2022-03-09 Nr. AB-6624-3-61-3-04454-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1500-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04454-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21M36590 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento antrosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1532 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad prašyme suteikti prieglobstį buvo nurodę, kad gimtoje šalyje pareiškėjams kilo pavojus dėl jų priklausomybės (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei. Dėl savo tautybės jie kilmės šalyje nuolat patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, todėl pareiškėjai negalėjo jaustis saugūs. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, tačiau faktiškai jų teisės nėra nei ginamos, nei saugomos, todėl gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjams visiškai nesaugu.

3. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamiems iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašymas suteiti prieglobstį nenuoseklus, tačiau pareiškėjai nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jie subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

4. Pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jie negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjų priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 metų vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali (duomenys neskelbtini) vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, tačiau realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi su (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, 2020 metų duomenimis, didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) gubernijos kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė, likusią dalį – (duomenys neskelbtini) vyriausybė. Nepaisant to, 2019–2020 metais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) tęsė išpuolius (duomenys neskelbtini) gubernijoje, atakuodama (duomenys neskelbtini) pajėgas ir civilius. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) vyriausybė ir deklaruoja (duomenys neskelbtini) teisių pripažinimą, realiame gyvenime jų padėtis nėra ženkliai pagerėjusi.

6. Pareiškėjai pabrėžė, kad Sprendimas dalyje dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų nėra argumentuotas visiškai. Nors atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau realiai šio vertinimo pareiškėjams netaikė.

7. Nesutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jie nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, jų teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

8. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjų skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o atsakovas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

9. Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

10. Departamentas paaiškino, jog nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamame sprendime konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas pažymėjo, kad jis surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjų geresnio gyvenimo siekis yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau ekonominės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui.

13. Atsakovo teigimu, informacija apie prieš 7–10 metų subombarduotą namą taip pat savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį. Prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Surinkta kilmės valstybės informacija rodo, kad (duomenys neskelbtini) padėtis per 10 metų pasikeitė iš esmės – todėl nėra pagrindo suteikti prieglobstį (kuris suteikiamas nuo ateityje gresiančio persekiojimo).

14. Departamentas nurodė, jog pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo jokios teritorijos. Taigi, pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjai visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, todėl yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Vertinant pareiškėjų galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastebėtina, kad kilmės valstybėje yra likusi pareiškėjo motina ir brolis.

15. Atsakovas nesutiko, jog skundžiamas sprendimas dalyje dėl nepilnamečių pareiškėjų nėra argumentuotas. Kaip numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktas, dėl visų pareiškėjų (visos šeimos) buvo priimtas bendras sprendimas. Pareiškėjai nenurodė jokių individualių aplinkybių dėl nepilnamečių pareiškėjų – tokios aplinkybės nenurodytos ir skunde. Pateikta bendro pobūdžio informacija apie sunkumus (pvz., ieškant darbo) nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį. Ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendimu, be kita ko, nusprendė pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio; Sprendime nurodyta, jog įvertinus prieglobsčio prašytojų pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjų asmeninės aplinkybės nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Sunkus gyvenimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kylantys pavojai neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Be to, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų kriterijų. Be to, buvo nustatyta, kad užsieniečiai, kuriems nesuteiktas prieglobstis, gali pasislėpti, tad jiems, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos; jie yra išsiunčiami. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją pasiekti kitą Europos Sąjungos šalį, – pareiškėjams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą, bei į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas, vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, bei pažymėjo, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) paliko dėl sunkaus gyvenimo ir (duomenys neskelbtini) kylančio pavojaus. Buvo nustatyta, kad 2021 m. liepos 25 d. pirminės apklausos metu pareiškėja (duomenys neskelbtini)nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padėtis yra sudėtinga, ypač po to, kai prasidėjo (duomenys neskelbtini) gyvavimas. Jų šeima negalėjo pragyventi, kartais neturėjo ką valgyti. Pareiškėja serga, tačiau neturėjo už ką nusipirkti vaistų. Prasidėjus kariniams veiksmams, jų namas buvo sugriautas. Nuo (duomenys neskelbtini) jų šeima nenukentėjo, nes spėjo pabėgti. Jų kaime (duomenys neskelbtini) atakos kartojasi nuolat, todėl jie turi bėgti į kitas vietoves, ieškoti kur apsistoti. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu papasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijoje. Nurodė, kad jiems, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra pavojinga gyventi, jie yra persekiojami. Taip pat (duomenys neskelbtini) yra sudėtingos gyvenimo sąlygos, nes nėra galimybės įsidarbinti, nėra darbo. (duomenys neskelbtini) jų šeimą atakavo (duomenys neskelbtini) kaime, bet jie spėjo pabėgti. Tiek jos, tiek jos vyro sveikata yra prasta. Vyrui nuo darbo skauda nugarą, jai skauda kojas. Taip pat vyras ir sūnus turi protinių sutrikimų. 2021 m. spalio 8 d. apklausos metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) provincijoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kažkur prieš 7 metus, o gal prieš 10 metų subombardavo jų namą, namas buvo sugriaustas. Jie su šeima neturi kur gyventi. Taip pat neturi darbo. Jų kaime situacija labai bloga. Jaučia persekiojimą, baimę dėl (duomenys neskelbtini).

20. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, jog atsakovas išsamiai įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat ir grėsmes bei garantijas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjus, kaip (duomenys neskelbtini), paveikė bendra situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apklausos metu nurodė, kad jų namas buvo sunaikintas prieš 7 metus, o gal prieš 10 metų, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jų kaimą puolė (duomenys neskelbtini), tačiau jie spėjo pabėgti. Teismas pastebėjo, kad minėtos grėsmės, susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla, buvo pakankamai seniai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) tiesioginės grėsmės pareiškėjams nebekelia. (duomenys neskelbtini) valdžia deda pastangas užtikrinti (duomenys neskelbtini) teises (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad prieglobstis gali būti suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Surinkta kilmės valstybės informacija rodė, kad (duomenys neskelbtini) padėtis per 10 metų pasikeitė iš esmės – todėl nebuvo pagrindo pareiškėjams šiuo aspektu taikyti tarptautinę apsaugą.

21. Buvo atkreiptas dėmesys, jog, pareiškėjų apklausų duomenimis, pareiškėjai tiesiogiai su persekiojimu ar kitomis grėsmėmis nesusidūrė, konkrečių persekiotojų nenurodė, jie bendrais teiginiais apibūdino, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyventi nėra saugu, jie jaučia persekiojimą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė individualių, su jų asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme.

22. Byloje nebuvo nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje pripažinta, jog bendro pobūdžio teiginiai apie sunkią (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui suteikti tarptautinę apsaugą.

23. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad (duomenys neskelbtini) blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjai turi sveikatos problemų, teismas pažymėjo, jog ekonominės priežastys, siekis gyventi geriau ir saugiau pačios savaime nėra susijusios su persekiojimo grėsme ir negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjų prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjams negalėtų būti suteiktos reikiamos medicininės paslaugos kilmės šalyje.

24. Pažymėjęs, kad pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta, teismas konstatavo, kad nebuvo Įstatymo 87 straipsnyje nustatyto pagrindo suteikti pareiškėjams ir papildomą apsaugą. Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjams jų kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas – šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, nebuvo sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Sprendimas dalyje dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų neargumentuotas. Teismo vertinimu, pareiškėjai nei skunde, nei apklausos metu nenurodė jokių individualių aplinkybių, susijusių su nepilnamečiais pareiškėjų vaikais. Nagrinėjant pareiškėjų skundą buvo vertinamos pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), sunkias gyvenimo sąlygas ir pan. Pareiškėjai nurodė bendras, su jų šeimos gyvenimu (duomenys neskelbtini) susijusias aplinkybes, todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju dėl visų pareiškėjų (t. y. visos šeimos) buvo priimtas bendras sprendimas, kas atitinka Aprašo 11 punkto reikalavimus.

26. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad įvertinęs pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, jų paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, bylos medžiagą, jog atsakovas atliko išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie realiai egzistuojančią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

27. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Tačiau įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjams pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jų padarytam pažeidimui. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

28. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino nustatymo keistina, nustatant, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

III. 31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

32. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjai nori būti tiesiogiai išklausyti.

33. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį punktus. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, jog tam, kad religinei mažumai (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) bendruomenei) priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir / arba jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad EPPB 2021 metų ataskaitoje (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Tačiau ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietovė (pvz., (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); kt. Pareiškėjai nurodo nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini) pradėtus vykdyti prieš (duomenys neskelbtini) žiaurius veiksmus ir pažymi, kad vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių priekabiavimo. Atsižvelgiant į tokią informaciją, laikytina, kad dėl priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi, todėl pareiškėjų teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas.

35. Nepagrįsti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nebėra (duomenys neskelbtini) grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas, ką ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. EPPB duomenimis, 2020 metais (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo ((duomenys neskelbtini) atakavo ir naikino sunitų kaimus bei šių genčių lyderius. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atakos vis dar vyksta.

36. Be to, kritiškai vertintina atsakovo sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos, kadangi kilmės valstybėje jiems gresia žiaurus elgesys, nužudymas. EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, yra rekomendacinio pobūdžio, vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

37. Pareiškėjai pažymi, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) darbininkų partijos ir Turkijos karinių pajėgų, dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra nesaugu, sugriauta infrastruktūra, padaryta žala turtui. Dėl karinio konflikto kyla nuolatinė grėsmė ir šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

38. Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) šeima, kurioje yra net penki nepilnamečiai vaikai, pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris ir vaikai) priskiriama padidintos rizikos grupei, kas reiškia, kad šeima yra labiau pažeidžiama ir jai kyla didesnis pavojus netekti laisvės, gyvybės ar sveikatos, ypač vertinant (duomenys neskelbtini) padėtį ir pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra individualios grėsmės.

39. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

40. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus, atsakovas pabrėžia, jog vertinant pareiškėjų prašymus, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsieniečių deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

42. Departamento nuomone, nebuvo pagrindo pareiškėjams suteikti ir papildomą apsaugą. Nors pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta.

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas nesurinko išsamios, naujos ir aktualios informacijos apie pareiškėjų kilmės valstybę, Departamentas nurodo, jog teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais Departamento surinka informacija laikytina patikima, kadangi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (buvęs EPPB) (toliau – ir ESPA), kuri parengė 2021 metų gaires apie pareiškėjo kilmės valstybę, turi teisės aktuose nustatytą funkciją tokio pobūdžio informaciją rinkti. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjai nepateikė.

44. Departamentas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjai pagal tris kriterijus priklauso padidintos rizikos grupei. Vien tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis bus būtinai persekiojamas ir diskriminuojamas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo), buvo įvertinta, kad pareiškėjai iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatiriant grasinimų ar persekiojimo. Nors pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Pareiškėjų vaikai yra atstovaujami savo tėvų, jie nėra nelydimi nepilnamečiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties ar amžiaus rizikos tikimybę.

45. Atsakovo teigimu, ir Departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21M36590 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1532 teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

49. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

51. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodami, kad jie pagrindė, jog kilmės valstybėje jų persekiojimo grėsmė yra reali dėl pareiškėjų individualios situacijos, o atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), ši asmenų grupė (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją, jie yra nesaugūs, dėl (duomenys neskelbtini) egzistuoja grėsmė patirti persekiojimą, susidorojimą. Atsakovas nesurinko pakankamai aktualios ir naujos informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę prieglobsčio prašytojo situacijai įvertinti.

52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

54. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

55. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

56. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

57. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

58. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

59. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad jie yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje nuolat kyla grėsmė. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad sunku rasti darbą, skundėsi sveikatos problemomis. Departamentas nustatė, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei (etninei) bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Buvo nustatyta, kad užsieniečių paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, (duomenys neskelbtini) gubernijoje (pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje) (duomenys neskelbtini) nevaldo jokių teritorijų.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, grįsdami būtinybę jiems suteikti prieglobstį religiniu pagrindu, apklausos metu nurodė pakankamai seniai vykusius įvykius (prieš 7–10 metų galbūt subombarduotą pareiškėjų namą). Tačiau nuoseklių ir išsamių aplinkybių, patvirtinančių diskriminaciją, persekiojimą ir kylančią grėsmę dėl to, kad jie yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nenurodė. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad namą subombardavo (duomenys neskelbtini), o pareiškėja per apklausą šios aplinkybės nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nedetalizavo jiems individualiai gresiančios grėsmės, o pateikė viešą informaciją, kad nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini) vykdė ilgalaikę ataką, žiaurius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), tačiau apie laikotarpį iki išvykimo iš kilmės valstybės išsamių duomenų apie kylantį pavojų nenurodė. Pareiškėjai, pasakodami bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje (dėl netinkamo elgesio su (duomenys neskelbtini)), jų nesiedami su individualia situacija, nepateikdami konkrečių pavyzdžių, kada būtent pareiškėjai susidūrė su grėsme, nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Pastebėtina, kad apklausų metu pareiškėjai nurodė, kad patys asmeniškai persekiojimo nepatyrė. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad aplinkybę, jog ISIS grėsmė nėra visiškai išnykusi, atsakovas aptarė sprendime, įvertinęs situaciją ir pareiškėjų kilmės šalyje, ir regione, kuriame jie gyveno. Be to, Departamentas vertino, kad pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau pagrįstai pabrėžė, kad tokiu atveju kiekviena grėsmė (kiekvienas individualus atvejis) turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, nepaneigta.

61. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų pagrįstumu šiuo aspektu, nėra.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, yra nepagrįsti. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas rinko ir analizavo ne tik Europos Sąjungos prieglobsčio institucijų, tačiau ir kitų tarptautinių organizacijų surinktą pakankamai naują informaciją pareiškėjų individualiai situacijai aktualiais aspektais, t. y. kylantį pavojų dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etnoreliginei grupei ir galimą beatodairiško smurto lygį pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje. Pareiškėjai nenurodo, kokios konkrečios ir aktualios informacijos nesurinko atsakovas, kurią įvertinus būtų galima daryti priešingas išvadas sprendžiant, ar pareiškėjams suteiktinas pabėgėlio statusas ir / ar papildoma apsauga. Byloje taip pat nenustatyta, kad apsauga pareiškėjams kilmės šalyje nėra prieinama.

63. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

64. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

65. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėjus išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus (išskyrus pilnamečių pareiškėjų vaikus) į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius