bfded0ca-36b6-4dd4-b27a-db1a24980d95 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-506-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00098-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2755-874/2019 pagal pareiÅ¡kėjos E. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyrius.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja E. R. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo brolio A. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai valdydama 2,23 ha ploto asmeninio Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), suteiktÄ jam (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad brolis A. D., bÅ«damas gyvas, pats valdė žemės sklypÄ , o pastarajam mirus, ji su broliu P. D. perėmė žemę – pjovė žolę Å¡ienui, duodavo Å¡ieno kaimynui už talkÄ .

Kai gyvulių nebelaikė, davė žemę dirbti (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, kad neaugtų žolė. Anksčiau į teismÄ nesikreipė, nes su kai kuriais broliais ir seserimis buvo nesutarimų dėl minėto žemės sklypo. Pastariesiems mirus, nutarė „tvarkytis“ žemę. Brolis A. D. mirė (duomenys neskelbtini) Jis Å¡eimos, vaikų neturėjo, gyveno vienas, buvo neįgalus po eismo įvykio, pats nieko negalėjo daryti, sunkiai vaikščiojo. Ji prižiÅ«rėjo brolį (duomenys neskelbtini), nes arčiausiai gyveno.

Brolis sakė tvarkysis jam asmeninio Å«kio naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypÄ , bet gal nespėjo. Brolis gyveno su mama sodyboje, kuri neįregistruota, laikė gyvulius, sklypÄ Å¡ienavo. Sodybos po mamos mirties niekas neperėmė, tik prižiÅ«rėjo, dabar tvarkomi dokumentai dėl įregistravimo. Ji 2009 m. birželio viduryje-pabaigoje tame žemės sklype pjovė žolę Å¡ienui, gegužės pabaigoje pasodino 20-30 arų bulvių. Po vienerių ar dviejų metų minėtÄ Å¾emės sklypÄ perdavė dirbti (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, o nuo 2014 m. nuomojo Å«kininkui.

Niekas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo jai nereiÅ¡kė. Žinojo, kad žemės sklypas buvo skirtas broliui ir Å¡is neiÅ¡sipirko žemės. Jos Å¡eimai taip pat buvo skirta asmeninio Å«kio naudojimo žemė, bet jie dokumentus susitvarkė. Po brolio mirties nesiaiÅ¡kino, ar ji turi teisę naudotis likusiu žemės sklypu, ar nėra už žemę skolų, į jokias institucijas nesikreipė. Apie skolÄ už naudojimÄ si žemės sklypu 2006, 2007 metais, kuriÄ 2012 metais apmokėjo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė, nežinojo.

Brolis A. D. sakė, kad turėdamas pirmos grupės neįgalumÄ , jis buvo atleistas nuo naudojimosi žeme mokesčio. Jokio kito turto be turtinės teisės į žemės sklypÄ brolis A. D. neturėjo.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyrius atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos brolis A. D. nepasinaudojo teise pirkti, nuomoti jam skirtÄ asmeninio Å«kio žemę. Å is žemės sklypas nesuprojektuotas, neįregistruotas registre. A. D. visiÅ¡kai nieko nedarė, kad įsiteisintų žemės sklypÄ , nepareiÅ¡kė jokio praÅ¡ymo. Žemės sklypas neįtrauktas į žemėtvarkos projektÄ , nėra jo ribų.

Kai pareiÅ¡kėja kreipėsi į skyrių, buvo sudėtinga net rasti to sklypo vietÄ . Žemė yra prie neįteisintų statinių – sodybos. Ant žemėtvarkos plano nėra jokio žemės sklypo, tik apytikriai atitinka tÄ plotÄ . A. D. sÄ raÅ¡uose buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, o naudojo (duomenys neskelbtini) kaime. Nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie pareiÅ¡kėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo faktiniu valdymu per tris mėnesius po brolio A.

D. mirties. PareiÅ¡kėja po A. D. mirties nesikreipė į tarnybÄ ir tarnyba duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ , kaip naudojančiÄ tÄ Å¾emės plotÄ , neturėjo. PareiÅ¡kėja pateikė duomenis, kad žemės sklypÄ dirbo bendrovė, po to Å«kininkas, todėl akivaizdu, jog žemės sklypas nereikalingas pareiÅ¡kėjai asmeniniam naudojimui. Asmenims buvo suteikta teisė asmeninio Å«kio žemei iÅ¡sipirkti, bet A. D. Å¡ia teise nepasinaudojo. Savivaldybė, prieÅ¡ siųsdama praneÅ¡imus dėl nuomos mokesčio asmenims, savo iniciatyva tikrina Gyventojų registre, ar asmuo gyvas.

Jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis į TarnybÄ po A. D. mirties, žemės sklypo naudojimas bÅ«tų įteisintas ir Tarnyba nebÅ«tų prieÅ¡taravusi pareiÅ¡kimui.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kimo tenkinimui neprieÅ¡tarauja, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti pareiÅ¡kėjos nurodytomis aplinkybėmis ir bÅ«du, prašė bylÄ nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo savo neįgalų brolį A. D., jam asmeninio Å«kio naudojimui suteikta žeme naudojosi bendrai iki jo mirties, o po mirties tęsė naudojimÄ , tačiau vien to fakto, kad pareiÅ¡kėja po brolio mirties tęsė naudojimÄ si žemės sklypu, nepakanka tam, kad bÅ«tų nustatytas palikimo – žemės sklypo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, faktas. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ valdyti palikėjo asmeninio Å«kio naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypÄ kaip savo. Konstatavo, jog pareiÅ¡kėja patvirtino žinojusi, kad broliui A. D. skirta asmeninio Å«kio naudojimo žemė neiÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės, tačiau po brolio mirties nesikreipė į žemėtvarkos institucijÄ , nenurodė, kad ji yra A. D. įpėdinė, ir kad ji norėtų naudotis žemės sklypu, o laukė palankios situacijos, kol neliks nesutarimų tarp giminių.

Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja po brolio mirties nesidomėjo, ar nėra skolų už naudojimÄ si žemės sklypu, skolÄ už 2006, 2007 metus sumokėjo ne pareiÅ¡kėja, o (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėja nemokėjo naudojimosi žemės sklypu mokesčio, nors naudÄ iÅ¡ žemės gaudavo.

6. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie pareiÅ¡kėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo per tris mėnesius po brolio A. D. mirties. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. PareiÅ¡kėja E. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nacionalinė žemės tarnyba, tiek dar esant gyvenam A. D., tiek deÅ¡imt metų po jo mirties, nesugebėjo tinkamai organizuoti tiek Å¡io asmens, tiek ir valstybės interesų apsaugos. Å iai tarnybai turint informacijÄ apie Å¡ios kadastrinės vietovės žemėtvarkÄ , neįsivaizduojama, kaip nesimatė, kad egzistuoja 2,23 ha ploto žemės sklypas, kuris neturi savininko ar nėra iÅ¡nuomotas valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Å¡io suinteresuoto asmens pozicija, kad dėl susiklosčiusios padėties yra atsakingas pats A.

D. arba jo įstatyminiai paveldėtojai, turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai. Akivaizdu, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės A. D. pats negalėjo susitvarkyti turto nuomos ar jo pirkimo-pardavimo reikalų. KitÄ vertus, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie tai, kad jis (arba kita įgaliota institucija) buvo tinkamai informavęs A. D. apie jo galimybes ar teises, susijusias su paskirtuoju žemės sklypu. PareiÅ¡kėja nebuvo įstatymų tvarka paskirta A. D. rÅ«pintoja, todėl už jį tvarkyti jo turtinių reikalų neturėjo pagrindo.

A. D. gali bÅ«ti laikomas nerÅ«pestingu ir netinkamai veikusiu tik tuo atveju, jei bÅ«tų įrodyta, kad valdžios įstaigos laiku ir tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino jo teises, sudarė visas prielaidas Å¡ių teisių įgyvendinimui ir sÄ lygas jų realizavimui. 7.2. Ta aplinkybė, kad A. D. iki mirties naudojo ir dirbo jam paskirtÄ Å¾emės sklypÄ , patikimai liudija, jog tarp jo ir valstybės buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti duomenys apie tai, kad 2006-2007 metais buvo susiformavusi skola valstybei.

Jei laikyti, kad iki A. D. mirties 2009 metais tarp jo ir valstybės egzistavo asmeninio Å«kio paskirties žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, tai Å¡ie santykiai prasitęsė po mirties aktualiu laikotarpiu (3 mėnesius) pareiÅ¡kėjai aktyviais veiksmais perėmus 2,23 ha ploto žemės sklypo naudojimÄ ir valdymÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ valdyti palikėjo asmeninio Å«kio naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypÄ kaip savo, yra prieÅ¡taraujantis tiek byloje iÅ¡tirtiems liudytojų parodymams, tiek raÅ¡ytiniams dokumentams.

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Å ios bylos dalykas yra A. D. palikimo priėmimas per įstatymo nustatytÄ terminÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai apie institucijų nesugebėjimÄ Ä¯teisinti A. D. esant gyvam paskirtÄ asmeninio Å«kio žemę nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. 8.2. Po A. D. mirties pareiÅ¡kėja teismui nurodė nesikreipusi į jokias institucijas dėl jam skirtos asmeninio Å«kio žemės, taigi, Tarnyba neturėjo duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ kaip A.

D. įpėdinę. Tokiu atveju pareiÅ¡kėja negaudavo praneÅ¡imų apie mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme mokėjimÄ ir Å¡io mokesčio nemokėjo, žemė nebuvo pareiÅ¡kėjai iÅ¡nuomota, nesuteiktas leidimas ja laikinai naudotis. 8.3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. D. bÅ«damas gyvas, pats valdė žemės sklypÄ , o pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, ji su broliu P. D. perėmė žemę - 2009 m. gegužės pabaigoje sodino bulves, birželio viduryje pjovė Å¡ienÄ . Be to, ji tvirtina žinojusi, kad žemė neiÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės, tačiau nesikreipė į reikiamas institucijas, taip pareiÅ¡kiant savo pretenzijÄ teisėtai naudotis mirusiam broliui skirta žeme.

Taip pat nurodė, kad dėl žemės buvo kilęs ginčas su kitais broliais, kurie taip pat buvo A. D. įstatyminiai įpėdiniai. 8.4. PareiÅ¡kėja toliau tęsė įprastÄ naudojimÄ si A. D. žeme jam mirus, tačiau to nepakanka pripažinti faktui, kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ . PareiÅ¡kėja nenurodė veiksmų, kurie liudytų jos, kaip žemės savininkės, elgesį, t. y. nemokėjo mokesčių (neiÅ¡laikė), nepriėmė sprendimų dėl disponavimo žeme.

Be to, pareiÅ¡kėja ir nelaikė savęs vienintele asmeninio Å«kio žemės perėmėja dėl vykusio ginčo su broliais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ valdyti palikėjo žemę kaip savo.

9. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados PareiÅ¡kėjos (apeliantės) E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl faktinių aplinkybių 11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal asmeninio Å«kio žemės naudotojų sÄ raÅ¡us (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A.

D. (duomenys neskelbtini) kaime suteikta 2,23 ha žemės asmeninio ūkio naudojimui (5, 6, 16-17 b. l.). A. D. naudojosi asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime prie šeimos sodybos, kurios statiniai neįregistruoti. P. B. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendimus nustatyta, kad sodybos vietoje yra panašaus ploto žemės. Iš 2007 m. gruodžio 5 d. darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. D. nuo 1997 m. lapkričio 26 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis neterminuotai (3 b. l.).

