bfdda393-e471-4fa3-9bf8-2b05e6775b62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3711-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01887-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas T. K. su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. 2.2. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas buvo pažeistas minimalus teisės aktuose nustatytas kamerų ploto reikalavimas, kadangi jose buvo laikoma po 1-13 asmenų. 2.3. Sanitarinis mazgas atskirtas sienele, ne mažesne nei 1,5 m aukščio ir užuolaida, tuo pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ .

Tualetai buvo įrengti prie įėjimo į kamerÄ . 2.4. PareiÅ¡kėjo teigimu, tualeto duryse buvo įrengtas stebėjimo langelis, todėl buvo stebimas jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų. 2.5. Kamerose pareiÅ¡kėjas nuolat jautė iÅ¡ tualetų sklindantį nemalonų kvapÄ , todėl negalėjo valgyti, gerti, miegoti. Dezinfekuojančios priemonės tualetų valymui nebuvo iÅ¡duodamos. 2.6. Kamerose buvo drėgna. 2.7. PareiÅ¡kėjui maudytis po karÅ¡tu duÅ¡u kartÄ per savaitę 15 min. neužteko, nesuspėdavo apsirengti drabužių, dėl to buvo nuolat žeminamas pareigÅ«nų, truko higienos priemonių. 2.8.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, praÅ¡o atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų Vilniaus PN administracijos veiksmų. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 15–25) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Dėl kamerų ploto 1.1. Atsakovė nurodė, kad pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, išskyrus 2017 m. vasario 24 d., kai gyvenamojoje kameroje buvo laikomi 3 asmenys.

2. Dėl privatumo užtikrinimo sanitariniame mazge 2.1. Atsakovė paaiškino, kad įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m.

– gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. 2.2. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių. 2.3. Įstaigos bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi.

Kiekviename aukÅ¡te yra įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras duÅ¡o kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos. 2.4. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TI Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nurodoma, kad duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

Pažymi, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, jog Vilniaus PN pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

3. Dėl kamerų drėgmės Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi.

4. Dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

5. Dėl neturtinės žalos 5.1. Atsakovė su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. 5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 i kt.). 5.3. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a :

1. PareiÅ¡kėjas T. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42  straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. 3.1. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. 3.2.

IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, iÅ¡skyrus 2017 m. vasario 24 d., kai kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m buvo laikomi 3 asmenys. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. vasario 24 d. (1 parÄ ) Vilniaus PN nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimÄ patalpose, pažeidžiant minimalaus 3,6 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimÄ .

Teismas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. gyveno ne kamerose, o sekcijose Nr. 1 bei Nr. 3, kurių patalpos nelaikytinos kameromis (b. l. 17-18).

4. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienelę, pažeidė jo teisę į privatumÄ . 4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. 4.2. Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imas „Dėl T. K. skundo“ (b. l. 139–141), kuriame nurodoma, kad Vilniaus PN priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257; Nr. 386 – Nr. 395; Nr. 406 – Nr. 417; Nr. 418 – Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, esÄ , pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis kamerose Nr. 111, 115, 118, 164, 172, 173, 184, 283, 289, 291, 292, 301, 309, 331 buvo laikomas ne vienas (b. l. 15-18), iÅ¡skyrus kameroje Nr. 252, kurioje sanitarinio mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskirtos kabinos su durimis, taip pat sekcijose Nr. 1 bei Nr. 3, kuriose tualetai yra apskritai ne gyvenamosiose patalpose (b. l. 20-21), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.

Vilniaus PN nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad įstaigos kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 155 paras.

5. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pro tualeto duryse buvo įrengtÄ stebėjimo langelį, buvo stebimas jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pagal TI Taisyklių 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

6. Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose nuolat jautė iÅ¡ tualetų sklindantį nemalonų kvapÄ , todėl negalėjo valgyti, gerti, miegoti. Dezinfekuojančios priemonės tualetų valymui nebuvo iÅ¡duodamos. 6.1. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge nenustato. TI Taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 6.2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime „Dėl T. K. skundo“ (b. l. 139–141), nurodoma, kad Vilniaus PN gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) privalo tvarkyti jose gyvenantys asmenys.

Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime aprÅ«pinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį iÅ¡duodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡as“, į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius. 6.3.Teismo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nusiskundimų nekonkretizavo, t. y. nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų apie kameras, į kurias nebuvo iÅ¡duotas valyti skirtas inventorius, taip pat, kad dėl Å¡io nusiskundimo kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡duoti valyti skirtÄ inventorių.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų (b. l. 45–138) turinio matyti, jog visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu, o dalis atliktų patikrinimų duomenų nesusiję su vertinamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

7. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo drėgna. 7.1. Dėl drėgmės teismas pažymi, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. 7.2. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imas „Dėl T. K. skundo“ (b. l. 139–141), kuriame nurodoma, kad Vilniaus PN nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte.

Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. 7.3. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų (b. l. 45–138) turinio matyti, jog visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu, o dalis atliktų patikrinimų duomenų nesusiję su vertinamu laikotarpiu. 7.4.

Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas abstrakčiai teigia, kad kamerose buvo drėgna, tačiau nenurodo, kokia santykinė oro drėgme, jo nuomone, yra netinkama ir kokiose kamerose. Taigi pareiÅ¡kėjas nenurodė reikÅ¡mingų kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančių aplinkybių, todėl Å¡ie jo skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Be to, pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN teiginiais, kad kamerose langai buvo pritaikyti vėdinimui. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neginčijo. Konstatuotina, kad Vilniaus PN kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinti, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę iÅ¡sivėdinti kamerÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus departamentas nenustatė pažeidimų dėl per didelės drėgmės.

8. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam maudytis po karÅ¡tu duÅ¡u kartÄ per savaitę 15 min. neužteko, nesuspėdavo apsirengti drabužių, dėl to buvo nuolat žeminamas pareigÅ«nų, truko higienos priemonių. 8.1. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. 8.2. PareiÅ¡kėjas ginčijÄ tÄ aplinkybę, jog turi bÅ«ti suteikiama galimybė iÅ¡simaudyti ne mažiau nei du kartus per savaitę.

Byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018). 8.3.

Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybės dėl higienos priemonių neišdavimo nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kokios konkrečios higienos priemonės jo prašymu nebuvo išduotos, todėl abstrakčių ir niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Vilniaus PN veiksmai.

9. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 480 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo T. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 480 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. K.., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 480 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. (laikytas su pertraukomis).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis