bfdf7ef6-b801-4258-aa75-5601c4df15a7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. e2-13144-155/2016Vieningas proceso Nr. 2-68-3-06817-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. vasario 29 d.Vilnius   Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdama ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui M.

K., priėmimo klausimÄ ,n u s t a t ė :   ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 289,62 EUR skolos, 57,06 EUR palÅ«kanų, 236,78 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.  IeÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip neteismingÄ .  Teisės kreiptis į teismÄ realizavimo tvarkÄ Ä¯tvirtina Lietuvos Respublikos CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu.

Lietuvos Respublikos CPK IV skyrius apibrėžia civilinių bylų teismingumo klausimus (CPK 25-36 str.).           Šiuo konkrečiu atveju ieškinys atsakovo M. K. atžvilgiu yra pateiktas Vilniaus m. apylinkės teismui, nors pačiame ieškinyje nurodyta, jog ieškinys yra teikiamas Kauno miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pačiame ieškinyje atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini). GRT duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta taip pat adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

         LR CPK 29 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .          LR CPK 32 str. nustatyta, kad Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . IÅ¡ teismui pateiktos sutarties bendrųjų sÄ lygų matyti, kad sutarties 10.3. punkte numatyta, jog ginčus Å¡alys sprendžia derybomis. Jeigu Å¡alys nesusitaria, ginčas sprendžiamas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme vadovaujantis LR teise.          Atsižvelgus į sutarties dalykÄ , Å¡alių ypatumus ir dalyko pobÅ«dį konstatuotina, kad ginčo Å¡alys sudarė vartojimo kredito sutartį, o atsakovas yra vartotojas.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 iki 2015 turėjo 22 bylas ir visos jos buvo nagrinėjamos Kauno m. apylinkės teisme. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).         IeÅ¡kinys teismui yra pareikÅ¡tas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kuriÄ atsakovas yra silpnesnioji sutarties Å¡alis (vartotojas), o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., Europos SÄ jungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintÄ vartotojų teisių apsaugÄ , kuri turi bÅ«ti taikoma ne tik iÅ¡ esmės nagrinėjant iÅ¡ vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sÄ lygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali bÅ«ti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

           Sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatos savo turiniu ir esme yra standartinės sutarties sÄ lygos , kuriose bendrai aptarti sutarties objektas, kredito davėjo, gavėjo įsipareigojimai ir teisės, kitos sÄ lygos. Specialiojoje dalyje – konkreti kredito suma, terminas, mokėjimo grafikai ir kitos sÄ lygos, susijusios su sutarties objektu, kredito gavėjo duomenimis. Paprastai prie iÅ¡ anksto paruoÅ¡tų bendrųjų sutarties sÄ lygų yra prisijungiama. Su ieÅ¡kiniu teismui nepateikti duomenys, kad sutarties bendrųjų nuostatų standartinė sÄ lyga spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai pagal 10.3. punktÄ , t.y.

Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, buvo aptarta su atsakovu individualiai. PrieÅ¡ingai, kaip pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog sutartis buvo sudaryta nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. ETT konstatavo, jog sutarties, sudarytos tarp vartotojo ir kredito davėjo, sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso kredito davėjo buveinė, suteikiama iÅ¡imtinė jurisdikcija spręsti ginÄÄ , gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga (2009-06-04 ETT sprendimas byloje Nr. C-243/08).         2012-02-06 sutartis sudaryta atsakovui prisijungus prie sutarties, t.y. jis sutiko su ieÅ¡kovo parengtomis sÄ lygomis, be galimybės daryti įtakÄ sÄ lygų turiniui.

Todėl teismas vertina 2012-02-06 sutarties 10.3. punktÄ dėl teismingumo kaip nesÄ Å¾ininga sÄ lyga atsakovo atžvilgiu, kuris pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl yra pagrindas taikyti LR CPK 29 str. teismingumo sÄ lygas. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kinio teismingumas yra nustatomas pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles (LR CPK 29 str.).        Pagal LR CPK 29 str. ieÅ¡kinys fiziniam asmeniui pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kinyje nurodyta, jog atsakovo M.

K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Remiantis 1994-06-15 LR Ä®statymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijos nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros reformavimo“ Nr. I-497 7 str. pagrindu, Å¡i atsakovo gyvenamoji vieta yra priskirtina Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai.         Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, siekiant kuo ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau iÅ¡nagrinėti bylÄ , nepažeisti vartotojo teisių, ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovui teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į atsakovo kaip vartotojo – gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ , t.y.

į Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais,n u t a r ė : atsisakyti priimti ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę su Å¡iuo pareiÅ¡kimu kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismÄ .Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Rima Krušnienė