bfdcd265-c2cc-413e-8daf-0eec8197c6ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3709-596/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01811-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 23 d. gautas pareiÅ¡kėjo P. S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jo naudai 435,60 Eur nuostolių atlyginimÄ ir patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas (b. l. 1–6). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2019 m. sausio mėn. pastebėjo, kad antstolis iÅ¡ jo sÄ skaitos nuskaitė pinigines lėšas.

Nesuprasdamas, dėl ko buvo atlikti tokie veiksmai, pareiÅ¡kėjas susisiekė su antstoliu, kuris paaiÅ¡kino, kad lėšos yra iÅ¡ieÅ¡komos dėl padaryto administracinio nusižengimo, kurio padarymÄ konstatavo Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija). Nurodo, kad Departamentas pareiÅ¡kėjui 2019 m. sausio 17 d. įteikė 2018 m. spalio 10 d. nutarimÄ Nr. AM-AAD-ANR_P-865-2018 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiÅ¡kėjui nuspręsta taikyti administracinę atsakomybę 2018 m. rugsėjo 11 d. administracinio teisės nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-583-2018 (toliau – ir Protokolas) pagrindu.

Teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Protokolo suraÅ¡ymÄ , o apie vykstančiÄ procedÅ«rÄ taip pat nieko nežinojo. PaaiÅ¡kina, kad dėl Nutarimo kreipėsi į teisininkus ir pateikė skundÄ Departamentui, kuris skundÄ turėjo persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Departamentas jo skundoVilniaus miesto apylinkės teismui nepersiuntė ir 2019 m. vasario 21 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo sutiko su pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 6 d. pateiktu skundu ir pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė, panaikindamas NutarimÄ .

Nurodo, kad Departamentas pripažino, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo pareigos tvarkyti atliekų apskaitÄ , nes tokia pareiga numatyta tik įmonėms ir jų struktÅ«riniams padaliniams. Departamentui panaikinus NutarimÄ , antstolis pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾ino Nutarimo pagrindu iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, tačiau jo patirtos iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, susijusioms su skundu dėl Nutarimo apskundimo parengimu, liko neatlygintos. Teigia, kad Departamentas, priimdamas NutarimÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai taikydamas administracinę atsakomybę, privalėjo suprasti ir žinoti, kad jis Nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė, nes dėl savo teisinės formos (fizinis asmuo) net negalėjo atlikti.

Susiklosčiusi situacija pagrindžia, kad Departamentas, taikydamas administracinę atsakomybę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, elgėsi neteisėtai, ypač atlaidžiai ir nerÅ«pestingai. Atsakovės atstovas Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27–30). Nurodo, kad Departamento pareigÅ«nai pagal 2018 m. birželio 1 d. gautÄ skundÄ apie daromus aplinkosauginius pažeidimus atliktų faktinių duomenų patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), automobilių remonto darbus atliekantis pareiÅ¡kėjas nevykdo automobilių techninės priežiÅ«ros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos bei neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. 2018 m. spalio 10 d. buvo primtas Nutarimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta 230 Eur bauda ir kuris su lydraščiu tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡sųstas pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Departamentas 2019 m. vasario 11 d. gavo pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 6 d. skundÄ dėl Nutarimo. NutarimÄ priėmęs Departamento pareigÅ«nas sutiko su pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 6 d. skundu ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė. Pažymi, kad Protokolas, Nutarimas bei visi administracinio nusižengimo tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡yti ir iÅ¡siųsti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepraleidžiant nustatytų terminų bei juos siunčiant pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Akcentuoja, kad 2018 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėjui tapo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio tyrimo pradžiÄ , jam nuolat buvo siunčiami registruoti laiÅ¡kai iÅ¡ Departamento, tačiau pareiÅ¡kėjas sÄ moningai į tai nereagavo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog negavo jam siųstų Protokolo ir Nutarimo, nors Departamento 2019 m. vasario 21 d. sprendimÄ dėl bylos nutraukimo, siųstÄ tuo pačiu adresu, gavo, o visi trys procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).

Departamento vertinimu, Å¡ioje situacijoje pats pareiÅ¡kėjas veikė neapdairiai, nerÅ«pestingai, nes reagavo tik tada, kai antstolis 2019 m. sausio mėnesį atliko atskaitymus nuo jo sÄ skaitos. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, nulėmė jo paties veiksmai – neveikimas, nerÅ«pestingumas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisėnos įstatyme (toliau –ABTÄ®) nustatytas skundo padavimo terminas.

Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Departamento neteisėto akto priėmimo, atlyginimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Departamento pareigÅ«nai pagal 2018 m. birželio 1 d. gautÄ skundÄ atlikę pareiÅ¡kėjui priklausančio garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ , 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-109, be kita ko, nustatė, kad transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto darbus atliekantis pareiÅ¡kėjas nevykdo susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-367 patvirtinų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.3 ir 59 punktų reikalavimus (b. l. 64–65). Departamento 2018 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. (18.1)-AD5-1025 pareiÅ¡kėjas buvo praÅ¡omas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 10 val. atvykti į DepartamentÄ administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymui (b. l. 31). PareiÅ¡kėjui nustatytu laiku į neatvykus, Departamentas 2018 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. (18.1)-AD5-2178 ir 2018 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu Nr. (18.1)-AD5-3324 pareiÅ¡kėjo prašė atitinkamai atvykti į DepartamentÄ 2018 m. rugpjūčio 23 d. 10 val. ir 2018 m. rugsėjo 10 val. administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymui (b. l. 32–33).

Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-3988 buvo išsiųstas Protokolas (b. l. 35). Protokole nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių remonto darbus atliekantis pareiškėjas nevykdo automobilių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (b. l. 61–62). Pareiškėjui 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-6244 buvo išsiųstas Nutarimas (b. l. 39).

Departamento Nutarimu pareiÅ¡kėjui nutarta skirti 230 Eur dydžio baudÄ dėl Protokole nurodytų pažeidimų (b. l. 57–59). PareiÅ¡kėjas, atstovaujamas advokato Lauryno Didžiulio, 2019 m. vasario 6 d. per DepartamentÄ pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui (Departamente gautas 2019 m. vasario 11 d. reg. Nr. AD3-285), praÅ¡ydamas panaikinti Departamento NutarimÄ (b. l. 53–56). Departamento pareigÅ«no 2019 m. vasario 21 d. nutarimu dėl pareiÅ¡kėjo pateikto skundo nutarta panaikinti NutarimÄ ir nutraukti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ (b. l. 49–51).

Priimtas nutarimas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. (3.8)-AD5-3088 (b. l. 40). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra viena iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grÄ Å¾inti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Å is atsakomybės subjekto iÅ¡skirtinumas lemia jos taikymo griežtumÄ , t. y. vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirta žala;

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnis).

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ jo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su skundo dėl Nutarimo panaikinimo, parengimu. Bylos duomenys patvirtina, jog Departamentas priėmė NutarimÄ , su kuriuo nesutikdamas pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ , o žala jam kilo dėl patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, rengiant skundÄ dėl Nutarimo panaikinimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, byloje vertintina, ar Departamentas, priimdamas NutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui, kaip asmeniui, atsakingam už susidariusių atliekų apskaitos vykdymÄ ir metinių atliekų deklaracijų teikimÄ , buvo paskirta nuobauda, atliko neteisėtus veiksmus.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi iÅ¡ esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad Å¡is CK 6.246 straipsnio reglamentavimas nereiÅ¡kia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecijos teise, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiÅ¡kai nekontroliuojamas. Teismo vertinimu, teisingumo principui prieÅ¡tarautų valstybės / valstybės institucijos atsakomybės paÅ¡alinimas, jei bÅ«tų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecijos teise, padarė akivaizdžiÄ klaidÄ .

Kaip jau buvo minėta, Departamento Nutarimu pareiÅ¡kėjui buvo skirta nuobauda dėl to, kad jis nevykdo automobilių techninės priežiÅ«ros ir remonto metu susidariusių atliekų apskaitos ir neteikia metinių atliekų susidarymo ataskaitų, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (b. l. 57–59). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Departamento priimtu nutarimu, jį apskundė, NutarimÄ ginčydamas tuo pagrindu, kad jam pagal teisės aktų nuostatas nekyla pareiga vesti atliekų susidarymo apskaitÄ .

Departamento tarnautojas 2019 m. vasario 21 d. nutarimu panaikino NutarimÄ pripažindamas, kad pareiga vesti susidariusių atliekų apskaitÄ yra skirta tik įmonėms ir įmonių struktÅ«riniams padaliniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 6 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaitÄ atskirai Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje turi vykdyti įmonės, įmonių struktÅ«riniai padaliniai (filialai, atstovybės).

Taigi, iÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo vienareikÅ¡miÅ¡kai matyti, kad pareiÅ¡kėjui nuobauda už Nutarime nurodytÄ administracinį nusižengimÄ negalėjo bÅ«ti taikoma, kadangi pareiga vykdyti atliekų apskaitÄ bei teikti metinių atliekų susidarymo ataskaitas yra nustatyta tik įmonėms ir jų struktÅ«riniams padaliniams. Teismas pažymi, kad Nutarime nurodyta, kad nuobauda yra skiriama fiziniam asmeniui, t. y. pareiÅ¡kėjui. Å iuo aspektu vertinant pažeidimo akivaizdumÄ teismas atsižvelgia ir į tai, kad Departamento nagrinėta situacija nebuvo sudėtinga, tÄ iÅ¡ esmės pripažinto ir Departamentas 2019 m. vasario 21 d. nutarimu panaikinęs NutarimÄ .

Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Departamento padarytos iÅ¡vados, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas, buvo akivaizdžiai nepagrįstos, todėl yra pagrindas konstatuoti Departamento neteisėtus veiksmus suraÅ¡ant NutarimÄ . Departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog negavo jam siųstų Protokolo ir Nutarimo, o 2019 m. vasario 21 d. nutarimÄ dėl bylos nutraukimo, siųstÄ tuo pačiu adresu, gavo, nors visi trys procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, aplinkybę, ar asmeniui buvo įteikti paÅ¡tu siųsti dokumentai, gali patvirtinti ar paneigti registruotos paÅ¡to siuntos įteikimo duomenys. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė duomenų apie tai, ar Departamento siųsti dokumentai pareiÅ¡kėjui buvo įteikti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog jam siųsti Protokolas ir Nutarimas nebuvo įteikti, dėl ko jis iki priimant NutarimÄ neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pareiÅ¡kėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje padarytos žalos dydį patvirtina pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos: pareiÅ¡kėjo pateiktas Luminor banko 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1900075031, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas advokatų profesinei bendrijai Confidence Law Office sumokėjo 435,60 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija Nr. CON L-SOLOD002 (b. l. 17);

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija Nr. CON L-SOLOD002 iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2019 m. kovo 29 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už skundo dėl Nutarimo parengimÄ (b. l. 18–19). Ä®rodymų naÅ¡tos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius tenka pareiÅ¡kėjui, o siekdamas paneigti pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus, atsakovas turi teikti prieÅ¡ingus įrodymus. Ginčo atveju Departamentas duomenų, kurie galėtų paneigti duomenis apie pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų Departamento veiksmų, nepateikė.

Teismui nekyla abejonių dėl žalos dydžio, apskaičiuoto pagal byloje esančius dokumentus. Byloje nustatyta, kad Departamentas tinkamai nevykdė pareigos tirti galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ bei akivaizdžiai nepagrįstai surašė NutarimÄ , todėl Departamento neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai atsirasti. Kitos aplinkybės, kurios leistų netaikyti Departamentui deliktinės civilinės atsakomybės, byloje nenustatytos. Departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2019 m. gegužės 23 d., todėl yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatytas skundo padavimo terminas.

ABTÄ® 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡nagrinėjus administracinį ginÄÄ ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo Å¡alis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismÄ galima kreiptis per vienÄ mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pažymėtina, kad ABTÄ® 28 straipsnio nuostatos taikomos teikiant skundÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto. ABTÄ® nereglamentuoja skundo dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį padavimo termino. Terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti yra numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, jog sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė nepraleidęs Å¡io termino, todėl nėra pagrindo sutikti su Departamento argumentais Å¡iuo aspektu.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjui padarytÄ 435,60 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė dėl turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su skundo dėl Nutarimo apskundimo parengimu. PareiÅ¡kėjas teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriame praÅ¡o priteisti jo turėtas 677,60 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 70).

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galima reikalauti atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad už suteiktas teisines paslaugas atstovui sumokėjo 677,60 Eur.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė atstovavimo sutartį, sudarytÄ su advokatų profesinės bendrijos Confidence Law Office advoktau Laurynu Didžiuliu (b. l. 24), Luminor banko 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1900133180, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas atstovui sumokėjo 677,60 Eur (b. l. 71). Byloje pateikta 2019 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo teiktos teisinės paslaugos (b. l. 72). Teiktų teisinių paslaugų apibÅ«dinimas nurodytas 2019 m. gegužės 31 d. atsaskaitoje, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjo atstovas rengė skundÄ Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo (b. l. 73).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tiesiogiai su teismo procesu susijusias, bÅ«tinas, pagrįstas ir realias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 p. nustatytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 8.2. punktÄ , už skundÄ paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ taikomas koeficientas – 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 884,8 Eur. Maksimali pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 677,60 Eur dydžio suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl priteistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo P. S. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 435,60 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt euro centų) turtinei žalai atlyginti. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. S. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 677,60 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė