bfdfa8ad-4fca-49a4-a975-53fcb9111f3f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-278-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00091-2011-5                                           Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.5.; 36.2.; 63.3.; 126.5.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Č.

L. ir D. L. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, ieÅ¡kinį atsakovams Č. L. ir D. L. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė           IeÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 7.340,98 EUR skolÄ , ekvivalentas litais 25.346,94 Lt, kuriÄ sudaro 6.889,22 EUR panaudotas ir negrÄ Å¾intas kreditas, 306,23 EUR kredito naudojimo metinės palÅ«kanos ir 145,53 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, paskaičiuotos iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, 16 proc. dydžio Kredito sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, t.y. nuo 7.195,45 EUR, ekvivalentas litais 24.844,45 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas Č. L. su ieÅ¡kovu 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VK 07/H/106D, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteikta 10.144,93 EUR kredito. Be to, prie Kredito sutarties ieÅ¡kovas su atsakove D. L. ir Č. L. individualia įmone „Tariga“ 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė laidavimo sutartis Nr. LVK 07/11/107D ir LVK 07/11/108 D, pagal kuriÄ laiduotojai neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo, kaip solidarÅ«s skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis ieÅ¡kovui, jei atsakovas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies.

Atsakovui ilgÄ laikÄ nevykdant Kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui jam iÅ¡duoto ir panaudoto kredito, 2009 m. spalio 8 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. VKP 09/10/46D (priedas Nr.

3) prie Kredito sutarties, kurios 1.5 dalyje buvo numatyta, jog kredito grÄ Å¾inimo pradžia yra 2010 m. spalio 30 d. Atsakovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, 2010 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovas atsakovui įteikė praneÅ¡imÄ apie Kredito sutarties nutraukimÄ , kuriame buvo nurodyta praneÅ¡imo parengimo dienÄ esanti skola. Atsakovui nereaguojant į raginimus sumokėti skolÄ , ieÅ¡kovas Kredito sutartį nutraukė nuo 2010 m. gruodžio 26 d., vadovaudamasis Kredito sutarties 8.1 punkte numatyta tvarka. Skola iki Å¡iol nesumokėta.

Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis sudaryta Laidavimo sutartimi, kreipėsi į teismÄ pareikÅ¡damas kreditorinį reikalavimÄ ÄŒ. L. individualios įmonės ,,Tariga“ bankroto byloje. Tačiau laiduotojas - Č. L. individuali įmonė „Tariga“ - 2011 m. sausio 11 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, kaip pasibaigusi dėl bankroto, o ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti nebuvo. Kadangi ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iÅ¡ atsakovo, tiek iÅ¡ laiduotojos D.

L. atskirai, laiduotojui Č. L. individualiai įmonei „Tariga“ pasibaigus dėl bankroto, ieÅ¡kovas pasinaudojo teise reikalauti skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovų Č. L. ir D. L. solidariai (CK 6.6 str. ir CK 6.81 str.). Atsikirsdamas į atsakovų argumentus, ieÅ¡kovas nurodo, kad tuo atveju, kai bankrutuojanti individuali įmonė, esanti neribotos civilinės atsakomybės, prievolėje yra laiduotojas, o savininkas yra pagrindinis skolininkas, likvidavus laiduotojÄ (individualiÄ Ä¯monę) pagrindinio skolininko (individualios įmonės savininko) civilinė atsakomybė pagal atsiradusias prievoles neiÅ¡nyksta.

Atsakovai atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, pakartotinai pareikÅ¡damas atskirÄ reikalavimÄ atsakovui dėl prievolės, atsiradusios iÅ¡ Vartojimo kredito sutarties. AnalogiÅ¡kas ieÅ¡kovo reikalavimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu - 2010-05-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2260-798/2010, kuriuo ieÅ¡kovas su 23787,10 Lt finansiniu reikalavimu buvo įtrauktas į bankrutuojančios Č. L. įmonės „Tariga“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonių bankrotÄ reglamentuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformavęs praktikÄ , jog tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu - buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas.

Å ios civilinės bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindų. Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai nėra pagrįsti ir teismo neturėtų bÅ«ti tenkinami. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 7.340,98 EUR skolÄ , ekvivalentas litais 25.346,94 Lt, 16 proc. dydžio Kredito sutartyje nustatytas metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, t.y. nuo 7.195,45 EUR, ekvivalentas litais 24.844,45 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-02-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas 8625,00Lt.             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, vėluodamas atsiskaityti su ieÅ¡kovu, pažeidė Å¡alių sudarytÄ Kredito sutartį, taip pat prievolių vykdymo tvarkÄ , reglamentuotÄ Ä¯statymu.

Atsakovei D. L. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagrįstai kaip bendraskolei laidavimo sutarties pagrindu. Laiduotojas - Č. L. individuali įmonė „Tariga“ - 2011 m. sausio 11 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, kaip pasibaigusi dėl bankroto, o ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti nebuvo. Pažymėtina, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Laidavimo, kaip prievolės užtikrinimo bÅ«do specifiÅ¡kumÄ nulemia jos akcesoriÅ¡kumas.

AkcesoriÅ¡kumo samprata teisės doktrinoje siejama su prievolių įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis ir reiÅ¡kia prievolės įvykdymÄ užtikrinamosios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Laidavimas savo esme yra Å¡alutinė (papildoma) prievolė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (CK 6.70, 6.76 straipsniai). Å ios prievolės akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia ir tai, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir jÄ užtikrinančios Å¡alutinės prievolės, tačiau Å¡alutinių prievolių pabaiga nereiÅ¡kia pagrindinės prievolės pasibaigimo (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Teismui patvirtinus kreditoriaus-ieÅ¡kovo reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju baigiasi juridinio asmens prievolės, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Individualios įmonės bankroto byloje kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi. Darytina išvada, jog tuo atveju, kai yra iškeliama bankroto byla individualiai įmonei, kuri yra laiduotoja, tokios įmonės pasibaigimas nepanaikina pagrindinės prievolės egzistavimo. Dėl to atsakovų argumentas, kad ieškovas negali reikalauti priteisti skolos iš atsakovų yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai Č. L. ir D. L. prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.          Atsakovai, nurodydami, jog Varėnos rajono apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko, apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia tÄ patį reikalavimÄ tarp tų pačių asmenų.

Vilniaus apygardos teismas 2008-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2260-798/2010 buvo iÅ¡kelta bankroto byla Č. L. įmonei „Tariga“, 2009-03-20 nutartimi patvirtinti Č. L. įmonės „Tariga“ kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai įsipareigojimai. 2010-02-02 nutartimi buvo nustatyta, kad Č. L. ir D. L. yra sutuoktiniai, bankrutuojanti įmonė yra įkurta jiems esant santuokoje, todėl atsakovai buvo įtraukti į bankroto bylÄ bendraatsakoviais. 2010-05-20 nutartimi į Č. L.

įmonės „Tariga“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas ieÅ¡kovas su 23787,10 Lt finansiniu reikalavimu. Visos Å¡ios nutartys ginčijamos nebuvo, todėl įsiteisėjo.           2) Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami bankroto byloje, o ne atskirose bylose, nes visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui pareikÅ¡ti reikalavimai, turi bÅ«ti perduodami bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (LAT 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Likvidavus neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, esantį laiduotoju, baigiasi ir laidavimu užtikrina pagrindinė prievolė.Lietuvos Respublikos CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo (kredito­rius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 da­lies nuostatas laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievole.

Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m birželio 22 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, suformuluota taisyklė, kad kai likviduojama dėl bankro­to individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybes asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), ir nėra Å¡io juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas tenkinant Å¡ios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog Å¡ios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieÅ¡ įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiÅ¡kia, jog pagrindinė prievolė, atsiradusi Vartojimo kredito sutarties pagrindu ir siejanti skolininkÄ (atsakovÄ ) ir kreditorių (ieÅ¡kovÄ ) pasibaigė likvidavus Č.

L. įmonę „Tariga“ del bankroto. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė, pasibaigė ir aksesorinė (papildoma, Å¡alutinė) prievolė, siejanti laiduotojÄ (atsakovę D. L.) ir kreditorių (ieÅ¡kovÄ ).3) Atsakovų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovo naudai 7865,00 Lt už advokato pagalbÄ . Å iuo konkrečiu atveju teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovo pateiktu iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktÄ , t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovų skundÄ atmesti ir palikti galioti Varėnos apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2595,45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo patirtas apeliaciniame procese.

Nurodė, kad nagrinėjamos bylos specifiÅ¡kumÄ lemia tai, kad bankrutavusiÄ individualiÄ Ä¯monę „Tariga” ir ieÅ¡kovÄ siejo laidavimo teisiniai santykiai. Tuo tarpu ieÅ¡kovas su atsakovu Č. L. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 10.144,93 EUR kreditas. Vartojimo kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui – atsakovui, todėl jis ir yra pagrindinės prievolės subjektas. Č. L. įmonė „Tariga” buvo laiduotoja – Å¡alutinės (papildomos) prievolės subjektas.

CK 6.76 str. 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi, įstatymo leidėjas numatė aiÅ¡kiÄ laidavimo instituto vietÄ materialinės teisės normų sistemoje ir laidavimo pasibaigimÄ iÅ¡imtinai sieja tik su pagrindinės prievolės pasibaigimu arba jos pripažinimu negaliojančia. Tai reiÅ¡kia, kad laidavimo teisiniai santykiai pasibaigia, pasibaigus pagrindinei prievolei.

Bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, tačiau ne tarp tų pačių Å¡alių, kaip teigia atsakovai, vertinant tai prievolinių teisinių santykių prasme (LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį. Už Å¡ios prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo atsakovo individuali įmonė „Tariga” ir atsakovo sutuoktinė D.

L.. Pasibaigus vienam iÅ¡ laiduotojų, pagrindinė prievolė ir toliau liko galioti. Pagal CPK 93 str. 2 d. ir 98 str. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos bÅ«tų neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo mažinti ieÅ¡kovui priteistų bylinėjmosi iÅ¡laidų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2007-11-30 su atsakovu Č. L. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VK 07/H/106D (b.l. 7-17), pagal kuriÄ suteikė atsakovui 10.144,93 EUR kredito, kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012-11-30.

IeÅ¡kovas 2007-11-30 su atsakove D. L. ir Č. L. individualia įmone „Tariga“ sudarė laidavimo sutartis Nr. LVK 07/11/107D ir LVK 07/11/108 D (b.l. 54-56; 76-79), pagal kurių 1 dalį laiduotojai neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo, kaip solidarÅ«s skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis ieÅ¡kovui, jei atsakovas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais.

Atsakovui ilgÄ laikÄ nevykdant kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui jam iÅ¡duoto ir panaudoto kredito, 2009-10-08 tarp Å¡alių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. VKP 09/10/46D (b.l. 57-59), kurios 1.5 dalyje buvo numatyta, jog kredito grÄ Å¾inimo pradžia yra 2010-10-30. Atsakovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, 2010-12-07 ieÅ¡kovas atsakovui įteikė praneÅ¡imÄ apie kredito sutarties nutraukimÄ (b.l.18). Vilniaus apygardos teismo 2008-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2260-798/2010 atsakovo Č.

L. įmonei „Tariga“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2010-05-20 nutartimi patikslinus finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į Č. L. įmonės „Tariga“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas ieÅ¡kovas su 23787,10 Lt finansiniu reikalavimu pagal Kredito sutartį (b.l. 38-40). Vilniaus apygardos teismas 2010-08-31 sprendimu pripažino bankrutavusios Č. L. įmonės „Tariga“ veiklÄ pasibaigusia dėl bankroto ir nusprendė jÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Sprendime buvo konstatuota, kad iÅ¡ viso kreditorių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti 1214803,75 Lt sumai (b.l. 41). Tarp minėtų reikalavimų liko nepatenkintas ir ieÅ¡kovo reikalavimas pagal Vartojimo kredito sutartį.           Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Å . v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.).

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog egzistuojant tokiai teisinei situacijai, kada kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę pagal sutartį, sudarytÄ su skolininku-fiziniu asmeniu, gindamas savo interesus pareiÅ¡kia reikalavimus skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto byloje, ir, jiems likus nepatenkintiems, reiÅ¡kia ieÅ¡kinį pačiam skolininkui-fiziniam asmeniui, bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kasatoriaus finansinį reikalavimÄ vertintina kaip priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau ne tarp tų pačių Å¡alių, vertinant tai prievolinių teisinių santykių aspektu.

Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ , t. y. materialinis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Kada byloje yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų, reikalavimas yra grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtÄ , kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas.

Å ios bylos Å¡alys yra kreditorius ir skolininkas (fizinis asmuo), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – Å¡alių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai.         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Civilinio kodekso normų nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju baigiasi juridinio asmens prievolės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v.

A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra susiję su įmonės savininko (dalyvio) prievolių būtent įmonės, o ne paties savininko ar dalyvio kreditoriams pasibaigimu. Įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, gali turėti asmeninių įsipareigojimų kreditoriams, kurie nėra jo įmonės kreditoriai, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju (šalių sudaryta kreditavimo sutartis, kredito paskirtis: vartojimo reikmėms).

Ä®monė ir fizinis asmuo yra du atskiri civilinės teisės subjektai. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnyje įmonė apibrėžiama kaip savo firmos vardÄ turintis Å«kinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei–ūkinei veiklai. Civilinio kodekso prasme kiekviena įmonės forma yra laikoma juridiniu asmeniu. Fizinis asmuo – individas, turintis civilinį teisinį subjektiÅ¡kumÄ . CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

Individualios įmonės bankroto byloje kreditoriui negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. M.P., bylos Nr. 3K-3-357/2009).              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas nustatytas bylos faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Vartojimo kredito sutartį ieÅ¡kovas suteikė atsakovui kreditÄ kaip fiziniam asmeniui, tai yra pagrindinis sandoris buvo sudarytas ne su atsakovo įmone, todėl, teismui patvirtinus minėtÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, ir ieÅ¡kovui negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje nustatytos atsakovo kaip įmonės savininko skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ , ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovui nėra tapatÅ«s, todėl Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai priėmė ir iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.              Lietuvos Respublikos CK 6.76 str. 1-2 d. nustatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė.

Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.81 str. 1 d. nustato, jog prievolės neįvykdymo atveju skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.87 str. 1 d. nustato, jog laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. CK 6.6 str. 4-6 d. nustato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, kurioje buvo analizuojama teisinė situacija, kada kredito sutartis buvo sudaryta tarp kredito įstaigos ir individualios įmonės, kuriai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas fizinio asmens turto įkeitimu.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas su atsakovu – fiziniu asmeniu – sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuri buvo užtikrinta laidavimo sutartimis, sudarytomis su atsakove D. L. ir Č. L. individualia įmone „Tariga“. Pastarajai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir jÄ likvidavus, pagrindinio skolininko, tai yra atsakovo, ir kitos laiduotojos, atsakovės D. L., solidarioji prievolė ieÅ¡kovui neiÅ¡nyko. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog tuo atveju, kai yra iÅ¡keliama bankroto byla individualiai įmonei, kuri yra laiduotoja, tokios įmonės pasibaigimas nepanaikina pagrindinės prievolės egzistavimo.

CPK 93 str. 1 d. nustato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Proceso metu ieÅ¡kovo atstovas parengė dublikÄ ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų praÅ¡ymÄ , dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Byloje yra pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, kuriuose detaliai nurodytos suteiktos paslaugos ieÅ¡kovui ir Å¡ių paslaugų įkainiai (b.l. 151-163). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 p. taip pat yra nustatyta, jog teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas advokato suteiktas paslaugas byloje, į minėtų Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius advokato užmokesčio dydžius ir 11 punkte nustatytÄ iÅ¡imtį, sprendžia, jog byloje nagrinėjamas teisinis santykis buvo sudėtingas, jam tinkamai nustatyti buvo svarbus ne tik tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, bet ir teisės normų aiÅ¡kinimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų analizė, todėl pirmos instancijos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra pripažintinos per didelėmis.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.            IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovų 2595,45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinio proceso metu ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovui yra priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 3 d. ir aukščiau minėtų Rekomendacijų 8.11 punktu, nustatančiu maksimalų 1,5 koeficientÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad Å¡ioje proceso stadijoje ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra 1500,00 Lt, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkintinas tik iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamam Nprdea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (j.a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Č. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius