamento turinio akivaizdu, kad palikdama visÄ turtÄ apeliantei ir savo vaikaičiams A. Å . ir G. Å ., testamentu siekė panaikinti IeÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . paveldėjimo teisę. Testatorė mirė 2006-03-09, tuo tarpu VSDSIPDIÄ®, kurio pagrindu apskaičiuota palikėjos negauta 19 777,44 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis įsigaliojo tik 2008-01-01, praėjus beveik 2 metams po testatorės mirties. Todėl testatorė bÅ«dama gyva negalėjo ir neturėjo žinoti, jog jai ateityje, pasikeitus teisės aktams, priklausys negauta pensijos dalis ir objektyviai negalėjo to numatyti bei įtraukti į testamentÄ .

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad palikėja testamentu paskirstė visÄ jai žinomÄ turtÄ , kurį turėjo testamento sudarymo dienai, ir jei bÅ«tų žinojusi, kad dėl teisės aktų pasikeitimų jai priklausys kito turto Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įtraukusi į testamentÄ . Testatorė savo testamentu visas jai priklausančias pinigines lėšas paliko testamentu apeliantei, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad jei testatorė bÅ«tų žinojusi kad jai ateityje priklausys papildomai piniginių lėšų, jas taip pat paliktų apeliantei.

Byloje liudijusi notarė R. V., patvirtino, kad prieÅ¡ tvirtindama palikėjos testamentÄ , ji negalėjo ir neturėjo galimybės įspėti testatorę apie jai ateityje priklausysiantį turtÄ ar turtines teises. VSDSIPDIÄ® 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio, teisę gauti Å¡iÄ sumÄ sÄ skaitÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke. Pensija, ar tai senatvės, ar tai invalidumo, ar netekto darbingumo ar kaip ir kitos galimos bet kokios piniginės iÅ¡mokos yra piniginės lėšos.

Apeliantė taip pat nurodė, kad piniginės lėšos yra subjekto per tam tikrÄ laikotarpį gaunamos pajamos iÅ¡reikÅ¡tos einamÄ ja piniginio vieneto verte. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei į tai, kad palikėja S. Å . nelaikė piniginių lėšų grynų pinigų pavidale, bet visas savo pinigines lėšas laikė bankų sÄ skaitose ir/ar indėliuose, tikėtina, kad ir 19 777,44 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis, palikėjai esant gyvai, bÅ«tų pervesta į jos sÄ skaitÄ banke.

Vadovaujantis palikėjos testamento turiniu (visus testatorės priklausančius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas laikomas bankuose palikti apeliantei), akivaizdžiai matyti, kad testatorės valia buvo visus jai priklausančius pinigus neiÅ¡skiriant ar tai valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies palikti apeliantei.   Atsakovas A. Å . pateikė atsiliepimÄ j apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė jog apeliantės argumentai dėl netinkamo ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendimo motyvuose iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ypatumus ir pažymėjo, jog ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, yra taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai, ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip pat įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , yra kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto bei tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai, kurių teisėms į teisminę gynybÄ taikytinas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas tik tada, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ . Teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra priėmęs palikimÄ , įgyvendinęs savo paveldėjimo teisę, todėl ginčui taikytinas bendras deÅ¡imties metų senaties terminas.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovui ir ieÅ¡kovei nėra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai dėl palikėjai S. Å . likusios neiÅ¡mokėtos pensijos dalies, todėl dalyje dėl neiÅ¡mokėtos pensijos jie nelaikytini bendraturčiais su apeliante. Apeliantės argumentai nepagrįsti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ siejama su palikimo priėmimu. Tai reiÅ¡kia, kad palikimÄ priėmę įpėdiniai bendraturčiais tampa nuo palikimo priėmimo momento. Vienam iÅ¡ įpėdinių iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinių padėties nekeičia ir Å¡io ginčo atveju reikÅ¡mės neturi. Nesutikdamas su apeliantės argumentais dėl testatorės valios iÅ¡aiÅ¡kinimo, pažymėjo, kad teismo sprendimas motyvuotas ne tik lingvistiniu testamente naudotų terminų paaiÅ¡kinimu, bet nurodyti ir kiti motyvai.

Papildydamas teismo motyvus nurodė, kad palikėja 2003-12-23 testamente labai konkrečiai apibrėžė ir iÅ¡skyrė testamentinei įpėdinei paliktinÄ turtÄ . Testamente suraÅ¡yta, kad palikėja savo mirties atveju visus jai priklausančius piniginius indėlius su palÅ«kanomis bei pinigines lėšas, laikomas banke, palieka T. G.. Taigi testamente palikėjos konkretizuota, kad ne visos piniginės lėšos paliekamos apeliantei, o tik banke laikomos piniginės lėšos. Darytina iÅ¡vada, kad palikėjos valia buvo testamentu palikti apeliantei tik testamente konkrečiai apibrėžtÄ turtÄ , tik banko įstaigose indėlio ar kitokiu pagrindu laikomus pinigus, nepaliekant apeliantei turimų (mirties dienÄ turėsiamų) pinigų grynaisiais, kitiems asmenims paskolintų pinigų, negautų pinigų ar kito turto.

IÅ¡ testamento konteksto darytina iÅ¡vada, kad atsakovei paliekamos tik lėšos, banke esančios palikėjos mirties dienÄ , bet ne atsirasiančios palikėjos banko sÄ skaitose po jos mirties. Palikėjos testamente nurodomas atsakovei paliktinas paveldimas dalykas yra pinigai, tuo tarpu palikėjai priklausanti jos negauta pensija laikytina palikėjos turtine teise. Palikėja testamentu nepaliko apeliantei jokių turtinių teisių. Be to, testamente nėra jokių testatorės patvarkymų dėl kito jos turto, kuris konkrečiai nenurodytas testamente ir kuris galėjo palikėjai priklausyti jos mirties dienÄ .

Testatorė testamente konkrečiai įvardijo trims testamentiniams įpėdiniams paliekamÄ konkretų turtÄ ir nieko nepasisakė dėl kito jai priklausančio ar priklausysiančio turto, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad testatorės valia buvo testamentiniams įpėdiniams palikti tik testamente konkrečiai apraÅ¡ytÄ turtÄ . Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad testatorė savo testamentu palikdama turtÄ testamentiniams įpėdiniams, siekė panaikinti ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . paveldėjimo teisę.

Palikėjai nebuvo jokio pagrindo taip elgtis. Remdamasis CK 5.19 straipsnio 3 dalimi testatorius gali atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ įpėdinių, tad palikėja Å¡iÄ teisę bÅ«tų galėjusi įgyvendinti tuo pačiu 2003-12-23 suraÅ¡ytu testamentu, jeigu bÅ«tų turėjusi siekių atimti paveldėjimo teisę. Apeliantės argumentai, jog testatorė objektyviai negalėjo žinoti ir numatyti, kad ateityje, pasikeitus teisės aktams, jai priklausys negauta pensijos dalis, tik patvirtina, kad testatorė testamentu negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti valios dėl negautos pensijos, apie kurios priklausymÄ ateityje ji negalėjo žinoti.

Testatoriai, iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ visÄ savo turtÄ palikti tik testamentiniams įpėdiniams, testamente nurodo, kuriam įpėdiniui (įpėdiniams) paliekamas visas kitas, testamente konkrečiai neįvardintas ar testamento sudarymo metu testatoriui nepriklausantis, turtas, kuris priklausys testatoriui jo mirties dienÄ . Ginčo testamente nepasisakyta dėl kito turto, kuris priklausys jai mirties dienÄ , likimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad testatorės valia buvo testamente nepaminėtÄ turtÄ palikti įstatyminiams įpėdiniams.

Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai rėmėsi VSDSIPDIÄ® 5 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad apskaičiuota pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio teisę gauti Å¡iÄ sumÄ , sÄ skaitÄ banke, nurodydama, kad neva tokia Å¡io įstatymo nuostata suteikia pagrindÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį laikyti testatorės piniginėmis lėšomis, laikomomis banke, kaip kad nurodyta testamente, ir tuo pačiu iÅ¡reiÅ¡kia testatorės valiÄ negautÄ pensijos dalį testamentu palikti apeliantei.

Pažymėjo minėtas įstatymas įsigaliojo 2008-01-01, praėjus beveik 5 metams po testamento sudarymo. Nėra jokio pagrindo testatorės valios turinį aiÅ¡kinti įstatymo, kuris testamento sudarymo metu negaliojo, nebuvo priimtas ir nėra susijęs su asmens valios aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nuostatomis. Testatoriaus valia nustatoma remiantis faktinėmis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, o ne teisės aktų nuostatomis. Testatoriaus valios turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas nustatant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o ne remiantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis pensijų grÄ Å¾inimo procedÅ«ros tvarkÄ , juo labiau po testatoriaus mirties įsigaliojusių teisės aktų nuostatomis.        I.

S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti.Nurodė kad apeliantės teiginiai dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino nepagrįsti. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, iÅ¡duodamas, asmeniui testamento pagrindu įgijusiam teisę į konkretų turtÄ , jis ne suteikia nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , o tik patvirtina teisę į tokį turtÄ . Rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad palikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos, palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra beÅ¡eimininkis turtas.

Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , turi teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis), nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties.

Nurodė kad pagal kasacinio teismo praktikÄ ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Tuo tarpu CK5 8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, jos brolis, teises į palikimu paliktÄ turtÄ Ä¯gijo, kai kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Todėl, tÄ palikimo dalį, kurios neapėmė testamentas, jie paveldėjo, kai tik padavė pareiÅ¡kimus notarui. Kadangi senatvės pensija testamente nenurodyta, tai atsakovė Å¡io turto kaip testamentinė įpėdinė nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti, o kaip įstatyminė antros eilės palikėjos įpėdinė negalėjo paveldėti Å¡ios pensijos ar jos dalies dėl to, kad jÄ paveldėjo aukÅ¡tesnės eilės įpėdiniai - palikėjos vaikai (ieÅ¡kovė ir atsakovas A. Å .).        IV.

APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).         Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo  teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.           Dėl materialinės teisės normų reguliuojančių ieÅ¡kinio senaties taikymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliantės skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo Å¡ioje dalyje atmestini.

Kolegija pažymi pirmosios instancijos teismas spręsdamas senaties taikymo klausimÄ pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartyse suformuota praktika, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ pagrindu laikomas ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ame registre, bet vienaÅ¡alis įpėdinio palikimo priėmimo sandoris, nes įstatymas nenustato terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (LAT 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

Taip pat pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas kodėl ginčui spręsti taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ ar ne (CK 5.50 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009), nes paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (LAT nutartis 2007-03-05 civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis imperatyvia CK 5.60 straipsnio 4 dalies nuostata draudžiančia atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ , kad jis priima palikimÄ arba praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ , konstatavęs, kad ieÅ¡kovė 2006-06-07 pareiÅ¡kimu (t.1b.l. 147) yra priėmusi palikimÄ po savo motinos mirties, pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ tvarkÄ ir pagrįstai pripažinęs ieÅ¡kovės 2007-07-20 pareiÅ¡kimÄ panaikinantį ankstesnįjį pareiÅ¡kimÄ , niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pagrįstai Å¡alių ginÄÄ kvalifikavo turtiniu ginču ir taikė 10 metų ieÅ¡kinio senatį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir nurodydamas, kad atsakovės nurodomas CK 5.8 straipsnio nuostatose nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas tik tada, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (LAT 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Å iuo atveju ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo po jos motinos mirties 2006 03 09 paduotas nepraleidus CK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, o kitų testamentinių pėdinių įgyvendinamos teisės palikimui priimti negalėjo bÅ«ti kliÅ«timi jai priimti palikimÄ , nes palikimÄ sudarė ne tik testamente įvardintas konkretus turtas, bet ir kitas turtas atsiradęs po testamento suraÅ¡ymo (lengvasis automobilis Peugeot 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)                           Dėl testatorės valios aiÅ¡kinimo             Kolegija konstatuoja jog niekuo nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad teismas, aiÅ¡kindamasis tikrÄ jÄ testatorės valiÄ netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles numatytas CK 6.193-6.195 straipsniuose nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė, kad testamentas vienaÅ¡alis sandoris, rėmėsi, tik pažodiniu testamento teksto ir jame esančių žodžių reikÅ¡mės aiÅ¡kinimu, nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Kolegijos nuomone tikriesiems testatorės ketinimams nustatyti yra aktualios atsakovo A. Å . atsiliepime ir triplike (t.1,b.l. 57, 115-117) nurodytos faktinės aplinkybės, kurių apeliantė neginčijo. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieÅ¡kovė yra mirusiosios sÅ«nus ir dukra, tarp kurių buvo susitarimas, kad ieÅ¡kovė paveldės tėvo, o jis motinos palikimÄ ir kad po tėvo A. Å . mirties ieÅ¡kovė paveldėjo visÄ jo turtÄ , o jis nuo palikimo atsisakė. Tokiu susitarimu iÅ¡ dalies paaiÅ¡kinama testatorės S. Å . valia visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ palikti bÅ«tent vaikaičiams A.

Å . ir G. Å ., atsakovo vaikams. Todėl labiau tikėtina, kad testatorė testamentu, kuris suraÅ¡ytas jau po to, kai ieÅ¡kovė priėmė tėvo palikimÄ , nekilnojamÄ jį turtÄ palikdama anÅ«kams ne siekė, kaip teigia apeliantė panaikinti ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . paveldėjimo teisę, bet laikėsi Å¡eimos narių susitarimo. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir testamento turinys, testamentu tarp įpėdinių paskirstytas konkrečiai apibrėžtas turtas. Testamento 4 punkto trečiojoje pastraipoje taip pat nurodyta jog testatorei žinoma, kad jos turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , kas reiÅ¡kia jog testamente nenurodytas turtas turi bÅ«ti padalijamas pagal CK 5. 22 straipsnio 1 ir 2 dalis numatančias, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , paveldinčių pagal Å¡io kodekso 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles, kurios savo ruožtu nustato paveldėjimo pagal įstatymÄ tvarkÄ .

Pagal Å¡iÄ tvarkÄ , testatorės nepaskirstytÄ turtÄ paveldi ieÅ¡kovė ir atsakovas kaip pirmosios eilės įpėdiniai. Todėl atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad testatorė, jei bÅ«tų žinojusi apie gautinas papildomas pinigines sumas, bÅ«tų įtraukusi jas į testamentÄ ir paskyrusi jai, nes testamentas aiÅ¡kiai nurodo, kad viskas kas į jį neįtraukta turi bÅ«ti paskirstyta tarp įstatyminių įpėdinių. VSDSIPDIÄ® 5 straipsnio 3 dalis, kuria savo apeliacinio skundo argumentus grindžia apeliantė netaikytina ginčui spręsti, nes minėtas įstatymas reguliuoja neiÅ¡mokėtų pensijų dalių apskaičiavimo ir gražinimo tvarkÄ , bet nereguliuoja ginčo (paveldėjimo) santykių.

Tai kad pagal minėto VSDSIPDIÄ® 5 straipsnio 3 dalis nuostatÄ apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma pervedama į asmens, turinčio, teisę gauti Å¡iÄ sumÄ sÄ skaitÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke", nereiÅ¡kia, kad remiantis Å¡ia įstatymo nuostata, apskaičiuota senatvės pensijos dalies suma, tampa piniginėmis lėšomis, numatytomis testatorės testamente. Nei testamento sudarymo nei palikimo priėmimo pagal testamentÄ metu, Å¡ių lėšų ieÅ¡kovės sÄ skaitoje nebuvo, tuo metu egzistavo tik testatorės teisė į pensijos dalį, kurios testatorė testamentu tarp testamentinių įpėdinių nepaskirstė.

Todėl pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ testatorės valiÄ neiÅ¡mokėtÄ sias pensijos dalis, paveldi jos įstatyminiai įpėdiniai.           Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad reikalavimai dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus neteismingi teismui nėra teisingi, bylų dėl notarinių veiksmų nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK V dalies XXXI skyrius. Tačiau kadangi Å¡ioje dalyje sprendimas nebuvo skundžiamas, o ieÅ¡kinį patenkinus ir pripažinus negaliojančiais ieÅ¡kovės 2006 07 20 pareiÅ¡kimÄ bei dalį atsakovės paveldėjimo teisės liudijimo, nebelieka kliūčių įforminti palikimÄ ginčijamoje dalyje įstatyminiams įpėdiniams, kolegija nagrinėdama bylÄ apeliacinio skundo ribose palieka galioti iÅ¡ esmės teisinga sprendimÄ .             Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi todėl plačiau neaptariami.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinis skundas atmetamas.           Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iÅ¡ apeliantės priteisiamos atsakovo A. Å . naudai jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 173,77 EUR (600 Lt) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

         Priteisti iÅ¡ T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Tvarkų kaime, VidiÅ¡kių sen. Ukmergės rajone, atsakovo A Å¡, asmens (duomenys neskelbtini) gyv. U. g.,Vilniuje 173,77 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus 77 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Teisėjai                                                                       Loreta Lipnickienė                                                                                            Aldona Tilindienė                                                                                             Liuda Uckienė  Â