A. D. nesikreipus ir nepateikus prašymo dėl žemės sklypų suformavimo ir pardavimo ar nuomos, jam skirtoje žemėje žemės sklypai nesuformuoti, t. y. nėra parengti planai, nenustatyti žemės sklypų kadastro duomenys, žemės sklypai nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, A. D. neišpirko jų iš valstybės (28 b. l.). 12. (duomenys neskelbtini) A. D. mirė (2 b. l.). Mirusio A. D. naudojama žemė, esanti (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)niekam nebuvo išnuomota (55 b. l.).

A. D. 2006, 2007 metais už 2,34 ha nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), buvo skolingas, žemės nuomos mokesčio skolÄ - 230,08 Lt, už A. D. 2012 m. vasario 28 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė (51 b. l.). S. B. ir pareiÅ¡kėja sudarė nuomos sutartį dėl 2 ha žemės ploto, kuris yra (duomenys neskelbtini) ; 2014 m. spalio 16 d. sumokėtas 800 Lt avansas už 2015 m.; pareiÅ¡kėja už 2016 m. gavo 230 Eur žemės nuomos mokesčio; už 2017 m. gavo 230 Eur žemės nuomos mokesčio (18 b. l.).

13. Č. D., V. M. ir P. D. 2014 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kimuose nurodė, kad jų sesuo E. R. po brolio A. D. mirties priėmė visÄ jo palikimÄ â€“ 2,23 ha žemės sklypÄ asmeninio Å«kio žemės nuomai, pradėdama šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, ir nurodė, kad į brolio A. D. palikimÄ nepretenduoja ir ateityje nereikÅ¡ jokių reikalavimų (13, 14, 15 b. l.). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. B. 2018 m. kovo 27 d. iÅ¡duoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog mirus A.

D. į (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų A. D. palikimo priėmimo faktų (10 b. l.). Dėl ginčo esmės 14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

15. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

16. CK 5.50 straipsnyje (straipsnio redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.), kuris galiojo palikimo atsiradimo metu, buvo nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1 ir 2 dalys). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Å ios nuostatos iÅ¡ esmės galioja ir iki Å¡iol, t. y. neliko tik nuostatos, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo.

17. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vien to fakto, kad pareiÅ¡kėja po brolio A. D. mirties tęsė naudojimÄ si žemės sklypu, nepakanka tam, jog bÅ«tų nustatytas palikimo – žemės sklypo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, faktas. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja patvirtino žinojusi, jog broliui A. D. skirta asmeninio Å«kio naudojimo žemė neiÅ¡pirkta iÅ¡ valstybės, tačiau po brolio mirties nesikreipė į žemėtvarkos institucijÄ , nenurodė, kad ji yra A. D. įpėdinė ir kad norėtų naudotis žemės sklypu. PareiÅ¡kėja po brolio mirties nesidomėjo, ar nėra skolų už naudojimÄ si žemės sklypu, skolÄ už 2006 ir 2007 metus sumokėjo ne pareiÅ¡kėja, o (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėja nemokėjo naudojimosi žemės sklypu mokesčio, nors naudÄ iÅ¡ žemės gaudavo. Esant Å¡ioms aplinkybės sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ valdyti palikėjo asmeninio Å«kio naudojimui skirtÄ Å¾emės sklypÄ kaip savo.

22. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėja per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) bÅ«tų faktiÅ¡kai atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimÄ pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų kreiptis į valstybines institucijas ir įtvirtinti savo teisę po palikėjo mirties ir toliau naudoti žemės sklypÄ .

23. Pažymėtina, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo vietos fakto nustatymo.

24. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56, nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kintis ar konstatuoti palikto turto, jo dalių. Teismas nenustatinėja palikimo sudėties faktų, kadangi tai nenumatyta CPK 444 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad apeliacinio skundo argumentai apie institucijų nesugebėjimÄ Ä¯teisinti A. D. esant gyvam paskirtÄ asmeninio Å«kio žemę, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

25. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialines ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė