bfdd07dd-5ac5-46c7-bf53-da7195bc703b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1581-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04859-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 69; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. B.,ieÅ¡kovų atstovei adv.

R. G.,atsakovo atstovui D. T.,trečiajam asmeniui G. A.,trečiojo asmens atstovei adv. I. P., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų R. B. ir K. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. B. ir K. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl pažeistų teisių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo – G. A.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė             IeÅ¡kovai K.

M. ir R. B. 2014 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti 2014 m. vasario 4 d. įvykusio konkurso vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo (direktoriaus) pareigoms užimti rezultatus. Nurodė, kad egzistuoja tokie ieÅ¡kinio tenkinimo pagrindai: konkurso organizavimÄ reguliuojančių materialiųjų teisės normų - CK 6.948 straipsnio l dalies, 2013 m. kovo 13 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-259 patvirtintų Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti, nuostatų (toliau – Nuostatai) pažeidimas, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡io pobÅ«džio bylose; vieÅ¡ojo konkurso skaidrumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir teisėtų lÅ«kesčių principų pažeidimas; vieÅ¡ojo intereso pažeidimas.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, jog, organizuojant konkursÄ Kauno klinikinės ligoninės vadovo direktoriaus pareigoms užimti, Nuostatų reikalavimai buvo pažeisti, nes konkursas buvo organizuojamas nepriėmus sprendimo dėl jo paskelbimo. Taip pat pažeistas Nuostatų 18 punktas, kadangi konkursas įvyko 2014 m. vasario 4 d., tai ne vėliau kaip iki sausio 13 d. privalėjo bÅ«ti sudaryta konkurso komisija Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pagrindu. Tačiau toks įsakymas nebuvo priimtas, nebuvo vieÅ¡ai paskelbtas, dėl to visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kada, kaip ir kokiais pagrindais buvo sudaryta komisija, kuri vertino konkurso rezultatus.

Be to ministro įsakymas dėl komisijos sudarymo turėjo bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai arba bent jau turėjo bÅ«ti patalpintas LR Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, kas nebuvo padaryta ir tai sÄ lygojo skaidrumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir teisėtų lÅ«kesčių principų pažeidimÄ . Taip pat, vykdant konkursÄ , buvo net du kartus padarytos pertraukos, kurių metu komisijos nariai buvo palikę posėdžių salę, kas sudaro pagrindÄ abejoti konkurso skaidrumu.

Netinkamai, pažeidžiant LR sveikatos  apsaugos  ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovams, buvo vertinami ieÅ¡kovų privalumai, t.y. jų gebėjimai, o privalumai apskritai nebuvo vertinami pagal šį įsakymÄ , vertinimo kriterijai buvo neapibrėžti ir dviprasmiÅ¡ki. Ä® vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo (direktoriaus) pareigas konkursas jau buvo organizuotas 2011 metais.

Šį konkursÄ organizavo Kauno miesto savivaldybė, jo laimėtoju buvo trečiasis asmuo G. A. - tai yra tas pats asmuo, kuris laimėjo ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos dabar organizuotÄ konkursÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi pirmesnis konkursas buvo pripažintas neskaidriu ir jo rezultatai panaikinti (civilinė byla Nr. 3K-3-383/2013). Tai, kad konkursÄ laimėjo vėl tas pats asmuo, kelia rimtų abejonių dėl jo skaidrumo. Komisija turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl kandidatų tinkamumo ir laimėtojo, komisijos pirmininkas E. M. turėjo tiesioginį suinteresuotumÄ laimėtoju, jį protegavo, pačios komisijos darbas nebuvo reglamentuotas, stebėtojų dalyvavimas konkurse yra abejotinas, nes neaiÅ¡ku, kas juos delegavo.

Skaitmeninio posėdžio įraÅ¡o ydingumÄ rodo tai, kad pateiktas įraÅ¡as nėra iÅ¡tisinis, todėl neaiÅ¡ku, kas buvo kalbama pertraukų metu ar kandidatams išėjus. Komisijos vertinimo lapai komisijos narių buvo užpildyti iÅ¡ anksto, nors privalėjo bÅ«ti atiduoti kandidatų akivaizdoje.Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad konkursas vyko, vadovaujantis Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. V-259, nustatyta tvarka. Nuostatų reikalavimai pažeisti nebuvo. Konkursas vyko griežtai laikantis teisės aktų nuostatų, buvo skaidrus, sÄ Å¾iningas ir objektyvus. Sveikatos apsaugos ministras 2013 m. gruodžio 9 d. pavedimu Nr. 17-620 „Dėl konkurso organizavimo“ pavedė personalo skyriui organizuoti vieÅ¡Ä konkursÄ vieÅ¡osios iÅ¡taigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigoms užimti. Tai ir yra konkurso organizavimo juridinis pagrindas. Sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 10 d. sakymu Nr. V-26 „Dėl konkurso į vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ sudarė konkurso komisijÄ .

Šis įsakymas yra ne norminis, o individualus teisės taikymo aktas, todėl jį skelbti teisės aktų registre ar kitoje informavimo priemonėje nebuvo būtina. Komisijos sudėtis buvo pristatyta konkurso komisijos pirmininko visiems pretendentams, jokių pastabų nebuvo sulaukta. Kelios pertraukos konkurso metu buvo padarytos elementariems žmonių fiziologiniams poreikiams patenkinti, tokios trumpos pertraukėlės jokiais teisės aktais nėra draudžiamos. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad konkurse nebuvo vertinti pretendentų privalumai pagal sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintus Kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams.

Tiek Nuostatų l punkte, tiek minėtų Kvalifikacinių reikalavimų 9 punkte nurodyta, kad papildoma kompetencija vertinama geriausiai įvertintiems pretendentams surinkus po lygiai balų. Kadangi pirmieji du pretendentai nebuvo surinkę vienodo balų skaičiaus, jų papildoma kompetencija ir neturėjo būti vertinama. Jokio ryšio su anksčiau Kauno miesto savivaldybės organizuotu konkursu nėra, todėl šiuo požiūriu išsakyti ieškovų priekaištai nepagrįsti. Su konkurso rezultatais visi pretendentai buvo supažindinti pasirašytinai, pretendentai po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savosios dalies garso įrašu.

Tokių praÅ¡ymų atsakovas negavo. Siekiant visiÅ¡ko konkurso skaidrumo, ministerija į konkursÄ stebėtojų teisėmis kvietė dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos TriÅ¡alės tarybos darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovus. Konkurse stebėtojų teisėmis dalyvavo Lietuvos gydytojų sÄ jungos prezidentas prof. L. L. ir Seimo Pirmininko pavaduotojas K. K.. Po įvykusio konkurso, jį stebėję asmenys, patvirtino, kad jokių pastabų neturi.

Trečiasis asmuo G. A. palaikė atsakovo pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovams už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio teikimÄ skirti 20 000 Lt baudÄ , pusę jos iÅ¡ieÅ¡kant trečiojo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, trečiojo asmens praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovams už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui dalį jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė CK 6.948 straipsnio l dalies pažeidimas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekia nuginčyti jau įvykusio konkurso rezultatus, o ne pakeisti konkurso sÄ lygas arba jį atÅ¡aukti, kÄ ir reglamentuoja minėta teisės norma. Teismo proceso metu ieÅ¡kovai neįrodė, kad nebuvo priimtas sprendimas skelbti konkursÄ . Teismas nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministras 2013 m. gruodžio 9 d. pavedimu Nr. 17-620 „Dėl konkurso organizavimo“ pavedė personalo skyriui organizuoti vieÅ¡Ä konkursÄ vieÅ¡osios iÅ¡taigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigoms užimti.

Tai ir yra konkurso organizavimo pirminis juridinis pagrindas, kuris atitinka Nuostatų 3 ir 4 punktuose nustatÄ reglamentavimÄ . Pagrindo skelbti jį oficialiai „Valstybės žiniose“ nebuvo. Sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-26 „Dėl konkurso į vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ sudarė konkurso komisijÄ , nepažeisdamas Nuostatų 18 punkte numatyto 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo termino tokiai komisijai sudaryti.

Todėl ieÅ¡kovų teiginiai, kad komisija nebuvo sudaryta, ar kad ji buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus, yra nepagrįsti. Kadangi komisija skirta konkrečiam konkursui organizuoti ir vykdyti, dėl jos priimtas ministro įsakymas laikytinas individualaus pobÅ«džio teisės aktu, o ne norminiu, todėl neturi bÅ«ti registruojamas ir skelbiamas teisės aktų registre. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad pertraukų darymas pagal iÅ¡ anksto nenumatytÄ poreikį savaime nerodo konkurso neteisėtumo ar akivaizdaus esminio procedÅ«rinio pažeidimo.

Teisės aktai nenumato jokių privalomų reikalavimų vieÅ¡ai vykdomų konkursų nuostatų turiniui. Ginčo konkurso nuostatuose konkurso eigos procedÅ«ros įsakmiai taip pat nėra detalizuotos. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų teiginiais ir, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nenustatė, kad konkurse nebuvo vertinti pretendentų privalumai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtinti Kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams.

Paskelbus konkursÄ ieÅ¡kovai teikė reikiamus dokumentus, kurie buvo vertinami, todėl niekuo nepagrįsti teiginiai, kad pretendentus apibÅ«dinantys duomenys, kompetencija nebuvo vertinama ar buvo vertinama nepakankamai, nes tai, kad konkursÄ laimėjo kitas pretendentas, savaime nerodo, jog kitų pretendentų programos ar kvalifikacija nebuvo vertinami ar kad komisija buvo Å¡aliÅ¡ka. Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams 9 punkte, Nuostatų 29 punkte nurodoma, kad papildoma kompetencija vertinama geriausiai įvertintiems pretendentams surinkus po lygiai balų.

Kadangi pirmieji du pretendentai (ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo) nebuvo surinkę vienodo balų skaičiaus, jų papildoma kompetencija ir neturėjo bÅ«ti vertinama, todėl Å¡i vertinimo suvestinės lentelė yra užpildyta be papildomų vertinimų, todėl pažeidimo nėra. Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad konkursas vyksta atliekant testÄ Å¾odžiu (pokalbis), kurio metu patikrinamas pretendentų gebėjimas atlikti įstaigos vadovo pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas. Testas žodžiu vykdomas individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant.

Testo žodžiu eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įraÅ¡as, kuris teisės aktų nustatyta tvarka saugomas kartu su konkurso protokolu. Garso įraÅ¡o darymo tvarka nei Nuostatais, nei kaip kitaip nėra detalizuota. Atsakovo pateiktas posėdžio garso įraÅ¡as nėra iÅ¡tisinis, nes posėdžio eigos fiksavimo eiliÅ¡kumas buvo sutrikdytas atskirus failus perkeliant į laikmenÄ ir tai yra labiau techninio pobÅ«džio trikdis, nesudarantis pagrindo manyti, kad įraÅ¡as netikras ar sumaketuotas. Taip pat neįrodyta (liudytojų parodymai), kad komisijos nariai iÅ¡ anksto bÅ«tų užpildę vertinimo lapus, kaip teigia ieÅ¡kovai.

Tam tikri nežymÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų paaiÅ¡kinimų yra, tačiau jie nerodo, kad vertinimo lentelės buvo užpildytos anksčiau, neiÅ¡klausius visų pretendentų. Tai, kad konkursÄ laimėjęs asmuo G. A. jau buvo laimėjęs analogiÅ¡kÄ konkursÄ 2011 metais, kurį organizavo Kauno miesto savivaldybė, ir tas konkursas 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 buvo pripažintas neskaidriu, o jo rezultatai panaikinti, nereiÅ¡kia, kad ir nagrinėjamas konkursas buvo neskaidrus.

Å ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi remtis nagrinėjamoje byloje negalima, nes bylų ratio decidenti nesutampa. Teismas taip pat nenustatė ir vieÅ¡o intereso pažeidimo, neįžvelgė jokios grėsmės asmenų, visuomenės ar valstybės teisėms ir interesams ginčo Konkurso organizavimu ir jo atlikimu. Teismas netenkino trečiojo asmens praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovams 20 000 Lt dydžio baudÄ už nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ ir piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kadangi toks praÅ¡ymas nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai R. B. ir K. M. apeliaciniame skunde su sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, nesilaikė suformuotos teismų praktikos, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas sprendime, nors ir konstatavo, jog konkursas nebuvo vykdomas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau laikė tai leistinu dalyku, o nukrypimÄ nuo nustatytų reikalavimų – toleruotinu.

Tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. IÅ¡ 2013 m. kovo 13 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-259 patvirtintų Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įtaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti nuostatų matyti, jog konkurso organizavimo juridinis pagrindas yra sprendimo skelbti konkursÄ priėmimas, tačiau Å¡iuo atveju toks sprendimas priimtas nebuvo.

Teismas laikė tinkamu konkurso organizavimo juridiniu pagrindu Sveikatos apsaugos ministerijos ministro pavedimÄ , tačiau toks dokumentas negali bÅ«ti prilygintas administraciniam aktui. IeÅ¡kovai taip pat ginčija teismo sprendimÄ dėl konkurso komisijos sudarymo, kadangi nuostatuose nebuvo pažymėta, kad komisijos sudėtis sudaroma ne vieÅ¡ai ar sudarymas turi bÅ«ti užslaptintas, ji turėjo bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inta asmenims, kurių interesus liečia. Sudaryta komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, todėl ieÅ¡kovai, iÅ¡ anksto žinodami jos sudėtį, tokį sprendimÄ bÅ«tų ginčiję.

Konkurso metu buvo daromos bent dvi pertraukos, kurių metu komisijos nariai tarėsi. Tokios aplinkybės leidžia abejoti konkurso skaidrumu. Be kita ko, juo leidžia abejoti ir ta aplinkybė, jog konkurso pretendentai į salę buvo pakviesti sekretorei jau skaičiuojant balsus, nors nuostatų 28 punkte nurodyta, kad komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui dalyvaujant visiems pretendentams. Visas konkursas turėjo būti fiksuojamas vienu garso įrašu, o ne darant pertraukas tarp pretendentų, negana to, net ir byloje esantis garso įrašas yra 330,8 min. trukmės, nors iš protokolo matyti, jog konkursas truko viso 360,14 min.

Vykdant konkursÄ pretendentų privalumai apskritai nebuvo vertinami. Realiai nebuvo vertinami ir bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai, nes apie juos komisija sprendė tik iÅ¡ pateiktų dokumentų bei pretendentų paruoÅ¡tų veiklos programų. Dėl Å¡ių priežasčių akivaizdžiai buvo pažeistas skaidrumo reikalavimas. Papildomais paaiÅ¡kinimais prie apeliacinio skundo ieÅ¡kovai taip pat praÅ¡o teismo sumažinti trečiojo asmens atstovui priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra aiÅ¡kiai per didelės ir neprotingos.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog Sveikatos apsaugos ministro pavedimas personalo skyriui organizuoti vieÅ¡Ä konkursÄ yra tinkamas administracinis aktas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta kompetentingo asmens valia. Konkurso organizavimo skelbimas taip pat laikytinas tinkamu, nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų veiksmų, jie apie tai suprato bei pateikė dokumentus, siekdami pretenduoti į užimamas pareigas. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstu laiko ieÅ¡kovų argumentÄ , jog priimtas administracinis aktas turėjo bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas, nes tokio reikalavimo nenustato joks teisės aktas.

Nepagrįstas ieÅ¡kovų argumentas, jog jie bÅ«tų skundę komisijos sudėtį, jei tik apie jÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto žinoję, kadangi jie nežinojo konkurse dalyvaujančių asmenų ir to, ar galės Å¡iame konkurse įžvelgti kokius nors ryÅ¡ius. Kadangi konkursas vyko ilgiau nei 6 valandas, akivaizdu, jog asmenims turėjo bÅ«ti suteikiamos galimybės pailsėti ir pavalgyti, tačiau dėl konkurso skaidrumo net ir to buvo atsisakyta. Konkurso metu buvo padarytos tik kelios trumpos pertraukėlės, kurios nėra draudžiamos teisės aktais.

Nors apeliantai teigia, jog konkurso dalyviai į salę buvo pakviesti jau skaičiuojant balsus, tačiau toks argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nei vienas liudytojas tokio teiginio nepatvirtino. Kalbant apie įraÅ¡Ä , nėra jokių privalomų reikalavimų, jog toks įraÅ¡as bÅ«tų vientisas, o ir į konkursÄ kviesti stebėtojai neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės, jog jis galėjo vykti neskaidriai. Pretendentų papildoma kompetencija vertinama nebuvo, nes jie nebuvo surinkę vienodo balų skaičiaus.

Trečiasis asmuo G. A. su apeliaciniu skundu nesutinka, iÅ¡ esmės palaiko atsakovo pozicijÄ . Nurodo, jog byloje yra pateiktas LR sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. pavedimo dėl konkurso organizavimo Nr. 17-620 nuoraÅ¡as. Å iame pavedime yra nurodyta organizuoti vieÅ¡Ä konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigoms užimti. Taip pat aiÅ¡kiai įvardinta, kad Å¡is pavedimas yra duodamas vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, kuris kaip tik ir įtvirtina, kad sprendimÄ dėl konkurso skelbimo priima LR sveikatos apsaugos ministras.

Akivaizdu, kad LR sveikatos apsaugos ministro pavedimas organizuoti konkursÄ sutapo su jo sprendimu pradėti konkurso procedÅ«rÄ . Apeliantai galėjo savo nepasitenkinimÄ komisija iÅ¡reikÅ¡ti konkurso metu, tačiau to nepadarė. Konkursas vyko praktiÅ¡kai visÄ dienÄ , todėl buvo objektyviai pagrįsta daryti pertraukÄ , nes komisijos nariai – valstybės tarnautojai turi teisę į įstatymo nustatytas pertraukas (pietų pertraukÄ , pertraukÄ fiziologiniams poreikiams patenkinti ir pan.). Todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kaip faktas, jog konkurso komisijos darbe buvo padarytos pertraukos, kurios yra numatytos valstybės tarnybÄ ir darbo santykius reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose, galėjo turėti įtakos konkurso rezultatų teisėtumui.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pertraukos padarymas daro konkurso rezultatus neteisėtais, yra nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis protingumo ir proporcingumo principams. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad konkurso metu nebuvo vertinami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai ir kad nepateikti įrodymai, kaip buvo vertinami Å¡ie bendrieji reikalavimai, tačiau tokių teiginių, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie nekėlė. Skunde teigiama, kad nebuvo vertinama pretendentų veiklos programa. Tačiau byloje pateiktas konkurso garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad kiekvienas pretendentas pristatė savo veiklos programÄ , su Å¡iomis veiklos programomis konkurso komisijos nariai buvo susipažinę iÅ¡ anksto, nes uždavė iÅ¡ jų klausimus ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė naujus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendį (b.l. 192-203, t.2) ir apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendžio (b.l. 229-242, t.2).Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų R. B. ir K. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. vasario 4 d. vykdė vieÅ¡Ä konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo (direktoriaus) pareigoms eiti, kurio laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo G.

A.. IeÅ¡kovai, nesutikdami su konkurso rezultatais, pateikė ieÅ¡kinį dėl pažeistų tiesių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo, kurį grindė konkurso organizavimÄ reglamentuojančių materialiųjų teisės normų (CK 6.948 str. 1 d.) pažeidimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-03-13 įsakymo Nr. V-259 „Dėl Viešų konkursų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ pažeidimu bei nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, vieÅ¡ojo konkurso skaidrumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir teisėtų lÅ«kesčių principų pažeidimu, vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundÄ grįsdami tokiais motyvais ir argumentais: teismas pripažino, kad konkursas buvo vykdomas ne griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl be pagrindo nepripažino, kad nebuvo tinkamai priimtas sprendimas skelbti konkursÄ ; teismas taip pat be pagrindo nepripažino, kad buvo pažeista komisijos sudarymo tvarka, kad buvo daromos pertraukos, kurios turėjo įtakos konkurso skaidrumui, kad buvo pažeista vertinimo lapų surinkimo tvarka, kad buvo pažeista garso įraÅ¡o darymo tvarka, kad buvo pažeista specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų ir privalumų vertinimo tvarka.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepripažino, jog konkursas buvo vykdomas ne griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. PrieÅ¡ingai, nei apeliantai nurodo skunde, teismas sprendime nurodė, kad „imant domėn viešų konkursų paskirties svarbÄ , jų eiga turėtų bÅ«ti fiksuojama iÅ¡tisinio garso įraÅ¡o darymo bÅ«du, o ne fiksuojant tik žodinį dalyvių prisistatymÄ .

Tačiau Å¡is pažeidimas, teismo manymu, negali bÅ«ti laikomas esminiu, nes nėra susijęs su pretendentų žinių, duomenų apie kvalifikacijÄ ir atitikimÄ eiti pareigas vertinimu, neturėjo įtakos nei ieÅ¡kovų dalyvavimui Konkurse nei lėmė Konkurso laimėtojÄ â€œ. Toks įraÅ¡as teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje rodo, jog teismas tik rekomenduoja viešųjų konkursų eigÄ fiksuoti iÅ¡tisinio garso įraÅ¡o darymo bÅ«du, tačiau nekonstatuoja, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti Nuostatai.

Todėl apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendime yra iÅ¡dėstyta nuostata, jog teisės aktų reikalavimai nėra imperatyvÅ«s ir jų gali bÅ«ti nesilaikoma. Kitu apeliacinio skundo argumentu ieÅ¡kovai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino, jog nebuvo tinkamai priimtas sprendimas skelbti konkursÄ . IeÅ¡kovai nurodo, kad teismas nepagrįstai tokiam sprendimui prilygino 2013-12-09 SAM ministro pavedimÄ Nr. 17-620 „Dėl konkurso organizavimo“, kuris neatitinka Nuostatų 3 punkto reikalavimo.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio LR sveikatos apsaugos ministro 2013-12-09 pavedimo dėl konkurso organizavimo Nr. 17-620 nuoraÅ¡o, Å¡iame pavedime yra nurodyta organizuoti vieÅ¡Ä konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigoms užimti, taip pat aiÅ¡kiai įvardinta, kad Å¡is pavedimas yra duodamas vadovaujantis Nuostatų 3 punktu, kuris nustato, kad sprendimÄ dėl konkurso skelbimo priima LR sveikatos apsaugos ministras. Todėl teigti, kad nebuvo tinkamai priimtas sprendimas skelbti konkursÄ , nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-02-20 įsakymo Nr. V-150 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-232 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, kad ministras leidžia tik įsakymus, todėl, apeliantų teigimu, turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas skelbti konkursÄ ir jis turėjo bÅ«ti įformintas įsakymu. Tačiau minimame norminiame akte nėra aptartas klausimas dėl konkurso organizavimo.

Pažymėtina, kad Darbo reglamente apskritai nenumatyta jokia speciali procedÅ«ra dėl sprendimų priėmimo, nes Å¡is reglamentas numato pavedimų davimo (įforminimo) procedÅ«rÄ , o jÄ visiÅ¡kai atitiko LR sveikatos apsaugos ministro 2013-12-09 pavedimas dėl konkurso organizavimo Nr. 17-620. Be to LR sveikatos apsaugos ministerija vykdo Kauno klinikinės ligoninės steigėjo funkcijas, todėl pagal LR Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vieÅ¡Ä konkursÄ Ä¯ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas organizuoti turėjo bÅ«tent LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį administracinis sprendimas yra administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia. Dėl to LR sveikatos apsaugos ministro pavedimas organizuoti konkursÄ sutapo su jo sprendimu pradėti konkurso procedÅ«rÄ . Tai buvo vienas valinis aktas, įformintas raÅ¡ytiniu pavedimu dėl konkurso skelbimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl tariamai pažeistos sprendimo dėl konkurso priėmimo tvarkos, nesutrukdė jiems pateikti dokumentus ir dalyvauti konkurse.

Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, jog LR sveikatos apsaugos ministro 2014-01-10 įsakymas Nr. V-26 „Dėl konkurso į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ neturėjo būti paskelbtas viešai. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš Nuostatų 4.3 punkto, komisija sudaroma kiekvienam konkursui atskirai, t.y. ji nėra nuolatinė, o skirta konkrečiam konkursui organizuoti ir vykdyti.

Todėl atitinkamas ministro įsakymas dėl konkurso komisijos sudarymo yra individualaus pobÅ«džio teisės aktas. Nuostatuose (6 p.) įtvirtinta, kad tik skelbimas apie konkursÄ yra skelbiamas „Valstybės žiniose“. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo priimti aktai dėl konkurso skelbimo ir dėl komisijos sudarymo vertintini kaip vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam subjektui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d.), todėl nelaikytini norminiais ir nėra skelbtini tvarka, kuri taikytina tik norminio pobÅ«džio ministro įsakymų skelbimams (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 str. 3 d.

LR teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo nuostatos). IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad tuo atveju, jeigu ministro įsakymas dėl konkurso komisijos sudėties bÅ«tų buvęs paskelbtas vieÅ¡ai, tai jie bÅ«tų skundę komisijos sudėtį (dėl viceministro E. M. skyrimo, kadangi jis buvo pažįstamas ir atitinkamÄ laikotarpį dirbo kartu su tuometiniu LR sveikatos apsaugos ministru V. A.). Apeliantų teigimu, komisijos sudėtis buvo neteisėta dėl to, kad į jÄ buvo skirtas E. M., o ieÅ¡kovams buvo atimta teisė skųsti komisijos sudėtį, nes įsakymas nebuvo paskelbtas vieÅ¡ai.

Teisėjų kolegija apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal Nuostatus konkurso komisija buvo sudaryta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki konkurso. Nuostatuose nenumatytas konkurso komisijos sudėties skundimas, kaip atskiras etapas, kuriam pasibaigus gali būti tęsiamas konkurso vykdymas. Be to apeliantai asmeniškai dalyvavo konkurse, jo metu jokių skundų (nušalinimų, abejonių) dėl komisijos sudėties neteikė, konkurso nuostatų ar eigos teisėtumo neginčijo.

Teismo posėdžių, tame skaičiuje ir apeliacinės instancijos teisme, metu ieÅ¡kovė R. B. pripažino, kad konkurso pradžioje visiems pretendentams buvo praneÅ¡ta komisijos sudėtis, bet nuÅ¡alinimų komisijos nariams ji, o taip pat ir kiti konkurse dalyvavę pretendentai, nereiÅ¡kė, nes tikėjosi, kad konkursas vyks skaidriai iki kol nepaaiÅ¡kėjo, jog konkurso apeliantai nelaimėjo. Be to ieÅ¡kovai, nors ir tvirtina, kad konkurso komisijos sudėtis turėjo bÅ«ti paskelbta vieÅ¡ai, tačiau komisijos sudėties ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės neginčijo, nekėlė reikalavimo pripažinti, kad sprendimÄ dėl konkurso nugalėtojo priėmė neteisėtos sudėties komisija, todėl apeliantų teiginius, kad iÅ¡ jų buvo atimta teisė skųsti konkurso komisijos sudėtį, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimÄ ir pretendento netekimÄ galimybės šį konkursÄ laimėti sieja priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/201; kt.).

Apeliantai tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Dar vienu apeliacinio skundo argumentu ieÅ¡kovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad konkurso metu darytos pertraukos ir garso įraÅ¡o darymo tvarka buvo pažeista, taip pat buvo pažeista vertinimo lapų surinkimo tvarka, kas nulėmė konkurso rezultatų neteisėtumÄ ir leidžia abejoti konkurso skaidrumu. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka, kadangi Nuostatuose konkurso eigos procedÅ«ros apskritai nebuvo detalizuotos.

Tuo tarpu byloje nustatyta, kad konkursas vyko ilgÄ laikÄ , todėl objektyviai buvo pagrįsta daryti pertraukÄ , nes komisijos nariai (valstybės tarnautojai) taip pat turi teisę į įstatymo nustatytas pertraukas (pietų pertraukÄ , pertraukÄ fiziologiniams poreikiams patenkinti ir pan.). Tokios konkurso komisijos darbe padarytos pertraukos, kurios yra numatytos valstybės tarnybÄ ir darbo santykius reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose, akivaizdžiai negalėjo turėti įtakos konkurso rezultatų teisėtumui.

Todėl apeliantų teiginys, kad pertraukos padarymas jau pats savaime daro konkurso rezultatus neteisėtais, yra nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis protingumo principui. Be to byloje apklausti liudytojai L. L., A. B., kiti asmenys nurodė, kad pertraukų metu apie konkurso dalyvius ar jų vertinimÄ kalbamasi nebuvo (buvo geriama kava, naudojamasi tualetu ir pan.). Å ių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Kodėl liudytojų parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, apeliantai taip pat nenurodo.Pirmosios instancijos teismas taip pat, remdamasis byloje apklaustų liudytojų (A.

B., E. M., E. L. ir kt.) parodymais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pretendentų vertinimo lapai buvo surinkti dalyvaujant pretendentams, nes byloje nebuvo nustatyta, kad vertinimo lapai (lentelės) bÅ«tų buvusios užpildytos anksčiau, neiÅ¡klausius visų pretendentų. Apeliantai taip pat nepagrindžia, kaip galėjo įtakoti konkurso rezultatus pretendentų vertinimo lapų surinkimo momentas, jeigu jie nebuvo užpildyti iÅ¡ anksto. PanaÅ¡i situacija ir dėl garso įraÅ¡o vientisumo nebuvimo – apeliantai nepateikia jokių teisinių argumentų, kaip faktas, kad testo fiksavimas yra iÅ¡sidėstęs atskiruose failuose, rodo konkurso rezultatų neteisėtumÄ . Pagal Nuostatų 24 punktÄ testo žodžiu eigai fiksuoti daromas garso įraÅ¡as, o testas žodžiu vykdomas individualiai.

IÅ¡ pateikto konkurso garso įraÅ¡o matyti, kad bÅ«tent kiekvieno pretendento testo žodžiu eiga ir yra individualiai užfiksuota garso įraÅ¡e nuo pradžios iki pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs garso įraÅ¡Ä , konstatavo, kad nenustatyta, jog kam nors iÅ¡ pretendentų teikiama kažkokia pirmenybė ar kažkokiu kitu bÅ«du jis yra iÅ¡skiriamas iÅ¡ kitų dalyvių. Aplinkybių, paneigiančių Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , apeliantai nenurodė ir įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent neÅ¡aliÅ¡kas pretendentų vertinimas ir yra svarbiausias kriterijus sprendžiant dėl konkurso rezultatų teisėtumo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad pertraukų darymas konkurso metu, vertinimo lapų paėmimas ir garso įraÅ¡o darymas buvo atlikta iÅ¡ esmės laikantis nustatytos tvarkos ir apeliantų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad buvo pažeista kvalifikacinių reikalavimų vertinimo tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad konkursas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal 2001-05-25 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“. Dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovų privalumai pagal šį įsakymÄ apskritai nebuvo vertinami, nes tokios aplinkybės byloje nebuvo konstatuotos.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kvalifikacinius reikalavimus nustato ne tik įsakymas dėl kvalifikacinių reikalavimų, bet ir VieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareiginė instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-06 įsakymu Nr. V-1122. Apeliantai skunde teigia, kad konkurso metu nebuvo vertinami bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai ir kad nepateikti įrodymai, kaip buvo vertinami Å¡ie bendrieji reikalavimai, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad konkurso pretendentų dokumentai buvo perduoti komisijos nariams 2014-01-31, t.y. prieÅ¡ konkursÄ , ir visi konkurso komisijos nariai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad su jais susipažino.

Byloje esantis konkurso garso įraÅ¡as tvirtina, kad kiekvienas pretendentas pristatė savo veiklos programas ir su Å¡iomis veiklos programomis konkurso komisijos nariai buvo susipažinę iÅ¡ anksto, nes uždavė su tuo susijusius klausimus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad pagal įsakymo dėl kvalifikacinių reikalavimų 9 punktÄ papildoma kompetencija vertinama tik tuo atveju, jei geriausiai įvertinti pretendentai surinko po lygiai balų. Nagrinėjamu atveju konkurse pretendentai surinko skirtingus balus, todėl atsakovas neturėjo pareigos vertinti ar atsižvelgti į papildomÄ pretendentų kompetencijÄ .

TokiÄ pačiÄ taisyklę nustato ir Nuostatų 29 punktas. Be to apeliantai iÅ¡ esmės neginčija, kad konkursÄ laimėjęs trečiasis asmuo neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų.Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo konkurso atveju nėra pagrindo konstatuoti skaidrumo principo pažeidimus, o apeliantai nenurodė ir neįrodė, kaip tariamai buvo pažeistas Å¡is vieÅ¡o konkurso skaidrumo principas ar kiti apeliaciniame skunde deklaratyviai iÅ¡vardinti principai.Apeliantai, praÅ¡ydami tenkinti jų skundÄ ir ieÅ¡kinį, taip pat nepagrįstai praÅ¡o remtis Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėta byla, kurioje, jų teigimu, sprendžiant giminingÄ pagal faktines aplinkybes bylÄ , Kauno apygardos teismas panaikino konkurso rezultatus sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo pareigoms užimti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimas yra išimtinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Be to, kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nekonstatuotinos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo remtis Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis (b.l. 192-203, t.2), nes nuosprendis yra neįsiteisėjęs - apskųstas įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 229-242, t.2).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kompensavimo klausimas (CPK 93 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje G. A. patyrė 1 952,64 EUR iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (b.l. 244-248, t.2). Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis – po 976,32 EUR (CPK 47, 93 str.). Å iuo atveju yra pagrindas priteisti trečiajam asmeniui visÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ , kadangi tokio dydžio iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. B. ir K. M. po 976,32 EUR (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 32 euro centus) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas trečiojo asmens G. A. naudai. Teisėjos                                                                 Romualda Janovičienė                                                                  Eglė Surgailienė Alma Urbanavičienė